Civilinė byla Nr. 2-19-840/2012

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00781-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

30; 33; 93; 95.6; 96.1; 96.3;99.1;

99.1.1; 99.3; 99.4; 99.5; 99.7; 99.9; 116.1.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 9 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Danguolei Frankonienei ir Editai Juršienei,

dalyvaujant viešąjį interesą ginančiam ieškovui Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. A., atsakovui J. G., jo atstovui advokatui L. K., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms A. P. ir G. B., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei V. B., tretiesiems asmenims R. V., A. V., R. V. bei jų atstovei advokato padėjėjai D. M., trečiajam asmeniui D. G., trečiojo asmens UAB „D. G. ir partneriai“ atstovui advokatui G. P.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims E. V., K. V., O. B. ir V. B.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešąjį interesą ginančio ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį atsakovams: J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos bei tretiesiems asmenims: D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., O. B., V. B., R. V. ir UAB „D. G. ir partneriai“ dėl projektavimo sąlygų sąvado, nuolatinės komisijos posėdžių protokolų, statybos leidimų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo ir dėl statytojo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius.

              Teismas n u s t a t ė:

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams: J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos bei tretiesiems asmenims: R. V., E. V., V. B., R. V., K. V. ir UAB „D. G. ir partneriai“, prašydamas (t. 1, b.l. 136-152):

1. Panaikinti Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18, 1998-12-18 išduotus šio leidimo pratęsimus;

2. Panaikinti Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1997-04-24 statytojui J. G. išduotą individualaus statinio priėmimo naudoti aktą;

3. Panaikinti 2003-05-05 Kauno apskrities viršininko administracijos statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą;

4. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 703-3.7;

5. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą Nr. 753-3.1, kuriuo statytojui J. G. rekomenduota išduoti statybos leidimą;

6. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-09-14 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 122;

7. Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-03-30 statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą;

8. Panaikinti 2006-09-27 Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą Nr. 969-3.1, kuriuo statytojui J. G. rekomenduota išduoti statybos leidimą;

9. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2006-09-29 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 137;

10. Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal statytojo J. G. tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamajam namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini), 449,28 m2 bendro ploto ir ūkiniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini));

11. Įpareigoti J. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius:

- ūkinį pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini));

- pastatą viralinę unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini);

- šiltnamį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini);

- rekonstruotą ūkinį pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini);

- šaldytuvą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini);

- neįregistruotą dviejų aukštų mūrinį pastatą, pastatytą vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2012-01-24 parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė dalies patikslinto ieškinio reikalavimų (t. 4, b.l. 5, 13):

4. reikalavimo ? panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 703-3.7;

5. reikalavimo ? panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą Nr. 753-3.1, kuriuo statytojui J. G. rekomenduota išduoti statybos leidimą; ir

8. reikalavimo ? panaikinti 2006-09-27 Kaišiadorių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolą Nr. 969-3.1, kuriuo statytojui J. G. rekomenduota išduoti statybos leidimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-24 žodine nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas priimtas (t. 4, b.l. 14).

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras V. A. teismo posėdžio metu visiškai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

- Individualios statybos leidimo išdavimo tvarką atsakovui J. G. 1988-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. 111 gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988-12-14 nutarimu Nr. 364 patvirtinti Individualios statybos nuostatai. Pagal šiuos nuostatus toks statybos leidimas atsakovui negalėjo būti išduotas, nes gyvenamo namo bendras plotas 3,45 karto viršija nuostatuose nurodytą maksimalų dydį (pagal nuostatų 2 p. buvo leidžiamas iki 130 m2 bendrojo ploto, o pastatytas statinys ? 449,28 m2). Be to, šį statybos leidimą atsakovui J. G. išdavė Kaišiadorių rajono statybos priežiūros specialistė J. G., nors ant statinių plano matyti 1988-12-18 Kauno apskrities viršininko administracijos, kuri įsteigta tik 1995 m., antspaudas, t.y. leidimai išduoti ne tų asmenų, kurie pagal teisės aktus turėjo tai atlikti. Leidimą statyti arba rekonstruoti individualų gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformindavo miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką buvo leidžiama pratęsti sklypą suteikusiai organizacijai. Leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformindavo miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba (nuostatų 3, 25-26 p.). Šio statybos leidimo pratęsimo metu ? 1993-12-18, Individualios statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-07-12 nutarimu Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“ patvirtinti Individualios statybos nuostatai, kurie individualaus gyvenamojo namo dydžio neberibojo (1 p.), tačiau nustatė maksimaliai leidžiamą pastatų užimamą plotą sklype ? iki 20 % (iki 500 m2.) (2 p.). Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija 1991-08-08 įsakymu Nr. 109 „Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“ nustatė, kad miestų (rajonų) vyriausieji architektai, patvirtinę individualios statybos projektą, jį įregistruoja statybos valstybinės priežiūros tarnyboje (šis įregistravimas laikomas statybos leidimu) ir tik po to patvirtintą bei įregistruotą projektą įteikia statytojui. Tokiu būdu, keičiantis statinio techniniams rodikliams (keičiantis pastato dydžiui), buvo reikalinga parengti naują statinio projektą, patvirtinti pas rajono vyriausiąjį architektą, įregistruoti valstybinės priežiūros tarnyboje. Nagrinėjamu atveju statybos leidimo pratęsimas nebuvo galimas ? turėjo būti išduotas naujas statybos leidimas, atitinkantis naujus statinio techninius parametrus. Be to, nurodyto statybos leidimo pratęsimo procedūrą atliko ne teisės aktuose nurodytas rajono vyriausiasis architektas, bet tuo metu neegzistavusios Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė (apskritis įsteigta tik 1995 m). Šiame leidime vykdyti statybos darbus (pratęsime) nurodyta, jog leidžiama gamybinio priestato statyba ir ūkio pastato rekonstrukcija, nors iki tol nebuvo įteisinta gyvenamojo namo su ūkio priestatu statyba. Be to, statybos leidimo pratęsime nurodoma, kad statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintą projektą, tačiau paties projekto statybos byloje nėra, T. G. projektavimo biuras įsteigtas tik 2001 m. Atsakovui J. G. 1988-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. 111 antro pratęsimo metu ? 1998-12-18, galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, pagal kurį leidimus statyti ir griauti statinius išduodavo apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (1.4 p.). Pasibaigus leidimo galiojimo laikui, esant reikalui, jis pratęsiamas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui (1.6 p.). Tokiu būdu, atsakovui J. G. 1988-12-18 išduotas statybos leidimas Nr. 111 negalėjo būti pratęstas ir antrą kartą. Šio pratęsimo metu vėl kartojasi įrašai, jog statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintą projektą, tačiau T. G. projektavimo biuras įsteigtas tik 2001 m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų Respublikinių statybos normų (duomenys neskelbtini)94 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“ 13.3 p. pareigūnas, įsitikinęs, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, įregistruoja statinį specialioje knygoje ir išduoda statytojui leidimą ? ant pagrindinių brėžinių komplektų kiekvieno lapo uždeda spaudą „Išduotas leidimas Nr., Data“ arba padaro analogišką įrašą, kurį pareigūnas pasirašo, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Nagrinėjamą leidimo pratęsimą atliko: uždėjo spaudą ir pasirašė, tuo metu neegzistuojančios Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistas (Kauno apskrities valdytojo administracija įsteigta 1995 m., kuri nuo 1996-12-12 reorganizuota į Kauno apskrities viršininko administraciją). Žyma „Išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 111“, data „1988-12-18“ bei analogiškos 1993-12-18 ir 1998-12-18 žymos padarytos ne ant statinio projekto, bet ant statinių kadastrinių matavimų plano, kuriame nurodyti esamų statinių kadastriniai žymėjimai: gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2Ilp, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, šiltnamis (duomenys neskelbtini), šiltnamis 6Slg, šiltnamis 7Šlg, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, šaldytuvas 9I1Ž, šaldytuvas 10I1Ž, pagalbinis pastatas 11I1. Dalis šiame plane nurodytų statinių Nekilnojamo turto registre įregistruoti 1997-04-24 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu, kita dalis ? 2003-05-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Techninis statybos projektas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių rajone, prieš išduodant 1988-12-18 statybos leidimą Nr. 111 ir pratęsiant jį, parengtas nebuvo. Leidimo išdavimo procedūrose duomenų apie šiems statiniams rengtą projektą, išskyrus T. G. projektavimo biuro paruoštą projektą, nerasta. Nei šio statybos leidimo, nei jo pratęsimų originalai neišlikę. Jų nėra nei archyvuose, nei pas atsakovą J. G.. Leidimų registracijos žurnaluose įrašų apie 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 išdavimą atsakovui J. G. taip pat nėra. Kadangi 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 ir jo 1993-12-18 bei 1998-12-18 pratęsimų rengimo, išdavimo ir pratęsimo procedūros neteisėtos, pastatyti pastatai nepagrįstai pripažinti tinkamais naudoti, t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996-08-23 įsakymu Nr. 108 patvirtinto „Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996“. 1997-04-24 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas 716,3 m2 sklypo plotas, nors pagal normatyvinius statybos dokumentus buvo leidžiama užstatyti tik 500 m2 sklypo plotą. Šiuo atveju komisija nesilaikė Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996 ? nepatikrino statinio statybos atitikimo normatyviniams statybos dokumentams, neįvertino, jog statyba viršija leistiną užstatymo plotą sklype, neįvertino statybos techninio projekto atitikimo normatyviniams dokumentams. 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktu  įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas papildomas 346,56 m2 sklypo plotas, kuris pasiekė 1062,86 m2 ir viršijo leidžiamą užstatymo plotą daugiau kaip du kartu. Komisija ir šiuo atveju neįvertino statinių atitikimo esminiams teisės aktų reikalavimams, neįvertino projekto;

              - atsakovui J. G. 2005-09-14 išduotas statybos leidimas Nr. 122 prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pagrindas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ? statytojo prašymas savivaldybės administracijos direktoriui projektavimo sąlygoms gauti ir prie prašymo pridedami privalomieji STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10 p. išvardyti dokumentai. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas tarnautojas 2005-08-23 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą, neturint tam teisinio pagrindo: paraiška projektavimo sąlygų sąvadui registruota Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijoje 2008-08-25 (nurodyta šio Sąvado 3 punkte), t. y. praėjus trims dienoms po sąvado patvirtinimo. Šio sąvado architektūriniuose reikalavimuose (4.1 p.) be kitų reikalavimų yra nurodyta: neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (4.1 p. 1 d.); maksimalus užstatymas sklype iki 20%, (iki 500 m2). Statinius projektuoti išlaikant atstumus, tarp jų nurodytus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 2 lentelėje „Atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių sklype“ (4.1 p. 3 d.). Projektavimo sąlygų sąvadas ūkinio pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir priestato statybai negalėjo būti išduotas, nes jau iki tol sklype maksimaliai leidžiamas statinių užstatymo plotas viršytas beveik du kartus (leidžiamas 500 m2, o iki sąvado išdavimo jau buvo užstatyta 976 m2 sklypo ploto. Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 p. statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena. Tačiau Kaišiadorių raj. savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateiktas T. G. projektavimo biuro ūkinio pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektas yra parengtas 2002-05-02, t.y. prieš tris metus iki projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo datos (brėžiniai pasirašyti projekto vadovo šia data). Be to, statinio projektas parengtas pažeidžiant projektavimo sąlygų sąvado bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimus:

- projekto brėžinyje „Teritorijos planavimas“ esami ir projektuojami statiniai nurodyti, kad statomi viename žemės sklype, kai faktiškai nurodytas sklypas yra sudarytas iš dviejų atskirų žemės sklypų: kitos paskirties (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) 0,2914 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties 0,21 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? projekte neteisingai nurodytas statybos sklypas;

- pagal faktines ankščiau minėtų sklypų ribas, naujai projektuojamas pagalbinis priestatas (brėžinyje nurodytas Nr. 1), suprojektuotas dvejuose sklypuose: dalis pastato yra suprojektuota žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kita dalis ? kitos paskirties (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ? pažeisti teritorijų planavimo dokumentai, reglamentuojantys gyvenamųjų namų statybą. Pagal tuo metu galiojusias Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Duomenų, kad šiame žemės ūkio paskirties sklype būtų rengtas kaimo plėtros projektas ūkinių pastatų statybai nėra. Statybos leidimo Nr. 122 išdavimo metu (2005-09-14), atsakovo/ statytojo J. G. ūkininko ūkis dar nebuvo įregistruotas ? J. G. ūkininko ūkio pažymėjime nurodyta, kad ūkis įregistruotas 2005-11-07, t.y. praėjus dviem mėnesiams po leidimo išdavimo. Be to, sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ūkininko J. G. žemės ūkio naudmenys, ūkininkų ūkio registre įregistruotas 2008-03-03, t.y. praėjus beveik trims metams nuo leidimo išdavimo. Pagal tuo metu galiojusio Ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537; 2004, Nr. 171-6298; 2008, Nr. 10-336) 11 str. redkaciją ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha. Ankščiau minėtame sklype ūkininko sodyba negalima, nes sklypo dydis per mažas norint jame formuoti ūkininko sodybą, jis tėra 0,21 ha;

              - pateiktame projekte nebuvo išlaikyti projektavimo sąlygų sąvade nurodyti reikalavimai: neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (4.1 p. 1 d.); maksimalus užstatymas sklype iki 20% (iki 500 m2). Statinius projektuoti išlaikant atstumus tarp jų nurodytus STR 2,02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 2 lentelėje „Atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių sklype“ (4.1 p. 3 d.). Jau iki projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ūkinio pastato rekonstrukcijai ir priestato statybai statinių užimamas plotas sklype buvo 976 m2, o rekonstravus ūkinį pastatą 2Ilp į (duomenys neskelbtini) (pristačius antrą aukštą ir dviejų aukštų priestatą 1i2p), sklypo užstatytas plotas padidėjo dar 240 m2 (iki rekonstrukcijos statinio užstatytas plotas buvo 93 m2, po rekonstrukcijos ? 333 m2). Sklypo užstatymo tankis būtų apie 44,71%, statiniais užstatytas plotas būtų 1302, 86 m2;

              - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 p. numatė, jog naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių, o tokios statybos tikslai yra pastatyti naują statinį (8.1 p.), pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne (priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą). Iš techninių dokumentų aišku, kad prie ūkinio pastato 2Ilp, pristatytas dviejų aukštų priestatas 1i2p viršijo maksimalią 10 % pagrindinio pastato ploto sumą, todėl tokia statyba laikytina ne rekonstrukcija, o nauja statyba. Atitinkamai projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas turėjo būti išduoti naujai statybai, o ne rekonstrukcijai.

              Pagal 2005-09-14 atsakovui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 122 buvo rekonstruotas ūkinis pastatas 2I1 p, pristatant antrą aukštą ir dviejų aukštų priestatą 1i2p, į pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintas tinkamu naudoti 2006-03-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Statinio pripažinimo tinkamo naudoti akto pagrindu rekonstruotas statinys įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Šiuo aktu pripažinti tinkamais naudoti dalis statinių, kurių rekonstrukcija nebuvo numatyta projektavimo sąlygų sąvade, techniniame statinio projekte, 2005-09-14 statybos leidime: rekonstruotas ūkinis pastatas 3Ilp, pristatant antrus aukštus pastate ir priestate lilp, į (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistravus naujus statinius sklypo užstatymo plotas padidėjo 240 m2 ir dar labiau viršijo leidžiamą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų „Nuolatinės statybos komisijos nuostatų“ 19 p. komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo), statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; ar statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį; ar atlikta projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos. Kai Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas neatitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų, statytojo J. G. prašymu Nuolatinės statybos komisija 2005-09-14 protokolu Nr. 753-3.1 negalėjo rekomenduoti savivaldybes administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statybos leidimą;

              - 2006-07-10 prašymu atsakovas/statytojas J. G. kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų sąvado gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato rekonstravimui, pastatant priestatą sporto reikmėms, taip pat pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimui, pristatant mansardinį aukštą ir pastato lilp rekonstravimui rengiant mansardą. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2006-07-28 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato bei šiltnamių rekonstravimui, jungiamojo priestato statybai relaksacijai ir sportui, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių rajone. 2006-09-21 atsakovas J. G. kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administraciją su prašymu gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato bei šiltnamių rekonstravimui, jungiamojo priestate; statybai relaksacijai ir sportui, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių rajone išduoti statybos leidimą. 2006-09-27 Kaišiadorių raj. savivaldybės nuolatinė statybos komisija posėdžio protokolu patikrino statytojo J. G. pateiktus dokumentus, t.y. prašymą, žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, statinio projektą, kurį parengė UAB „TGS ir partneriai“, dokumentą dėl statybos techninio prižiūrėtojo paskyrimo bei rekomendavo išduoti statybos leidimą. 2006-09-29 Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius statytojui išdavė statybos leidimą Nr. 137. Statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo, pagalbinio pastato ir šiltnamių rekonstravimui, jungiamojo priestato statybai relaksacijai ir sportui, t.y negyvenamosios paskirties neypatingų statinių unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstravimui. Statybos rūšis leidime įvardijama kaip rekonstravimas. Minimu leidimu leista papildomai užstatyti 283,75 m2 žemės ploto. Nuolatinės statybos komisija, gavusi iš statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19 p.). Nuolatinės statybos komisija negalėjo rekomenduoti išduoti statybos leidimą. Ginčijamo statybos leidimo priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 17 d. naujo statinio statybą apibrėžė kaip statybos rūšį kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 d. priskirta statinio rekonstravimui). Pagal to paties straipsnio 18 d. statinio rekonstravimas, inter alia, yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę; pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 p. numatė, jog naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių, o tokios statybos tikslai yra pastatyti naują statinį (8.1 p.), pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne (priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą) (8.2 p.) bei nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais (8.3 p.). Remiantis to paties akto 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas ? perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės plotį, aukštį, skersmenį ir panašiai, laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir panašiai esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas šios bylos kontekste, darytina išvada, jog statybos rūšis, kai prie statinio pristatomas priestatas, pagal naudojimo paskirtį susijęs su statiniu, prie kurio jis pristatomas, tokia statyba vertinama kaip rekonstrukcija tik tuo atveju, jeigu priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma yra ne didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Atsakovo J. G. numatomi pastatyti statiniai, funkciškai susiję su statiniu, prie kurio jie pristatomi (gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0), bendras plotas 605,08 m2 (t. sk. rūsio plotas 155,8 m2), o prie namo pristatomo priestato bendras plotas 112,02 m2 (pirmo aukšto 55,26 m2 ir antro aukšto 56,76 m2), kuris sudaro 18,51 % gyvenamojo namo ploto, todėl viršija rekonstrukcijos sąvokos apibrėžime maksimaliai leidžiamą pristatomo prie statinio priestato plotų sumą. Tokia statyba negali būti vertinama kaip rekonstrukcija, nes tai yra nauja statyba. Be to, vietoj dviejų vieno aukšto stiklinių šiltnamių, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), dviejų aukštų plytų mūro 193,96 m2 pastato pastatymas negali būti laikomas rekonstrukcija, bet nauja statyba. Išduodant statybos leidimą, buvo leista vykdyti papildomų statinių statybą kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklype, nesilaikant Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2006-07-28 išduotų projektavimo sąlygų sąvade Nr. 827-3.7 pateiktų architektūrinių reikalavimų, tokių kaip maksimalus užstatymo tankis sklype. Išduodant statybos leidimą, buvo pažeistas žemės sklypo naudojimo režimas. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suprojektuoti statiniai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ? individualiems namams statyti ir eksploatuoti, kuriame pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo nuostatas maksimaliai leidžiamas sklypo užstatymo tankis -17,16 % (sklypui, kurio plotas 2914 m2) ir maksimaliai leidžiamas pastatų šiame sklype užimamas plotas 500 m2. Šiame sklype jau iki statybos leidimo išdavimo šie dydžiai buvo viršyti ? sklypo užstatymo tankis buvo 39,66 %, o statinių užstatytas plotas sklype buvo 1155,98 m2 išdavus statybos leidimą žemės naudojimo režimas dar labiau pabloginamas: sklypo užstatymo tankis būtų 41,92 %, statinių užimamas plotas sklype būtų 1221,73 m2). Statybos leidimas neatitinka techninio projekto sprendinių. Leidimas išduotas vykdyti statybos darbus statiniuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (šiltnamis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (šiltnamis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu projekte numatomi statybos darbai pastatuose, kurie nenurodyti Statybos leidime: pagalbinio ūkio pastatuose, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Statybos leidimas išduotas pastatui relaksacijai ir sportui, kuris, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01,09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.17 p., nepriskirtinas pagalbinio ūkio paskirties statiniams ? gyvenamojo namo priklausiniams, Išduodant statybos leidimą statyti sporto paskirties pastatą buvo pažeistas žemės naudojimo režimas: sklypo, kuriame išduotas statybos leidimas statyti 571,41 m2 bendro ploto sporto paskirties pastatą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ? kita, naudojimo būdas? gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis ? mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu :Nr. D1-151 5.1.1 p., šiuose žemės sklypuose galimi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtino atvejus, kai rengiami detalieji planai, inter alia, nustatydamas, jog jie turi būti rengiami, teritorijoms, kurios pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą (1 p.); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, o kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (4 p.). Tuo tarpu 22 str. 3 d. nustatė, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 str. 1 d. ir yra bent viena to paties straipsnio 3 d. įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. numatytos sąlygos. Ginčo statybai statybos leidimas yra būtinas. Remiantis atsakovui J. G. priklausančio žemės sklypo dokumentais, sklype nėra galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Teritorija taip pat nėra suplanuota specialiuoju planavimo dokumentu, todėl, atsižvelgiant į statybos leidime numatytos statybos pobūdį, nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nėra keičiamas. Kiti įstatymai taip pat neįtvirtina galimybės ginčo atveju nerengti detaliojo plano. Nesant nustatyto sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo, iš esmės susiklostė Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. numatyta situacija, kai keičiamas sklypo užstatymo intensyvumas, kiti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Šiuo atveju taip pat reikalingas detalusis planas, siekiant atlikti naują statybą minėtame sklype. Detaliojo planavimo procedūrų neatlikimas atsakovui J. G. priklausančiame sklype tampa dar aktualesnis visapusiškai įvertinus (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančiame sklype registruotuose pastatuose vykdomos veiklos pobūdį ir jos įtaką aplinkiniams gyventojams. Čia įregistruota ir gamybinę veiklą vykdo UAB „D. G. ir partneriai“, kurios veiklos pobūdis ? šaldytų pusgaminių (koldūnų, cepelinų gamyba). Aplinkinių sklypų gyventojai nepatenkinti bendrovės vykdoma gamybine veikla ir dėl šios veiklos padidėjusiu triukšmu, transporto intensyvumu, vandens kokybe, kvapų poveikiu jų sveikatai ir aplinkai. Akivaizdu, kad UAB „D. G. ir partneriai“ (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamuosius pastatus naudoja ne pagal paskirtį, tuo atsakovas J. G. pažeidžia imperatyvią Statybos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p numatytą pareigą ? statinius naudoti pagal paskirtį;

- Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. numatyta, kad tuo atveju jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. numatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracija informavo, kad J. G. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas neišdavė sąlygų žemes sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo planavimo rengimui, nes detaliojo planavimo tikslai (numatant žemės sklype žemės ūkio ir maisto produktų gamybos pastatų statybą) neatitinka Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių, t.y nagrinėjamoje teritorijoje yra kitos paskirties žemė gyvenviečių užstatytos teritorijos kur numatoma ekstensyvus (kompaktiškas) užstatymas - miestų, miestelių ir kaimų užstatytos bei kompaktiškos plėtros teritorijos ir jų dalys, kur vyrauja sodybinis ir mažaaukštis užstatymas. Inspekcija pažymėjo, kad rengiamajame (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane, žemės sklypas, kuriame pastatyti ir statomi statiniai, yra suplanuotas teritorijoje, kurios naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos (naudojimo paskirtis nesikeis). Žemės įstatymo 24 str. 6 d. numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. To paties įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, kad žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis J. G. įregistruota pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ? kita, naudojimo būdas ? gyvenamųjų teritorijų, pobūdis ? mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ? gyvenamoji, arba pagalbinio ūkio. Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-04-13 įsakymas Dl-188 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal Šiuo metu J. G. priklausančių pastatų esančių ant žemes sklypo realią naudojimo paskirtį gamybai, užstatymo tankį ir intensyvumą, pastatai galėtų būti įteisinami detaliojo planavimo būdu pakeitus žemės naudojimo būdą ir pobūdį. Detaliojo planavimo procedūrų metu sklype turėtų būti pakeistas naudojimo būdas ? pramonės ir sandėliavimo įmonių teritorijos, naudojimo pobūdis ? pramonės ir sandėliavimo įmonių teritorijos. Naudojimo būdo ir pobūdžio turinys: žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramonės, gamybos įmonių ir sandėlių pastatai, tokiu atveju atitiktų esamą situaciją vietoje. Tačiau Kaišiadorių raj. savivaldybės bendrajame plane, taip pat paruoštame derinimui (duomenys neskelbtini) miestelio bendrajame plane J. G. priklausantis sklypas patenka į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos, kuriose pramonės ir sandėliavimo pastatai, tokie kokie yra sklype šiuo metu, statyti nenumatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galimas tik tų pastatų, kurie naudojami gyvenimui (namų valdos poreikiams) ir kurių užstatymo plotas neviršija (duomenys neskelbtini) miestelyje maksimaliai leistino, t.y. užima iki 500 m2 sklypo ploto. Kiti statiniai pastatyti pagal neteisėtai išduotus leidimus griautini statytojo lėšomis.

Atsakovas J. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 2, b.l. 71-78), ? su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvai:

- ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs teisminės gynybos terminus. Prokuroras ir kitos valstybinės institucijos senai žinojo, kad jo žemės sklypuose yra statinių, tačiau į teismą kreipėsi tik 2011 m. birželį, t.y. praėjus daugiau negu dvidešimčiai metų. Šiuo atveju taikytina senatis;

- ieškovas visiškai nepagrįstai gina viešąjį interesą, nes jokio viešojo intereso nėra. Statiniai pastatyti ne saugomoje teritorijoje, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, trukdo tik nedideliam žmonių skaičiui;

- ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 yra neteisingos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 1988-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. 111 pagrindu pastatyti statiniai viršijo teisės aktų nustatytus užstatymo dydžius. Be to, ieškovo nurodyti užstatymo maksimalūs dydžiai buvo panaikinti dar 1991 m., todėl netaikyti šio statybos leidimo pratęsimams 1993-12-18 ir 1998-12-18. Joks teisės aktas nedraudė statybos leidimą tęsti du kartus. Be to, tęsiant statybos leidimą, nebuvo pažeisti terminai, t.y. statybos leidimas buvo tęsiamas ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui – galiojo iki 2003-12-18. Ieškovo argumentai dėl statybos leidimo spaudų: kad ne tie asmenys juos uždėjo, pasirašė ir kad ne ten, kur reikia, savaime nedaro statybos leidimo išdavimo ir jo pratęsimų neteisėtais. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad neteisėti yra ir 1997-04-24 statinių priėmimo naudoti aktas bei 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas;

- ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl 2005-09-14 statybos leidimo Nr. 122 yra neteisingos. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimas anksčiau negu buvo pateiktas prašymas jį išduoti yra techninis netikslumas. Joks teisės aktas nedraudžia rengti projekto prieš gaunant projektavimo sąlygų sąvadą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl 2005-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. 122 statybos pagrindu pastatyti statiniai viršijo užstatymo tankį. Pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 p. nurodytame žemės sklype užstatymo tankis buvo 50 %, nes žemės sklypas yra ūkininko ūkio dalis. Be to, visiškai nesvarbu, kad projekte neteisingai nurodyta statybos rūšis. Nagrinėjamu atveju teisės aktai nepažeisti;

- ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės ir dėl 2006-09-29 statybos leidimo Nr. 137 taip yra neteisingos. Ieškovas visiškai nepagrįstai ketinamą ir atliekamą statinių rekonstrukciją laiko nauja statyba, nes norima iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant naują kokybę, nedidinant statinio užimtumo žemės ploto matmenų – tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 18 p. ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyrius. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl 2006-09-29 išduoto statybos leidimo Nr. 137 statybos pagrindu pastatyti statiniai viršija užstatymo tankį. Visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad: statybos leidimas apskritai negalėjo būti išduotas sportui ir poilsiui skirtam statiniui; nagrinėjamu atveju būtina parengti detalųjį planą; pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, t.y. jame vykdoma ganyba, kas kelia aplinkinių gyventojų nepasitenkinimą.

Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės A. P. ir G. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 2, b.l. 62-66), – su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimo motyvai:

- ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs teisminės gynybos terminus;

- ieškovo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos įrodymais; nenurodoma, kokie teisės aktai pažeisti, išduodant atsakovui J. G. statybos leidimus ir pripažįstant pastatus tinkamais naudoti; neteisingai interpretuojamos faktinės aplinkybės – statinių užstatymo tankis neviršytas; atliekama ne nauja statyba, o rekonstrukcija; detaliųjų planų nereikia; atsakovo J. G. žemės sklypui taikytinos visai kitos teisės aktų nuostatos, nei tos, kurias nurodo ieškovas, nes atsakovas J. G. yra ūkininkas; atsakovo J. G. pastatuose vykdoma veikla yra teisėta;

- ieškovo prašomos priemonės – statinių griovimas, yra visiškai nepagrįstos, nes pagal Statybos įstatymo 28 str. net savavališkų statybų atveju statytojas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė V. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 2, b.l. 41-48), – su patikslintu ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti. Atstovė taip pat visiškai palaikė visus ieškovo argumentus.

Tretieji asmenys R. V., A. V. ir R. V. bei jų atstovė advokato padėjėja D. M. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 2, b.l. 34-39, t. 3, b.l. 50-55), – su patikslintu ieškiniu visiškai sutiko ir prašė jį tenkinti, palaikė ieškovo argumentus.

Trečiojo asmens UAB „D. G. ir partneriai“ atstovas advokatas G. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 2, b.l. 11, 68-69), – su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsikirtimo motyvai atsiliepimuose nenurodyti. Atstovas pasisakė tik per baigiamąsias kalbas.

Tretysis asmuo D. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (t. 3, b.l. 11), ? su patikslintu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė visus atsakovų J. G. ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos argumentus.

Tretieji asmenys E. V., K. V., O. B. ir V. B. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Tretieji asmenys E. V., K. V. ir V. B., per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į patikslintą ieškinį teismui nepateikė.

Tretysis asmuo O. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti (t. 3, b.l. 59-61), palaiko visus ieškovo ir trečių asmenų R. V., A. V. ir R. V. argumentus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas J. G. ir atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovės A. P. bei G. B. teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti senaties terminą, nes ir prokuroras, ir kitos valstybės institucijos, atliekančios valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspektavimo funkcijas, senai žinojo, kad atsakovo žemės sklypuose yra statinių, kad jie rekonstruojami, ne kartą valstybės institucijos kreipėsi į administracinius teismus (Kauno apygardos administracinio teismo 2009-01-22 nutartis, bylos Nr. I-146-554/2009, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartis, bylos Nr. AS63-171/2009, t. 1, b.l. 32-42), tačiau šie nepanaikino nė vieno administracinio akto, taikė senatį administraciniams aktams nuginčyti, o prokuroras, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir tik 2011 m. birželį, t.y. praėjus daugiau negu dvidešimčiai metų.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 1.125 str. bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto normų taikymas yra viešojo intereso dalys, todėl teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą teritorijų planavimo ir naudojimo teisiniuose santykiuose bei statybų teisiniuose santykiuose, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus, kartu apginant viešąjį interesą.

Administracinių bylų teisenos įstatyme 33 str. 1 d. įtvirtintas specialus administracinių teisės aktų nuginčijimo terminas – 1 mėnuo, skaičiuojant nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apie veikimą/ neveikimą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Prokuratūros įstatymą (Žin., 1994, Nr. 81-1514; Žin., 2003, Nr. 42-1919) prokuroras nėra teritorijų planavimą ir jų naudojimą bei statybų procesą prižiūrintis ir kontroliuojantis subjektas. Kitų institucijų nesėkmingi bandymai vykdyti jiems priskirtas funkcijas bei nesėkmingi bandymai ginti pažeistas teises teismuose, nepašalina prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Priešingai, prokurorui privalu ginti viešąjį interesą ypač tada, kai kitos institucijos jau nebepajėgios tai padaryti. Nagrinėjamu atveju, skaičiuojant bendrąjį ir specialų senaties terminą, svarbu, kada būtent prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeisti teisės aktai ir viešasis interesas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ? prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą pirmiausia kreipėsi su ieškiniu dėl atsakovui J. G. 2006-09-29 išduoto statybos leidimo Nr. 137 panaikinimo ir neteisėtų statybų padarinių šalinimo ? 2011-06-27, pirmadienis, teisme gauta (t. 1, b.l. 3-13), tačiau pašto siunta Kaišiadoryse gauta 2011-06-25, šeštadienį (t. 1, b.l. 118), t.y. išsiųsta dar anksčiau. Taip pat matyti, kad duomenų apie galimą atsakovui J. G. 2006-09-29 išduoto statybos leidimo Nr. 137 neteisėtumą ieškovas – prokuroras, gavo 2011-04-05 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos* (t. 1, b.l. 14-15). Prokurorui nepakako duomenų apsispręsti, ar Inspekcijos nurodyti pažeidimai vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas, prokurorui taip pat buvo neaišku, kada pati Inspekcija apie nurodomus pažeidimus sužinojo, kodėl tik dabar kreipėsi į prokurorą, kokie statiniai buvo pastatyti pagal Inspekcijos nurodytą statybos leidimą, ar jie pripažinti tinkamais naudoti ir registruoti, todėl prokuroras iš karto – 2011-04-12 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos dėl duomenų patikslinimo (t. 1, b.l. 18-19). Išsamus atsakymas prokurorui pateiktas 2011-05-23 (t. 1, b.l. 20-22). Tokiu būdu 1 mėn. termino pabaiga – 2011-06-23 (ketvirtadienis, prieš ilgąjį poilsio savaitgalį nuo 2011-06-24 iki 2011-06-26). Nagrinėjamu atveju prokuroras 1 mėn. termino ginčyti atsakovui J. G. 2006-09-29 išduotą statybos leidimo Nr. 137 nepažeidė, taip pat nepažeidė ir 10 m. senaties termino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ? prokuroras, gindamas viešąjį interesą, į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą kreipėsi su patikslintu ieškiniu dėl papildomų administracinių aktų nuginčijimo: atsakovui J. G. 1988-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. 111 ir 1993-12-18 bei 1998-12-18 išduotų šio leidimo pratęsimų, 1997-04-24 statinio priėmimo naudoti akto, 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2005-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. 122, 2006-03-30 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir neteisėtų statybų padarinių šalinimo – 2011-07-13, antradienį, teisme gauta (t. 1, b.l. 136-152). Taip pat matyti, kad duomenų apie galimą atsakovui J. G. 1988-12-18 išduoto statybos leidimo Nr. 111 ir 1993-12-18 bei 1998-12-18 išduotų šio leidimo pratęsimų, 1997-04-24 statinio priėmimo naudoti akto, 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2005-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. 122 ir 2006-03-30 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėtumą ieškovas – prokuroras, gavo 2011-07-07 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (t. 1, b.l. 155-161). Nagrinėjamu atveju prokuroras 1 mėn. termino ginčyti atsakovui J. G. 1988-12-18 išduotą statybos leidimą Nr. 111 ir 1993-12-18 bei 1998-12-18 išduotus šio leidimo pratęsimus, 1997-04-24 statinio priėmimo naudoti aktą, 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 2005-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. 122 ir 2006-03-30 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą nepažeidė, taip pat nepažeidė ir 10 m. senaties termino.

Atsakovas J. G. bei tretieji asmenys D. G. ir UAB „D. G. ir partneriai“ tvirtina, jog nagrinėjamu atveju prokuroras negalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nes viešojo intereso nėra. Patikslintame ieškinyje nurodyti statiniai pastatyti ne saugomoje, o privačios nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje Rumšiškėse, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, trukdo tik nedideliam žmonių skaičiui – keliems kaimynams, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Kiti tretieji asmenys byla visiškai nesidomi, net nesidomi vieša atsakovo sklypų detaliųjų planų procedūra (t. 4, b.l. 141-148). Dalyje statinių ilgą laiką vykdoma UAB „D. G. ir partneriai“ veikla neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, trukdo tik teismo posėdžiuose dalyvaujantiems kaimynams. Tai tatinių griovimas iš esmės prieštarauja viešajam interesui, nes tai lemtų visų gyvenimo investicijų praradimą, įmonės bankrotą, mažoje gyvenvietėje didelio skaičiaus darbo vietų praradimą ir didžiulių mokesčių į valstybės biudžetą netektį, kadangi įmonei išsikelti neįmanoma, reikalingos milijoninės pinigų sumos. Be to, prokuroras ėmėsi iniciatyvos bylinėtis tik tada, kai tokią galimybę prarado atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos – teismas konstatavo, kad ši praleido teisminės gynybos terminus (Kauno apygardos administracinio teismo 2009-01-22 nutartis, bylos Nr. I-146-554/2009, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartis, bylos Nr. AS63-171/2009, t. 1, b.l. 32-42).

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK ir Prokuratūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 49 str. 1 d. įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Pagal teismų praktiką galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį.

Nagrinėjamu atveju prokuroras kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti individualius administracinius teisės aktus: atsakovui J. G. išduotus statybos leidimus, jų pratęsimus ir šių statybos leidimų pagrindu pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus; bei įpareigoti atsakovą J. G. pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Nors atsakovas J. G. bei tretieji asmenys D. G. ir UAB „D. G. ir partneriai“ tvirtina, jog nagrinėjamu atveju prokuroras negalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nes viešojo intereso nėra: ginčijami statiniai pastatyti ne saugomoje, o privačios nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje Rumšiškėse; trukdo tik nedideliam žmonių skaičiui – keliems kaimynams, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose; kiti tretieji asmenys byla visiškai nesidomi, net nesidomi vieša atsakovo sklypų detaliųjų planų procedūra; dalyje statinių ilgą laiką vykdoma UAB „D. G. ir partneriai“ veikla, kuri neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, trukdo tik teismo posėdžiuose dalyvaujantiems kaimynams, tačiau iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo J. G. bei trečiųjų asmenų D. G. ir UAB „Gelombickienė ir partneriai“ teiginiai, jog ginčijami statiniai, o ypač juose veikiančios įmonės veikla, trukdo tik mažai žmonių grupei, t.y. tik teismo posėdžiuose dalyvaujantiems kaimynams, iš esmės yra nepagrįsti. Priešingai, iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b.l. 23-31, 43-62, 86-104, 161-163) matyti, kad nuolat (2005-2010 m.) dalis (duomenys neskelbtini) miestelio Slėnio ir Užtakų gatvių gyventojų, daugiau negu dešimt, su skundais kreipiasi į įvairias institucijas, siekdami apginti savo teises į ramią ir saugią aplinką.

Nors ginčijami pastatai yra privačios nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, tačiau gyvenamoje – (duomenys neskelbtini) miestelyje, ginčijamuose pastatuose veikia gamybinė įmonė ? dirba kelios dešimtys žmonių. Be to, imperatyvių teisės normų pažeidimai teritorijų planavimo ir naudojimo bei statybų srityje, turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl bandymas tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešojo intereso gynimas.

Reikalavimas pašalinti savavališkos/neteisėtos statybos padarinius yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti administracinius teisės aktus, kadangi, jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose ir realiai nebūtų apgintas viešasis interesas.

Įvertinęs šios bylos aplinkybes: byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šiame ginče viešasis interesas yra, reikalavimai, kuriuos reiškia prokuroras yra susijęs su viešu interesu ir dėl to, vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis bei įstatymų nuostatomis, prokuroras turi reikalavimo teisę.

Teismas, spręsdamas ginčą šioje civilinėje byloje, konstatuoja, jog nėra prejudicinę galią turinčių šioje byloje kitų teismų sprendimų.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), nustatyta įstatymuose. Pagal Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; Žin., 2001, Nr. 101-3597) 2 str. 71 d., 92-93 d. savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą) arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 202-203 str., jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti dėl įrodymų įrodomosios galios. Ja naudodamasis teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų matyti, kad:

- atsakovas J. G. 1998-01-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,2914 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė šio žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (t. 1, b.l. 110-111, 169);

- be to, atsakovas J. G. 2002-12-16 apskrities viršininko įsakymu įsigijo 0,2100 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė šio žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, visa plotas yra ariamos žemės plotas (t. 1, b.l. 178-179);

- atsakovo J. G. žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra greta (t. 1, b.l. 180), ką teismo posėdžio metu patvirtino visi apklausti asmenys;

- ūkininko ūkį, atsakovas J. G. įregistravo 2005-11-07, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj. (t. 1, b.l. 176-177);

- žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., fiksuoti šie statiniai (t. 1, b.l. 112-117, 170-172, 191-193):

1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), bendras plotas ? 449,28 m2, užstatytas plotas – 200,98 m2, statybos pabaiga – 1990 m., baigtumas – 100 proc.;

2) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pradžia ir pabaiga – 1989 m., rekonstrukcijos pradžia ir pabaiga – 2005 m., užstatytas plotas – 333,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

3) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pradžia ir pabaiga – 1989 m., užstatytas plotas – 93,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

4) viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 1989 m., užstatytas plotas – 128,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

5) šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 1990 m., užstatytas plotas – 103,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

6) šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 1990 m., užstatytas plotas – 115,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

7) šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 2003 m., užstatytas plotas – 70,00 m2, baigtumas – 100 proc., būklė ? sunaikintas;

8) ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 2003 m., užstatytas plotas – 171,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

9) šaldytuvas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 2003 m., užstatytas plotas – 12,00 m2, baigtumas – 100 proc.;

10) šaldytuvas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9I1ž, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaiga – 2003 m., užstatytas plotas – 77,00 m2, baigtumas – 100 proc., statusas – išregistruotas;

11) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kiemo aikštelė, tvora ir stoginė, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kiti statiniai, statybos pabaiga – 1990 m., priklauso pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? gyvenamajam namui. Dėl statinio-stoginės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), 2008-01-17 surašytas savavališkos statybos aktas.*

Tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisinį statusą ir reikšmę, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra privalomasis statybos proceso baigimo dokumentas, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nereiškia statybos teisėtumo.

Ieškovas – prokuroras, prašo teismo panaikinti: Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18, 1998-12-18 išduotus šio leidimo pratęsimus; Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1997-04-24 statytojui J. G. išduotą individualaus statinio priėmimo naudoti aktą ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-05-05 statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 1, b.l. 164-166, t. 3, b.l. 22-23) matyti, kad atsakovui J. G. 1988-12-18 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 111 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj. Ant statinių projekto yra keturi spaudai ? ,,Kauno apskrities viršininko administracija teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotas leidimas vykdyti statybos darbus“. Trys iš jų su įrašais, vienas – be, uždėtas atvirkščiai, perbrauktas. Pirmame spaude, esančiame dešinėje pusėje, viršuje, grafoje „Nr.__“ įrašyta „111“, grafoje „20__m. ___mėn. _d.“ įrašyta „1988 m. 12 mėn. 18 d.“, grafoje „galioja iki 20__m. ___mėn. _d.“ įrašyta „iki 1993 m. 12 mėn. 18 d.“. Antrame spaude, esančiame po pirmuoju, yra tokie patys įrašai, išskyrus pakutinę grafą „galioja iki 20__m. ___mėn. _d.“. Antrame spaude įrašyta, jog „galioja iki 2003 m. 12 mėn. 18 d.“. Trečiame spaude, esančiame po antruoju spaudu, yra tokie patys įrašai, išskyrus pakutinę grafą „galioja iki 20__m. ___mėn. _d.“, t.y. trečiame spaude įrašyta, jog „galioja iki 1998 m. 12 mėn. 18 d.“.Visi trys spaudai pasirašyti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių specialistės J. G. bei patvirtinti jos spaudu. Atskiri 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 pratęsimai (savarankiški dokumentai): 1993-12-18 ir 1998-12-18 leidimai vykdyti statybos darbus Nr. 111, taip pat patvirtinti specialistės J. G. parašu ir apvaliu Valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos antspaudu. Statybos leidimo pratęsimuose nurodoma, kad statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintą projektą, tačiau paties projekto statybos byloje nėra. Pažymėtina, kad T. G. projektavimo biuras įsteigtas tik 2001 m. (t. 3, b.l. 10). Taip pat pažymėtina, kad, vykdant administracinę-teritorinę Lietuvos reformą, pirmiausia atsirado apskrities valdytojo administracija, įsteigta 1995 m., kuri nuo 1996-12-12 reorganizuota į Kauno apskrities viršininko administraciją.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b.l. 167-172, 155-156) matyti, kad pagal 1988-12-18 atsakovui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 111 pastatytų statinių 0,2914 ha dydžio žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas buvo:

1) 1997-04-24 individualaus statinio priėmimo naudoti aktas (t. 1, 167), kuriuo buvo priimti naudoti šie statiniai:

              2) 2003-05-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 1, 168), kuriuo buvo pripažinti tinkamais naudoti šie statiniai:

Pagal 1988-12-18 atsakovui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 111 pastatytų ir įregistruotų statinių užstatymo plotas ? 1062,86 m2.

Šio statybos leidimo išdavimo metu ? 1988-12-18, individualios statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1988-12-14 nutarimu Nr. 364 (Žin., 1989, Nr. 2-8) patvirtinti Individualios statybos nuostatais, kuriuose nurodyta, jog statomo arba rekonstruojamo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 m2 bendrojo ploto (2 p.) ir kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti statomi tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, atitinkamai notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo  suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą ir leidimą statyti (3 p.). Šiuose nuostatuose nurodyta, kad leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba (25 p.) ir kad statybai užsitęsus dėl svarbių priežasčių, leidimo galiojimo laiką leidžia pratęsti sklypą suteikusi organizacija. Statybos leidimo galiojimo laiko pratęsimą įformina miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba (26 p.). Minėtame statybos leidime šių tarnybų atstovų žymų nėra. Nagrinėjamu atveju gyvenamo namo bendras plotas 3,45 karto viršija Individualios statybos nuostatuose nurodytą maksimalų dydį. 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 pratęsimo metu ? 1993-12-18, individualios statybos leidimo išdavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-12 nutarimu Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“ (Žin., 1991, Nr. 23-621) patvirtinti Individualios statybos nuostatai, kuriuose individualaus namo dydis jau nebuvo ribojamas (1 p.), tačiau maksimaliai leidžiamas pastatų užimamas plotas sklype ? iki 20% (iki 500 m2) (2 p.). Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija 1991-08-08 įsakymu Nr. 109 „Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“ nustatė, kad miestų (rajonų) vyriausieji architektai, patvirtinę individualinės statybos projektą, jį įregistruoja statybos valstybinės priežiūros tarnyboje (šis įregistravimas laikomas statybos leidimu) ir tik po to patvirtintą ir įregistruotą projektą įteikia statytojui. Tokiu būdu, keičiantis statinio techniniams rodikliams (keičiantis pastato dydžiui), reikalingas parengti naujas statinio projektas, patvirtintas rajono vyriausiojo architekto, kuris turėtų būti įregistruotas valstybinės priežiūros tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju statybos leidimo pratęsimas nebuvo galimas, turėjo būti išduotas naujas statybos leidimas, atitinkantis naujus statinio techninius parametras. Be to, statybos leidimo pratęsimo procedūras atliko ne Individualios statybos nuostatuose nurodytas subjektas. Statybos leidimo pratęsime nurodoma, kad statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintą projektą, tačiau paties projekto statybos byloje nėra. Be to, T. G. projektavimo biuras įsteigtas tik 2001 m. (t. 3, b.l. 10). Be to, 1988-12-18 statybos leidimas Nr. 111 buvo pratęstas antrą kartą ? 1998-12-18. Tuo metu statybos leidimų išdavimo tvarką reglamentavo organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 (Žin., 1997, Nr. 15-316), kur nurodyta, jog leidimus statyti ir griauti statinius išduoda apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba (1.4 p.), ir kad pasibaigus leidimo galiojimo laikui, esant reikalui, jis pratęsiamas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1.6 p.). Vadovaujantis šia nuostata, konstatuotina, jog 1988-12-18 statybos leidimas negalėjo būti pratęstas antrą kartą. Šio statybos leidimo pratęsime yra tie patys įrašai, jog statyba leidžiama pagal T. G. projektavimo biuro 1993-12-18 suderintą projektą. Pagal Respublikinių statybos normų (duomenys neskelbtini)94 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės“, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 (Žin., 1995, Nr. 7-153), 13.3 p. pareigūnas, įsitikinęs, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, įregistruoja statinį specialioje knygoje, ir išduoda statytojui leidimą. Ant pagrindinių brėžinių komplektų kiekvieno lapo uždeda spaudą „Išduotas leidimas Nr., data“ arba padaro analogišką įrašą, kurį pareigūnas pasirašo, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Pateiktame plane yra uždėti spaudai ir padaryti įrašai (1988-12-18 ir 1993-12-18), kuriuos pasirašė tuo metu dar neegzistuojančios Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistas (Kauno apskrities valdytojo administracija įsteigta 1995 m., o nuo 1996-12-12 reorganizuota į Kauno apskrities viršininko administraciją). Žyma „Išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 111, Data ? 1988-12-18“ bei analogiškos žymos su 1993-12-18 ir 1998-12-18 datomis padarytos ne ant statinio projekto, bet ant statinių kadastrinių matavimų plano, kuriame nurodyti esamų statinių kadastriniai žymėjimai: gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2Ilp, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, šiltnamis (duomenys neskelbtini), šiltnamis (duomenys neskelbtini), šiltnamis 7Šlg, ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu lilp, šaldytuvas 9I1Ž, šaldytuvas 10I1Ž, pagalbinis pastatas 11I1. Dalis šiame plane nurodytų statinių Nekilnojamo turto registre įregistruoti 1997-04-24 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu, kita dalis ? 2003-05-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Statybos leidimo išdavimo ir jo pratęsimo dokumentuose duomenų apie nurodytiems statiniams rengtą projektą, išskyrus T. G. projektavimo biuro paruoštą projektą, nėra. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nurodytų statinių projektas nebuvo parengtas ? statybos leidimo išdavimo procedūrose duomenų apie šiems statiniams rengtą projektą nėra.

Pažymėtina, kad Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduoto statybos leidimo Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18, 1998-12-18 išduotų šio leidimo pratęsimų originalai teismui nepateikti. Šių dokumentų neturi nei atsakovas J. G., nei jokia valstybinė institucija, jų nėra nei Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), nei archyvuose (t. 2, b.l. 122). Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastro ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtinta nagrinėjamo žemės sklypo plano šviesokopija su žyma „statybos darbams vykdyti leidimas Nr. 111, išduotas ? 1988-12-18, galioja iki 1990-12-18“, pasirašytas galimai specialistės J. G., pasirašiusiojo nei vardas, nei pavardė nenurodyti, taip pat nėra pasirašiusio asmens pareigų spaudo (kadastro ir registro dokumentų b.l. 26). Statybos leidimų registracijos žurnaluose įrašų apie 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 išdavimą atsakovui J. G. taip pat nėra. Nors Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą archyvinės 2005-09-14 statybos leidimo Nr. 122 bylos kopiją, kur yra 1988-12-18 statytojui J. G. išduoto statybos leidimas Nr. 111 ir jo pratęsimai (t. 3, b.l. 22-23), tačiau originalioje archyvinėje byloje šių dokumentų originalų nėra, tik šviesokopijos, be tikrumo žymų.

Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 7 d., daro išvadą, jog teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintos Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduoto statybos leidimo Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18 ir 1998-12-18 išduotų šio statybos leidimo pratęsimų kopijos, kaip rašytinis įrodymas, neatitinka leistinumo kriterijų, todėl teismui nėra pagrindo vertinti tokiame leidime ir jo pratesimuose nurodytų aplinkybių, kaip įrodančių 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 ir jo pratęsimų: 1993-12-18 bei 1998-12-18, teisėtumą.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 ir jo 1993-12-18 bei 1998-12-18 pratęsimų rengimo, išdavimo ir pratęsimo procedūros neteisėtos, todėl pastatyti pastatai nepagrįstai pripažinti tinkamais naudoti, t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996-08-23 įsakymu Nr. 108 patvirtintos „Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996“ 1.2 p. statinių priėmimo naudoti tikslas yra patikrinti jų atitikimą projektams, normatyvinių techninių dokumentų, rangos sutarčių, aplinkos apsaugos, paminklosaugos ir saugos reikalavimams, galimybes saugiai naudoti statinį bei numatytos gaminti produkcijos kenksmingumą žmonių sveikatai, o kai pradedama įmonės nauja veikla ? galimybes saugiai dirbti bei gaminti žmonių sveikatai nekenksmingą produkciją.

1997-04-24 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas 716,3 m2 sklypo plotas, nors pagal normatyvinius statybos dokumentus buvo leidžiama užstatyti tik 500 m2 sklypo plotą. Šiuo atveju komisija nesilaikė Statinių priėmimo naudoti tvarkos STR 1.11.01:1996 ? nepatikrino statinio statybos atitikimo normatyviniams statybos dokumentams, neįvertino, jog statyba viršija leistiną užstatymo plotą sklype, neįvertino statybos techninio projekto atitikimo normatyviniams dokumentams.

2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktu įregistruotais Nekilnojamojo turto registre statiniais užstatytas papildomas 346,56 m2 sklypo plotas, kuris pasiekė 1062,86 m2 ir viršijo leidžiamą užstatymo plotą daugiau kaip du kartu. Komisija ir šiuo atveju neįvertino statinių atitikimo esminiams teisės aktų reikalavimams, neįvertino projekto.

1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 ir jo 1993-12-18 bei 1998-12-18 pratęsimų pagrindu buvo įregistruotas didesnis žemės sklypo užstatymo tankis nei maksimaliai leidžiamas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtame sklype užstatymo tankis: leidžiama užstatyti iki 20% sklypo, o užstatyta - 33,49% (976/2914).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovų J. G. ir Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos argumentai dėl 1988-12-18 statybos leidimo Nr. 111 ir jo 1993-12-18 ir 1998-12-18 pratesimų bei 1997-04-24 statinio priėmimo naudoti akto ir 2003-05-05 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo atmestini, o Kaišiadorių raj. vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduotas statybos leidimas Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18 ir 1998-12-18 išduoti šio leidimo pratęsimai, taip pat Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių raj. tarnybos 1997-04-24 statytojui J. G. išduotas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas bei Kauno apskrities viršininko administracijos statytojui J. G. 2003-05-05 išduotas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintini.

              Iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 3, b.l. 3-4, 18-21) matyti, kad atsakovui J. G. 2005-09-14 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 122 statiniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2Ilp), esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., pagal 2002 m. T. G. projektavimo biuro projektą. Statybos rūšis – rekonstrukcija, statybos objektas ? ūkinio pastato rekonstravimui ir priestato statybai. Bendras plotas – 340,00 m2.

              Šio statybos leidimo išdavimo metu ? 2005-09-14, individualios statybos projektavimo sąlygų išdavimo, projektavimo, statybos leidimų išdavimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarką reglamentavo Statybos įstatymas (Žin.1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2003, Nr. 123-5592; 2005, Nr. 43-1355), statybos techniniai reglamentai: STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153; 2003, Nr. 50-2238; 2004, Nr. 50-1688) STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80) STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 23-721; 2004, Nr. 120-4442; 2005, Nr. 58-2080); STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203; 2003, Nr. 122-5547; 2004, Nr. 52-1748); STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka (Žin. 2002, Nr. 60-2475; 2003, Nr. 122-5551; 2004, Nr. 9-245), Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai (Žin., 2005, Nr. 4-75) ir kiti teisės aktai.

              Individualios statybos proceso pradžia ? statybos projektavimo sąlygų išdavimas. Pagrindas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ? statytojo prašymas savivaldybės administracijos direktoriui projektavimo sąlygoms gauti ir prie prašymo pridedami privalomieji STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10 p. išvardyti dokumentai. Iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 3, b.l. 12) matyti, kad Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas tarnautojas ? 1. e. Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigas E. B., 2005-08-23 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 703-3.7, tačiau neturint teisinio pagrindo – atsakovo J. G. paraiška projektavimo sąlygų sąvadui Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijoje registruota 2008-08-25 Nr. (3.9) 2005/1-1173 (projektavimo sąvado 3 p.), t. y. praėjus trims dienoms po sąvado patvirtinimo. Šio sąvado architektūriniuose reikalavimuose (4.1 p.) be kitų reikalavimų yra nurodyta: neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (4.1 p. 1 d.); maksimalus užstatymas sklype iki 20%, (iki 500 m2). Statinius projektuoti išlaikant atstumus, tarp jų nurodytus STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 2 lentelėje „Atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių sklype“ (4.1 p. 3 d.). Projektavimo sąlygų sąvadas ūkinio pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir priestato statybai negalėjo būti išduotas, nes jau iki tol sklype maksimaliai leidžiamas statinių užstatymo plotas viršytas beveik du kartus (leidžiamas 500 m2, o iki sąvado išdavimo jau buvo užstatyta 976 m2 sklypo ploto). Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 7 p. statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena. Tačiau Kaišiadorių raj. savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai pateiktas T. G. projektavimo biuro ūkinio pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), projektas yra parengtas 2002-05-02, t.y. prieš tris metus iki projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo datos (brėžiniai pasirašyti projekto vadovo šia data), tad darytina išvada, kad statinio projektas buvo rengiamas neturint tam teisinio pagrindo. Be to, statinio projektas parengtas pažeidžiant projektavimo sąlygų sąvado bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimus: 1) projekto brėžinyje „Teritorijos planavimas“ esami ir projektuojami statiniai nurodyti, kad statomi viename žemės sklype, kai faktiškai nurodytas sklypas yra sudarytas iš dviejų atskirų žemės sklypų: kitos paskirties (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) 0,2914 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio paskirties 0,21 ha dydžio žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ? projekte neteisingai nurodytas statybos sklypas; 2) pagal faktines ankščiau minėtų sklypų ribas, naujai projektuojamas pagalbinis priestatas (brėžinyje nurodytas Nr. 1), suprojektuotas dvejuose sklypuose: dalis pastato yra suprojektuota žemės ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kita dalis ? kitos paskirties (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ? pažeisti teritorijų planavimo dokumentai, reglamentuojantys gyvenamųjų namų statybą. Pagal tuo metu galiojusias Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu Nr. Dl-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Duomenų, kad šiame žemės ūkio paskirties sklype būtų rengtas kaimo plėtros projektas ūkinių pastatų statybai nėra. Statybos leidimo Nr. 122 išdavimo metu ? 2005-09-14, atsakovo J. G. ūkininko ūkis dar nebuvo įregistruotas ? J. G. ūkininko ūkio pažymėjime nurodyta, kad ūkis įregistruotas 2005-11-07 (t. 3, b.l. 13), t.y. praėjus dviem mėnesiams po leidimo išdavimo. Be to, sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ūkininko J. G. žemės ūkio naudmenys, ūkininkų ūkio registre įregistruotas 2008-03-03, t.y. praėjus beveik trims metams nuo leidimo išdavimo (t. 3, b.l. 13, t. 1, b.l. 176-177). Pagal Ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358; 2002, Nr. 123-5537; 2004, Nr. 171-6298; 2008, Nr. 10-336) 11 str. (galiojo nuo 2008-03-01) ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha. Ankščiau minėtame sklype ūkininko sodyba negalima, nes sklypo dydis per mažas norint jame formuoti ūkininko sodybą, jis tėra 0,21 ha.; 3) pateiktame projekte nebuvo išlaikyti projektavimo sąlygų sąvade nurodyti reikalavimai: neprojektuoti statinių arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos tarp kaimyninių sklypų (4.1 p. 1 d.); maksimalus užstatymas sklype iki 20% (iki 500 m2). Statinius projektuoti išlaikant atstumus tarp jų nurodytus STR 2,02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 2 lentelėje „Atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių sklype“ (4.1 p. 3 d.). Jau iki projektavimo sąlygų sąvado išdavimo ūkinio pastato rekonstrukcijai ir priestato statybai statinių užimamas plotas sklype buvo 976 m2, o rekonstravus ūkinį pastatą 2Ilp į (duomenys neskelbtini) (pristačius antrą aukštą ir dviejų aukštų priestatą 1i2p), sklypo užstatytas plotas padidėjo dar 240 m2 (iki rekonstrukcijos statinio užstatytas plotas buvo 93 m2, po rekonstrukcijos ? 333 m2). Sklypo užstatymo tankis būtų apie 44,71%, statiniais užstatytas plotas būtų 1302, 86 m2; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr.119-5372) 8 p. numatė, jog naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių, o tokios statybos tikslai yra pastatyti naują statinį (8.1 p.), pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne (priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą). Iš techninių dokumentų aišku, kad prie ūkinio pastato 2Ilp, pristatytas dviejų aukštų priestatas 1i2p viršijo maksimalią 10 % pagrindinio pastato ploto sumą, todėl tokia statyba laikytina ne rekonstrukcija, o nauja statyba. Atitinkamai projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas turėjo būti išduoti naujai statybai, o ne rekonstrukcijai.

Iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 3, b.l. 3-4, 18-21) matyti, kad pagal 2005-09-14 atsakovui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 122 buvo rekonstruotas ūkinis pastatas 2I1 p, pristatant antrą aukštą ir dviejų aukštų priestatą 1i2p, į pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažintas tinkamu naudoti 2006-03-30 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t. 3, b.l. 5, 8, t. 1, b.l. 187). Statinio pripažinimo tinkamo naudoti akto pagrindu rekonstruotas statinys įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Šiuo aktu pripažinti tinkamais naudoti dalis statinių, kurių rekonstrukcija nebuvo numatyta projektavimo sąlygų sąvade (t. 3, b.l. 12), techniniame statinio projekte (t. 3, b.l. 8-42), 2005-09-14 statybos leidime (t. 3, b.l. 3), rekonstruotas ūkinis pastatas 3Ilp, pristatant antrus aukštus pastate ir priestate lilp, į (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistravus naujus statinius sklypo užstatymo plotas padidėjo 240 m2 ir dar labiau viršijo leidžiamą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 19 p. komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo), statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; ar statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį; ar atlikta projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą: kadangi Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2005-08-23 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas neatitinka statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų, atsakovo J. G. prašymu Nuolatinės statybos komisija 2005-09-14 protokolu Nr. 753-3.1 (t. 3, b.l. 4) negalėjo rekomenduoti savivaldybes administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statybos leidimą, nes statinio projektas neatitiko projektavimo sąlygų sąvadui, statyba taip pat neatitiko teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams (reglamentui). Dėl visų šių priežasčių atsakovų J. G. ir Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos argumentai dėl 2005-09-14 statybos leidimo Nr. 122 ir 2006-03-30 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo atmestini, o Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2005-09-14 išduotas statybos leidimas Nr. 122 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-03-30 statytojui J. G. išduotas statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintini.

              Iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 2, b.l. 125, 136-138) matyti, kad atsakovui J. G. 2006-09-29 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 137 statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)), esantiems žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj., pagal 2006 m. UAB „TGS ir partneriai“ projektą. Statybos rūšis – rekonstravimas, statybos objektas – gyvenamojo namo, pagalbinio pastato ir šiltnamių rekonstravimas, jungiamojo priestato statyba relaksacijai ir sportui. Paskirtis: negyvenamoji. Bendras plotas – 283,75 m2.

              Taip pat iš civilinėje byloje esančio rašytinių įrodymų (t. 2, b.l. 134) matyti, kad atsakovas J. G. 2006-07-10 rašytiniu prašymu kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų sąvado gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato rekonstravimui, pastatant priestatą sporto reikmėms, pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimui pristatant mansardinį aukštą ir pastato lilp rekonstravimui rengiant mansardą. Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio plėtros departamento Statybos, vietinio ūkio ir teritorijų planavimo skyrius 2006-07-28 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 827-3.7 gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato bei šiltnamių rekonstravimui, jungiamojo priestato statybai relaksacijai ir sportui, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių rajone (t. 2, b.l. 131). Atsakovas J. G. 2006-09-21 kreipėsi į Kaišiadorių raj. savivaldybės administraciją su prašymu gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato bei šiltnamių rekonstravimui, jungiamojo priestate; statybai relaksacijai ir sportui, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių rajone išduoti statybos leidimą (t. 2, b.l. 127). Kaišiadorių raj. savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006-09-27 posėdžio protokolu Nr. 969-3.1 patikrino statytojo J. G. pateiktus dokumentus, t.y prašymą, žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, statinio projektą, kurį parengė UAB „TGS ir partneriai“, dokumentą dėl statybos techninio prižiūrėtojo paskyrimo bei rekomendavo išduoti statybos leidimą (t. 2, b.l. 126).

Šio statybos leidimo išdavimo metu ? 2006-09-29, Nuolatinės statybos komisija, gavusi iš statytojo (užsakovo) prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203; 2003, Nr. 122-5547; 2004, Nr.52-1748), privalėjo juos patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, statinio projekto apimtis ir ar sudėtis atitinka šiam tikslui nustatytą apimtį ir sudėtį (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19 p.). Nagrinėjamu atveju Nuolatinės statybos komisija negalėjo rekomenduoti išduoti statybos leidimą, nes techninis statinių projektas neatitiko projektavimo sąlygų sąvade keliamiems reikalavimams, be to, statyba neatitikimo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams. Nurodyto statybos leidimo priėmimo metu ? 2006-09-29, galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 17 d. naujo statinio statybą apibrėžė kaip statybos rūšį kai yra tikslas statybos sklype, kuriame yra ar nėra statinių, pastatyti naują statinį; pastatyti esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo paskirtimi bus susiję, ar ne (išskyrus priestatų statybą, kuri pagal šio straipsnio 18 d. priskirta statinio rekonstravimui). Pagal to paties straipsnio 18 d. statinio rekonstravimas, inter alia, yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę; pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372) 8 p. naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių, o tokios statybos tikslai yra pastatyti naują statinį (8.1 p.), pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne (priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą) (8.2 p.) bei nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais (8.3 p.). Vadovaujantis to paties reglamento 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas ? perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės plotį, aukštį, skersmenį ir panašiai, laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir panašiai esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma neturi būti didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog statybos rūšis, kai prie statinio pristatomas priestatas, pagal naudojimo paskirtį susijęs su statiniu, prie kurio jis pristatomas, tokia statyba vertinama kaip rekonstrukcija tik tuo atveju, jeigu priestato visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma yra ne didesnė kaip 10 % už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Atsakovo J. G. numatomi pastatyti statiniai, funkciškai susiję su statiniu, prie kurio jie pristatomi (gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)0), bendras plotas 605,08 m2 (rūsio plotas 155,8 m2), o prie namo pristatomo priestato bendras plotas 112,02 m2 (pirmo aukšto 55,26 m2 ir antro aukšto 56,76 m2), kuris sudaro 18,51 % gyvenamojo namo ploto, todėl viršija rekonstrukcijos sąvokos apibrėžime maksimaliai leidžiamą pristatomo prie statinio priestato plotų sumą. Tokia statyba vertintina ne kaip rekonstrukcija, o kaip nauja statyba. Be to, vietoj dviejų vieno aukšto stiklinių šiltnamių, plane pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), dviejų aukštų plytų mūro 193,96 m2 pastato pastatymas taip pat vertintina ne kaip rekonstrukcija, o kaip nauja statyba. Išduodant statybos leidimą, buvo leista vykdyti papildomų statinių statybą kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklype, nesilaikant Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos 2006-07-28 išduotų projektavimo sąlygų sąvade Nr. 827-3.7 pateiktų architektūrinių reikalavimų, tokių kaip maksimalus užstatymo tankis sklype. Išduodant statybos leidimą, buvo pažeistas žemės sklypo naudojimo režimas. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suprojektuoti statiniai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ? individualiems namams statyti ir eksploatuoti, kuriame pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) 9 priedo nuostatas maksimaliai leidžiamas sklypo užstatymo tankis – 17,16 % (sklypui, kurio plotas 2914 m2) ir maksimaliai leidžiamas pastatų šiame sklype užimamas plotas 500 kv. m. Šiame sklype jau iki statybos leidimo išdavimo šie dydžiai buvo viršyti ? sklypo užstatymo tankis buvo 39,66 %, o statinių užstatytas plotas sklype buvo 1155,98 m2 išdavus statybos leidimą žemės naudojimo režimas dar labiau pabloginamas: sklypo užstatymo tankis būtų 41,92 %, statinių užimamas plotas sklype būtų 1221,73 m2). Statybos leidimas neatitinka techninio projekto sprendinių. Leidimas išduotas vykdyti statybos darbus statiniuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (šiltnamis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (šiltnamis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)), kai projekte numatomi statybos darbai pastatuose, kurie nenurodyti Statybos leidime: pagalbinio ūkio pastatuose, plane pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Statybos leidimas išduotas pastatui relaksacijai ir sportui, kuris, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01,09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr, 58-2611) 8.17 p., nepriskirtinas pagalbinio ūkio paskirties statiniams ? gyvenamojo namo priklausiniams. Išduodant statybos leidimą statyti sporto paskirties pastatą buvo pažeistas žemės naudojimo režimas: sklypo, kuriame išduotas statybos leidimas statyti 571,41 m2 bendro ploto sporto paskirties pastatą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ? kita, naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis ? mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba (t. 2, b.l. 125-161, t. 3, 73-84). Pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusį Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymu :Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317; 2006, Nr. 45-1633) 5.1.1 p., šiuose žemės sklypuose galimi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. įtvirtino atvejus, kai rengiami detalieji planai, inter alia, nustatydamas, jog jie turi būti rengiami, teritorijoms, kurios pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą (1 p.); kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, o kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (4 p.). Šio įstatymo 22 str. 3 d. nustatė, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Detalieji planai neturi būti rengiami, jeigu nėra sąlygų, nustatytų Teritorijų planavimo 22 str. 1 d. ir yra bent viena to paties straipsnio 3 d. įtvirtinta sąlyga, esant kuriai detalusis planas neturi būti rengiamas. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. numatytos sąlygos, todėl konstatuotina, jog ginčo statybai statybos leidimas yra būtinas. Vadovaujantis atsakovui J. G. priklausančio žemės sklypo dokumentais, sklype nėra galiojančio detaliojo plano, kuriuo būtų nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, teritorija taip pat nėra suplanuota specialiuoju planavimo dokumentu, todėl, atsižvelgiant į statybos leidime numatytos statybos pobūdį, nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nėra keičiamas. Kiti įstatymai taip pat neįtvirtina galimybės ginčo atveju nerengti detaliojo plano. Nesant nustatyto sklypo naudojimo ir tvarkymo režimo, iš esmės susiklostė Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. numatyta situacija, kai keičiamas sklypo užstatymo intensyvumas, kiti tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Šiuo atveju taip pat reikalingas detalusis planas, siekiant atlikti naują statybą minėtame sklype. Detaliojo planavimo procedūrų neatlikimas atsakovui J. G. priklausančiame sklype tampa dar aktualesnis visapusiškai įvertinus (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančiame sklype registruotuose pastatuose vykdomos veiklos pobūdį ir jos įtaką aplinkiniams gyventojams. Čia įregistruota ir gamybinę veiklą vykdo UAB „D. G. ir partneriai“, kurios veiklos pobūdis ? šaldytų pusgaminių (koldūnų, cepelinų gamyba) (t. 1, b.l. 84-85, 100, t. 2, b.l. 105-108, t. 3, b.l. 103a-103c). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „D. G. ir partneriai“ (duomenys neskelbtini), esančius gyvenamuosius pastatus naudoja ne pagal paskirtį, pažeista imperatyvi Statybos įstatymo 40 str. 1 d. 1 p. pareiga ? statinius naudoti pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovų J. G. ir Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos argumentai dėl 2006-09-29 statybos leidimo Nr. 137 teisėtumo atmestini, o Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2006-09-29 statytojui J. G. išduotas statybos leidimas Nr. 137 panaikintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „D. G. ir partneriai“ (j.a.k. 158859494) įkurta 1992-08-05, veikia ? (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., 2005-06-23 įmonė gavo ES veterinarijos patvirtinimą Nr. 49-03, įmonėje dirba 33 darbuotojai (apylinkės gyventojai), įmonė per metus į biudžetą (PVM, Sodros mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Taršos mokesčio, Nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių) sumoka iš viso apie 400000,00 Lt (t. 1, b.l. 84-85, t. 3, b.l. 103a-103c). UAB „Gelombickienė ir partneriai“, ūkinės veiklos pobūdis – šaldytų pusgaminių (koldūnų, cepelinų ir kt) gamyba. Įmonė veikia šiuose nurodytu adresu esančiuose statiniuose: ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šaldytuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kituose kiemo statiniuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 105-108, t. 1, b.l. 100). Pažymėtina, kad statinių naudojimas ne pagal paskirtį nėra statinių griovimo pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 ir 3 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Be to, bylose, kuriose pareiškiamas ieškinys ginant viešąjį interesą, neteisėtų statybų šalinimo padarinių parinkimas yra specifinis.

Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., bet šie administraciniai aktai dar nėra įgyvendinti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir kartu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinių teisinių padarinių, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų ne tik administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimą, bet ir neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimą, kas ir sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas – prokuroras prašo įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal statytojo J. G. tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamajam namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini), 449, 28 m2 bendro ploto ir ūkiniam pastatui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), bei įpareigoti J. G. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius: - ūkinį pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)); - pastatą viralinę unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini); - šiltnamį unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini); - rekonstruotą ūkinį pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini); - šaldytuvą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), šifras (duomenys neskelbtini); - neįregistruotą dviejų aukštų mūrinį pastatą, pastatytą vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.

Paklaustas, pagal kokį kriterijų ieškovas vieniems atsakovo J. G. statiniams reikalauja sutvarkyti projektinę dokumentaciją, t.y. juos legalizuoti, o kitus statinius reikalauja nugriauti, ieškovas atsakė, kad prokuroras atsižvelgia į statinių pastatymo datą, t.y. tie statiniai, kurie buvo pastatyti pirmiau, legalizuotini, o kiti, viršijantys užstatymo tankį sklype, – nugriautini. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, kokie konkrečiai statiniai būtų nugriauti, prokurorui nesvarbu, svarbiausia, kad būtų pašalinti imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimai, t.y. atsakovo J. G. sklype nebūtų viršytas statinių užstatymo tankis.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. G. ir tretysis asmuo D. G. teigė, kad prokuroro prašomų nugriauti statinių nugriovimas sužlugdyti ne tik jų šeimos verslą – įmonę UAB „D. G. ir partneriai“, tačiau išdarkytų šiuo metu vientisą statinį, nes visi prokuroro prašomi nugriauti statiniai yra sujunti, neturintys aiškių ribų. Nei atsakovas J. G., nei tretysis asmuo D. G. nenurodė, kuriuos konkrečius pastatus palikti, o kuriuos griauti, jei teismas nuspręstų imtis tokių priemonių. Teiginį, jog vizualiai atsakovo J. G. sklype yra vienas gamybos pastatas, teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys R. V., A. V. ir R. V. bei apklaustas liudytojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorinio padalinio statybos priežiūros inspektorius V. K.. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. K. nurodė, jog tiksliai atsakyti, kurie pastatai paliktini ir legalizuotini, o kurie griautini, t.y. kurie pastatai neviršytų sklypo užstatymo tankio, atsakyti galima tik atlikus labai detalius skaičiavimus, modeliuojant įvairius variantus. Pažymėtina, jog tokie detalūs skaičiavimai teismui nepateikti nei vienos iš byloje dalyvaujančių šalių.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-04-13 raštu Nr. 2-19-840/2012 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos ir į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją prašydamas atsakyti, ar ieškovo prašomi nugriauti pastatai/ statiniai galėtų būti įteisinti (tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovo reikalavimus dėl statybos leidimų ir dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str., parengus projektinę dokumentaciją ir/ arba teritorijų planavimo dokumentus ir/ arba kitus dokumentus, detalizuojant tokios galimybės įgyvendinimo sąlygas ir tvarką (t. 4, b.l. 68).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atsakydamas į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 paklausimą, nurodė (t. 4, b.l. 79), kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas kreipėsi dėl atsakovo J. G. vardu registruotų statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs – adresas (duomenys neskelbtini)), Rusiškių mstl., Kaišiadorių raj., prašydamas atsakyti, ar ieškovo – prokuroro, prašomi nugriauti statiniai: ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis 7Šlg (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šaldytuvas 10I1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neregistruotas dviejų aukštų mūrinis pastatas, pastatytas vietoj buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gali būti Įteisinti (tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovo reikalavimus dėl statybos leidimų ir dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo) pagal Statybos įstatymo 28 str., parengus projektinę dokumentaciją ir/ arba teritorijų planavimo dokumentus ir/ arba kitus dokumentus. Visi statiniai, dėl kurių ginčijami išvardinti administraciniai aktai, yra pastatyti 2914 m2 dydžio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4950-0005-270) (duomenys neskelbtini) (buvęs – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl.,Kaišiadorių raj., kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas -- gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, išskyrus ūkini pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). kurio priestato 1i2p dalis yra pastatyta 2100 m2 dydžio žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos  Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/ D1-40 (Žin., 2005, Nr. 14-450, 2010, Nr. 114-5850), 4 p. nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija. Ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43-1358, 2002, Nr. 123-5537, 2008, Nr. 10-336) 2 str. 4 d. nustatyta, kad ūkininko sodyba yra nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkto, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Šio įstatymo 11 str. 1 d. nustatytą, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995-06-01 nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.107-2391, 2004, Nr. 21-617, 2009, Nr. 159-7205) 22 str. 5 d. nustatyta, kad kaimų teritorijose statant ūkininko sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus, kai vykdoma statyba atitinka Ūkininko ūkio įstatyme nurodytas šių pastatų statybos sąlygas, vietoj detaliųjų planų rengiami kaimo plėtros žemėtvarkos projektai Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620, 2004, Nr. 28-868) ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne magesniame kaip 0,5 hektaro. Duomenų, kad šiame žemės ūkio paskirties sklype būtų rengias kaimo plėtros projektas ūkinių pastatų statybai, nėra. Įvertinus tai, darytina išvada, kad statinių statyba šiame 2100 m2 dydžio žemės ūkio paskirties sklype negalima, t. y. negalima ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) priestato 1i2p dalies statyba šiame žemės sklype. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio 15 p. nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – teritorija skirta gyvenamųjų namų statybai, naudojimo pobūdis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, galima tik vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų ir jų priklausinių statyba. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611, 2009, Nr. 35-1350) 8.17 p. nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemes sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes: sandėlis, garažas, dirbtuvės, pirtis (sauna), malkinės, vasaros virtuvė, tvartas, šiltnamis, daržinė, lauko tualetas, pavėsinė, kiti pastatai skirti ūkio reikmėms. Kitokios paskirties statinių statyba tokiuose žemės sklypuose negalima. Vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2002, Nr. 101-3597, 2006, Nr. 16-4402, 2009, Nr. 144-6352, 2010, Nr. 84-4401) 28 str. 4 d., asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 d. 1 ar 2 p. nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų, planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Žemės sklypų, kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, tvarkymo reikalavimai, iš jų maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis, nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464, 2010, Nr. 60-2976, 2011, Nr. 32-2976). Šio Reglamento IV skyriuje „Sklypo tvarkymo reikalavimai“ yra nurodyta, kad statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems reikalavimams bei apribojimams. Taip pat, Reglamente nurodyti namo paskirties reikalavimai (V skyrius), namo (kaip statinio) esminiai reikalavimai (VI skyrius), reikalavimai namo inžinerinėms sistemoms (VII skirsnis) ir namo priklausinių bendrieji reikalavimai (VIII skyrius). Atsižvelgiant į. tai, darytina išvada, kad galėtų būti įteisinti tie statiniai, kurie neprieštarauti nustatytiems sklypo tvarkymo reikalavimams (režimui) ir atitiktų teisės aktuose nurodytus reikalavimus gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybai (šiuo atveju 2914 m2 dydžio žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, galėtų, būti įteisinti statiniai, kurie savo bendru užstatytu plotu neviršytų leistino maksimalaus sklypo užstatymo ploto ir tankio ir jei jie atitiktų normatyvinius sklypo tvarkymui ir statiniui keliamus reikalavimus). Pažymėtina ir tai, kad Statybos įstatymo 23 str. 2 d. yra reglamentuota, kad leidimą statyti naują statini, leidimą rekonstruoti statini ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda ne Inspekcija, o savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, taigi būtent ši institucija sprendžia, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimui yra pateikti tinkamai parengti ir pakankami dokumentai. Žemės sklypų naudojimo režimas (naudojimo būdas ir pobūdis, užstatymo tankis, maksimalus užstatymo tankis, aukštis ir intensyvumas ir t. t.) galėtų būti keičiamas teritorijų planavimo dokumentu – detaliuoju planu, kuris privalo neprieštarauti Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams bei kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Parengto detaliojo plano sprendiniai bei jame nustatomas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis turės atitikti aukštesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas yra viešo svarstymo dokumentas, todėl nustatyti, koks detaliuoju planu galėtų būti nustatytas ir patvirtintas žemės sklypų naudojimo rėžimas, Inspekcija neturi galimybės.

Iš civilinėje byloje esančių atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktų rašytinų įrodymų matyti, kad:

- Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-01-28 sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (t. 3, b.l. 125-131);

- iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2012-01-11 pažymos (t. 3, b.l. 123-124) matyti, kad yra baigta (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano rengimo etapo koncepcijos rengimo stadija ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. V17-371 „Dėl (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo“ yra patvirtinta (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrojo plano koncepcija. Šiuo metu pradėta (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrojo plano rengimo etapo sprendimų konkretizavimo stadija, kurios metu yra parengiami sprendiniai urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimų, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo išsaugojimo, bioprodukcijos ūkio, rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo, socialinės, kultūrinės ir susisiekimo komunikacijų bei kitos infrostruktūros teritorinio ir teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams (miestų ir miestelių bendruosiuose planuose taip pat ir architektūrinės erdvės kompozicijos formavimo, želdinių sistemos plėtojimo, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, ekologinės apsaugos zonų nustatymo, teritorinių reglamentų bei tolesnio detalaus planavimo vykdymo nuostatų) klausimais;

              - abu atsakovo J. G. skypai, esantys Rumšiškėse, patenka į teritoriją, kurios pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra mišri: gyvenamosios, komercinės paskirties, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė G. B..

Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-04-13 paklausimą, nurodė (t. 4, b.l. 79), jog atsakovas J. G. 2012-04-30 kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją prašydamas perduoti planavimo organizatoriaus teise ir pareigas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo, kurio planavimo tikslas – sujungti abu sklypus į vieną, vieno iš jų pakeisti paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, abiem sklypams nustatyti naudojimo būdą gyvenamajai teritorijai, sklypų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei statybos reglamentus. 2012-05-11 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pasirašė su atsakovu J. G. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovui J. G. perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. 2012-05-15 atsakovas J. G. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją prašydamas Planavimo sąlygų sąvado. Užbaigus šių žemės sklypų teritorijos planavimo procesą bei patvirtinus detaliojo plano sprendinius, Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nustatyta tvarka gavus prisijungimo sąlygas bei specialiuosius architektūros reikalavimus statinių architektūrai, gali būti rengiamas statinių techninis projektas, kurio pagrindu Statybos įstatymo 23 str. nustatyta tvarka yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas (t. 4, b.l. 97-101).

              Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 4, b.l. 102-106) matyti, kad atsakovas J. G. gavo 2012-06-19 patvirtintus Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti ir Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, 2012-09-11 surengė viešą detaliojo plano svarstymą (t. 4, b.l. 141-148).

Taip pat iš atsakovo J. G. teismo posėdžio metu pateikto rašytinio įrodymo (t. 4, b.l. 139-140) – UAB „Polilinija“ atsakymo apie užstatymo tankio reikalavimus, matyti, kad šiuo metu leistinas atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., užstatymo tankis yra viršytas, tačiau, sujungus abu atsakovo žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), problema išsispręstų. Teisinių kliūčių sklypų sujungimui arba statinių perstatymui (rekonstravimui).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas.

Vertinant padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykį, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovo J. G. neteisėtai pastatyti statiniai iš esmės pažeidžia aukščiau nurodytas imperatyviąsias teisės normas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aprašytas aplinkybes (atsakovo J. G. abu žemės sklypai gali būti sujungti, pakeičiant vieno iš jų paskirtį; atsakovo žemė būtų gyvenamosios ir komercinės paskirties, kas atitiktų Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą ir (duomenys neskelbtini) miestelio bendrojo plano koncepciją; padidėjus atsakovo žemės sklypui, pasikeistų pastatų užstatymo rodikliai; ginčijami statiniai pagal savo pobūdį iš esmės gali būti nurodytos paskirties žemėje, tačiau turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus; atsakovas J. G. yra pradėjęs detaliojo plano rengimo procesą), vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nenusveria statytojo intereso įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus. Šiuo atveju pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas ne tik pritaikius nurodytą kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę – statinių nugriovimą. Dėl to atsakovui J. G. šiuo metu nugriauti ieškovo – prokuroro, prašomus statinius yra netikslinga. Tokiu būdu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, esant galimybei ieškovo – prokuroro, prašomus nugriauti atsakovo J. G. statinius įteisinti, kas neprieštarauja imperatyviems teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų reikalavimams, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui J. G. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jeigu atsakovas J. G. per nustatytą terminą šio teismo reikalavimo nevykdo, atsakovas savo lėšomis per 1 mėnesį nuo termino suėjimo dienos įpareigotinas teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiami prokuroras, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 75 proc.) iš atsakovų J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos solidariai priteistina 104,25 Lt žyminio mokesčio ir 179,63 Lt pašto išlaidų valstybės naudai proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams: J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos bei tretiesiems asmenims: D. G., R. V., A. V., E. V., K. V., O. B., V. B., R. V. ir UAB „D. G. ir partneriai“ dėl statybos leidimų ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo bei dėl statytojo įpareigojimo pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono vykdomojo komiteto vyr. architekto 1988-12-18 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 111 ir Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1993-12-18 bei 1998-12-18 išduotus šio leidimo pratęsimus.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono tarnybos 1997-04-24 statytojui J. G. išduotą individualaus statinio priėmimo naudoti aktą.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003-05-05 statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2005-09-14 statytojui J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 122.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-03-30 statytojui J. G. išduotą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos statytojui 2006-09-29 J. G. išduotą statybos leidimą Nr. 137.

Įpareigoti J. G. per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių raj.) esančių statinių:

- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini);

- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini));

- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini));

- viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini);

- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini);

- šaldytuvo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini);

- neįregistruoto dviejų aukštų mūrinio pastato, pastatyto vietoje buvusių stiklinių vieno aukšto šiltnamių: plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir plane pažymėto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. J. G. per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti J. G. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo nurodyto 1 metų termino suėjimo dienos pasibaigimo nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkančius statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti solidariai iš J. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 104,25 Lt (vieną šimtą ketinus litus 25 ct) žyminio mokesčio ir 179,63 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus, gražinti:

- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai archyvines 2005-09-14 statybos leidimo Nr. 122 ir 2006-09-29 statybos leidimo Nr. 137 bylas;

- VĮ Registrų centrui Nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mstl., Kaišiadorių raj., kadastro ir registro dokumentų bylą, inv. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Joana Kvaselytė