Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-11-26][nuasmeninta nutartis byloje][eAN2-372-1023-2025].docx
Bylos nr.: eAN2-372-1023/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
Administracinių nusižengimų teisenos bendrosios nuostatos
Administraciniai nusižengimai ir administracinė atsakomybė
Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
Bauda (ANK 25 str.)
Įrodymai (ANK 569 str.)
Teisė būti išklausytam (ANK 571 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415–417, 420–433 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370–463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

?

 Administracinio nusižengimo byla

 Nr. eAN2-372-1023/2025

 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00903-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

   1.2.1; 1.4.4; 16.11.3; 21.1.8;

   21.1.10; 21.11.10; 21.11.11

(S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vaida Baumilė,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria jo skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-14744-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274878344 pakeistas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       J. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-14744-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 225274878344 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 90 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 29 d. 14 val. 03 min. Baltų pr. 7, Kaune, Kauno miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (Galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8, 1 priedo 332, 807 punktus.

2.       Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. K. jį apskundė, prašydamas panaikinti, nurodant, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), į jo pareigas įeina fiksuoti įvairius viešosios tvarkos pažeidimus. Vykdydamas KET kontrolę, pagal 2025 m. gegužės 29 d. užduotį, apie 14 val. su priskirta transporto priemone atvyko adresu Kaunas, Baltų pr. 7, ir trumpam laisvoje vietoje pasistatė automobilį tik iki to laiko, kol bus fiksuojami pažeidimai.

3.       Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi J. K. skundas tenkintas iš dalies, nurodant, jog J. K. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau paskirta bauda yra individualizuota netinkamai, aiškiai neproporcinga pareiškėjo asmenybei, todėl ją sumažino nuo 90 Eur iki 60 Eur.

4.       Apeliaciniame skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. prašo panaikinti 2025 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, bei Institucijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

5.       Skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Jis vykdė eismo reguliavimo ir kontrolės funkciją, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, užtikrindamas KET nurodytose draudžiamose stovėjimo vietose stovėti paliktų transporto priemonių kontrolę. Atlikdamas šias nurodytas tarnybines funkcijas jisyra priskirtinas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nurodytų kelyje dirbančių asmenų kategorijai.

5.2.                      Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė, buvo įjungta su oranžiniais švyturėliais bei su kuria privalėjo atlikti darbdavio jam pavestą funkciją – fiksuoti KET pažeidimus, todėl, nesant tyčinių veiksmų, neturėtų būti baudžiamas. Priešingu atveju, galimybė atlikti priskirtas darbines funkcijas, t. y. atlikti viešosios tvarkos priežiūrą bei KET kontrolę realiai būtų neįgyvendintina.

5.3.                      SEAKĮ 10 straipsnis numato, kad transporto priemonių su įjungtais oranžinės spalvos žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai kelyje gali nepaisyti kelio ženklų (išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus), ženklinimo bei transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, jeigu tai nekelia pavojaus saugiam eismui. Kiti eismo dalyviai neturi trukdyti jiems dirbti. Tarnybinis automobilis „VOLKSWAGEN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“, netinkamoje vietoje stovėjo su įjungtais oranžinės spalvos žybčiojančiais švyturėliais. Duomenų, jog toks trumpalaikis sustojimas pakenkė eismui ar eismo dalyvių saugumui nėra.

5.4.                      Pažeidimas buvo padalytas, kol pareiškėjas atlikdamas jam pavestas atlikti tarnybines funkcijas t. y. vykdydamas tiesioginį pavedimą priskirtose teritorijose vykdė KET ir kt. pažeidimų kontrolę, t. y. siekė nustatyti teisės aktų pažeidimus darančius asmenis, pritaikyti jiems atitinkamas sankcijas. Tokiais veiksmais siekė naudos visuotinai saugotiniems interesams. Pareiškėjas siekė kad būtų fiksuoti netinkamai sustatyti automobiliai (pastatyti neleistinoje vietoje) ir to padaryti vėliau nei buvo pastebėtas daromas pažeidimas nebuvo galimybės, kadangi bet koks delsimas sąlygotų galimybę asmenims pastačiusiems automobilius neleistinoje vietoje skubiai automobilius patraukti, tokiu būdu išvengiant atsakomybės už padalytą pažeidimą, o toks faktinės situacijos aiškinimas yra prieštaraujantis tiek elementariai logikai, tiek Lietuvos, kaip teisinės valstybės, teisiniams principams.

5.5.                      Visiškai negalima sutikti su teismo argumentacija, kad neatidėliotina, kelianti realią grėsmę eismo saugumui situacija nebuvo iškilusi. Pažymėtina, kad priešingos teisei veiklos fiksavimas yra svarbus ir neatidėliotinas veiksmas, kurio atidėlioti „iki bus randama patogi automobilio pastatymo vieta“ tiesiog negalima. Be to, teismas nenagrinėjo aplinkybių kad administracinė nuobauda yra paskirta pagal R. P. pateiktą skundą, o ne policijos pareigūno užfiksuotą pažeidimą. Kaip matyti iš R. P. skundo, kad šis yra nepatenkintas Kauno miesto savivaldybės veiksmais dėl kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ pastatymo, dėl ko ketina bylinėtis su savivaldybe. Šio asmens nepasitenkinimas savivaldybės veiksmais, turėjo įtakos ir mano atžvilgiu skundo pateikimui.

5.6.                      Nagrinėjamoje situacijoje, teismas visiškai neatsižvelgė į pažeidimą padariusio asmens charakteristiką, be to absoliučiai ignoravo aplinkybę, kad pažeidimas padarytas atliekant viešojo administravimo subjektui pavestą viešosios tvarkos užtikrinimo funkciją, t. y. fiksuojant padarytus administracinius nusižengimus. Atitinkamai palikdamas galioti skundžiamą nutarimą, pritaikė pernelyg griežtą nuobaudą. Automobilis pastatytas neleistinoje vietoje buvo itin trumpai (vos kelias minutes), kol fiksavo kitus ANK pažeidimų atvejus, atitinkamai per tą laiką, jokia žala eismo saugumui, nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, taip pat nepadarė žalos, nepažeidė kitų asmenų teisių.

6.       Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucijos atstovas prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

6.1.                      Atsiliepime nurodo, kad nesvarbu kokios yra pareiškėjo pareigybės funkcijos, jos nesuteikia teisės jam nesilaikyti inkriminuotų Kelių eismo taisyklių punktų, kadangi aptariamoje situacijoje teisinis reguliavimas Apeliantui nenumato išlygų dėl, kurių jis galėtų nepaisyti tam tikrų KET nuostatų, reikalavimų. Šioje situacijoje analizuojant apelianto vairuojamo automobilio padėtį kelyje, kuri užfiksuota fotonuotraukose, akivaizdu, kad Apeliantas paliko stovėti transporto priemonę ne tik pažeidžiant kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus, tačiau aiškiai matyti, kad automobilis stovi ties išvažiavimu iš ligoninės teritorijos, taip pat kampu į važiuojamosios dalies kraštą taip maksimaliai sudarant kliūtį kelyje ir apsunkinant eismą, bei išvažiavimą iš minėtos teritorijos.

6.2.                      Atsiliepime teigia, kad J. K. vairuojama transporto priemonė nepriskiriama prie specialiųjų transporto priemonių ir jam paminėtos KET išlygos netaikomos, o jo akcentuojami oranžiniai švyturėliai yra skirti tik atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir nesuteikia teisės pažeisti KET, išskyrus KET 1881 punkte nurodytais atvejais, tarp kurių analizuojama situacija nepatenka.

6.3.                      Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo skunde akcentuojamas KET 1881 punktas jam nėra taikomas ir neaktualus šiai bylai, kadangi minėtame KET punkte aiškiai nurodytos sąlygos, kurioms esant galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose. Šiuo atveju minėtas KET punktas aiškiai išskiria aplinkybes, kurioms esant taikomos atitinkamos išlygos, o konkrečiai - vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, tai yra siejama su kelyje dirbančiu asmeniu. Šiuo atveju apeliantas nebuvo kelyje dirbantis asmuo, nevykdė nei kelio infrastruktūros, nei aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbų, analogiškai ir neatliko veiksmų, kurie būtų siejami su žmogaus gyvybės, sveikatos ar turto gelbėjimu, apsauga ir panašiai, tai yra nebuvo jokio būtinojo reikalingumo palikti stovėti transporto priemonę pažeidžiant KET.

6.4.                      Atsiliepime atkreipia dėmesį, jog apeliantas, jo nurodomu, KET pažeidimų fiksavimo metu, aptariamoje vietoje, kurioje buvo užfiksuota J. K. vairuojama transporto priemonė, neužfiksavo nei vieno KET pažeidimo. Apeliantas neveikė ir būtinojo reikalingumo sąlygomis ir tokios sąlygos neegzistavo. Apelianto skunde nurodomi jo teiginiai, kad jis atliko eismo reguliavimo ir kontrolės funkciją taip pat yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek jo paties skundo argumentams, tiek ir bylos duomenims. SEAKĮ 2 straipsnio 28 dalyje numatyta, kad kelių eismo reguliuotojas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu), kas akivaizdu, jog apeliantas šios įstatymo apibrėžties neatitiko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. skundas netenkinamas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pagrindų nenustatyta.

8.       ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, nes vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Nagrinėjamu atveju aktualiame KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

9.       Nagrinėjamu atveju J. K. Institucijos nutarimu nubaustas 90 Eur bauda, kuri teismo nutartimi sumažinta iki 60 Eur, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, ir šiais veiksmais pažeidė KET 8 punktą. Reikia pažymėti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimo užfiksavimo metu vairavo ir Kauno miesto sav., Kaunas, Baltų pr. 7, pastatė ne J. K.. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. įsitikinimu, jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl KET 8 punkto pažeidimo, kadangi jis vykdė savo darbines pareigas – atliko eismo reguliavimo funkciją, t. y. vykdė draudžiamose stovėjimo vietose stovėti paliktų transporto priemonių kontrolę, bei kitur savo tarnybinio automobilio pastatyti negalėjo, nes būtų negalėjęs laiku nubausti pažeidėjų. Apygardos teismas konstatuoja, kad tokia J. K. pozicija nėra pagrįsta.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susiję su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo vietoje kelio ženklai buvo įrengti neaiškiai ir klaidino pareiškėją taip, jog būdamas atidus ir rūpestingas jis negalėjo suprasti ženklinimo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jis savo automobilį pastatė neleistinoje vietoje. Iš administracinių nusižengimų registre esančių fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo automobilis stovi ties išvažiavimu iš teritorijos, kampu į važiuojamosios dalies kraštą taip sudarant kliūtį kelyje ir apsunkinant eismą, bei išvažiavimą. Iš byloje esančios medžiagos, pateiktų nuotraukų, matyti, jog 2025 m. gegužės 29 d. 14.03 val. automobilis „Volkswagen“, valst Nr. EC0592, buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 332 (Sustoti draudžiama) su papildoma lentele Nr. 807 (Galiojimo zona į priekį ir atgal) galiojimo zonoje. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. K. transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko kelio ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas KET 8 punktą.

11.       Nėra pagrįstas ir skundo argumentas, kad pareiškėjas, pastatydamas automobilį neleistinoje vietoje, vykdė savo darbines pareigas – atliko eismo reguliavimo funkciją, t. y. vykdė draudžiamose stovėjimo vietose stovėti paliktų transporto priemonių kontrolę.

12.       Pažymėtina, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, nurodo, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Taigi šis kelio ženklas nesuteikia pareiškėjui teisės vairuojant tarnybinį transportą, vykdant jo nurodytas tarnybines funkcijas, automobilį palikti minėto ženklo galiojimo ribose. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam minėto ženklo ribose sustoti ir stovėti leido jo tarnybinės funkcijos ir vairuojamas automobilis su oranžinės spalvos švyturėliais, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

13.       Pažymėtina, kad KET 186 punkte numatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360°kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXI1, XXII skyrių ir 1-3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Šia teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai.

14.       SEAKĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant teisės pažeidimų padarymu įtariamus asmenis, eskortuojant ir (ar) lydint specialiosiomis transporto priemonėmis oficialias delegacijas ir saugomus asmenis. SEAKĮ 2 straipsnio 65 punkte nustatyta, kad specialioji transporto priemonė – policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų įmonės avarinės tarnybos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, laisvės atėmimo vietų įstaigos transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, pritaikyta suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas, vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos, prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos specialiomis spalvomis nudažyta ar nenudažyta motorinė transporto priemonė su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais. SEAKĮ 2 straipsnio 28 dalyje numatyta, kad kelių eismo reguliuotojas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

15.       Kaip pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė atsakomybėn patraukto asmens atstovė pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei (duomenys neskelbtini) įsakymą „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio veiklos organizavimo“ į apelianto J. K. pareigas įeina fiksuoti viešosios tvarkos pažeidimus nurodytose vietose.

16.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai išskyręs atvejus ir aplinkybes kokie KET reikalavimai negalioja specialiosioms transporto priemonėms ir kas būtent laikoma specialiąja transporto priemone. Šiuo atveju akivaizdu, jog J. K. vairuojama transporto priemonė nepriskiriama prie specialiųjų transporto priemonių ir jam paminėtos KET ir SEAKĮ išlygos netaikomos, o apelianto akcentuojami oranžiniai švyturėliai yra skirti tik atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir nesuteikia teisės pažeisti KET, išskyrus KET 1881 punkte nurodytais atvejais. Šis punktas numato, kad sutartiniais pagrindais ir kelio savininko nurodytomis sąlygomis vykdant kelio infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbus, transporto priemonei su įjungtu oranžiniu švyturėliu, kuri būtina darbo funkcijoms toje vietoje atlikti, galima važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta, skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, taip pat sustoti ar stovėti minėtose vietose. Šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimų fiksavimas nėra kelio infrastruktūros, aplinkos tvarkymo ar priežiūros darbų vykdymas, todėl byloje nagrinėjama situacija nepatenka į minėto KET punkto išlygas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad nei SEAKĮ, nei KET (apeliantas nevairavo specialiosios transporto priemonės) nuostatos, nei apelianto pareigybė (viešosios tvarkos pažeidimų fiksavimas, jis nebuvo eismo reguliuotojas) nesuteikė teisės jam sustoti ir stovėti aptariamo Kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. 

17.       Be to, atmestinas ir pareiškėjo skundo argumentas, jog jam būtinai reikėjo sustoti minėtoje vietoje, kad galėtų užfiksuoti daromos pažeidimus – kitų automobilių stovėjimą neleistinoje vietoje, nes kaip nustatyta iš Institucijos nutarimo, jo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis J. K. 2025-05-29 - 2025-05-30 dienomis nėra fiksavęs jokio administracinio nusižengimo ar surašęs administracinio nusižengimo protokolo. Tuo pačiu patikrinus ar yra registruotos administracinio nusižengimo teisenos foto nuotraukose matomų transporto priemonių vairuotojams tokia informacija taip pat nerasta“. Iš to akivaizdu, jog jokio būtinojo reikalingumo sustoti neleistinoje vietoje ir fiksuoti kitus Kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ pažeidėjus, apeliantui nebuvo.

18.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo užfiksuotas ne policijos pareigūnų bet kito piliečio, kuris jo padarytą pažeidimą užfiksavo ir perdavė policijos pareigūnams, tačiau šios aplinkybės apelianto padaryto pažeidimo kvalifikavimui visiškai jokios reikšmės neturi, nes kaip minėta anksčiau, neginčijamai nustatyta, kad apeliantas J. K. transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko kelio ženklo, draudžiančio sustojimą ir stovėjimą, galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas KET 8 punktą ir vien tai, kad pareiškėjas pažeidimo aplinkybes aiškina selektyviai ir sau palankiai, pažeidimo užfiksavimo ir jo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pagrįstumo nepaneigia.

19.       ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, neįvykdžiusiam administracinio nurodymo, skundžiamu Institucijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirta 90 Eur bauda, kuri įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad pareiškėjo pažeidimas nesukėlė kitų padarinių, taip pat įvertinus pareiškėjo asmenybę – nėra charakterizuojamas neigiamai, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog jis prieš šį nusižengimą buvo baustas 4 kartus, nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, asmuo nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas) ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismo buvo sumažinta iki 60 Eur. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos dydžiui, kuris yra lygus vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui apylinkės teismo skirta nuobauda buvo paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose, bei atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl jos dar labiau mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl J. K. kaltės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis paliekama galioti nepakeista, o apelianto J. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                  Vaida Baumilė


Paminėta tekste:
  • 2AT-6-788/2020