Civilinė byla Nr.2S-518-102/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
94.2.2;
122.3

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. birželio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės
Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjusi atsakovo V.
T. atskirąjį skundą dėl Biržų
rajono apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-232-434/2010 pagal ieškovės UAB
„Žemės vystymo fondas 3“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos
už žemės nuomą, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Žemės
vystymo fondas 3“ kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti
iš atsakovo V. T. 8 633,24 Lt nesumokėtą žemės nuomos ir
žemės mokestį, 489,66 Lt delspinigių, 8,28
procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad
pagal 2007 m.
birželio 13 d. su atsakovu pasirašytas sutartis išnuomojo jam ieškovei
nuosavybės teise priklausančius privačios žemės sklypus. Atsakovas įsipareigojo
iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. sumokėti žemės nuomos mokestį ir žemės mokestį,
tačiau įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove neįvykdė.
Biržų
rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 31 str. ir 34 str. 2 d. 4 p., 2010 m. gegužės 5 d.
nutartimi civilinę bylą Nr. 2-232-434/2010 pagal ieškovės UAB „Žemės vystymo
fondas 3“ ieškinį atsakovui V. T. išskyrė į dvi bylas pagal
nuomojamų žemės sklypų buvimo vietą. Civilinę bylą dėl reikalavimų, kylančių
dėl žemės sklypų, esančių Anykščių rajone, nuomos nutarė perduoti nagrinėti
Anykščių rajono apylinkės teismui ir civilinę bylą dėl reikalavimų, kylančių
dėl žemės sklypų, esančių Rokiškio rajone, nuomos nutarė perduoti nagrinėti
Rokiškio rajono apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad ieškinio
reikalavimai dėl nuomos mokesčio priteisimo kilo iš ilgalaikių žemės nuomos
sutarčių. CK 4.165 str. nustatyta, kad ilgalaikė žemės sklypo nuoma yra
daiktinė teisė. Sutartys sudarytos dėl žemės sklypų, esančių Anykščių ir
Rokiškio rajonuose, nuomos. Vadovaujantis CPK 31 str., ieškiniai dėl daiktinių
teisių į nekilnojamuosius daiktus teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos
teismui. Ginčas byloje kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus,
esančius dviejuose rajonuose. Todėl byla išskiriama į dvi bylas ir perduodama
nagrinėti teismams pagal išnuomotų žemės sklypų buvimo vietą (CPK 34 str. 2 d.
4 p.).
Atskiruoju
skundu atsakovas V. T. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį
panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, bylą perduoti nagrinėti Biržų rajono
apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta. Teismas šioje
nutartyje nepagrįstai sutapatino ilgalaikę nuomą kaip daiktinę teisę ir nuomą.
Pagal CK 4.20 str. daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės
turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik
kai kurias iš šių teisių, tuo tarpu prievolė – tai teisinis santykis, kurio
viena šalis(skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam
tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę
reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą(CK 6.1 str.). Ilgalaikę
nekilnojamojo daikto nuomą kaip daiktinę teisę reglamentuoja CK 4.165-4.169
str., tuo tarpu CK 6.545-6.566 str. žemės nuoma reglamentuojama kaip
prievolinių teisinių santykių dalykas. Pagal CK 4.167 str. ilgalaikė nuoma
nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu
arba testamentu. Pagal susitarimo turinį sprendžiama dėl nuomos kvalifikavimo
kaip ilgalaikės. CK 4.165 str. 2 d. aiškiai nustatyta, kad ilgalaikės nuomos
terminas negali būti trumpesnis nei dešimt metų. Byloje pateiktos su atsakovu
sudarytos žemės nuomos sutartys neatitinka ilgalaikės nuomos sampratos ir
priskirtinos CK 6.545-6.566 str. reglamentuojamai privačios žemės nuomai.
Sutartimis privatus asmuo(ieškovas) terminuotai atsakovui išnuomojo privačios
žemės sklypus, šiomis sutartimis nesiekta susitarti dėl ilgalaikės nuomos
nustatymo sutartyse nurodytų žemės sklypų atžvilgiu. Sutartys su ieškovu
pasirašytos laikotarpiu nuo 2007-06-13 iki 2015-12-31, todėl jos nelaikytinos
ilgalaikės nuomos sutartimis vien dėl to, kad sudarytos trumpesniam negu
dešimties metų laikotarpiui. Teismo nutartyje neaptarta, kokiu pagrindu daroma
prielaida, kad ginčo santykiai priskirtini ilgalaikei nuomai, reglamentuojamai
CK 4.165-4.169 str. Byloje ginčas kilęs dėl nuomos mokesčio ir kitų susijusių
mokėjimų priteisimo. Nuomos mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuoja prievolių
teisės normos (CK 6.487 str., 6.552 str.). Todėl akivaizdu, kad byloje
nagrinėjami teisiniai santykiai priskirtini prievoliniams, o ne daiktiniams
santykiams ir bylos teismingumui nustatyti taikytina bendroji taisyklė – pagal
atsakovo gyvenamąją vietą(CPK 29 str.) – šiuo atveju Biržų rajono apylinkės
teismui.
Ieškovė
pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad apelianto
atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismas
padarė neteisingą išvadą, kad pareikštas reikalavimas kyla iš daiktinių teisių
į nekilnojamuosius daiktus ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
nutartį. Tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja nuomos teisiniai santykiai, kurie
priskiriami prievoliniams teisiniams santykiams ir reglamentuojami CK 6.477
str.-6.482 str., 6.545 str.-6.566 str. nustatytomis teisės normomis, o ne
daiktiniai teisiniai santykiai, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas.
Šių santykių turinį sudaro ieškovės teisė pareikšti reikalavimą atsakovui, jam
nesumokėjus nuomos mokesčio. Šios bylos teismingumo nustatymui taikytina
bendroji teismingumo taisyklė, reglamentuojama CPK 29 str. ir įtvirtinanti, kad
ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė prašo
panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti
klausimą iš esmės, priimant nutartį bylą nagrinėti Biržų rajono apylinkės
teisme.
Atskirasis
skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties
negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų(CPK 320 str. 1 ir 2 d.,
338
str.).
Civilinės
bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą
įgyvendinimo sąlyga. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių
teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama
laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). CPK normos
numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė
kompetencija. CPK 29 str. nustatyta bendroji teismingumo taisyklė - pagal
atsakovo gyvenamąją vietą. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai
įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Pagal CPK 31 str. 1 d. ieškiniai
dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju
daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo
bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo
daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Sprendžiant šios bylos
teismingumo klausimą, esminis klausimas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai
yra kilę iš daiktinių teisių, t.y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis
nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių teisinių santykių, atsiradusių
nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu. Šiuo atveju ieškovė pareiškė
ieškinį atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio ir žemės mokesčio priteisimo 2007 m. birželio 13 d. su
atsakovu pasirašytų Privačios žemės nuomos sutarčių (b.l. 8-47) pagrindu ir
savo reikalavimą grindžia motyvuodama tuo, jog atsakovas neįvykdė žemės nuomos
sutartyse numatytos prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį ir žemės mokestį. Pagal
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką toks ginčas iš esmės yra
kilęs ne dėl daiktinių teisių, o dėl prievolinių teisinių santykių. Išimtinio
teismingumo taisyklė ginčams, kylantiems iš prievolinių teisinių santykių, šiuo
atveju dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu, netaikoma. Privačios
žemės nuomos sutartyse šalys susitarė dėl ilgalaikės žemės nuomos, nes jose
žemės nuomos terminas numatytas ilgesnis nei dešimt metų, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31
d.(apeliantas neteisingai nurodo, jog šis terminas - iki 2015 m. gruodžio 31 d.),
tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs iš prievolinių teisinių santykių,
nustatant bylos teismingumą, CPK 31 str. 1 d. nuostata netaikytina. Pirmosios
instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai pritaikė ir išaiškino CK
4.165 str. 1 d. nuostatą ir tuo vadovaudamasis padarė neteisingą išvadą, kad šioje
byloje ieškinio reikalavimai kilę iš ilgalaikių žemės nuomos sutarčių ir
taikytinas išimtinis teismingumas pagal CPK 31 str. Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovės UAB „Žemės vystymo fondas 3“
ieškinys turi būti nagrinėjamas Biržų rajono apylinkės teisme pagal CPK 29 str.
nustatytą bendrąją teismingumo taisyklę, atsižvelgiant į atsakovo gyvenamąją
vietą.
Pirmosios
instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas,
priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį, todėl ši nutartis panaikinama, o byla
grąžinama nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui. Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 3 p.,
n u t a r ė :
Biržų rajono
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį
panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti Biržų rajono apylinkės teismui.
Teisėjai: Romualdas
Januška
Birutė Valiulienė
Birutė Jonaitienė