Civilinė byla Nr. e2-336-1141/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01172-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.8.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 20 d. 

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

sekretoriaujant Inai Jokst, Simonai Mozerytei, 

dalyvaujant prokurorei Sigitai Vasiliauskienei,

atsakovo Tarptautinio geros kaimynystės forumo pirmininkei E. Š., atsakovams D. G. (D. G.), K. J., M. R., A. P., 

trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkui Simonui Berneckiui,

vertėjaujant Erikai Tunčikienei, Alicijai Stančinskai, Viktorijai Mikelevič,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams Tarptautiniam geros kaimynystės forumui, D. G., K. J., A. P., M. R., E. Š. dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, tretieji asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Tarptautinį geros kaimynystės forumą (toliau – ir Asociacija) pripažinti neteisėtai įsteigtu nuo jo įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre momento ir jį likviduoti, likvidatoriumi paskiriant valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Turto banką.

2.       Ieškovas nurodė, kad Tarptautinis geros kaimynystės forumas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2022 m. birželio 28 d., jo teisinė forma asociacija. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. E. Š., atstovaudama Asociaciją, dalyvavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Rossija Segodnia“ surengtoje spaudos konferencijoje ir laidoje „Solovjov Live“. Ieškovas ieškinyje pastebėjo, kad pasisakymų Rusijoje metu Asociacijos vadovė kvestionavo Lietuvos suverenumą, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, pasisakė už ryšių su Rusija ir Baltarusija stiprinimo būtinybę, o 2022 m. rugpjūčio 1 d. „Youtube“ tinkle paskelbtame vaizdo įraše Asociacijos vadovė teigė, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė Lietuvos okupaciją, pateisino trėmimus. Ieškovas nurodė, kad Asociacijos tikslai prieštarauja visuomenės interesams, viešajai tvarkai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 bei 4 straipsniams, kenkia Lietuvos valstybei, t. y. Asociacija negali veikti, nes jos tikslai yra neteisėti. Ieškovas pažymėjo, kad Asociacijos veikla propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Ieškovas taip pat nurodė, kad Asociacija, teigdama, jog sieks bevizio režimo su Kaliningrado sritimi, vystys liaudies diplomatiją, siekia perimti už veiklą šiose srityse atsakingų valstybės institucijų funkcijas. Ieškovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu Asociacijos veikla kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Ieškovas pastebėjo, kad Asociacijos steigiamajame susirinkime nebuvo priimti Asociacijos įstatai, t. y. buvo pažeistos įstatyme numatytos asociacijos steigimo taisyklės.

3.       Atsakovas Tarptautinis geros kaimynystės forumas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad Asociacija įregistruota teisėtai, Asociacijos pasirinktos numatytos veiklos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Asociacijos veiksmai yra nukreipti taikos ir geros kaimynystės stiprinimui tarp kaimyninių šalių ir atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų nuostatas, jog Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir su visomis valstybėmis stengiasi palaikyti gerus santykius. Atsiliepime Asociacija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 6 d. buvo pasirašytas dokumentas, kurio pagrindu steigėjai apibrėžė juridinio asmens pavadinimą, steigėjų sąrašą, valdymo struktūrą, tačiau nebuvo numatyta nei steigimo data, nei įstatai, nei kiti privalomi formalumai, todėl faktiškai steigiamasis susirinkimas įvyko tada, kai buvo pateiktas paskutinis steigėjo elektronini parašas ir apmokėtos VĮ Registro centro paslaugos. 

4.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. gavo prašymą registruoti Asociaciją, su prašymu buvo pateikti visų steigėjų pasirašyti Asociacijos įstatai ir steigimo sutartis. VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju teismo sprendimas jam neturės įtakos, todėl prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. 

5.       Teismo posėdžiuose prokurorė prašė ieškinį tenkinti. Atsakovai A. P., D. G. (D. G.), K. J., M. R. ir E. Š., atstovaujanti taip pat ir Asociaciją, teismo posėdžiuose nesutiko su ieškinio argumentais. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nurodė, kad byloje dalyvauja ieškovo pusėje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Byloje sprendžiama, ar ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisėtai ir pagrįstai prašo Tarptautinį geros kaimynystės forumą pripažinti neteisėtai įsteigtu.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais. CK 2.114 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prokuroras, gindamas viešą interesą, gali paduoti ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu.

8.       CK 2.114 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada juridinis asmuo teismo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu. Tokie atvejai yra penki: 1) visi steigėjai buvo neveiksnūs šioje srityje arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo; 2) nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės; 3) tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai; 4) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas; 5) juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis, jei to reikalauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyviosios normos. 

9.       Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindai. Su ieškovo argumentais atsakovai atsiliepime nesutiko, tvirtindami, kad Asociacijos veiksmai yra nukreipti taikos ir geros kaimynystės stiprinimui tarp kaimyninių šalių ir atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus. 

Dėl procesinių aspektų

10.       Atsakovai rengiantis bylos nagrinėjimui akcentavo, kad jie neturėjo galimybės tinkamai pasirengti savo bendrų atsikirtimų į ieškinį, nes jiems dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra draudžiama bendrauti tarpusavyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo ieškovą pateikti su tuo susijusią informaciją. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00016-22 E. Š. ir K. J. yra įtariami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 118 straipsnio 1 dalyje (padėjimas kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią). E. Š. įpareigota nebendrauti bei neieškoti ryšių, be kitų nurodytų asmenų, taip pat ir su A. P., K. J., D. G., M. R. K. J. įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių, be kitų nurodytų asmenų, taip pat ir su A. P., E. Š., D. G. ir M. R. Taigi, iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad minėtame ikiteisminiame tyrime jokie tarpusavio bendravimo draudimai atsakovams A. P., M. R. ir D. G., kurie yra nurodyti kaip Asociacijos steigėjai, nėra taikomi. Atitinkamai, didžiajai daliai Asociacijos steigėjų galint tarpusavyje bendrauti, atsakovų argumentai, susiję su negalėjimu pateikti byloje bendrų atsikirtimų, teismo yra atmetami. Be to, 2022 m. gruodžio 12 d. į bylą pateiktas atsakovų bendras atsiliepimas į ieškovo patikslintą ieškinį, t. y. šis atsakovų procesinis dokumentas pasirašytas tiek E. Š., tiek K. J., tiek ir kitų atsakovų (M. R. ir D. G.). Šiuo aspektu teismas taip pat pastebti, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 19 d. įkeltas 2022 m. gruodžio 17 d. vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad kartu yra tiek atsakovas K. J., tiek ir atsakovė E. Š., kurie yra įpareigoti tarpusavyje nebendrauti. Taigi, minėti atsakovai (įtariamieji ikiteisminiame tyrime) iš esmės ne tik nevaržomai bendrauja tarpusavyje, bet ir tai daro atvirai. Viešai prieinamoje erdvėje yra ir kitų vaizdo įrašų, patvirtinančių, jog minėto įpareigojimo nebendrauti nėra laikomasi. Pavyzdžiui, 2022 m. gruodžio 22 d. minėtoje interneto svetainėje patalpintas 2022 m. gruodžio 20 d. vaizdo įrašas, kuriame minėti atsakovai laisvai bendrauja tarpusavyje (bendraujama rusų kalba). Atitinkamai, su tuo susiję atsakovų argumentai teismo nepripažįstami pagrįstais.

11.       Atsakovas D. G. parengiamajame teismo posėdyje išsakė argumentus, susijusius su tuo, kad jis negali tinkamai rengtis bylos nagrinėjimui, nes teismas nepateikė jam visų byloje esančių dokumentų (įskaitant ir teismo rezoliucijas) vertimų į rusų kalbą. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. G. informavo teismą, jog nemoka valstybinės kalbos, teismas, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų pareikalavo pateikti teismui savo procesinių dokumentų vertimus į atsakovui D. G. suprantamą kalbą (rusų). Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka yra pateikta CPK 110 straipsnyje, numatančiame, kad dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. Taigi, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad jam turėjo būti pateikti ne tik dalyvaujančių byloje asmenų, bet ir teismo procesinių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad teismo procesiniai dokumentai – tai proceso metu teismo priimti dokumentai (CPK 116 straipsnio 1 dalis), o teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis). Atsakovas D. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jam neabejotinai turi būti žinoma, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių. CPK 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1986-580/2022 nurodė, kad teismas neatlieka asmens kalbos įgūdžių testavimo ir skirdamas vertėją, vadovaujasi asmens prašymu. Atitinkamai, žemesnės instancijos teismas šiuo atveju rėmėsi aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais ir, nepriklausomai nuo to, kad viešoje erdvėje (pvz. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) ir kt.) yra duomenų apie tai, kad D. G. neabejotinai moka lietuvių kalbą, vadovaudamasis jo prašymu, skyrė teismo posėdžio metu vertėją, kuriai atlyginama iš valstybės biudžeto. Tačiau vertėjos skyrimas teismo posėdžio metu nereiškia, kad atsakovui D. G. į rusų kalbą turėjo būti išversti visi teismo procesiniai dokumentai (įskaitant teismo rezoliucijas), kaip to reikalavo minėtas atsakovas. Iš aptartų CPK normų matyti, kad iš valstybės biudžeto atlyginama už vertėjo paslaugas ne visais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo nesupranta valstybinės kalbos arba ją supranta nepakankamai, bet atlyginama tik už vertėjo paslaugas suteikiamas teismo posėdžio metu, o taip pat kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Kitais, įstatymuose nenustatytais atvejais teismas gali, bet neprivalo, atlikti procesinių dokumentų vertimą (pvz. socialiai pažeidžiamų asmenų bylose), tačiau šiais atvejais už vertėjo paslaugas atlygina pats proceso dalyvis. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai. Tokiu būdu įstatymas garantuoja teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu, kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis.

Dėl CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punkto

12.       Juridinis asmuo gali būti teismo pripažintas neteisėtai įsteigtu, jeigu tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo atveju ginčas kilo dėl juridinio asmens, kurio teisinė forma yra asociacija.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta ir Konstitucijos 11 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šia savo teise netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi, iš minėtų Konstitucijos nuostatų matyti, kad piliečių konstitucinė teisė laisvai jungtis į asociacijas nėra absoliuti, t. y. ji gali būti ribojama, tačiau tokie ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir turi būti įtvirtinti Konstitucijoje ar įstatyme. 

14.       Asociacijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Nagrinėjamu atveju Asociacija įsteigta 2022 m. birželio 28 d. Pastebėtina, kad 2023 m. sausio 13 d. vykusiame teismo posėdyje, t. y. nuo Asociacijos įsteigimo praėjus daugiau nei pusei metų, Asociacijos pirmininkė E. Š. nurodė, kad Asociacija, kurios tikslas pagal Asociacijų įstatymą, kaip minėta, yra koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, kitų narių, be Asociacijos steigėjų, neturi.  

15.       Laisvės jungtis į asociacijas ribojimus pirmiausiai nustato pati Konstitucija, numatydama, kad ši laisvė laiduojama tik jei asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams.

16.       Atsakovai byloje atkreipė dėmesį į tai, kad Asociacijos įstatuose numatyti Asociacijos tikslai yra teisėti, t. y. neprieštarauja nei Konstitucijai, nei įstatymams. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad juridinis asmuo, kaip jau minėta, gali būti teismo pripažintas neteisėtai įsteigtu, jeigu nustatoma, kad tikrieji juridinio asmens steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tikruosius juridinio asmens steigimo tikslus atskleidžia juridinio asmens veikla, juridinio asmens veikimo būdai, todėl nagrinėjamu atveju būtent jie yra teisiškai reikšmingi ir analizuotini.

17.       Ieškovas byloje tvirtina, kad Asociacijos veikla propaguoja karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, veikia dėl kitų valstybių interesų, kurie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Ieškovas nurodo, kad tokius jo argumentus patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai. Ieškovas ieškinyje taip pat pateikė nuorodas, kur minėti įrašai yra paskelbti. Taigi, teismas, vertindamas, ar Asociacijos tikrieji tikslai yra teisėti ir neprieštarauja viešajai tvarkai, analizuos, ar ieškovo nurodyti Asociacijos atlikti veiksmai neprieštaravo Konstitucijai, įstatymams, visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, analizuos, ar ieškovo nurodyti Asociacijos veikimo būdai nėra tokie, kurie yra draudžiami pagal minėtą Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

18.       Ieškovas nurodė, kad internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 28 d. paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame, be kitų asmenų, kalba Asociacijos vadovė (pirmininkė) E. Š. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraše kalbama ne lietuvių kalba, ieškovas pateikė teismui šio vaizdo įrašo stenogramos vertimą į lietuvių kalbą. Atsakovai pastabų vertimui byloje nereiškė. Vertime nurodyta, kad laidos vedėja pasveikino spaudos konferencijos dalyvius, žurnalistus, esančius spaudos centro „International Media Group Russia Today“ studijoje ir kurie stebi tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją. Laidos vedėja pristatė svečius – „Geros kaimynystės forumo“ vadovę E. Š. ir „Geros kaimynystės forumo“ jaunimo grupės koordinatorių M. R. ir kitus. Vėliau laidos vedėja paprašė E. Š. papasakoti, kokie yra jos vizito Maskvoje tikslai. E. Š., be kita ko, atsakė, kad „Deja, kadangi mūsų valdžia, kuri dabar dirba jau tik vadovaudamasi Europos Sąjungos linija, anglosaksų linija, JAV linija, ji jau turi savo liniją, kuri, deja, skiriasi su liaudies linija. <...> Į rinkimus Lietuvoje atėjo tik 50 proc. gyventojų, už dabartinę valdžią balsavo tik 20 procentų, <...> ir kai žmonės eina balsuoti, mes turime tą socialinį sluoksnį, kurį galima papirkti <...> galima suabejoti, kas rinko ir kokiu būdu išrinko šią valdžią.“ E. Š. taip pat pasakė „Taigi, Geros kaimynystės forumas mano, kad dabar pats laikas pakelti liaudies diplomatiją į aukščiausią lygmenį, nes valdžia, regis, nebemato visų žmonių noro, <...> mes numatome ir manome, kad netrukus turėsime kitą partiją – tai „Teisingumo aušra“, tai bus didelė galimybė eiti į rinkimus ir pakeisti situaciją teisėtu keliu, sakau teisėtu tam, kad mūsų valdžia mums neparašytų šito... kuris vadinasi, kad mes esame šnipai Rusijos naudai, ir tada pereinu prie kito vizito tikslo, kodėl esame čia. Dar kartą norime pasakyti apie mūsų pagrindinį vadovą A. P., kuriam ką tik buvo parašyta, kad jis yra Rusijos šnipas. O tai tokia kvailystė <...> deja, mūsų valstybė neturi laisvos teisės... pasirinkti, tikriausiai, ir laisvos teisės pačiai rinktis. Ir todėl tai, kad P. įkalino, yra kalta mūsų korumpuota valdžia. Tai buvo užduotis buvo padaryti tokį šviesų, protingą žmogų, kuris galėtų tapti vienu geriausių Lietuvos prezidentų diplomatijoje, juk apie jį žinot viską, tikriausiai...<...> Prieš pat išvykstant buvau pas A. kalėjime. Jis geros nuotaikos ir mes džiaugiamės, kad šitas mūsų vadovas, jis tikrai nepasiduos. Jis kovos iki galo. Ir mes tikime šia pergale. Ir todėl mes čia. Dar viena priežastis, kodėl mes čia – norime paprašyti R. užsienio reikalų ministerijos dėl bevizio režimo į Kaliningradą. <...> Tai tik dėl tos priežasties, kad informacija, kurią žmonės veža ir dalinasi iš lūpų į lūpas... Nes kiekvienas iš mūsų yra, kaip informacijos centras. <...> Ir, žinoma, norime atidaryti „Geros kaimynystės forumo“ atstovybę čia, Rusijoje“. Vėliau E. Š. paprašė E. J. priminti apie kitą politinį kalinį. J. nurodė „Taip, yra A. G., kuriam irgi pritaikė straipsnį apie šnipinėjimą Rusijos naudai. <...> Rūpinosi didžiojo tėvynės karo paminklais. Ir už tai, kad darė tą darbą, šventė gegužės 9-ąją, rengė tą pulką...nemirtingą pulką Klaipėdoje. Ir tik, štai, už šiuos darbus jam pritaikė tą patį straipsnį, kaip A. P., šnipinėjimas Rusijos naudai.“ Laidos vedėja tuomet pasakė: „Jūsų šalies Seimas gegužę Rusiją pavadino teroristine valstybe. Tai kaip jums pavyksta, nežinau, išreikšti savo požiūrį šioje situacijoje? Visiškai priešingą šalies vadovybės požiūriui?“. E. Š. atsakydama, be kita ko, nurodė: „Manome, kad nedraugiška šalis, kuri kursto konfliktą ir kurios mes tikrai nepalaikysime, vis tik yra Lietuva“. Vėliau pridūrė: „Mūsų Vyriausybė taip atsigulė Amerikos ar Briuselio Vyriausybe, nežinau, kad jie net negalvoja, <...> Mes tiesiog kritome ant kelių prieš Europą. Tai yra baisiausia, kas galėjo nutikti. Ir dabar mes ten klūpom“. Vėliau E. Š. papildė: „Tikiuosi, kad kitą kartą, kai atvyksime į Maskvą, jau turėsime labai gerų naujienų. Tikrai būsime laisvėje ir sulauksime daugmaž geresnių pokyčių <...>. Mes turime jaunimo grupę <...> kurie nori auginti savo vaikus labai draugiškoje valstybėje, kad visos šios vertybės, kurios buvo Sovietų Sąjungoje, atsinaujintų, kad jas kažkaip išsaugotume. <...> Kai kažkada gimėme TSRS, tai juk taip šaunu. <...> Kalbėdama apie žiniasklaidą E. Š. nurodė: „Didžiausias pasipiktinimas kilo, kuomet pasakė, kad rusų televizija Lietuvoje daugiau neprieinama. <...> Nepaisant nieko, tos didelės blokados, mes pogrindyje dalijamės informacija.“ Be to, E. Š. pasakė: „Žinote, pas mus irgi yra fašistų. <...> Mes taip pat turime tų, kurie palaiko banderininkų liniją, yra pas mus fašistų. Štai aš asmeniškai daug gavau, dabar gaunu labai daug laiškų, raštelių iš šios grupės žmonių, kurie palaiko Ukrainą, palaiko Banderą...“. Vėliau M. K. prisistatęs, kaip „Sputnik Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, nurodė, kad jam nuo devynioliktų metų uždrausta atvykti į Lietuvą, nes yra įtrauktas į juodąjį sąrašą, todėl pasinaudodamas galimybe paklausė, ar po vasario 24 d. visuomenė suvokia, kad visos Baltijos  šalys yra buferinėje zonoje ir jos iš esmės yra ant parako statinės. E. Š. į tai atsakė, kad „mūsų valstybė yra stumiama tarsi atidaryti antrą frontą su Rusija. <...> Turbūt yra užsakymas susilpninti Rusijos pozicijas Ukrainoje, – atidaryti tą antrąjį frontą.“. Kalbėdama apie Kaliningradą, E. Š. nurodė: „visi suprantame, kad jūs turite teisę ten vežti tai, ką norite <...> mes negalime suvaržyti <...> visko, ko reikia Kaliningradui, tiekimo linijos <...>. Tai yra pagrindas, priežastis paduoti Lietuvą į teismą.“. Vėliau pridūrė: „Yra tokia tendencija, kad į valdžią ateina silpno proto žmonės. <...> Ta valdžios silpnaprotystė, ji kiekvienais metais auga.“ Laidos vedėja pasiteiravo, kada rinkimai į Lietuvos  Seimą. Gavusi iš E. J. atsakymą, kad po dviejų metų, nurodė, kad „Tai jūs turite šansų kažkaip jau paversti jūsų pilietinį judėjimą politine jėga“. E. Š. pritarė: „Mes turime labai didelių ambicijų valdyti šią valstybę, <...> mes turime aukščiausios prabos prezidentą – tai A. P.“, o atsisveikindama padėkojo visiems, kurie labai stengėsi, kad jie čia atvyktų, kad jų susitikimas įvyktų bei pridūrė: „Mes čia grįšime labai greitai, turime didelių ambicijų susitikti su jūsų užsienio reikalų ministru ponu L. Man tai – mylimiausias politikas pasaulyje. Ir, žinoma, yra didelių, didelių ambicijų paspausti ranką jūsų prezidentui“.

19.       Ieškovas taip pat nurodė, kad analogiški pasisakymai 2022 m. liepos 28 d. skambėjo ir laidoje „Solovjov Live“, kurios vaizdo įrašas paskelbtas atsakovo K. J. „Youtube“ tinklo kanale. Ieškovas prie ieškinio taip pat pridėjo šios laidos stenogramos vertimą į lietuvių kalbą. Iš jo matyti, kad laidos vedėjas pristatė E. Š. ir paprašė papasakoti, kas vyksta. E. Š., be kita ko, nurodė: „mes jau 30 metų laukiniame kapitalizme, tai patinka toli gražu ne visiems <...> liaudžiai nepatinka Vakarų vertybės <...> mes manome, kad mums būtų naudinga įkurti, atidaryti Geros kaimynystės forumo atstovybę, todėl, kad mes neturime galimybės pareikšti savo pozicijos valstybiniame diplomatijos lygmenyje <...> mums nieko nelieka, kaip paimti į rankas liaudies diplomatiją ir pasakyti, kad liaudis, deja, ne su šita valdžia <...> šita valdžia yra mažumos valdžia <...> visiems aišku, kad norima atidaryti antrą frontą prieš Rusiją  <...> uždrausti Rusijos valstybei vežti maisto produktus, visas prekes į Kaliningradą – tai jau karo paskelbimas <...> juk tai bėda, visiška bėda dėl to, kad mūsų valstybei vadovauja puspročiai“. E. Š. taip pat nurodė, kad „pas mus valstybėje pirmąja vėliava tapo Ukrainos vėliava. Ir tada mes supratome, kad tikriausiai amerikiečiai išnuomojo Lietuvą ukrainiečiams <...> mes jau pavargome nuo paramos Ukrainai“. Laidos vedėjas pakomentavo: „mes turime išvalyti Ukrainos teritoriją nuo nacių. Mes turime pašalinti tą valdžią, kuri taip pat, kaip Pabaltijo šalyse, iš esmės yra neteisėtai išrinkti“. Tada E. Š. tęsė: „jums negalima ilgai būti šitame konflikte su Ukraina, jūs turite kuo greičiau laimėti, jūs turite sustatyti taškus, nes jūsų pergalė – tai mūsų bendra pergalė“. Į tai laidos vedėjas sureagavo taip: „Mes laimėsim. Tada Europos Sąjungai bus... <...> Kol kas mes patyliukais pataikaujam va taip kažkaip, prašome Lietuvos, nors aš šalininkas to, kad atsirastų federalinis įstatymas, kuriame būtų aiškiai parašyta: Lietuva trūktelėjo – tuoj pat gavo, gavo taip, kad atsigavimui prireiktų daug metų <...> o paskutinių įvykių Europos kontekste Europa tiesiog negalės tempti Pabaltijį. Na Pabaltijis dabar praras viską, <...> Pabaltijis gali sužydėti per dvejus-trejus metus. Jo jeigu juo pasirūpins Baltarusija ir Rusija kartu“. Pabaigoje E. Š. pakvietė prisijungti prie Geros kaimynystės forumo, prie tarptautinio forumo. E. Š. pastebėjo, kad „pavieniui, na, juk tai sunku <...> visgi bus parama iš Rusijos. Yra parama iš Baltarusijos“. Galiausiai laidos vedėjas padėkojo: „Labai ačiū E. už tą darbą, kurį ji daro. O kiek vėliau aš patalpinsiu mūsų kanaluose Telegram resursus, kur tie žmonės, kurie nori paremti E., gali kreiptis“. 

20.       Sprendžiant, ar Asociacijos tikrieji tikslai yra teisėti pirmiausiai bus vertinami minėti Asociacijos vadovės pasisakymai, atsižvelgiant į Asociacijos atsikirtimus teisme.

21.       Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, jog „Deja, kadangi mūsų valdžia, kuri dabar dirba jau tik vadovaudamasi Europos Sąjungos linija, anglosaksų linija, JAV linija, ji jau turi savo liniją, kuri, deja, skiriasi su liaudies linija. <...> Mūsų vyriausybė taip atsigulė po Amerikos ar Briuselio vyriausybe, nežinau, kad jie net negalvoja, <...> Mes tiesiog kritome ant kelių prieš Europą. Tai yra baisiausia, kas galėjo nutikti. <...> Liaudžiai nepatinka Vakarų vertybės“ matyti, kad Asociacija Rusijoje ne tik viešai kvestionuoja Lietuvos Respublikos piliečių valią dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume, bet ir kalba Lietuvos Respublikos tautos vardu, iš esmės tvirtindama, kad tauta nepritaria Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąją dalimi esančiam 2004 m. liepos 13 d. Konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Konstitucijos 150 straipsnis). Šiuo aspektu primintina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje ne kartą yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, suponuojanti Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją, kurios ištakos kyla iš 1948 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą). Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) ir būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus. Minėtos geopolitinės orientacijos ypatingą reikšmę rodo tai, kad Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, o Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, NATO ar kitos tarptautinėse organizacijose kylantys tarptautiniai įsipareigojimai, apskritai negali būti daromos, jeigu tų tarptautinių įsipareigojimų nėra atsisakoma vadovaujantis tarptautinės teisės normomis (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. sausio 24 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).  Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžė, kad jokie subjektai negali kalbėti tautos vardu ar būti tapatinami su tauta, kuriai priklauso suverenitetas ir kuri aukščiausią suverenią galią vykdo tiesiogiai (per referendumus) ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Seimas yra tautos atstovybė, per kurią tauta vykdo aukščiausią suverenią galią (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas). Taigi, tokia Asociacijos veikla, kai Rusijoje lietuvių tautos vardu neigiama Lietuvos geopolitinė orientacija yra neteisėta Asociacijos veikla (priešinga Konstitucijai, pažeidžianti Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus).

22.       Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, jog „<...> galima suabejoti, kas rinko ir kokiu būdu išrinko šią valdžią <...> deja, mūsų valstybė neturi laisvos teisės... pasirinkti, tikriausiai, ir laisvos teisės pačiai rinktis <...> šita valdžia yra mažumos valdžia“ matyti, kad Asociacija Rusijos auditorijai kvestionuoja rinkimų Lietuvos Respublikoje legitimumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Taigi, Asociacija užsienio valstybėje viešai kvestionuodama rinkimų Lietuvos Respublikoje legitimumą, iš esmės tvirtina, kad Lietuvos valstybė nėra demokratinė. Taip Asociacija neigia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnį, bet ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriame įtvirtinta Lietuvos, kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės, konstitucinė tapatybė. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad nustatymas, ar per rinkimus buvo pažeisti rinkimų įstatymai, iš esmės yra teisinio, o ne politinio vertinimo dalykas. Rinkimų rezultatai negali būti nustatomi remiantis politiniais argumentais, tuo, kas yra ar galėtų būti naudingiau vienai ar kitai politinei partijai ar kitai politinei jėgai. Kaip minėta, Asociacija Maskvoje atvirai deklaravo savo siekį steigti partiją, dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose bei valdyti šalį. Neturėdama teisės daryti išvadų dėl rinkimų rezultatų legitimumo, tačiau užsienio valstybėje (Rusijoje) pateikdama savo subjektyvias su tuo susijusias išvadas, Asociacija iš esmės neigė, kad Lietuva yra nepriklausoma, demokratinė valstybė. Tokia Asociacijos veikla teismo pripažįstama neteisėta (priešinga Konstitucijai, joje įtvirtintai Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai).

23.       Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, kad už šnipinėjimą kitai valstybei Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti A. P. ir A. G. yra politiniai kaliniai, matyti, kad Asociacija neteisėtai kvestionuoja teisminės valdžios Lietuvos Respublikoje konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas ir jame nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo A. P. byloje esančiuose dokumentuose yra nurodytas kaip vienas iš Asociacijos steigėjų. Asociacijos vadovė Maskvoje kalbėdama apie A. P. įvardija jį taip – „mūsų pagrindinis vadovas“, „aukščiausios prabos prezidentas“, kuris kovos iki galo, kuris tikrai nepasiduos. Asociacijos vadovė taip pat nurodo, kad „mes tikime jo pergale“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad šnipinėjimas, už kurį nuteistas A. P., pagal BK 119 straipsnio 1 dalį, tai tokia nusikalstama veika, kai asmuo, turėdamas tikslą perduoti užsienio valstybei, jos organizacijai pagrobė, pirko ar kitaip rinko informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba šią informaciją perdavė užsienio valstybei, jos organizacijai ar jų atstovui. Pažyminėtina, kad Asociacijos vadovė su žurnalistais bendrauja būtent toje valstybėje, kurios naudai A. P. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas daręs minėtą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad A. P. rinko užsienio valstybei (Rusijai) ne bet kokią informaciją, o tą, kuri sudaro Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį. Vien tai, kad A. P., atlikdamas už šnipinėjimą laisvės atėmimo bausmę, yra nurodomas vienas iš Asociacijos steigėjų, o Asociacijos vadovė kartu su dar vienu Asociacijos steigėju (M. R.) konferencijoje Maskvoje kalba apie A. P. kaip apie politinį kalinį ir Lietuvos Respublikos Prezidentą, teismo pripažįstama Asociacijos neteisėtu veikimu, neteisėtais Asociacijos veiklos tikslais, kuriuos draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Minėtų Asociacijos steigėjų priešiškumą Lietuvos interesams patvirtina ir pačios Asociacijos pirmininkės Maskvoje viešai išsakyta pozicija teigiant, jog „Manome, kad nedraugiška šalis, kuri kursto konfliktą ir kurios mes tikrai nepalaikysime, vis tik yra Lietuva“, arba teigiant, kad „Tai yra pagrindas, priežastis paduoti Lietuvą į teismą“ ir kt. Asociacijos veikimą prieš Lietuvos valstybės interesus patvirtina ir faktas, kad Asociacija davė interviu Vladimiro Solovjovo, įtraukto į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:02014R0269-20220721&from=EN, laidai, kurios vedėjas visiškai atvirai Asociacijos vadovei išreiškė savo pažiūras, jog „<...> Kol kas mes patyliukais pataikaujam va taip kažkaip, prašome Lietuvos, nors aš šalininkas to, kad atsirastų federalinis įstatymas, kuriame būtų aiškiai parašyta: Lietuva trūktelėjo – tuoj pat gavo, gavo taip, kad atsigavimui prireiktų daug metų <...>“. Interviu davimas atvirai savo priešiškas pažiūras į Baltijos valstybes skleidžiančioje Rusijos laidoje teismo pripažįstamas neteisėta Asociacijos veikla, kuri negali būti teisinama tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija leidžia piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Kritikos kaip ir bet kokių įsitikinimų reiškimo laisvės ribas apibrėžia Konstitucijos 25 straipsnis ir jame nurodytos gintinos vertybės (konstitucinė santvarka ir kt.).

24.       Kaip minėta, Asociacijos vadovė Maskvoje taip pat teigė, kad „Mes turime jaunimo grupę <...> kurie nori auginti savo vaikus labai draugiškoje valstybėje, kad visos šios vertybės, kurios buvo Sovietų sąjungoje, atsinaujintų, kad jas kažkaip išsaugotume. <...> Kai kažkada gimėme TSRS, tai juk taip šaunu.“. Dėl Sovietų sąjungos „vertybių“ teismas pažymi, kad Lietuva reikšmingą savo istorijos laikotarpį buvo okupuota svetimos valstybės, be to, SSRS prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos, apibrėžtos nacionaliniais ir etniniais požymiais, dalį buvo nukreipusi represijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Sovietų sąjungos atliekamas partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų naikinimas turėjo aiškų tikslą daryti įtaką lietuvių tautos demografiniams pokyčiams, jos išlikimui, todėl tokie SSRS veiksmai kasacinio teismo buvo pripažinti genocidu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendime byloje Drėlingas prieš Lietuvą (Nr. 28859/16) palaikė tokią Lietuvos Respublikos poziciją. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad A. P., kuris nurodomas kaip vienas Asociacijos steigėjų, anksčiau buvo nuteistas už tai, kad šiurkščiai menkino 1990-1991 metais SSRS Lietuvos teritorijoje įvykdytą agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir joje dalyvavusių asmenų vykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir jos gyventojams (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-422-318/2012). A. P. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už įvairias veikas, kuriomis viešai pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieš Lietuvos Respubliką ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar šiurkščiai menkinami. Be to, buvo konstatuota, kad A. P. tai padarė užgauliu ar įžeidžiančiu būdu. Tokiam nuosprendžiui pritarė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102/2013. Iš Asociacijos viešai pareikštos nuomonės Maskvoje matyti, kad nors šiuo atveju ir nebuvo teisinami kokie nors konkretūs Sovietų sąjungos nusikaltimai, tačiau Asociacijos deklaruotas noras, kad „kažkaip atsinaujintų visos Sovietų sąjungos vertybės“, jau vien turint mintyje 1940-1990 m. laikotarpiu vykdytą Lietuvos okupaciją ir taip padarytą milžinišką žalą Lietuvai bei jos žmonėms, įskaitant žalą, padarytą Lietuvos žmonėms, deportuotiems ir prievarta laikytiems SSRS teritorijoje 1941–1945 metais, negali būti teismo pripažįstamas teisėtu. Tokio pobūdžio Asociacijos pareiškimai laikyti autoritarinio ar totalitarinio valdymo propagavimu, kurį, kaip minėta, draudžia Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.

25.       Iš Asociacijos pasisakymų Maskvoje, kad „<...> pas mus irgi yra fašistų. <...> Mes taip pat turime tų, kurie palaiko banderininkų liniją, yra pas mus fašistų. Štai aš asmeniškai daug gavau, dabar gaunu labai daug laiškų, raštelių iš šios grupės žmonių, kurie palaiko Ukrainą, palaiko Banderą...<...> mes jau pavargome nuo paramos Ukrainai <...> jums negalima ilgai būti šitame konflikte su Ukraina, jūs turite kuo greičiau laimėti, jūs turite sustatyti taškus, nes jūsų pergalė – tai mūsų bendra pergalė“ matyti, kad Asociacija viešai parodė palaikymą (pateisinimą) Rusijai dėl jos pradėto karo prieš kaimyninę Rusijos valstybę. Tokia Asociacijos veikla pripažintina ne tik neteisėta (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų pažeidimas), bet ir galimai nusikalstama.

26.       Ieškovas ieškinį taip pat grindžia vaizdo įrašu, 2022 m. rugpjūčio 1 d. paskelbtu atsakovo A. P. „YouTube“ tinklo kanale. Iš jo matyti, kad E. Š. nurodė, jog atstovauja Gerojo kaimynystės forumo žmones, nurodė, kad kelionės į Rusiją metu buvo susitikusi su Juozu Jermalavičiumi, kurį E. Š. apibūdino kaip šviesią asmenybę, nurodė „pagarba šitam žmogui“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad minėtas asmuo buvo nuteistas už antivalstybinę veiklą ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedelsdamas išvyko iš Lietuvos. Į klausimą, jei valdysit Lietuvą, ar būtų siekiama jį reabilituoti, E. Š. minėtame vaizdo įraše atsakė teigiamai. E. Š. taip pat nurodė, kad Rusijoje susitiko su G. S. Pažymėtina, kad šiam asmeniui negalima įvažiuoti į Lietuvą. Be to, E. Š. minėtame vaizdo įraše, laikydama rankose puodelį su A. P. nuotrauka, nurodė, kad „tai yra mūsų prezidentas“, „mes važiavom į Maskvą, veždami žinią, kad tautai, skirtingai negu valdžiai, rūpi geri, taikūs ekonominiai, politiniai santykiai su rytais, su Baltarusija, su Rusija <...>“, kalbėdama apie rinkimus, nurodė, kad „šiaip tai rinkimai yra negaliojantys“, kalbėdama apie lietuvių trėmimus, nurodė „aš jums siūlau nebesikapstyti taip toli“. Iš minėtų pasisakymų taip pat matyti, kad kvestionuojami rinkimų rezultatai, aukštinami už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nuteisti asmenys, menkinami prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones įvykdyti sunkūs nusikaltimai, taip pat matyti, kad Asociacija Rusijoje neteisėtai siekė kalbėti lietuvių tautos vardu, akcentuodama tautos ir valdžios priešpriešą, propaguodama socialinę nesantaiką.

27.       Asociacija atsiliepime, kaip minėta, remiasi Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų nuostatomis, jog Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir su visomis valstybėmis stengiasi palaikyti gerus santykius. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai yra nustatyti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, priimto 1996 m. gruodžio 19 d., priedelyje. Šio priedelio 1 skyriuje, be kita ko, numatyta, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus santykius. Ši nuostata buvo įtvirtinta minėto įstatymo priedelyje 1996 metais ir yra išlikusi nepakitusi iki šiol. Vis dėlto, negalima šios įstatymo priedelio nuostatos aiškinti atsietai nuo Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 9 d. rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“, kuria buvo konstatuota, kad Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė. Pažymėtina, kad Europos Parlamentas 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliucijos P9_TA(2022)0405 2 punktu taip pat pripažino Rusiją terorizmą remiančia ir teroristines priemones naudojančia valstybe. Be to, minėtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas nurodė, kad A. Lukašenka turėtų būti laikomas agresijos karo prieš Ukrainą bendrininku dėl jo vaidmens sudarant sąlygas atakoms iš Baltarusijos teritorijos.

28.       Taigi, lietuvių tauta savo aukščiausią suverenią galią vykdydama per demokratiškai išrinktus savo atstovus 2022 m. gegužės 9 d. konstatavo, kad Rusijos Federacija ne tik remia terorizmą, bet ir jį vykdo. Nepaisant to, Asociacija 2022 m. liepos mėnesį vyko į Rusijos Federaciją, deklaruodama siekį palaikyti gerus Lietuvos santykius su minėta šalimi. Atsakovas K. J. teismo posėdyje nurodė, jog „akivaizdu, kad pavienės liaudies demokratijos vykdyti negalima ypač tokiose taikdariškose misijose karo akivaizdoje, todėl vienas iš argumentų siekiant liaudies diplomatijos tikslų ir yra Asociacija“ (2023 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2 val. 25 min.). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal Konstituciją Lietuvos užsienio politiką vykdo Lietuvos Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe. Būtent Respublikos Prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse, o Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnį palaiko ryšius su užsienio valstybėmis. Diplomatinę tarnybą sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nurodyti diplomatai. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtent per Lietuvos diplomatinę tarnybą įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Taigi, Asociacijos deklaruojamas tikslas Lietuvos valstybės vardu kalbėti su užsienio šalių politikais neatitinka Konstitucijoje ir Diplomatinės tarnybos įstatyme įtvirtintų užsienio politikos formavimo ir vykdymo nuostatų. Šios išvados nepaneigia ir atsakovo K. J. nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje skelbiamas straipsnis „Sąjūdis kalba valstybės vardu. Liaudies diplomatija 1988-1990“ (https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=927&p_d=17100&p_k=1), nes Asociacijos, neturinčios narių, išskyrus kelis steigėjus, iš kurių vienas atlieka laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą kitos valstybės naudai, negalima lyginti ar kitaip gretinti visuomeniniam judėjimui, siekusiam Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir sėkmingai tai įgyvendinusiam. Šiuo aspektu teismas primena, kad steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22–23 d., į šį suvažiavimą išrinkta daugiau nei tūkstantis delegatų, kurie atstovavo ne mažesnį skaičių rėmimo grupių iš visos Lietuvos, t. y. Sąjūdžio veikloje dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Be to, minėtas judėjimas siekė Lietuvos valstybingumo atkūrimo, nes Lietuva buvo okupuota kaimyninės valstybės. Taigi, atsakovai visiškai nepagrįstai tvirtina, kad keletas pavienių asmenų, įsteigę juridinį asmenį, kurio teisinė forma asociacija, turi teisę imtis Lietuvos užsienio politikos, vadindami tai liaudies diplomatija. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos užsienio politikos vykdymas su valstybe, kurią Europos Parlamentas pripažino, kaip valstybę, kuri Europoje naudoja teroristines priemones, turi būti itin atsakingas ir profesionalus, todėl tai turi būti atliekama gebėjimus ir žinias turinčių asmenų, o ne pavienių fizinių ar juridinių asmenų, neturinčių tam teisės (įgaliojimų).

29.       Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tikrieji Asociacijos steigimo tikslai (nurodytais neteisėtais būdais veikti prieš Lietuvos valstybę) yra neteisėti (CK 2.114 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tai yra pagrindas pripažinti, jog Asociacija yra įsteigta neteisėtai. Tokios teismo išvados nepaneigia Asociacijos atsiliepimo argumentai, kad Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja žodžio laisvę, o Konstitucijos 33 straipsnis piliečiams leidžia kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ir draudžia persekioti už kritiką. Šiuo aspektu teismas sutinka, kad Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę. Jei būtina ginti konstitucinę santvarką, saviraiškos laisvė gali būti ribojama (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad naudojimasis minėtomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95).

30.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Asociacijos pasisakymus Rusijoje ir Lietuvoje, sprendžia, kad Asociacijos tikrasis įsteigimo tikslas yra tyčia viešai skleisti melagingą informaciją (dezinformaciją) apie Lietuvą, formuojant klaidingą nuomonę, kad Lietuva nėra nepriklausoma ir demokratinė valstybė, t. y. Asociacijos tikslas veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kurstyti socialinę nesantaiką. Šį savo neteisėtą tikslą minėtos Asociacijos steigėjai stengėsi įgyvendinti ir viso teismo proceso metu. Asociacijos steigėjai neteikė teismui įrodymų apie Asociacijos vykdytą, vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą, tačiau toliau tyčia melagingai tvirtino, kad Lietuvoje neva negalioja teisės viršenybė, kad teismai neva vykdo politikų valią. Į bylą Asociacijos steigėjai teikė įrodymus, tačiau dėl jų teismas išsamiau nepasisako, nes jie nėra susiję su Asociacijos veikla.

Dėl CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punkto

31.       Kaip minėta, ieškovas prašė pripažinti Asociaciją neteisėtai įsteigta taip pat ir dėl to, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos asociacijos steigimo taisyklės. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad atsakovas A. P. Asociacijos steigimo dokumentuose yra nurodytas vienu iš steigėju, 2022 m. birželio 25 d. pasirašiusių steigimo dokumentus elektroniniu parašu, tačiau jis Asociacijos steigimo dokumentų dėl tuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės elektroniniu parašu negalėjo pasirašyti. Teismas įpareigojo Asociaciją pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad buvo sušauktas ir įvyko Asociacijos steigiamasis susirinkimas. Atsakovas D. G. pateikė teismui 2022 m. gegužės 6 d. steigiamojo susirinkimo protokolą, pasirašytą atsakovų E. Š. ir D. G. Iš šio protokolo matyti, kad paskutiniu darbotvarkės klausimu įrašytas įgaliojimų suteikimo klausimas. Šiuo klausimu protokole, be kita ko, nurodyta, kad Asociacijos steigėjai vienbalsiai nutarė įgalioti E. J. pasinaudojus A. P. mobiliuoju parašu pasirašyti steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos internetinę sistemą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad A. P. negalėjo perleisti parašo formavimo duomenų jokiam kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalys), atitinkamai, nei jis, nei juo labiau kiti Asociacijos steigėjai protokoliniu nutarimu negalėjo niekam suteikti tokių įgaliojimų. Be to, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, Asociacijos įstatai turėjo būti priimti steigiamajame susirinkime ir turėjo būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos (Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju šių įstatyme nustatytų asociacijų steigimo imperatyvių reikalavimų nebuvo laikytasi. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir CK 2.114 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu pagrindas, jog nebuvo sudaryti įstatymuose nustatyti steigimo dokumentai bei buvo pažeistos įstatyme nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės. 

32.       Papildomai teismas pažymi, kad Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad asociacijos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Pastebėtina, kad pačioje Asociacijos steigimo sutartyje (jos 6 punkte) numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai ją pasirašo visi steigėjai ar jų įgalioti asmenys. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nei Asociacijos steigimo sutartis, nei kiti steigimo dokumentai nebuvo pasirašyti visų steigėjų (šių dokumentų A. P. nepasirašė ir negalėjo įgalioti savo elektroniniu parašu tai padaryti kitą asmenį). Taigi, steigimo sutartis, pasirašyta A. P. elektroniniu parašu, tačiau ne A. P. (jam neturint tokios teisės ir galimybės), nelaikytina sudaryta, todėl jos bei įstatų, kurie, kaip minėta, nebuvo priimti steigiamajame Asociacijos susirinkime, pagrindu Asociacija negalėjo būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 82 punktą, steigiant asociaciją pakanka pateikti registro tvarkytojui prašymą, steigimo sutartį (arba steigimo aktą) bei steigimo dokumentą (įstatus), kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatai turi būti pasirašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Taigi, negavęs duomenų apie steigiamąjį susirinkimą, juridinių asmenų registro tvarkytojas neturi galimybės patikrinti, ar pateikti įstatai yra galiojantys, t. y. ar jie pasirašyti įstatyme nustatytu terminu. Be to, šiuo atveju Steigimo sutartyje nebuvo nurodyta, kas turi pasirašyti steigiamos asociacijos įstatus, nors tokį reikalavimą Steigimo sutarties turiniui numato Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 4 dalis. Teismo posėdžio metu VĮ Registrų centro atstovas nurodė, kad neturi pareigos tikrinti, ar dokumentus elektroniniu parašu pasirašęs asmuo pasirašymo metu neatlieka laisvės atėmimo bausmės, taip pat nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja registruojant juridinį asmenį vertinti steigiamo juridinio asmens pateikiamų dokumentų (steigimo sutarties, įstatų) turinio. Šiais aspektais teismas pažymi, kad vien formalus patikrinimas, ar steigiant naują asociaciją juridinių asmenų registrui yra pateikti trys iš esmės bet kokio turinio dokumentai (prašymas, steigimo sutartis ir įstatai), visiškai nevertinant jokių kitų aplinkybių, akivaizdžiai yra ydingas, nes tokiu atveju susiklosto tokia situacija, kai valstybėje nėra niekam nustatyta pareiga ir atsakomybė patikrinti minėtus dokumentus prieš įregistruojant naują juridinį asmenį juridinių asmenų registre.

Kiti su bylos dalyku susiję aspektai

33.       Ieškovas, kaip minėta, prašo pripažinti, kad Asociacija yra įsteigta neteisėtai nuo Asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre momento. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.63 straipsnio 1 dalis).  Asociacijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo juridinis asmuo pripažįstamas neteisėtai įsteigtu, be atskiro nurodymo reiškia, kad juridinis asmuo yra neteisėtai įsteigtas nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Šiuo atveju, kaip minėta, Asociacija buvo įregistruota juridinių asmenų registre 2022 m. birželio 28 d., t. y. būtent 2022 m. birželio 28 d. įvykdytas Asociacijos įsteigimas teismo pripažįstamas neteisėtu. Suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių Asociacijos įsteigimas pripažintinas neteisėtu, kaip tai numatyta CK 2.114 straipsnio 3 dalyje, šiuo atveju yra neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kad Asociacijos neteisėtas įsteigimas yra susijęs ne tik su minėtais pažeidimais steigiant Asociaciją, bet ir su tuo, kad tikrieji Asociacijos tikslai neteisėti.

34.       CK 2.114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai teismas pripažįsta juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad CK imperatyviai numato neteisėtai įsteigto asmens likvidavimą, teismas Asociaciją likviduoja.

35.       CK 2.107 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad  teismas, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių.  Jei likvidavimo pagrindas yra CK 2.106 straipsnio 7 punktas (juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu), likvidatoriaus pareigas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (CK 2.108 straipsnio 5 dalis). Ši institucija teismo pritarimu turi teisę pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 215 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra įgaliotas CK 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais atlikti juridinio asmens likvidatoriaus pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ Turto bankas. Taigi, likviduojamos Asociacijos likvidatoriumi skirtina valstybės įmonė Turto bankas. Nuo likvidatoriaus paskyrimo Asociacijos valdymo organai netenka įgaliojimų ir Asociacijos dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui (CK 2.110 straipsnio 1 dalis). Likviduojamas juridinis asmuo, veikdamas per paskirtą likvidatorių, gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu (CK 2.111 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo D. G. 354,25 Eur dokumentų (atsiliepimo ir jo priedų) vertimo išlaidų. Prie prašymo pridėti įrodymai, patvirtinantys, kad minėtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos (2022 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10121). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, o trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovo pusėje, šis trečiojo asmens prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu, priteisimo tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų vertimo į rusų kalbą reikalavo būtent atsakovas D. G., šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš minėto atsakovo.

37.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 265,60 Eur. Jos priteistinos valstybės naudai iš neteisėtai Asociaciją įsteigusių asmenų lygiomis dalimis (po 53,12 Eur) (šios išlaidos turi būti sumokėtos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos, įmokos kodas 5662).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti Tarptautinį geros kaimynystės forumą neteisėtai įsteigtu juridiniu asmeniu.

Likviduoti Tarptautinį geros kaimynystės forumą (juridinio asmens kodas 306107827).

Paskirti valstybės įmonę „Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042) likviduojamo Tarptautinio geros kaimynystės forumo likvidatoriumi.

Priteisti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ (juridinio asmens kodas 124110246) iš atsakovo D. G. (D. G.) 354,25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 25 ct) dokumentų vertimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. G. 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. J. 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. P. 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. R. 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. Š. 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                         [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]             Enrika Janušonienė