Civilinė byla Nr. e2-1272-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria patvirtinti pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrovet“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bankrutuojančios UAB „Agrovet“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Agrovet“ kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas 9 017 561,21 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 9 017 240,72 Eur skola pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį bei 320,49 Eur skola pagal 2013 m. spalio 2 d. kredito kortelės sąskaitos sutartį.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hidrona“ atskirąjį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perdavė klausimus dėl pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Bankroto administratorius prieštaravimų dėl prašomo patvirtinti pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino 9 017 561,21 Eur pareiškėjos AB SEB bankas finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto byloje, taip pat 9 017 240,72 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. AB SEB bankas pažymoje dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto byloje nurodyta, jog UAB „Agrovet“ įsiskolinimo suma kreditorei AB SEB bankas 2019 m. liepos 24 d. yra 9 017 561,21 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog bankrutuojanti UAB „Agrovet“ ir bankrutuojanti UAB „Kretingalės mėsa“ sutartinių įsipareigojimų pagal su pareiškėja AB SEB bankas sudarytas kreditavimo ir laidavimo sutartis neįvykdė. Teismo manymu, į bylą yra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys teisingą pareiškėjos AB SEB bankas paskaičiuotos skolos, palūkanų dydį. Byloje dalyvaujantys asmenys, tarp jų ir bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto administratorius, patikrinęs skolos dydį pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, nepateikė konkrečių prieštaravimų, pagrindžiančių, jog skolos, palūkanų, delspinigių dydis paskaičiuotas neteisingai.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankrutuojanti UAB „Kretingalės mėsa“ laidavimo sutartimi įsipareigojo tokia pačia apimtimi kaip ir bankrutuojanti UAB „Agrovet“ atsakyti pareiškėjai AB SEB bankas pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį.
9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį įsiskolinimas pareiškėjai AB SEB bankas sudaro 9 017 240,72 Eur, iš kurio 7 267 791,71 Eur yra negrąžintas kreditas, 1 749 449,01 Eur palūkanos.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bankrutuojančios UAB „Agrovet“ ir bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ prievolės solidarumą pagal laidavimo sutartį, patvirtino pareiškėjos AB SEB bankas 9 017 240,72 Eur finansinį reikalavimą ir laiduotojos bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad UAB „Kretingalės mėsa“ laidavimo sutartimi įsipareigojo tokia pačia apimtimi kaip UAB „Agrovet“ atsakyti pareiškėjai AB SEB bankas pagal kreditavimo sutartį.
11. Teismas taip pat nurodė, kad pagal 2013 m. spalio 2 d. kredito kortelės sąskaitos sutartį bankrutuojančios UAB „Agrovet“ įsiskolinimas pareiškėjai AB SEB bankas yra 320,49 Eur, iš kurio 174,44 Eur yra negrąžintas kreditas, 146,05 Eur palūkanos.
12. Konstatuota, jog bankrutuojančios UAB „Agrovet“ įsiskolinimas pareiškėjai AB SEB bankas iš viso sudaro 9 017 561,21 Eur, todėl ši suma tvirtintina kaip finansinis reikalavimas bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto byloje, o bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“, kaip laiduotojos, bankroto byloje tvirtintinas 9 017 240,72 Eur finansinis reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš pareiškėjos AB SEB bankas duomenis apie tai, kokia lėšų įplaukų ir išlaidų suma buvo apskaityta pagrindinės skolininkės sąskaitoje po kredito grąžinimo termino pabaigos, bei įpareigoti pareiškėją AB SEB bankas pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos reiškiamo reikalavimo dydį ir pagrindą, su išklotine apie palūkanų skaičiavimą, o to nepadarius – atmesti pareiškėjos AB SEB bankas prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo; sumažinti reikalaujamų tvirtinti palūkanų dydį; atleisti bankrutuojančias bendroves nuo palūkanų mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nei vienas iš pareiškėjos AB SEB bankas pateiktų dokumentų nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio, t. y. negrąžinto kredito sumos. Pareiškėja AB SEB bankas neįrodė finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio. Nei vienas iš pateiktų dokumentų nepagrindžia, kokia bankrutuojančios UAB „Agrovet“ įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta.
13.2. AB SEB bankas finansinio reikalavimo padidinimas 58 142,34 Eur suma (nuo 8 959 098,38 Eur iki 9 017 240,72 Eur) bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje yra nepagrįstas, nes ši reikalavimo dalis susidarė ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet po šio momento (UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byla iškelta 2019 m. birželio 6 d., o UAB „Agrovet“ – 2019 m. liepos 24 d.).
13.3. Nesutiktina, jog aplinkybė dėl bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ prisiimto solidaraus įsipareigojimo laidavimo sutartimi reiškia, kad AB SEB bankas turi teisę bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje pareikšti identiško dydžio finansinį reikalavimą kaip ir pagrindinės skolininkės bankroto byloje.
13.4. Pareiškėja AB SEB bankas, pareiškusi reikalavimą bankrutuojančios UAB „Agrovet“ ir bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose, įgyja absoliučią balsų daugumą ir taip yra suabsoliutinama vienos kreditorės privilegijuota pozicija.
13.5. Nepagrįstai priteistos pareiškėjai AB SEB bankas bylinėjimosi išlaidos, nes dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas.
14. Pareiškėja AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Byloje yra įrodymai dėl bankrutuojančios UAB „Agrovet“ grąžintų sumų. Bankroto administratorius nenurodė, kad skolos dydis būtų kitaip apskaitytas apskaitoje arba kad būtų kitų įrodymų patvirtinančių, kad buvo grąžinta daugiau kredito, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad įrodymai yra pakankami patvirtinti negrąžinto kredito sumą.
14.2. Laiduotoja įsipareigojo visa skolos suma atsakyti bankui solidariai, t. y. grąžinti negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas. Įvertinus bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ prisiimtą solidarią atsakomybę už bankrutuojančios UAB „Agrovet“ prievoles pagal kreditavimo sutartį, bankas pareiškė finansinį reikalavimą ir laiduotojos bankroto byloje.
14.3. Apeliantė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog banko patirtos bylinėjimosi išlaidos yra sąlygotos paties banko netinkamo procesinio elgesio ar yra nepagrįstai didelės.
14.4. Bankas pateikė į bylą bankrutuojančios UAB „Agrovet“ sąskaitos išrašus, iš kurių matyti tiek kredito suteikimo faktas, tiek vykdyti lėšų nurašymai.
15. Bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą, skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos skiriant bankrutuojančiai UAB „Agrovet“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo pagrįstumą.
15.2. Apeliantė, reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, dėstydama abstrakčius ir subjektyvius samprotavimus, piktnaudžiauja savo teisėmis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirajame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus
17. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą išreikalauti duomenis iš pareiškėjos AB SEB bankas, pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydį, bei išreikalauti iš Vilniaus miesto 15–ojo notaro biuro notarės dokumentus, susijusius su vykdomojo įrašo išdavimu, ir skolininkės UAB „Agrovet“ prieštaravimus.
18. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi, šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdama prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog pati minėtų dokumentų gauti negali.
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga nustatė, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė prašymą įpareigoti pareiškėją AB SEB bankas pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo dydžio skaičiavimo teisingumą, bei išreikalauti iš Vilniaus miesto 15–ojo notaro biuro notarės dokumentus, susijusius su vykdomojo įrašo išdavimu, ir skolininkės UAB „Agrovet“ prieštaravimus. 2020 m. sausio 10 d. AB SEB bankas pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo. Nurodė, jog vykdomojo dokumento išdavimo metu skolininkė reiškė prieštaravimus ne dėl skolos sumos, o dėl tuo metu vykstančių teisminių procesų. Pažymėjo, jog įsiskolinimo sumos BUAB „Agrovet“ niekada neginčijo, tai pagrindžia ir bankroto bylos medžiaga, kurioje pats skolininkas teikė teismui duomenis apie esamą įsiskolinimą bankui. Skolos suma niekada nebuvo ginčo objektu tarp skolininko ir kreditoriaus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja AB SEB bankas teismui buvo pateikusi ir pažymą apie paskolos likutį, palūkanų apskaičiavimą bei skolininkės vykdytus mokėjimus pareiškėjai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašymas dėl duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos AB SEB bankas finansinį reikalavimą, pateikimo buvo iš esmės tenkintas ir įvykdytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė atskirajame skunde prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus nepagrindė argumentais, nenurodė, kodėl, jos manymu, pareiškėjos AB SEB bankas pateiktų duomenų nepakanka keliamo ginčo išsprendimui, apeliantės prašymo išreikalauti iš pareiškėjos AB SEB bankas duomenis netenkina.
Dėl pareiškėjos AB SEB bankas finansinio reikalavimo pagrįstumo
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja AB SEB bankas ir bankrutuojanti UAB „Agrovet“ 2001 m. rugsėjo 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią buvo suteiktas ilgalaikis kreditas ir kredito limitai. Prievolės pagal Kreditavimo sutartį buvo užtikrintos UAB „Kretingalės mėsa“ laidavimu (2010 m. birželio 11 d. laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis)). Taip pat AB SEB bankas ir bankrutuojanti UAB „Agrovet“ 2013 m. spalio 2 d. sudarė kredito kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo, kad bankrutuojanti UAB „Agrovet“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal minėtas kreditavimo ir kredito kortelės sąskaitos sutartis neįvykdė, nėra.
22. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
24. Pareiškėja AB SEB bankas 2019 m. lapkričio 13 d. patikslinusi reiškiamo finansinio reikalavimo dydį nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Agrovet“ skola pagal Kreditavimo sutartį ir BUAB „Kretingalės mėsa“ pagal Laidavimo sutartį yra 9 017 240,72 Eur, kurią sudaro 7 267 791,71 Eur negrąžinta paskola, 1 749 449,01 Eur palūkanos. Skolos apskaičiavimo teisingumui pagrįsti, pareiškėja AB SEB bankas pateikė Kreditavimo sutartį, visus jos pakeitimus bei pažymą apie skolos ir palūkanų apskaičiavimą. Šiose pažymoje detaliai nurodytos įsiskolinimo atsiradimo datos, taikomų palūkanų norma, negrąžinto kredito suma, palūkanų skaičiavimo laikotarpiai bei jų dydžiai, apmokėtos paskolos dydžiai.
25. Apeliantė teigia, jog nei vienas iš pareiškėjos AB SEB bankas pateiktų dokumentų nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio, negrąžinto kredito sumos, t. y. neįrodytas finansinio reikalavimo pagrįstumas ir dydis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
28. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
29. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog iš pareiškėjos AB SEB banko pateiktos pažymos matyti, kad bankrutuojančios UAB „Agrovet“ įsiskolinimas AB SEB bankui 2019 m. liepos 24 d. yra 9 017 561,21 Eur, šią sumą sudaro negrąžinta 7 269 116,80 Eur paskola ir 1 749 449,01 Eur palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos pažymos turinį, atmeta apeliantės argumentus, jog nėra aišku, kokia įsipareigojimų suma yra padengta. Kaip matyti iš pateiktos banko pažymos, joje yra fiksuoti detalūs duomenys apie paskolos likutį, apmokėtą paskolą, likutį po apmokėjimo bei palūkanas. Taigi, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisyklės, sutiktina, jog apeliantei teigiant, kad pareiškėja neteisingai apskaičiavo finansinio reikalavimo dydį, procesinę įrodinėjimo pareigą paneigti tinkamai pagrįsto finansinio reikalavimo pagrįstumą turi su finansinio reikalavimo patvirtinimu nesutinkantis asmuo. Kreditorė tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė nenurodė, kodėl pareiškėjos AB SEB bankas pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra ydingi ir kodėl jais negalima vadovautis.
Dėl laiduotojos BUAB „Kretingalės mėsa“ finansinio reikalavimo pagrįstumo
31. Pirmosios instancijos teismas patvirtino kreditorės AB SEB bankas 9 017 240,72 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 7 267 791,71 Eur negrąžinta paskola ir 1 749 449,01 Eur palūkanos, laiduotojos bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje.
32. Apeliantė teigia, jog AB SEB bankas finansinio reikalavimo padidinimas 58 142,34 Eur suma (nuo 8 959 098,38 Eur iki 9 017 240,72 Eur) bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje yra nepagrįstas, nes ši reikalavimo dalis susidarė ne iki bankroto bylos iškėlimo, bet po šio momento (UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byla iškelta 2019 m. birželio 6 d., o UAB „Agrovet“ – 2019 m. liepos 24 d.). Be to, aplinkybė dėl bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ prisiimto solidaraus įsipareigojimo laidavimo sutartimi nereiškia, kad AB SEB bankas turi teisę bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje pareikšti identiško dydžio finansinį reikalavimą kaip ir pagrindinės skolininkės bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
33. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Kretingalės mėsa“ ir AB SEB bankas 2010 m. birželio 11 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir įsipareigojo atsakyti bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo banko pranešimo įvykdyti visas UAB „Agrovet“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas).
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
35. Kai prievolė yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Kretingalės mėsa“ užtikrino UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir įsipareigojo atsakyti bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo banko pranešimo įvykdyti visas UAB „Agrovet“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Įvertinusi šią šalių sudarytos Laidavimo sutarties nuostatą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pradinės skolininkės turimo įsiskolinimo dydžio bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“, kaip laiduotojos ir solidarios skolininkės, bankroto byloje kreditorės pareikštą finansinį reikalavimą.
37. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284-881/2019).
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentą, jog bankroto bylos nagrinėjimo metu negali būti tvirtinamas didesnis kreditorės finansinis reikalavimas nei jau yra patvirtintas bankroto byloje, paneigia ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti (nagrinėjamu atveju – didinti) reikalavimus bankroto procese.
Dėl prašymų sumažinti reikalaujamų tvirtinti delspinigių ir palūkanų dydį bei atleisti bankrutuojančias bendroves nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo
39. Apeliantė atskirajame skunde prašo sumažinti reikalaujamų tvirtinti delspinigių ir palūkanų dydį bei atleisti bankrutuojančias bendroves nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
41. Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: i) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); ii) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015).
42. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už naudojimąsi paskola yra mokamos palūkanos (Kreditavimo sutarties 2.2.7. ir 3.4. punktai), o už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis) (Kreditavimo sutarties 3.4. punktas).
43. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų dėl palūkanų ar delspinigių nepagrįsto dydžio, jų netinkamo skaičiavimo, o tik pateikė prašymus sumažinti reikalaujamų tvirtinti delspinigių ir palūkanų dydį bei atleisti bankrutuojančias bendroves nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo, nenurodant juos pagrindžiančių aplinkybių, argumentų bei nepateikiant įrodymų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, jog apeliantės prašymai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
44. Atskirajame skunde argumentuojama, jog nepagrįstai priteistos pareiškėjai AB SEB bankas bylinėjimosi išlaidos, nes dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas.
45. AB SEB bankas pateikė prašymą priteisti iš UAB „Hidrona“ 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto byloje. Taip pat AB SEB bankas 2020 m. sausio 13 d. (iki bylų sujungimo) pateikė prašymą dėl 484 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje.
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
47. Apeliacinio proceso metu nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti kreditorės AB SEB banko finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bei bankrutuojančios UAB „Kretingalės mėsa“ bankroto bylose yra teisėta ir pagrįsta, spręstina, jog apskųsta teismo nutartimi bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai, pagal civilinio proceso įstatyme numatytus kriterijus. Kitaip tariant, apeliantė UAB „Hidrona“ laikoma ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl jai kyla pareiga atlyginti kreditorės AB SEB bankas patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjos AB SEB bankas procesinis elgesys buvo netinkamas ar ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
48. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
50. Bankrutuojančios UAB „Agrovet“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant nepagrįstus skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių sprendimų.
51. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
52. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Apeliantės atskirasis skundas atmestinas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo iš apeliantės bankrutuojančios UAB „Agrovet“ ir pareiškėjos AB SEB bankas naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
55. Pareiškėja AB SEB bankas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrimą už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą (2020 m. liepos 9 d. PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas, 2020 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymas). Iš bankrutuojančios UAB „Agrovet“ pateiktos 2020 m. liepos 3 d. PVM sąskaitos – faktūros, 2020 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad jos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 160 Eur.
56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos bankrutuojančios UAB „Agrovet“ ir pareiškėjos AB SEB bankas buvo patirtos 2020 m. liepos 13 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai surašymą maksimalus atlygis yra 552,40 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos AB SEB bankas patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos AB SEB bankas prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš apeliantės 552,40 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginti, o bankrutuojančios UAB „Agrovet“ prašymas tenkintinas visiškai priteisiant jos naudai iš apeliantės 160 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
57. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi apeliantei atidėjo 30 Eur dydžio žyminio mokesčio už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties byloje pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dalis, t. y. 30 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) pareiškėjai akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) 552,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ (juridinio asmens kodas 163185392) naudai 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ (juridinio asmens kodas 302466074) valstybei 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Teisėjai Marius Bajoras
Jūratė Varanauskaitė
Vytautas Zelianka