Civilinė byla Nr. 2S-299-861/2022

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01458-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.3;

 (S)

3.3.2.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-08 nutarties, kuria patvirtinta 2021-10-15 tarp šalių sudaryta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekomarket“ dėl servituto nustatymo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekomarket“ priešieškinį atsakovams J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. S. ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Ekomarket“, prašydami nustatyti 66 kv. m. kelio servitutą, pažymėtą pridedamame plane, atsakovui UAB ,,Ekomarket“ nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys butai; priteisti atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis 236 Eur kompensaciją. Taip pat priteisti ieškovams A. Š. ir A. K. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį (A. Š.) ir 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti (po 500 Eur).

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ekomarket“ pateikė teismui priešieškinį atsakovams J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, V. S., kuriuo prašo atmesti ieškovų J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. ieškinį kaip nepagrįstą, nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 pagal matininko S. R. parengtą 2021 m. birželio 8 d. „Servitutinio 6 m. pločio kelio į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatymo planą“, - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius viešpataujančiojo daikto – žemės sklypo, kuris yra prie gyvenamųjų namų, adresu: (duomenys neskelbtini), - naudotojams naudotis dalimi (528 kv. m.) tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat iš atsakovų J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. solidariai priteisti UAB „Ekomarket“ naudai 237,60 Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią atsakovai J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. solidariai sumoka ieškovui UAB „Ekomarket“ per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai pagal byloje pateiktus dokumentus.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-80-759/2021 buvo patvirtinta ieškovų J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K., J. J. ir atsakovės UAB „Ekomarket“ sudaryta taikos sutartis dalyje, išskyrus 8 punktą ir 9 punkto dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-08 nutartimi šalių prašymą tenkino, pateiktą taikos sutartį tvirtino dalyje, išskyrus 8 punktą ir 9 punkto dalį, ir bylą nutraukė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

4.1.       Teismas nustatė, kad šalys prašo teismo patvirtinti prie sutarties pridedamą žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą. Tai leistų šalims Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne tik nustatomus kelio servitutus, bet žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;

4.2.       Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė išreiškė poziciją, kad su šalių prašymu patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, tarnyba nesutinka;

4.3.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 6 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti žemės sklypų kadastro duomenys, į kurių sąrašą servitutas nepatenka. Tai reiškia, kad servitutas nėra kadastro duomuo, todėl ir įbraižant servitutą žemės sklypo plane nėra nustatomi ar tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys;

4.4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant tai, jog byloje yra nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad aptariami kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras bei konstatuotas jų atitikimas teisės aktų reikalavimams, teismas netvirtino taikos sutarties sąlygų dėl prie taikos sutarties pridedamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano patvirtinimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teismo priimtos nutarties pagrindu kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms;

4.5.       Pirmosios instancijos teismas netvirtino taikos sutarties 8 punkto, kuriame nurodyta jog, „ Įvertinusios tai, kad UAB „Ekomarket“ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o nustatant kelio servitutus ir siekiant išvengti ginčų taip šalių ateityje, tikslinga patvirtinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius sutinka patvirtinti prie sutarties pridedamą žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą“ bei 9 punkto dalį, kurios dalis išdėstyta taip: <...> „ir žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“;

4.6.       Teismas taikos sutartį tvirtino toje dalyje, kurioje remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bus baigtas ilgas šalių bylinėjimasis. Nurodė, kad byloje ieškovai nėra saistomi su atsakovams nepatvirtintais žemės sklypo kadastriniais matavimais. Pažymėjo ir tai, kad byloje atsakovai pateikdami teismui priešieškinį, neįtraukė Nacionalinės žemės tarnybos atsakovais, o byloje ginčas iškilo tarp atsakovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos dėl kadastrinių matavimų;

4.7.       Teismas, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, jei atsakovas priešieškiniu nesutinka, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis būtų pakeista į atsakovą šioje byloje, bylą nagrinėja iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra namo, adresu (duomenys neskelbtini). gyventojai, tuo tarpu taikos sutartimi nustatomas servitutinis kelias ir kitiems, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini). gyventojams, taip siekiant išvengti jų ir atsakovo UAB „Ekomarket“ ginčo ateityje;

4.8.       Remiantis tuo, jog ieškovams ir atsakovei yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, jos laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, kurios jas tenkina bei nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, išskyrus sąlygą dėl kadastrinių matavimų plano patvirtinimo (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis, išskyrus 8 punktą bei 9 punkto dalį, negali būti tvirtinama, teismas tvirtino ieškovų J. Š., O. Š., A. Š., P. Š., A. K. ir J. J. ir atsakovės UAB „Ekonauda“ pateiktą taikos sutartį (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), civilinę bylą Nr. 2-80-759/2021 nutraukė (CPK 293 straipsnio 5 punktas);

4.9.       Teismas sprendė, kad taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia, todėl yra pagrindas patvirtinti taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-08 nutarties, kuria tvirtinama 2021-10-15 taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-80-759/2021, dalį, kurioje įrašytos taikos sutarties 7 ir 15 punktų sąlygos, išeinančios už bylos nagrinėjimo ribų bei prieštaraujančios teisės aktams arba pilna apimtimi. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Trečiasis asmuo nesutinka su sąlygomis, išdėstytomis patvirtintos taikos sutarties 7 punkte „Ieškovai, atsakovė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtina, kad pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės, kurios yra neatskiriama ir nedaloma (duomenys neskelbtini) dalis, bei atsakovo UAB „Ekomarket“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis“ – tiek ieškovai, tiek atsakovai neturi teisės tvirtinti, kas yra (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės, kas yra neatskiriamos ir nedalomos (duomenys neskelbtini) ar UAB „Ekomarket“ priklausančio žemės sklypo dalys; 

5.2.       Pažymi, kad (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-02-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Ukmergės rajone“ (toliau - 2000 m. Projektas), suprojektuotas privažiavimo kelias į ieškovų naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) per atsakovo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000 m. Projekte numatytas bendro naudojimo keliu. Iš žemės sklypo kontūrų, plotų skaičiavimo žiniaraščio galima daryti išvadą, kad bendro naudojimo keliai nėra įskaityti į atkuriamo žemės sklypo plotą, todėl pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini)), kuri yra įsiterpusi ir neįskaičiuota į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, negali būti neatskiriama ir nedaloma žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi;

5.3.       Atkreipė dėmesį, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis);

5.4.       Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašo nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje, priklausančioje UAB „Ekomarket“, bet ne pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini)), todėl taikos sutarties 7 punkto sąlyga, išeina už bylos nagrinėjimo ribų bei prieštarauja teisės aktams;

5.5.       Ieškovai nesutinka su taikos sutartimi patvirtintu 15 punktu, kuriame nurodyta, jog „šalys susitaria, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas yra neatskiriama šio Taikos sutarties dalis“. Apeliantė nurodo, jog nesant duomenų (Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą ir atitikimą teisės aktams taikos sutartyje, negali būti sprendžiami žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atitikties teisės aktams klausimai. Į bylą pateiktame 2021-08-17 žemės sklypo plane kelio servitutų S2 ir S3 koordinatės atitinka matininko S. R. parengto 2021-06-08 „Servitutinio 6 m. pločio kelio į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatymo“ plane nurodytų servitutų S ir S2 koordinates;

5.6.       Vertina, kad taikos sutarties 7 ir 15 punktų sąlygos išeina už ieškinio ribų, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl naikintinos ir nutarties, kuria patvirtinta taikos sutarties 7 ir 15 punktai, dalys;

5.7.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAI) 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Kiekvienas visuomenės narys turi teisę pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes“. NKPAĮ nekilnojamosios kultūros vertybės sąvoką apibrėžia kaip „kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso“. Taigi atskiruoju skundu yra ginamas viešas interesas.

6.       Atsakovė UAB „Ekomarket“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu būtų visa apimtimi ar iš dalies tenkintas atskirasis skundas ir panaikinti taikos sutarties 7 punktas bei 15 punktas arba vienas bet kuris iš šių punktų, prašo panaikinti visą taikos sutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.8.       Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2018-05-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1992-04-29 įrašyta į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2006-12-06 Vertinimo tarybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos vertingosios savybės. Viena iš jų yra pagrindinio įvažiavimo trasa ir parterio apvažiavimo žiedas;

5.9.       Kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento atsakymo, ratu einantis kelias priešais dvaro pastato fasadinę dalį yra kompleksinė dvaro teritorijos dalis. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šis kelias būtų pripažintas savivaldybės bendruoju keliu. Priešingai, pagal Kultūros departamento raštą, kelias yra dvaro teritorijos dalis ir turi būti užtikrintas dvaro teritorijos vientisumas bei privatumas;

5.10.       Byloje 2021-10-18 yra pateiktos Kultūros paveldo departamento pastabos dėl taikos sutarties sudarymo, departamentas nurodė, kad su taikos sutarties sąlygomis iš esmės sutinka;

5.11.       Apeliantė nepagrįstai bendro naudojimo keliu vadina (duomenys neskelbtini) parterio apvažiavimo žiedo trasą (rato formos kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini) sodybos), nes ieškovų naudojama žemė, kurioje yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip žemės sklypas;

5.12.       Pažymi, kad ieškovams privažiavimas prie jų namų ((duomenys neskelbtini)) yra numatytas iš pietrytinės pusės, t. y. iš priešingos sklypo pusės, nei dabar buvo siūlomas kelio servitutas. Abrise numatytas kelias iš pietrytinės pusės yra nepatogus ir sudėtingas, dėl to UAB „Ekomarket“ geranoriškai sutiko savo žemės sklype nustatyti kelio servitutą, išspręsti ginčą, kad ieškovai nevažiuotų per atsakovo reprezentacinį apvažiavimo žiedą, bet kartu būtų išvengta didelių nepatogumų ieškovams;

5.13.       Apeliantė, teigdama, kad bendro naudojimo keliai nėra įskaityti į šio žemės sklypo plotą, turi nurodyti, koks bendro naudojimo kelių plotas, koks servitutinių kelių plotas, kokie konkrečiai keliai neįskaityti į sklypo plotą. Iš šio skundo visiškai neaišku, kokio ploto ir kokie keliai neįskaityti į žemės sklypo plotą;

5.14.       Atsakovės UAB „Ekomarket“ žemės sklypas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šis sklypas negali būti dalijamas jokiais bendro naudojimo keliais, nes toks istoriškai susiformavęs ir išlikęs sodybos sklypas turi būti išsaugotas vientisas su visais jame esančiais įvairios paskirties elementais (Buvusių dvarų ir palivarkų paminklinių sodybų apsaugos bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 369, 5.1 punktas);

5.15.       Šalys susitarė, jog kadastrinių matavimų planas yra tik šios taikos sutarties dalis. Teismas patvirtino tik šią šalių sąlygą, kuria nėra sprendžiamas žemės sklypo kadastrinių duomenų tinkamumas, nes kadastro duomenys dar turės būti derinami su atitinkamomis institucijomis;

5.16.       Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias vedantis link (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės, kurios yra neatskiriama ir nedaloma (duomenys neskelbtini) dalis bei atsakovo UAB „Ekomarket“ žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Šio susitarimo esmė yra ta, kad ieškovai nesinaudos minėto apvažiavimo trasa, ja nevažiuos ir nereikalaus nustatyti kelio servituto būtent šioje rato formos apvažiavimo trasoje, kaip buvo reikalaujama jų ieškinyje;

5.17.       Jeigu būtų tenkintas atskirasis skundas ir panaikinti Taikos sutarties 7 ir 15 punktai, arba panaikintas bet kuris vienas iš šių punktų, būtų pažeistos UAB „Ekomarket“ teisės ir pati taikos sutartis su likusiomis sąlygomis netektų prasmės. 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-08 nutarties, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

9.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10.       Atsakovė UAB „Ekomarket“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus – kadastrinių matavimų planus.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu pažymi, jog atsakovė neįrodinėja aplinkybių, kurios pagrįstų šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teisme negalimumą ar iškilusią vėliau įrodymų pateikimo būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

12.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Pagal šių normų sisteminį aiškinimą darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018).

13.       Kaip matyti iš materialiojo teisinio reguliavimo, taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų CK, rūšių. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, o procesine prasme šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą vertintina kaip viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

14.       Nagrinėjamu atveju šalys pareiškė norinčios bylą baigti taikiai, pateikė abiejų šalių 2021-10-15 pasirašytą taikos sutartį. Nustatęs, kad šalims žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo, civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šalių sudarytą taikos sutartį tvirtino dalyje, išskyrus 8 punktą ir 9 punkto dalį, ir bylą nutraukė.

15.       Apeliantės teigimu, taikos sutarties 7 ir 15 punktų sąlygos išeina už bylos nagrinėjimo ribų bei prieštarauja teisės aktams.

16.       Teismas patvirtino taikos sutarties 7 punktą, kuriuo susitarta, kad: ,,Ieškovai, atsakovė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtina, kad pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias vedantis link (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) sodybos vertingosios savybės, kurios yra neatskiriama ir nedaloma (duomenys neskelbtini)  dalis bei atsakovo UAB „Ekomarket“ žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis“.

17.       Apeliantė nurodo, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai neturi teisės tvirtinti, kas yra (duomenys neskelbtini)  vertingosios savybės, kas yra neatskiriamos ir nedalomos (duomenys neskelbtini) ar UAB „Ekomarket“ priklausančio žemės sklypo dalys. Teismas su tokiais argumentais nesutinka.

18.       Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius (toliau – Departamentas) 2018-05-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 1992-04-29 įrašyta į Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2006-12-06 Vertinimo tarybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos vertingosios savybės. Viena iš jų yra pagrindinio įvažiavimo trasa ir parterio apvažiavimo žiedas. Pažymėjo, kad kuriantis dvarų sodyboms, formuojantis jų struktūroms, prie pagrindinio dvaro sodybos pastato – rūmų – iš reprezentacinės jų pusės būdavo įrengiami įvažiavimai (parteriai). Jų paskirtis buvo reprezentacinė ir tokie keliai nebuvo naudojami ūkinei veiklai. Tokį apvažiavimą pripažinus bendro naudojimo keliu, būtų pažeistas dvaro sodybos vientisumo principas. Departamentas nurodė, jog ratu einantis kelias priešais dvaro pastato fasadinę dalį yra kompleksinė dvaro teritorijos dalis. Į bylą taip pat pateiktos 2021-10-18 departamento pastabos dėl taikos sutarties sudarymo. Departamentas nurodė, kad su taikos sutarties sąlygomis iš esmės sutinka, taip pat sutinka, kad „pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini)  kelio trasa ir dvaro parterio apvažiavimo žiedo trasa (rato formos kelias vedantis link (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) vertingosios savybės, kurios yra atsakovo UAB „Ekomarket“ žemės sklype, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

19.       Apeliantė nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas privažiavimo kelias į ieškovų naudojamą valstybinį žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), per atsakovo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo keliu. Atsakovė UAB „Ekomarket“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymi, kad apeliantė bendro naudojimo keliu vadina (duomenys neskelbtini) parterio apvažiavimo žiedo trasą (rato formos kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini)). Kaip teisingai nurodo atsakovė UAB „Ekomarket“ atsiliepimu į atskirąjį skundą, ieškovų naudojama žemė, kurioje yra gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip žemės sklypas. Jo negali formuoti, kol atsakovo UAB „Ekomarket“ žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatvirtinti kadastriniai matavimai ir kol nebuvo išspręstas klausimas dėl kelio servitutų. Atsakovė pažymėjo, kad šioje byloje buvo siekiama patvirtinti kadastrinių matavimų planą ir jį laikyti šios sutarties dalimi.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog dvaro parterio apvažiavimo žiedas būtų pripažintas vietinės reikšmės ar kitokiu keliu ir registruotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kelių kadastre.

21.       Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus (6 str. 1 d.). Kelių įstatymo 7 str. 3 dalis nustato, kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos vietinės reikšmės viešiesiems keliams, o šio įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

22.       Antstolės V. P. 2021-07-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti įvažiavimo kelio trasos ir reprezentacinio apvažiavimo žiedo prie (duomenys neskelbtini) sodybos faktiniai tako matmenys pagal matininko matavimą taškuose, pažymėtuose nuo Nr. 1 iki Nr. 24 ir jų koordinatės. Įvažiavimo kelio trasos plotis 3,08 m., reprezentacinio apvažiavimo žiedo plotis vietomis: 2,72 m., 2,07 m., 2,47 m., 2,05 m., 2,96 m., 2,89 m. Kaip teisingai pastebi atsakovė, kelio plotis turi būti bent 4 metrai.

23.       Teismo vertinimu, atsakovo žemės sklype esantis apvažiavimo žiedas neatitinka keliui (vidaus keliui, vietinės reikšmės keliui) nustatytų reikalavimų: nėra pavadinimo; nėra duomenų, kad būtų patvirtintas Savivaldybės Vietinės reikšmės kelių sąraše ar Kelių kadastre įregistruoti duomenys. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje (duomenys neskelbtini) reprezentacinis apvažiavimo žiedas nėra nurodytas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina, kad nors apeliantė nurodo, jog bendro naudojimo keliai nėra įskaityti į atkuriamo žemės sklypo plotą, tačiau tokių teiginių niekaip nepagrindžia.

24.       Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog šalių susitarimas, numatytas taikos sutarties 7 punkte, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir gali būti pripažintas tinkamu.

25.       Apeliantė ginčija taikos sutarties 15 punktą, teigdama, kad sutartimi negali būti sprendžiami žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atitikties teisės aktams klausimai.

26.       Taikos sutarties 15 punktu šalys susitarė, kad „žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planas yra neatskiriama šios Taikos sutarties dalis“.

27.       Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šalys susitarė, jog kadastrinių matavimų planas yra tik šios Taikos sutarties dalis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino šią šalių sąlygą, kuria nėra sprendžiamas žemės sklypo kadastrinių duomenų tinkamumas, nes kadastro duomenys dar turės būti derinami su atitinkamomis institucijomis. Dėl to teismas atsisakė tvirtinti taikos sutarties 8 punktą, kuriame nurodyta kad „ Įvertinusios tai, kad UAB „Ekomarket“ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o nustatant kelio servitutus ir siekiant išvengti ginčų taip šalių ateityje, tikslinga patvirtinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius sutinka patvirtinti prie sutarties pridedamą žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą“ bei 9 punkto dalį, kurios dalis išdėstyta taip: <...> „ir žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus“.

28.       Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys siekė išspręsti ateityje galintį kilti ginčą, dėl to buvo prašoma sutarties priedu laikyti kadastrinių matavimų planą. Jame pažymėtos ribos, numatyti prašyti tvirtinti kelio servitutai, reikalingi ieškovams patekti prie savo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuostata nepažeidžia asmenų teisių bei teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

29.       Taigi vertintina, jog taikos sutarties sąlygos, kurias patvirtino pirmosios instancijos teismas, nepažeidžia imperatyvių teisės normų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

30.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ar materialiosios teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamąją nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32.       Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš trečiojo asmens, pateikė 1 331,00  Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, jog prašoma priteisti 1 331,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atskirąjį skundą priteistina atsakovei iš trečiojo asmens (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-11-08 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus, į. k. 188704927, atsakovei UAB „Ekomarket“, į. k. 300121250, 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė