Administracinė byla Nr. eA-499-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01027-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.3; 59.1.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-569, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti 2016 m. liepos 20 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6.) FR0680-505 bei nurodyti R. U. sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitų mokesčius: 7 221,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 5 026,29 Eur GPM delspinigių, 1 444 Eur GPM baudą, 2 778,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 1 933,92 Eur PSD įmokų delspinigių, 555 Eur PSD įmokų baudą; panaikinti VMI 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 68-373, kuriuo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-569.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad priimant ginčijamus sprendimus nepagrįstai remtasi baudžiamosios bylos medžiaga. Klaipėdos AVMI 2016 m. liepos 20 d. patikrinimo akte ir 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo vadovautasi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-139/2016. Ikiteisminiame tyrime dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stragutės mėsa“ veiklos surinkti duomenys nepasitvirtino ir baudžiamoji byla buvo nutraukta. Nutrauktos baudžiamosios bylos duomenys neatitinka įrodymų patikimumo kriterijaus, todėl negali būti įrodymais. Be to, VMI neįvertino, jog Klaipėdos AVMI nenurodė, kokie konkretūs baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys pagrindžia mokestinės prievolės taikymą.
3. Pareiškėjas nesutiko su VMI pateiktu pareiškėjo ir jo sutuoktinės su fiziniais asmenimis sudarytų 11 paskolos sutarčių vertinimu. VMI pinigų pagal paskolos sutartis realaus neperdavimo faktą grindė vien tik turinio viršenybės prieš formą principu; nenurodė ir nepateikė jokių faktinių duomenų pagrindžiančių, kad paskolos davėjai pareiškėjui realiai neperdavė paskolos sutartyse nurodytų pinigų. Nors Klaipėdos AVMI sprendime nurodyta, jog iš 10 fizinių asmenų, tariamai suteikusių paskolas I.ir R. U., 3 turėjo finansines galimybes suteikti paskolas, vis tiek padaryta išvada, kad sutuoktiniai negavo pinigų pagal visas 11 sudarytas paskolos sutartis. Pinigų perdavimo faktą pagrindžia pačios paskolos sutartys, kuriose yra atžyma apie pinigų perdavimą, o taip pat patvirtina paskolų davėjų paaiškinimai. VMI, nepateikusi įrodymų, pagrindžiančių, kad pinigai pagal paskolos sutartis nebuvo perduoti, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių grąžinti visų gautų paskolų. Nors nuo 2009 m. iki 2013 m. UAB „Stragutės mėsa“ pareiškėjui grąžino 922 000 Lt paskolų, minėtu laikotarpiu pareiškėjas suteikė UAB „Stragutės mėsa“ 1 241 548 Lt paskolų, todėl įmonės grąžinti pinigai buvo nuolat vėl skolinami kitai įmonei.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju mokesčių administratorius nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarė ginčo paskolos sandorius su fiziniais asmenimis, siekdami mokestinės naudos, todėl papildomai mokėtini mokesčiai apskaičiuoti neteisėtai taikant turinio viršenybės prieš formą principą.
5. Pareiškėjas nesutinka su VMI nustatytu disponuojamų grynųjų pinigų likučiu patikrinimo pradžiai. VMI disponuojamų grynųjų pinigų likutį patikrinimo pradžiai nustatė neatsižvelgdama į pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas iš žemės ūkio ir parduotų statybinių medžiagų bei padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė jokių pajamų iš žemės ūkio ir parduotų statybinių medžiagų negavo. Mokesčių administratorius piniginių lėšų likutį 2009 m. sausio 1 d. nepagrįstai vertino, vadovaudamasis išlaidų vertinimo metodu, ir papildomai mokėtinus mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
6. Pareiškėjas nesutinka su priskaičiuotų baudų ir delspinigių suma, nes ji yra nesuderinama nei su teisiniu reglamentavimu, nei su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.
7. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės per 2009 m. gautos pajamos ir piniginės lėšos sudarė 412 703 Lt, patirtos išlaidos – 691 789 Lt, išlaidos banko santaupoms per 2009 m. sukaupti – 40 709 Lt, t. y. pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2009 m. patirtų išlaidų 319 795 Lt suma viršijo gautas ir juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstas (apmokestintas) pajamas bei pinigines lėšas. Pareiškėjo teiginys, jog VMI negalėjo vadovautis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, atmestinas. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje nepaneigtos nustatytos aplinkybės, jog UAB „Stragutės mėsa“ buvo vykdomas apgaulingas apskaitos tvarkymas. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Teigė, kad pareiškėjo su fiziniais asmenimis pasirašytos paskolos sutartys yra formalios, jomis siekiama pagrįsti pareiškėjo turimas lėšas kuriomis dengtos 2009 m. išlaidos ir išvengti mokėtinų į biudžetą mokesčių mokėjimo nuo disponuojamų pajamų, taip gaunant mokestinės naudos. Kadangi paskolos sutartys buvo sudaromos turint tikslą gauti mokestinės naudos, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą. Atliekant pareiškėjo mokestinį tyrimą ir patikrinimą, nustatyta, kad pinigų gavimo faktas nebuvo fiksuotas bankiniuose išrašuose. Be to, nei vienas iš sutuoktinių 2009 m. nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka pasiskolintų lėšų. Dėl 2009 m. sausio 1 d. turimų piniginių lėšų pareiškėjas ir jo sutuoktinė teikė prieštaringus paaiškinimus bei nepateikė duomenų kuriais metais ir kiek sukaupė piniginių lėšų pardavus užaugintas ir parduotas daržoves, gėles, todėl pareiškėjas ir jo sutuoktinė pajamų iš žemės ūkio veiklos bei iš J. A. už pagalbą prižiūrint daržoves bei uogas negavo. Pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose taip pat nenurodyta kuriais metais buvo parduotos likusios statybinės medžiagos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Klaipėdos AVMI sprendimu apskaičiavo delspinigių daugiau negu už 180 dienų ir tuo pažeidė MAĮ 98 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl jam pagrįstai skirta 20 proc. mokesčio dydžio bauda.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-569 bei VMI 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 68-373 teisėtumo ir pagrįstumo, nes, pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai nurodyta sumokėti GPM, PSD įmokas ir su jais susijusias sumas.
11. Teismas vadovavosi MAĮ 70 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 punktais, 6.1 punktu ir nurodė, kad MAĮ nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą: 1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka; 2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitą, (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2012 m. lapkričio 12d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014; 2014 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1219/2014).
12. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius, įvertinęs surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės I. U. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas – 2009 m. sutuoktiniai patyrė 319 795 Lt išlaidų. Mokesčių administratoriaus vertinimu, nebuvo pateikti faktiniai duomenys, pagrindžiantys visas patikrinto asmens turėtas pinigines lėšas.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas nepagrindė realaus pajamų pagal paskolos sutartis gavimo fakto, taip pat su VMI išdėstyta argumentacija, jog mokestinė prievolė ir baudžiamoji atsakomybė yra atskiri teisiniai institutai, reguliuojami skirtingų teisės šakų normomis, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1056/11; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1712/10; 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-217/04 ir kt.). Mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad būtų tinkamai mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Taigi pareiškėjo abejonė dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos yra nepagrįsta.
14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas aiškindamas, jog jis neprivalėjo išsaugoti statybinių medžiagų ir daržovių bei gėlių pardavimą patvirtinančius įrodymus, konkrečiau nedetalizuoja šių aplinkybių (kuriais metais ir kiek sukaupė piniginių lėšų pardavus užaugintas ir parduotas daržoves, gėles bei statybines medžiagas) ir nenurodo, kokios priežastys sutrukdė pateikti įrodymus apie gautas pajamas. Tai lemia, kad įrodymų vertinimo prasme pareiškėjo teiginiai yra neįrodyti bei teisės aktų nustatyta tvarka paneigti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad mokesčių administratorius disponuojamų grynųjų pinigų likutį patikrinimo pradžiai nustatė neatsižvelgdamas į pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautas pajamas.
15. Teismas, pasisakydamas dėl delspinigių, vadovavosi MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pažeidimą, nes šio termino skaičiavimo pradžia siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.
16. Teismas, pasisakydamas dėl paskirtos 20 proc. mokesčio dydžio baudos, vadovavosi MAĮ 140 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pareiškėjui pagrįstai paskirta 20 proc. mokesčio dydžio bauda.
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, priėjo išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų tam, jog pagrįstų pareiškėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti mokesčių administratorių išvadas. Teismas konstatavo, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išnagrinėjo ir vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė ir visapusiškai neišnagrinėjo ginčo esmės, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
18.2. MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma nėra imperatyvi. Įstatymų leidėjas minėtą normą įtvirtino tarsi išimtinį atvejį, kuriuo gali pasinaudoti mokesčių administratorius, jei nėra kitos galimybės tinkamai apskaičiuoti mokestinę prievolę, tačiau ši norma nesuteikia mokesčių administratoriui teisės šia nuostata naudotis nepagrįstai. Mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tvarkos ir šią tvarką detalizuojančio 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius netinkamu mokesčių mokėtojo elgesiu laikė aplinkybę, jog asmeninės išlaidos buvo didesnės nei gaunamos pajamos, tačiau nevertino mokesčių mokėtojo nurodytų aplinkybių, kurios pagrindžia pajamų buvimo šaltinį. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiškia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Mokesčių administratorius bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybės, kad mokestinės prievolės negalima apskaičiuoti pagal esamus dokumentus.
18.3. Byloje liudytojais neapklausus paskolos davėjų, buvo priimtas neteisingas sprendimas, juolab, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, tikrino paskolos davėjų finansinius duomenis ir priėmė prielaidomis grįstą sprendimą, jog paskolos nebuvo faktiškai suteiktos. Pareiškėjas mokestinio ginčo metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė turimus dokumentus ir sudarytas paskolos sutartis, kurios nenuginčijamai patvirtina gautų pajamų šaltinį ir turėtų išlaidų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jo galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, nei tą nustato civilinė teisė.
18.4. Mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje numatytą mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas pateikė visus turimus duomenis, aktyviai dalyvavo mokestinio patikrinimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, teikė paaiškinimus. Teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl įrodymo naštos paskirstymo, išimtinai vadovavosi tik mokesčių administratoriaus iškeltomis prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais.
18.5. Pareiškėjas skunde buvo pasisakęs dėl delspinigių ir baudų apskaičiavimo, įvardijo priežastis dėl kurių nesutiko su tokiu apskaičiavimu, tačiau teismas šių aplinkybių iš esmės nenagrinėjo, tik formaliai pasisakė dėl delspinigių ir baudos skyrimo.
19. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti galioti.
20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su I. U., todėl analizuojant pareiškėjo gautas pajamas bei patirtas išlaidas mokesčių administratorius įvertino ir sutuoktinės gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Kaip pažymėjo teismas, pareiškėjo argumentai, kad jis vykdė jam įstatymo nustatytas pareigas, yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtinti konkrečiais įrodymais šiame mokestiniame ginče, todėl, pareiškėjui nepateikus pirminių leistinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima tiesiogiai nustatyti mokesčio bazę, buvo abi būtinosios sąlygos, sudarančios prielaidas taikyti MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, t. y. apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus atliekama įvertinimą.
21. Atsakovas pažymi, jog mokesčių administratoriaus teisę nevertinti sandorių sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių reglamentuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalis. Išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Minėtų paskolų pagrindu neva gautomis pajamomis buvo siekiama padidinti gautų pajamų dydį, kuriomis būtų dengiamos patirtos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. tokiu būdu siekiama sumažinti mokėtiną mokesčio sumą, o tai pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį laikytina mokestine nauda. Šios aplinkybės konstatavimas yra sąlyga, suteikianti teisę mokesčių administratoriui neatsižvelgti į minėtose paskolų sutartyse nurodytas mokestines teisines pasekmes ir atkurti tikrąsias mokestines aplinkybes bei, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, apskaičiuoti pareiškėjo mokestinę bazę.
22. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija yra konstatavusi, jog situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-587/2005). Nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5) FR0682-569 ir VMI 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 68-373, kuriuo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-569, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Klaipėdos AVMI 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-569 buvo nuspręsta patvirtinti 2016 m. liepos 20 d. patikrinimo aktą Nr. (9.6.) FR0680-505 bei nurodyti R. U. sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitų mokesčius: 7 221,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 5 026,29 Eur GPM delspinigių, 1 444 Eur GPM baudą, 2 778,61 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų, 1 933,92 Eur PSD įmokų delspinigių, 555 Eur PSD įmokų baudą.
25. Klaipėdos AVMI surašytame 2016 m. liepos 20 d. pareiškėjo patikrinimo akte Nr. (9.6.) FR0680-505 yra nurodyta, kad pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu buvo vertinamos ir jo sutuoktinės I. U. mokestinio patikrinimo metu nustatytos gautos piniginės lėšos bei patirtos piniginės išlaidos, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 3.109 straipsnių nuostatomis, bendros jų šeimos pajamos bei išlaidos sutuoktiniams yra dalijamos lygiomis dalimis (II t., b. l. 51-73).
26. Nagrinėjant šį mokestinį ginčą, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias ne tik su pareiškėjo gautomis pajamomis, bet ir su pajamomis, kurias gavo pareiškėjo sutuoktinė I. U., todėl teismo sprendimas šioje byloje turi įtakos jos teisėms ir pareigoms dėl gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu.
27. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
28. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.
29. Nors pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, jo sutuoktinė I. U. nenurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo ją įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
30. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjo sutuoktinės I. U. , kuri nebuvo įtraukta į procesą, teisių ir pareigų, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginė vada teismo sprendimui panaikinti.
32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. U. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė