Administracinė byla Nr. eA-975-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02054-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 22.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti neteisėtai neapskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už pareiškėjos budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką, kai turėjo būti mokama 50 procentų pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis); 2) priteisti 0,08 procentų delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (šiuo metu, esant tarnybiniam būtinumui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis, laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas). Pareiškėja teigė, kad Departamentas nesumokėjo jai darbo užmokesčio dalies už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d.
3. Pareiškėja paaiškino, kad eidama savo pareigas buvo įtraukta į budėjimo grafikus, kuriuose prie kiekvieno pareigūno nurodomas tarnybinis arba asmeninis pareigūno kontaktinis telefono numeris. Budėjimo grafikai derinami elektroniniu paštu, o suderinti išsiunčiami į Departamento Pajėgų valdymo valdybą Situacijų koordinavimo skyrių (toliau – SKS). Kiekvieną mėnesį į elektroninį paštą buvo siunčiami derinimui budėjimo grafikai. Pareiškėja privalėjo pasirinkti savaitę, kurią ji budės. Budintis pareigūnas budėjimo metu turi būti pasiekiamas budėjimo grafike nurodytu kontaktiniu telefonu, kitaip tariant, privalo ne tik darbo metu, bet ir po darbo laiko būti nuolat pasiekiamas ir paskambinus SKS pareigūnui, įvertinti gautą pirminę informaciją apie įvykį bei nuspręsti, ar įvykis atitinka ekstremaliųjų įvykių kriterijus. Budėjimo grafiko pabaigoje yra nurodyta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti SKS vyresnįjį specialistą“. Pasak pareiškėjos, tai įrodo, kad budėjimo grafike įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošę situacijai, kai jiems reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus. Pareiškėja akcentavo, kad jai pareiga dalyvauti Departamento operacijų centro veikloje numatyta pareigybės instrukcijose, t. y. (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.20 punkte: „esant poreikiui pagal kompetenciją dalyvauja departamento Operacijų centro veikloje, pagal atskirus departamento direktoriaus nurodymus budėti kartu su paskirtais pareigūnais, esant būtinybei, bet kuriuo metu vykti į įvykių vietas“.
4. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus, pareiškėja darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose negalėjo žymėti pasyvaus budėjimo, nes Departamente nebuvo patvirtinta pasyvaus budėjimo tvarka. Pareiškėja teigė, kad ji raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė apskaičiuoti bei pateikti budėjimo namuose laiką bei apmokėti už budėjimą Statute nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas 2022 m. kovo 9 d. rašte Nr. 9.4-579 nurodė, kad Departamentas yra su pareiškėja atsiskaitęs, todėl neturi teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti jai už budėjimą namuose.
5. Pareiškėja pažymėjo, kad Departamento vadovybei buvo žinomas faktas, jog pareigūnams pavedama pasyviai budėti, nes Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašai (toliau – ir Sąrašai) su pasyviai budinčių pareigūnų vardais, pavardėmis buvo persiunčiami Departamento vadovybei. Pareiškėja mano, kad faktinis įpareigojimas jai būti nuolat pasiekiamai ir būti atsakinai už informacijos apie įvykius įvertinimą bei perdavimą, o išimtinais atvejais – sušaukus Operacijų centrą, dalyvauti jo veikloje, suponuoja teisę į mokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką, nors pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.
6. Pareiškėja nurodė, kad jos darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Pasyvaus budėjimo laikas pagal iš anksto atsiųstus grafikus buvo nustatomas vieną savaitę per mėnesį. Pareiškėja budėjime namuose praleido 2 816 valandų per 2019 m. balandžio 15 d. – 2020 m. birželio 21 d. laikotarpį. Pareiškėja pažymėjo, kad Statutas nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su delspinigių už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį mokėjimu, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos. Vadovaujantis DK nuostatomis, delspinigius privaloma pradėti skaičiuoti nuo pirmos uždelsimo dienos ir jie skaičiuojami, vadovaujantis delspinigių skaičiavimo formule (pradelsta suma x vėluojamų išmokėti dienų skaičius x 0,08 proc./100 proc.). Pareiškėja teigė, kad darbo užmokesčio dalies nepriemoka susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl delspinigiai už neišmokėtą darbo užmokesčio dalį turi būti priteisti.
7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – ir žiniaraščiai) ir tai yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Žiniaraščiai, kuriuose ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pažymėtas pareiškėjos budėjimo faktas, yra dokumentai, įrodantys pareiškėjos darbo laiką, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos darbo užmokestis. Atsakovas paaiškino, kad žiniaraščiuose žymėti budėjimo namuose faktą, pasyvaus budėjimo tvarka nebuvo reikalinga, nes pareiga budėti (nesant atskiros tvarkos) atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris paprastai įforminamas įsakymu, pagrindu. Tai reiškia, kad net ir nesant patvirtintos atskiros budėjimo tvarkos, pavesti pareiškėjai budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką įprastiniu pareiškėjos poilsio laiku. Atsakovas teigė, kad pareiškėja, turinti ilgametę darbo patirtį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir žinodama, jog Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pavedė jai budėti, privalėjo žiniaraščiuose žymėti pasyvaus budėjimo valandas. Atsakovas nurodė, kad žiniaraščiuose, kuriuos pildė ir tvirtino pati pareiškėja, nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nėra pažymėta. Atsakovas pabrėžė, kad būtent pareiškėja buvo atsakinga už tinkamą žiniaraščių pildymą, ji kiekvieną mėnesį gaudavo informaciją apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau nusiskundimų per visą nurodytą laikotarpį Departamentui nereiškė. Departamentas, remdamasis pareiškėjos užpildytais ir pateiktais žiniaraščiais, yra išmokėjęs visas jai priklausančias sumas, todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. yra nepagrįstas.
9. Atsakovas teigė, kad pareiškėja tariamą budėjimo namuose faktą sieja su Departamento operacijų centro veikla, tačiau pareiškėja į šio centro sudėtį ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įtraukta. Atsakovas pažymėjo, kad būtent Departamento operacijų centro nariams (ne pareiškėjos pateiktuose Sąrašuose nurodytiems darbuotojams) nustatyta pareiga darbo metu susirinkti nedelsiant, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis – kaip galima greičiau arba per Departamento operacijų centro koordinatoriaus nustatytą laiką. Todėl atsakovas nesupranta, kuo vadovaudamasi pareiškėja skunde nurodė, jog eidama savo pareigas buvo įtraukiama į atsakingų pareigūnų Sąrašą, kurie įvykus tam tikram įvykiui, ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti nuolat pasiekiami. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos cituojamame pareigybės aprašyme nustatytoje funkcijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ji Departamento operacijų centro veikloje dalyvauja tik esant poreikiui, budėti kartu su paskirtais pareigūnas galėjo tik pagal atskirus Departamento direktoriaus nurodymus, tačiau ginčo atveju tokių nurodymų Departamento direktorius pareiškėjai nebuvo davęs. Atsakovas paaiškino, kad dalyvavimo Departamento operacijų centro veikloje funkcija pareigybės aprašymuose yra nustatyta ne tik pareiškėjai, tačiau ir kitiems Departamento darbuotojams. Tačiau tokia pareigybių aprašymuose nustatyta funkcija jokiu būdų negali patvirtinti pareiškėjos budėjimo namuose fakto.
10. Atsakovas pabrėžė, kad jeigu pareiškėjos skunde nurodytus Sąrašus reikėtų vertinti kaip budėjimo grafikus, tai reiškia, jog šių Sąrašų pagrindu pareiškėja turėjo būti iš anksto aptartoje vietoje, įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų ją iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Įvertinus ginčo atveju aktualius žiniaraščius ir pareiškėjos pateiktą pasyvaus budėjimo valandų paskaičiavimo lentelę, matyti, kad tomis dienomis, kai pareiškėja tariamai pasyviai budėjo, dėl to ne darbo metu galėjo būti bet kada iškviesta vykdyti neatidėliotinų užduočių, todėl turėjo būti pasirengusi atvykti į tarnybą bet kuriuo metu, ji tomis dienomis buvo komandiruotėse, tačiau šių valandų, skaičiuodama budėtų valandų skaičių, pareiškėja neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovui kyla klausimas, kaip pareiškėja, būdama komandiruotėje, kaip ji pati nurodo skunde, galėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošusi situacijai, kai reikės atlikti neatidėliotinus veiksmus.
11. Atsakovas teigė, kad Departamento vadovybė negalėjo vertinti ir nevertino pareiškėjos pateiktų Sąrašų kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą galėjo duoti tik pati vadovybė, o šiuo atveju toks pavedimas duotas nebuvo, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjos I. J. skundą atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Statuto 48 straipsnyje ir jį lydinčiuose teisės aktuose yra išreikšta įstatymo leidėjo valia užtikrinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į tinkamą apmokėjimą tarnybos atlikimo metu. Tuo pačiu tai reiškia, kad institucija, kurioje tarnauja pareigūnai, turi užtikrinti tokią tarnybos tvarką, kad ši teisė nebūtų pažeidžiama. Teismas taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2012 m. birželio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A575-81/2012. Teismas padarė išvadą, kad pagal minėtą Statuto nuostatą ir ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pavesti pareiškėjai budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, turėjo teisę tik Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio laiku.
14. Teismas, įvertinęs Departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, žiniaraščio pildymo tvarką, nustatytą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80 (toliau – ir Aprašas), sprendė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis Departamento darbuotojams mokėtinas sumas. Iš atsakovo į bylą pateiktų žiniaraščių teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 metų gruodžio mėnesį budėjo namuose 56,5 valandų, už kurias jai buvo apmokėta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad žiniaraščių duomenys patvirtina, jog per kitą ginčo laikotarpį pasyvaus budėjimo valandos žiniaraščiuose nėra pažymėtos. Teismas sprendė, kad pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas remiantis jos pateiktais žiniaraščiais, kuriuose ji nenurodė budėjimo valandų, todėl nesant Departamento direktoriaus ar jo įgaliojo asmens pavedimo budėti, kaip tai nustato teisės aktai, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjai už tariamą budėjimą.
15. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pareiga tinkamai įforminti institucijos dokumentus, įskaitant susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, besąlygiškai tenka darbdaviui, teismas nurodė, jog Aprašo 24 punkte nustatyta, kad už žiniaraščio duomenų tikslumą atsako už žiniaraščio pildymą atsakingi darbuotojai ir Departamento struktūrinių padalinių vadovai. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti žiniaraščiai patvirtina, jog juos pildė ir tvirtino, be kita ko, ir pati pareiškėja, taip liudydama jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Teismas akcentavo, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, nors būdama (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. liepos 12 d. buvo atsakinga už tinkamą žiniaraščių pildymą ir pati juos tvirtino, taip paliudydama žiniaraščių tikrumą. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja realiai namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje nebudėjo.
16. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad Departamentas negalėjo vertinti pareiškėjos pateiktų el. paštu Departamento darbuotojos atsiųstų Sąrašų kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą, kaip minėta, teisės aktų nustatyta tvarka galėjo duoti tik Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Nustatyta, kad pareiškėjos atveju toks pavedimas nebuvo duotas, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas.
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti Departamento direktoriaus įsakymai dėl pareiškėjos komandiruočių 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. – 2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. lapkričio 22 – 2019 m. lapkričio 23 d. leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja, tomis dienomis, kai ji tariamai pasyviai budėjo, buvo komandiruotėse, todėl negalėjo vykdyti pasyvaus budėjimo.
18. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo pagal turimus duomenis apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjai už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. Netenkinęs pareiškėjos reikalavimo dėl darbo užmokesčio dalies už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjos reikalavimo dėl 0,08 procentų delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.
III.
19. Pareiškėja I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.
20. Pareiškėjos teigimu, teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)) 56 straipsnio 6 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis), bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kai kurių teisiškai reikšmingų pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, apsiribojo pritarimu atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, todėl pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
21. Pareiškėja nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas, neatsižvelgė į pareiškėjos argumentus, kad atsakovas sąmoningai vengė tvirtinti privalomas tvarkas, kurios būtinos įgyvendinat Statuto 48 straipsnio nuostatas. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ne kartą buvo kreiptasi į vadovybę su prašymu reglamentuojanti pasyvaus budėjimo namuose tvarką Departamente, leisti žymėti pasyvaus budėjimo valandas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau atsakovas įvairiais būdais vengė atlikti savo pareigą. Pareiškėja teigia, kad privalomų tvarkų, užtikrinančių Statuto 48 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimą, neparengimas ir nepatvirtinimas, neatleidžia atsakovo nuo prievolės užtikrinti tinkamą darbo užmokestį.
22. Pareiškėja mano, kad vien faktas, jog budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, negali būti teisėtu pagrindu nemokėti už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje įstatymų nustatyta tvarka, nes pareiškėjos pareiga pildyti budėjimo grafiko nenustatyta galiojančioje tvarkoje. Pareiškėja pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka budėjimo grafikai, budėjimo laikas nebuvo žymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, tačiau faktiškai pareiškėja pasyviai budėjo pagal sudarytus Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašus, kurie taip pat nėra patvirtinti Departamento direktoriaus, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja nustatytu laiku pasyviai budėjo. Pareiškėja teigia, kad faktinis įpareigojimas jai būti nuolat pasiekiamai ir esant iškvietimui kaip galima greičiau atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas suponuoja teisę į mokėjimą už pasyvaus budėjimo laiką ir išlieka, nepaisant to, kad pasyvaus budėjimo laikas nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Pareiškėja privalėjo būti konkrečiu laikotarpiu nuolat pasiekiama, tai parodo Sąrašų lentelė „Darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją“, iš kurių matyti, kad per mėnesį vieną kartą 7 dienas pareiškėja buvo atsakinga už tam tikrų sprendimų priėmimą ir funkcijų vykdymą. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Sąrašų lentelės „Darbuotojai, gaunantys ir valdantys informaciją“ pabaigoje yra nurodyta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti SKS vyresnįjį specialistą“, kuri įrodo, kad lentelėje įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošę situacijai, kai juos iškvies atlikti neatidėliotinų veiksmų.
23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas nuosekliai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir teismui teiktame skunde.
25. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos pateikti Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašai, nėra patvirtinti Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens. Informacijos gavimas ir valdymas atliekamas darbo metu, laisvu nuo tarnybos metu šių funkcijų vykdyti pareiškėja neturėjo pareigos, todėl tokie Sąrašai pagal jų paskirtį ir esmę neatitinka Statuto 48 straipsnio ir nėra budėjimas šio straipsnio prasme. Atsakovo teigimu, Sąrašai, kuriuos pareiškėja nepagrįstai tapatina su budėjimo grafikais, jų nepatvirtinus statutinės įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, negalėjo sukurti ir nesukūrė pareiškėjai pareigos būti iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo galėtųjų iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų, t. y. jokiais būdais neribojo pareiškėjos poilsio laiko. Sąraše nurodytiems pareigūnams nėra nustatyta jokia pareiga ne darbo metu laukti pranešimo, o tokį gavus – imtis kokių nors veiksmų. Tai, kad Sąrašų pabaigoje yra pateikta pastaba „Apie pasikeitimus nedelsiant informuoti Situacijų koordinavimo skyriaus vyresnįjį specialistą“, priešingai nei teigė pareiškėja, nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad Sąrašuose įtraukti asmenys, su kuriais iš anksto buvo derinamos datos, privalėjo bet kuriuo metu, įskaitant ir įprastą poilsio laiką, būti pasiruošus situacijai, kai jį iškvies atlikti neatidėliotinų veiksmų. Atsakovas akcentuoja, kad pareigą būti bet kuriu metu pasiruošus išvykti atlikti neatidėliotinų veiksmų, sukurtų tik įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas budėjimo grafikas.
26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad tai, jog nebuvo patvirtinti budėjimo grafikai, budėjimo laikas nebuvo žymėtas žiniaraščiuose, nepaneigia fakto, kad pareiškėja pasyviai budėjo pagal sudarytus Sąrašus. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo Sąrašų vertinti kaip budėjimo grafikų ar kaip pavedimo budėti, nes tokį pavedimą galėjo duoti tik Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju toks pavedimas nebuvo duotas, kaip ir nebuvo patvirtintas budėjimo grafikas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos argumentai, kuriais ji siekia prilyginti Sąrašus budėjimo grafikams, nėra pagrįsti, nes Sąrašai neatitinka imperatyvių Statuto 48 straipsnio nuostatų tiek Sąrašų formos (nepatvirtinti statutinės įstaigos vadovo, viršijantys nustatytą leistiną budėjimo valandų normą), tiek turinio (nenustatantis jokių pareigų ne darbo metu) prasme.
27. Atsakovas nesupranta, kuo remdamasi pareiškėja padarė išvadą, kad Departamentas vengė tvirtinti budėjimo grafikus. Atsakovas pažymi, kad siekiant įgyvendinti Statuto 48 straipsnio nuostatas, t. y. norint pavesti pareigūnui budėti, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra reikalingos jokios atskiros tvarkos. Minėta Statuto nuostata aiškiai nustato, kad pareigūnui pavedama budėti ne atitinkamos tvarkos pagrindu, tačiau pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką. Atsakovas pažymi, kad esant būtinybei užtikrinti tam tikrų funkcijų vykdymą, kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y. kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama žiniaraščiuose ir tai yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Pareiškėja, būdama įsitikinusi, jog jai yra pavesta budėti, turėjo pareigą budėjimo valandas žymėti žiniaraščiuose, net ir nesant jokios atskiros tvarkos. Tačiau pareiškėja, pildydama ir tvirtindama žiniaraščius, juose budėjimo valandų nežymėjo, suprasdama, kad jokio pasyvaus budėjimo ji nevykdė.
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja kiekvieną mėnesį gaudavo informaciją apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau jokių nusiskundimų per visą ginčo laikotarpį nereiškė. Departamentas, remdamasis pareiškėjos užpildytais ir pateiktas žiniaraščiais, yra išmokėjęs visas jai priklausančias sumas, todėl mano, jog reikalavimas priteisti darbo užmokesčio dalį už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neapskaičiuotos ir neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d. priteisimo, taip pat 0,08 procentų delspinigių nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, nenustatę teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti Departamentą apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjai už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. birželio 21 d.
31. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir paviršutiniškai, neatlikdamas visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl kai kurių teisiškai reikšmingų pareiškėjos skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, apsiribodamas pritarimu atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai. Pareiškėja teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra vienintelis dokumentas, pagrindžiantis darbuotojams mokėtinas sumas, neatsižvelgė į jos argumentus, kad atsakovas sąmoningai vengė tvirtinti privalomas tvarkas, kurios būtinos įgyvendinat Statuto 48 straipsnio nuostatas. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka budėjimo grafikai, budėjimo laikas nebuvo žymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nepaneigia fakto, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu pasyviai budėjo pagal sudarytus Departamento darbuotojų, gaunančių ir valdančių informaciją sąrašus.
32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrindė savo teiginių, jog teismas sprendimą priėmė formaliai ir paviršutiniškai, neįvertinęs visų aplinkybių ir neatsižvelgęs į reikšmingų aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
34. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
35. Įrodymų vertinimo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pakankami detaliai išanalizavo pareiškėjos reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
37. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
38. Ginčo teisinius santykius reguliuojančio Statuto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį pareigūnas pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Taigi pagal šią Statuto nuostatą pavesti pareiškėjai budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje turi teisę tik Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, įprastiniu poilsio metu.
39. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad Departamentas vengė tvirtinti pasyvaus budėjimo tvarką, kuri yra būtina, siekiant įgyvendinti Statuto 48 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjos teiginių pažymi, kad, kaip matyti iš Statuto 48 straipsnio nuostatų, pareigūnui pavedama budėti ne atitinkamos tvarkos pagrindu, o pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą budėjimo grafiką. Departamentas dėl budėjimo grafikų teismui paaiškino, kad pareiga budėti atsiranda įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pavedimo, kuris paprastai įforminamas įsakymu, pagrindu. Kai yra būtinybė užtikrinti tam tikrų funkcijų vykdymą, kai atsiranda realus poreikis pareigūnams budėti namuose, t. y. kai yra rizika, kad pareigūnai ne darbo metu gali būti iškviesti vykdyti neatidėliotinų užduočių, Departamente organizuojamas laikinas pasyvus budėjimas, kurio metu pareigūnams Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu (įsakymu) pavedama budėti įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų juos iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nenustatė, kad Departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo buvo pavedęs pareiškėjai ginčo laikotarpiu budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose ar iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio metu. Byloje taip pat nėra budėjimo namuose faktą patvirtinančių dokumentų (Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens patvirtintų budėjimo grafikų), kurie pareiškėjai būtų sukūrę pareigą būti iš anksto aptartoje vietoje įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galėtų ją iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos pateikti Sąrašai, kuriais remdamasi ji grindžia tariamą budėjimo namuose faktą, pagal jų paskirtį ir esmę, negali būti pripažįstami budėjimo grafikais. Sąrašai yra vidinė Departamento darbo organizavimo priemonė, padedanti pareigūnams tam tikro masto įvykių likvidavimo ar kitais nustatytais atvejais, operatyviau ir veiksmingiau sutelkti pajėgas. Šie Sąrašai nesukūrė pareiškėjai pareigos budėti poilsio metu ir būti pasiekiamai Sąrašuose nurodytais kontaktais, o esant iškvietimui – atvykti į tarnybos vietą ir vykdyti tarnybines pareigas.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamente darbuotojų darbo laiko apskaita vedama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie yra vieninteliai dokumentai, pagrindžiantys darbuotojams mokėtinas sumas. Pareiga pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra nustatyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraše, patvirtintame Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80. Šio Aprašo 5 punkte nustatyta, kad žiniaraščiai pildomi kiekvieną darbo dieną, žymimas kiekvieno darbuotojo dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Pagal Aprašo 12 punktą, faktiškai dirbto laiko grupėje (1–13 skiltyse) žymimas faktiškai dirbtas laikas. Prie faktiškai dirbto laiko taip pat priskiriamos tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas, stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, privalomų medicininių apžiūrų laikas, budėjimas darbe ir namuose bei kiti atvejai. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad už žiniaraščio duomenų tikslumą ir pildymą laiku atsako už žiniaraščio pildymą atsakingi darbuotojai ir departamento struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių įstaigų vadovai.
42. Į bylą pateikti žiniaraščiai patvirtina, kad juos pildė ir tvirtino pati pareiškėja, kuri, ginčo laikotarpiu būdama (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą tvirtinti Departamento Pajėgų valdymo valdybos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip liudydama jų tikrumą ir juose nurodytų duomenų teisingumą. Pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu žiniaraščiuose budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje valandų nežymėjo, taip pat, tvirtindama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, netinkamo (netikslaus) žiniaraščių užpildymo klausimo (kad nėra įtrauktas neva jos pasyvaus budėjimo laikas) nekėlė, kas sudaro pagrindą vertinti, jog ji realiai jokio pasyvaus budėjimo nevykdė.
43. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėja Departamento direktoriaus įsakymų pagrindu 2019 m. rugpjūčio 25 d., 2019 m. rugsėjo 13 d. – 2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. lapkričio 22 d. – 2019 m. lapkričio 23 d. buvo komandiruotėse, kas taip pat sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėja tomis dienomis, kai buvo komandiruotėse, negalėjo vykdyti pasyvaus budėjimo.
44. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu vykdė budėjimą namuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti Departamentą apskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjai už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje įprastiniu poilsio laiku. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Iveta Pelienė