Baudžiamoji byla Nr. 1-959-295/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65936-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.;1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,
išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis kontrolieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis D. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2015 m. lapkričio 30 d., apie 20:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3,41 promilių girtumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia stumdė savo sugyventinę – nukentėjusiąją J. M., dėl ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, tokiu būdu, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, kaltinamasis D. P. sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamasis D. P., mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį, o būtent:
jis, nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto su savo sugyventinės J. M. sūnumi T. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, metu, sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam T. B. į galvos sritį, vėliau suėmė ir užsuko T. B. ausį, šiais savo veiksmais padarydamas mažamečiui nukentėjusiajam T. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės ausies kaušelyje bei dešinio užausio srityje.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinimas kaltinamajam D. P. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Kaltinamasis D. P. savo kaltę jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis smurtavo prieš savo sugyventinę J. M. ir jos sūnų T. B.. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi ir teigia, kad prieš savo sugyventinę smurtavo, paveiktas neigiamų emocijų dėl pavydo, o smurtą prieš mažametį savo sugyventinės sūnų panaudojo, norėdamas jį sudrausminti, kadangi T. B. pradėjo vagiliauti mokykloje, narstyti mokytojų rankines, todėl smurtą panaudojo kaip auklėjamąją priemonę. Šiuo metu jie su mažamečiu T. B. lankosi pas psichologą dėl elgesio sutrikimų (b.l. 41-43, 47, 140, 176, 178).
Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis D. P. smurtavo nukentėjusiosios J. M. ir jos mažamečio sūnaus T. B. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji J. M. (b.l. 24-27, 133) bei liudytojas D. L. (b.l. 30). Be to, liudytojos – (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytojos – M. R. (b.l. 68-70) ir V. B. (b.l. 77), duodamos parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino, kad jos matė smurto pėdsakus ant mažamečio T. B. veido. Šią aplinkybę patvirtino ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė – liudytoja D. P., kuri apžiūrėjusi T. B., ant jo dešinės ausies, kuri buvo patinusi ir išburkusi bei skausminga, pastebėjo mėlynes.
Teisėjas mano, kad kaltinamojo D. P. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. P. kaltė, smurtaujant sukėlus fizinį skausmą savo sugyventinei J. M. ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui T. B., yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (stumdydamas), sukėlė nukentėjusiajai J. M. fizinį skausmą, bei požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgį ranka) ir kitaip smurtaudamas (suimdamas ir užsukdamas ausį) mažamečiui nukentėjusiajam T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis D. P. ir nukentėjusioji J. M. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji J. M., tiek kaltinamasis D. P., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji J. M., kaip kaltinamojo D. P. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją J. M. jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Prokuroras pareiškime teismui siūlo kaltinamajam D. P., tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta, todėl skirti įstatyme nenumatytą bausmę kaltinamajam D. P. nėra pagrindo.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir juos sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, atimant ar apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo pačiu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teisėjas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų bei panaudoto smurto pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba, o taip pat į priežastis, paskatinusias kaltinamąjį D. P. nusikalsti, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam D. P. BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatytą bausmę – baudą, taikant taip pat ir BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). D. P. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ar apribojimu, o byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes mano, kad kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė turi panaikinta kaip nebereikalinga.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jam paskirti:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, kaltinamajam D. P. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, jam paskirti subendrintą bausmę – 18 (aštuoniolikos) MGL (677,88 €) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 12 (dvylikos) MGL (451,92 € – keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 centų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnio pagrindu paskirti kaltinamajam D. P. šiame įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Valdas Bugelevičius