Baudžiamoji byla Nr. 1-1433-649/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43192-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 14 d.
Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2016 m. lapkričio 2 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. viešųjų darbų (2017 m. kovo 21 d. teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 29 paras arešto ); 2) 2017 m. birželio 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
R. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos narei - motinai R. M. - sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, pataikydamas jai į dešinės pusės skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
R. M. su jam pareikštu įtarimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį susipažino, kuo yra įtariamas žino, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta pilnai. Parodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. vakare jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Grįžo neblaivus, nes prieš tai buvo talkoje - bulviakasyje. Motina R. M., su kuria kartu gyvena, buvo namuose, neblaivi. Motina nebuvo padariusi valgyti, todėl jis supyko. Nuėjęs į virtuvę užsikaitė virdulį vandens, o draugės E. K., kuri su juo gyvena tuo pačiu adresu, paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirkti "užpilamų" sriubyčių. Išėjus E., tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas dėl maisto bei dėl pinigų. Motina priekaištavo jam, kad jis neduoda pinigų, nieko neperka. Tada, supykęs ant motinos, trenkė motinai vieną kartą ranka - kumščiu ar delnu negali pasakyti. Motina apsiverkė ir iškvietė policiją. Iš karto suprato, kad tikrai negerai pasielgė, kad mamai sukėlė fizinį skausmą, todėl motinos atsiprašė. Atsiprašymą girdėjo ir atvykę policijos pareigūnai. Tikrai gailisi dėl viso to, kas nutiko. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis laikinai gyvens (duomenys neskelbtini) pas kaimyną V. S. (b. l. 53-56 ).
Be kaltinamojo R. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Apklausos metu nukentėjusioji R. M. parodė, kad R. M. yra jos sūnus. 2018 m. rugsėjo 6 d. po 17 val. ji gulėjo lovoje, ilsėjosi. Namuose buvo girtas jos sūnus R. M., kuriam nepatiko jos išvirta sriuba, be to, prašė, kad ji duotų jam pinigų. R. geria, kai užsidirba pinigų, juos prageria, neperka maisto, gyvena iš jos pinigų. Namuose daugiau nieko nebuvo. Jai gulint lovoje R. priėjęs su kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį į dešinę veido pusę. Jai labai skaudėjo, pradėjo verkti. R. suduotas smūgis buvo stiprus. Medikų nesikvietė, nes po smūgio jokio sužalojimo nebuvo, "mėlynė" neišryškėjo. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Sūnus R. smurtą naudoja ne pirmą kartą, todėl ji nenori, kad sūnus gyventų pas ją, ji nori ramybės namuose. Sužalojimų nepatyrė, tik jautė fizinį skausmą, todėl prašo sūnų R. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 18-19).
2018 m. rugsėjo 6 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus R. M. jokių sužalojimų nesimato (b. l. 24 ).
Iš blaivumo testo rodmenų matyti, kad R. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.25 val. nustatytas 2,02 promilės girtumas (b. l. 57-58).
R. M. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.37 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. 12.31 val. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka (b. l. 61, 63).
R. M. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).
Kaltinamojo R. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. naudojo prieš R. M. fizinį smurtą, dėl panaudoto smurto ši juto fizinį skausmą, todėl R. M. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šia veika pasikėsinta į šeimos nario – motinos, fizinę ir psichinę sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 29-32, 34-36, 37-38, 39-42), baustas administracine tvarka (b. l. 45-46), nedirbantis (b. l. 44), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (b. l. 53), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena - sunkinanti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, R. M. už nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti prokuroro siūlomą bausmę –areštą, jo trukmę parenkant BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose. Manoma, kad ši bausmė turės poveikį kaltinamajam ir ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.37 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. 12.31 val. - vieną parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas, kartu su bausme, gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. BK 721 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali skirti draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. R. M. už smurto naudojimą motinos R. M. atžvilgiu teisiamas antrą kartą, nukentėjusioji nenori, kad sūnus gyventų pas ją, todėl teismas mano, kad yra pagrindas skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Kardomąją priemonę, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420- 422 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Remiantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, R. M. paskirta bausmė sumažinama 1/3 ir skiriama galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. 19.37 val. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. 12.31 val. - vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai ir laikyti jį atlikus 1 (vieną) parą arešto bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 721 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. M. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 20 (dvidešimt) metrų atstumu 6 (šešių) mėn. laikotarpiui nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. M., pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise per aukščiau nurodytą terminą nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teismas, kaltinamojo prašymu išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Teisėjas Saulius Vanagas