Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-4490-961/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03756-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo įmonės vadovė pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. kaltę pripažįsta iš dalies, kaltę iš esmės pripažino, teismui paaiškino, kad labai stengėsi vykdyti veiklą ir išsaugoti verslą, nes buvo didelis įsiskolinimas, kurį laiką buvo vedama prasta buhalterija, stengėsi bendradarbiauti su VMI ir viską padengti. Jeigu per visą tą laikotarpį tik atsiskaitinėtų su mokesčių inspekcija, SODRA, negalėtų vykdyti veiklos. Įmonė turėtų arba bankrutuoti, arba stabdyti veiklą. Negalėjo imti tik avansinius mokėjimus ir visiškai nepateikti prekių klientams, norėjo būti sąžiningi ir prieš pirkėjus. Bandė išstatyti į pardavimą ilgalaikį turtą, bet nenori jo parduoti už mažą vertę, kuri tikrai nepadėtų padengti įsiskolinimų. O už atitinkamą rinkos kainą tiesiog dar nepavyko to padaryti. Buvo kreiptasi į VMI, buvo sudarytas mokestinis paskolos susitarimas. Rašė, kad neturi galimybės atsiskaityti, įmonės prižiūrėtojos Kristinos prašė prailginti terminą, bet ji sakė, kad tai pakankamai sudėtinga procedūra ir nepavyko pakeisti tos mokestinės paskolos. Atsiskaityti nepavyko, nes užsakymas, kuris turėjo įvykti liepos mėnesį, jo nespėjo tiekėjai pagaminti, o jie yra italai ir rugpjūčio mėnesį atostogauja. Ji tuomet skambino L., kuri yra įmonės mokesčių administratorė. Pranešė, kad atostogauja tiekėjai ir užsakymą baigs tik rugsėjo pradžioje. Tada ir pasidengė dar didesnė dalis. Šiai dienai įsiskolinimas liko tik apie 3000 eurų. Ir Sodrai padengė didesnę skolos dalį. Tikėjosi, kad iki šios dienos visiškai bus atsiskaitę, bet ne visada viskas vyksta taip, kaip tikisi. Atrodo, kad tikrai viską daro, tačiau kartais susiklosto tokios aplinkybės, kurios nepalankios. Buvo sudaryta sutartis dėl atidėjimo, vykdė sutartį, kol buvo mažesnis, nes pirmą dalį davė mokėti per pusę metų su einamais mokesčiais po 1000 eurų kas mėnesį, tą vykdė tvarkingai. Po pusės metų sumą padidino iki 2000 eurų. Iš pradžių vykdė tvarkingai, tačiau vėliau buvo sudėtinga ir ji su K. B. iš Panevėžio apskrities VMI bandė paderinti, gal pavyktų prailginti terminą ir kad liktų mokėti po 1000 eurų kas mėnesį ir būtų paprasčiau. Ji sakė, kad ten labai sudėtinga procedūra, reikia iš naujo vertinti kreditingumą ir kitus rodiklius. Sakė stengtis dalimis mokėti kiek išeina, kol nesusidarė didesnis įsiskolinimas, o po to pati VMI nutraukė tą sutartį. Atidėjimas buvo nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio, nutrauktas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nuo tada skaičiuoja nepriemokas. Dabar įmonė veikia. Buvo patikrinimas, įmonė visus sandorius stengiasi daryti grynais, nes sąskaitose buvo minusinis balansas, rezervuotos sumos, tai dalis pinigų nusirašinėjo, o dalis ėjo grynais, kad būtų galima vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir vykdyti įsipareigojimus užsakovams.

Jai pačiai kaip fiziniam asmeniui pradėta bankroto byla, tačiau tai nesusiję su UAB (duomenys neskelbtini). Norėjo tik paaiškinti, kad jos pačios situacija yra sunki. Jos užmokestis minimalus. Buvo ilgą laiką nedarbinga, nes ir ji sirgo, ir vaikas sirgo, todėl tikslaus užmokesčio net sunku pasakyti. Apie 330 eurų į rankas. Turi mažametį vaiką, už vaiką gauna 50 eurų. Vyro pajamos apie 600 eurų, jis dirba pagal verslo liudijimą, bet jam irgi šiuo metu yra vykdoma fizinio asmens bankroto byla. Vyro vardas A. J. Vyrui situacija susiklostė dar prieš jiems susituokiant. Supranta, kad esmė ne tame, kad ji turi skolų, bet norisi ir toliau išlikti mokesčių mokėtoju ir nesužlugdyti įmonės veiklos. Prašo teismo neskirti didelės baudos ir leisti atsiskaityti per artimiausią laiką. Liko mažas įsiskolinimas, kurį žada kuo greičiau padengti.

Iš esmės analogiškas aplinkybes I. S. nurodė teismui pateiktame prašyme neskirti jai administracinės nuobaudos.

Administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be I. S. prisipažinimo, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:

- mokesčių mokėtojo duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė yra I. S. (b. l. 5);

- informacija apie draudėjo viešus duomenis, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turi 378,33 Eur skolą, iš jos neturi skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 6);

- UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. birželio 6 d. AB banko Swedbank ir Paysera sąskaitų išrašo duomenimis, kad laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2019-05-31 „Paysera LT“ bendrovės turimoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų operacijų nebuvo atliekama, AB banke Swedbank bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas rodo, kad laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-05-31 UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga VMI prie FM, atliko 1 000,00 Eur mokėjimą (duomenys neskelbtini), 52,05 Eur – (duomenys neskelbtini) ir 285,00 Eur (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10);

- UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. kasos knygos ir didžiosios knygos (atskaitingi asmenys, mokėjimai) duomenimis, kad būdama skolinga VMI prie FM, bendrovė išmokėjo 7 832,55 Eur atlyginimams, taip pat atliko 518,86 Eur mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), taip minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 7 134,70 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 575,00 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 540,53 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 434,77 Eur (b. l. 11-14);

- atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais lentele (b. l. 14-15);

- pareiškimu bei 2019 m. liepos 4 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-2687, kuria, patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus: didžiosios knygos visų buhalterinės apskaitos sąskaitų likučius, avansų apyskaitas, ir sąskaitų apyvartas, debitorių ir kreditorių sąrašą, kasos knygą, banko sąskaitų išrašus, balansą, nustatyta, kad bendrovė turi dvi transporto priemones, privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi, tiriamuoju laikotarpiu atskaitingam asmeniui (I. S.) iš bendrovės kasos buvo išmokėta 7696,44 Eur, taip pat 471,42 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) už kurą, 355,03 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) už kurą, 204,90 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini), 215,65 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini), 1530,00 Eur sumokėta UAB (duomenys neskelbtini), 2019-05-31 381,00 Eur sumokėta VMI prie FM, 2019-05-31 250,00 Eur sumokėta Sodrai; pažymima, kad laikantis atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, bendrovė turėjo galimybę mokestinę prievolę iš dalies ar visiškai padengti, ir konstatuota, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino, tiriamuoju laikotarpiu tendencingai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 7-8).

2019 m. birželio 6 d. paaiškinime I. S. nurodė, kad bendrovės skolos atsirado po to, kai 2017 m. VMI prie FM atliko mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo neatitikimai, papildomai deklaruotos papildomos pridėtinės vertės mokesčio sumos. Bendrovės vadovė nurodė, kad artimiausiu metu planuojama parduoti dalį bendrovės turimo ilgalaikio turto ir iki 2019 m. liepos 1 d. maksimaliai padengti turimą įsiskolinimą (mokestinę nepriemoką) biudžetui.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Bylos medžiaga, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina išmokėtas sumas kitiems kreditoriams, nors bendrovė žinojo apie savo nuolatinę mokestinę nepriemoką. T. y. padaryti atsiskaitymai su paskesnės nei valstybė eilės kreditoriais, taip pažeidžiant minėtą įstatymo nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, todėl darytina išvada, kad I. S. inkriminuojamas teisės pažeidimas pagal ANK 120 straipsnį kvalifikuotas teisingai. Taip pat pažymėtina, kad I. S., būdama bendrovės vadove, privalo užtikrinti tinkamą, įstatymų reglamentuotą bendrovės prievolių vykdymą, taigi aplinkybė, kad bendrovė turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, atsakomybės nešalina, juolab įvertinus tai, kad tiriamuoju laikotarpiu pažeidžiant eiliškumą buvo mokamos išmokos ir atskaitingam asmeniui (pačiai I. S.), be to jei būtų laikytasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turimų piniginių lėšų pakaktų mokestinę nepriemoką visiškai ar iš dalies padengti.

Kadangi nenustatyta duomenų, jog I. S. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jos veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

I. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į I. S. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta, neteista, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jai ir jos sutuoktiniui yra iškeltos fizinio asmens bankroto bylos, turi mažametį vaiką, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Įvertinus įstatymo nustatytą nuobaudos dydį, minėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. S. asmenybę bei turtinę padėtį, tai, kad administracinis nusižengimas iš dalies įtakotas siekio išlaikyti įmonę veikiančią, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skirti I. S. mažesnę baudą nei minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).

 Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

n u t a r i a:

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-4490-961/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Ilona Mateikienė