Civilinė byla Nr. e3K-3-76-684/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01769-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 2.6.16.8; 2.4.2.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinega“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinega“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pranešimo apie valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą pripažinimo negaliojančiu bei pranešime nurodytų žemės nuomos sutarčių nutraukimo motyvų bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymų panaikinimo bei savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas bei tokių nuomos sutarčių negaliojimo padarinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Rinega“ prašė pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodyti 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių pažeidimai nesudaro pagrindo nutraukti šias sutartis, taip pat pripažinti negaliojančiu atsakovės įspėjimą apie vienašalį nurodytų nuomos sutarčių su ieškove nutraukimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą Vilniuje, Žaliojoje g. 3 (kurio baigtumo procentas buvo 1 proc., o užstatytas plotas – 164,48 kv. m). VĮ Registrų centro išduotos inventorinės bylos duomenimis, nurodytas gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1990 m. Vilniaus miesto statybos inspekcijos išduoto statybos leidimo pagrindu. 1991 m. statybos darbai buvo sustabdyti ir 1999 m. nebaigta statyba statytojos UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ inventorizuota. Minėtas statinys yra valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu buvo patvirtintas teritorijos, į kurią patenka statinys, detalusis planas ir, remiantis šiuo sprendimu, 2015 m. buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, kurių paskirtis – „kita“, juose galima gyvenamųjų daugiaaukščių statinių ir komercinių statinių statyba.
4. Ieškovė su Lietuvos valstybe, atstovaujama atsakovės, 2015 m. liepos 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, kuriuose yra statinys, nuomos. Nepraėjus nė 5 mėnesiams nuo sutarčių sudarymo atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu informavo ieškovę, kad nuomos sutartys bus nutrauktos prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo įteikimo. Sprendime nurodyta, kad nuomos sutartys nutraukiamos, nes išnuomoti žemės sklypai naudojami ne pagal paskirtį, t. y. žemės sklypuose nėra statinių, nevykdomi statybos darbai.
5. Ieškovė teigė, kad duomenys, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas jai priklausantis nekilnojamasis daiktas, nėra nuginčyti ar ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, statinys nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą išimtį. Pažymėjo, kad nuomos sutartyse nebuvo nurodytas reikalavimas žemės nuomininkui nedelsiant pradėti faktinius statybos darbus žemės sklypuose. Ta aplinkybė, kad statinys ant valstybinės žemės yra pamatai, nelemia išvados, kad toks statinys netinkamas eksploatuoti ar juo labiau remontuoti bei rekonstruoti ir kad žemės sklypai nėra eksploatuojami. Penkių mėnesių laikotarpis negali būti laikomas pakankamu nustatyti, kad nuomininkė išsinuomota žeme naudojasi ne pagal paskirtį.
6. Atsakovė neginčija duomenų, kurių pagrindu VĮ Registrų centre yra įregistruotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas, taip pat neginčija statinio statybos teisėtumo klausimo ir aplinkybės, kad ieškovė ne pati pastatė statinį, o įsigijo jį tokios būklės, kokia yra nurodyta VĮ Registrų centre, bei apskritai neginčija statinio įsigijimo teisėtumo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo įpareigoti ieškovę pašalinti nebaigtos statybos padarinius net teismui ir pripažinus negaliojančiomis ginčo žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė pažymėjo, kad abu kartus perleidžiant statinį atsakovė išdavė sutikimą perleisti šį nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinėje žemėje, neteikė reikalavimo ankstesniems statinio savininkams jį nugriauti.
7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis; pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo ieškovei, įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti nebaigtos statybos padarinius.
8. Atsakovė teigė, kad žemės sklypai negali būti laikomi užstatytais, viename jų rasta tik betoninės sienos dalis, o kitame iš viso nėra statinių, taigi du neužstatyti valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti be aukciono, nesant jokio teisinio pagrindo. Ieškovė, neturėdama teisės naudotis valstybinės žemės sklypais, turi sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visas statybines medžiagas, esančias žemės sklypuose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės įspėjimą apie vienašalį 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą; ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pranešime nurodyti pažeidimai dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį nesudarė pagrindo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarčių; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovės 2015 m. liepos 15 d. įsakymus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo ieškovei, pripažino 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento; kitą priešieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, kurio paskirtis – „gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai)“, būklė – „nebaigtas statyti“, baigtumas – „1,00 proc.“, užstatytas plotas -– 164,48 kv. m, esantį Vilniuje, Žaliojoje g. 3, nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Ieškovė 2015 m. birželio 11 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypų, esančių po ieškovei priklausančiu turtu. Atsakovė, atsižvelgdama į šį prašymą, 2015 m. liepos 15 d. priėmė įsakymus, kuriuose nurodė, kad išnuomoja ne aukciono tvarka 55 metams valstybinės žemės sklypus. Šalys 2015 m. liepos 16 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis. Sutarčių vykdymo metu atsakovė 2015 m. gruodžio 3 d. atliko žemės sklypų patikrinimą ir 2015 m. gruodžio 10 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose nurodė, kad žemės sklypuose nėra kasamas dirvožemio sluoksnis (gruntas), žemės sklypai neaptverti tvora, nešienaujama žolė, vizualiai žemės sklypuose statinių nesimato, viename rasta betoninės sienos dalis. Atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. raštu informavo ieškovę, kad sutartys bus nutrauktos prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą bei 14 dalį.
11. Iš kadastrinių matavimų bylos duomenų teismas nustatė, kad ginčo daiktas įvardytas pamatais ir įregistruotas kaip pastatas – gyvenamasis namas, kurio būklė – nebaigta statyba, baigtumas – 1 proc. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalimi, teisės doktrina ir teismų praktika, teismas sprendė, kad, nepaisant to, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, tačiau nustačius, kad faktiškai yra įregistruoti tik pamatai bei 1 proc. pastato baigtumas, akivaizdu, jog statinio (pastato), kuris galėtų būti naudojamas pagal nuomos sutartyse nurodytą paskirtį – gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti (nuomos sutarčių 3 punktas), sutarties sudarymo metu faktiškai nebuvo, o pačių pamatų buvimo faktas nepatenka į statinio (pastato) apibrėžimą, nes pamatai yra tik vienas iš statinio (pastato) elementų.
12. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pamatų koeficientas yra < 10 (K = 164,48 kv. m × (0,30 m)3 = 4,44096), taigi pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, 9 punktą žemės sklypuose esantys pamatai (betono juostiniai) negali būti laikomi statiniu.
13. Teismas konstatavo, kad tiek ginčijamų administracinių aktų priėmimo momentu, tiek nuomos sutarčių sudarymo momentu žemės sklypuose nebuvo statinio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, todėl administraciniai aktai, priimti pažeidžiant CK 6.551 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 straipsnio 1 dalį, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28.1 punktą, naikintini. Panaikinus administracinius aktus, šių aktų pagrindu su ieškove sudarytos 2015 m. liepos 16 d. nuomos sutartys taip pat pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms.
14. Teismas, įvertinęs ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1999 m. rugsėjo 27 d. pažymą apie statomo daugiaaukščio namo statybą be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, 1990 m. gruodžio 31 d. leidimus, žemės sklypų kadastrines bylas, nenustatė aplinkybių, jog statinio sudedamoji dalis – laikančioji konstrukcija – būtų buvusi pastatyta neteisėtai, ir tai, kad ji buvo pastatyta ieškovės. Tokių aplinkybių teismui nepateikė ir atsakovė, ji ir neįrodinėjo įregistruotų pamatų neteisėtumo, dėl to teismas neturi pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėtų būti įpareigota pašalinti nebaigtos statybos padarinius (CK 4.105 straipsnis).
15. Teismas pažymėjo, kad pranešimas apie būsimą vienašalį sutarties nutraukimą nesukuria kokių nors teisinių padarinių, todėl jis negali būti ginčo objektas, dėl to bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu nutraukė kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). 
16. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį su UAB „Novalex“ dėl projekto įgyvendinimo koncepcijos parengimo dėl nebaigto statyti pastato pastatymo, taip pat pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 7 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus dėl daugiabučio namo ir administracinio pastato projektavimo bei statybos. Tai, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė per protingą laiką ėmėsi veiksmų, siekdama pradėti išnuomotus žemės sklypus naudoti pagal paskirtį, t. y. pradėti statybos darbus, todėl atsakovės pranešime nurodytos aplinkybės dėl sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, įvertinus numatomos ginčo sklypuose plėtros mastą ir žemės nuomos terminą bei tai, kad nuo žemės nuomos sutarties sudarymo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą parengimą praėjo mažiau nei 5 mėnesiai, nesudarė pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartis atsakovės nurodytu pagrindu.
17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai aiškino statinio sąvoką. Pažymėjo, kad pagal CK 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo nuostatas, o kiti įstatymai taip pat neįtvirtina išimčių, daugiabučių namų statybai valstybinė žemė ne aukciono tvarka nėra nuomojama. Ginčijamų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo metu ieškovei priklausančio nebaigto statinio baigtumas sudarė tik 1 proc., todėl ieškovė neturėjo teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę daugiabučiam namui statyti.
19. Kolegija nenagrinėjo ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir su šio reglamento taikymu susijusių pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų. Šie ieškovės argumentai neturi reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą, nes negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamų valstybinės žemės nuomos sutarčių prieštaravimo CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatoms. 
20. Kolegija nesutiko su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti nebaigtos statybos padarinius, netinkamai taikė CK 4.105 straipsnį. Kolegijos vertinimu, atsakovė šiuo atveju turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartys negalioja dėl ieškovės kaltės ir kad egzistuoja kitos teisės normoje nustatytos sąlygos nugriauti ginčo pamatus. Atsakovė CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti ieškovę pašalinti nebaigtos statybos padarinius. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad žemės sklypai buvo išnuomoti panaudojus galimai suklastotus dokumentus, kad buvo panaikintas žemės sklypų planus parengusio matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, nepatvirtina ieškovės kaltės. Be to, paminėtų aplinkybių atsakovė nebuvo nurodžiusi priešieškinyje, todėl šiomis aplinkybėmis negali remtis apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Rinega“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria ieškovės apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti atsakovės 2015 m. liepos 15 d. įsakymai; pripažintos negaliojančiomis 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartys; netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime nurodyti nuomos sutarčių pažeidimai nesudaro pagrindo nutraukti šias sutartis sprendime nurodytais pagrindais; netenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančiu įspėjimą apie vienašalį nuomos sutarčių nutraukimą; ir priimti naują sprendimą –visus atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti bei tenkinti ieškovės reikalavimus; ieškovės naudai priteisti kasaciniame procese turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus sprendimą ir nutartį, padarė šiurkščius imperatyviųjų teisės normų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir jas įgyvendinančių Taisyklių 28 punkto) pažeidimus. Teismai, nustatę aplinkybes dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nebaigto statyti pastato buvimo ginčo žemės sklypuose ir dėl realaus ieškovės ketinimo naudoti statinį bei žemės sklypus pagal tiesioginę paskirtį, civilinėje byloje nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad priimant ginčijamus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarant ginčijamas nuomos sutartis buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir jie yra pripažinti negaliojančiais. Šiame kasaciniame procese turi būti laikomasi pozicijos, kad žemės sklypuose statinys yra (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinta teisė į valstybinės žemės nuomą siejama visiškai ne su statinio baigtumu, o su kitais kriterijais, susijusiais su statinio savininko ketinimais naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį (tai patvirtina nuosekli kasacinio teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija). Aplinkybė dėl ieškovės ketinimų šioje civilinėje byloje yra nustatyta. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Taisyklių 28 punkte nekalbama apie draudimą ar bent jau ribojimą valstybinę žemę išnuomoti statiniui esant nebaigtam statyti.
2. Žemesnės instancijos teismai taip pat padarė CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nes, priimdami skundžiamus sprendimus, visiškai nepasisakė dėl ieškovės akcentuotos aplinkybės apie atsakovės praleistą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl atsakovės 2015 m. liepos 15 d. įsakymų ir netaikė termino praleidimo pasekmių pagal ieškovės reikalavimus. Atsakovei praleisto termino atnaujinti neprašius, turėjo būti atmestas visas priešieškinis, nes šių administracinių aktų pagrindu su ieškove buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Įvertinus įsakymų priėmimo, priešieškinio pareiškimo datas ir tai, kad abu veiksmus atliko tas pats subjektas, atsakovė apie ginčijamus aktus sužinojo ne vėliau kaip jų priėmimo dieną. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad aptariamas vieno mėnesio terminas būtų buvęs praleistas dėl svarbių priežasčių. 
3. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiai civilinei bylai aktualiais teisiniais klausimais suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008), nes įstatyme įtvirtintą ieškovės teisę į valstybinės žemės nuomą siejo su statinio baigtumu, o ne su jo savininko ketinimais naudoti statinį ir žemės sklypus pagal tiesioginę paskirtį, kaip to reikalaujama kasacinio teismo praktikoje.
22. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008, sistemiškai aiškindamas Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, taip pat įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, padarė išvadą, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame žemės sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Ieškovei priklausantis daiktas neatitinka Statybos įstatyme įtvirtintos pastato sąvokos, o teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, imperatyviai nurodo, jog pastatas turi būti naudojamas pagal paskirtį tam, kad atsakovei kiltų pareiga sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė nuomojosi du valstybinės žemės sklypus be aukciono, nors tik viename iš jų yra planuojamo ateityje statyti daugiabučio namo pamatai. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 344/2011). Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad ieškovė nenaudojo ir nenaudoja jai priklausančio daikto pagal paskirtį. Tam, kad atsakovei atsirastų pareiga sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį, sklype turėjo ir turi būti pastatas, kurį sudarytų gyvenamosios patalpos ir kuriame galėtų gyventi žmonės. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovei priklausantis statinys nėra pastatas ir nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Pagrindas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono yra ne nebaigto statyti statinio savininko ketinimas statyti statinį, o pastato buvimas žemės sklype ir jo naudojimas pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį.
3. Byloje negali būti vadovaujamasi ieškovės nurodomomis teismų nutartimis, nes nesutampa šių nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinis aktas dėl ginčo nuomos sutarčių sudarymo pats savaime materialinių teisinių santykių nesukuria (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Taigi nagrinėjamu atveju bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis nėra praleistas, todėl ieškovės prašymas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės nuomos sutartis dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįstas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavimą taikyti senatį nurodė tik apeliaciniame skunde, jo nebuvo nurodžiusi nei atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis).
23. Kasaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsakovės priešieškinį atmesti, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 4.105 straipsnis reglamentuoja teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes. Ši norma, įpareigojanti statinių savininką atlaisvinti žemės sklypą praradus į jį teisę, šios prievolės nesieja su statinių įsigijimo teisėtumu ir nereikalauja, kad sandoriai, kuriais jie buvo įsigyti nuosavybėn, teismo būtų pripažinti negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, turėjo spręsti dėl kitų teisės į žemės sklypą praradimą padarinių (CK 4.105 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Teisinis reguliavimas žemės sklypo atlaisvinimo nesieja su teisėtai pastatytų statinių faktu arba su statinių pastatymu po nuomos sutarties sudarymo. Palikus galioti skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus, pagal kuriuos valstybinės žemės sklypuose būtų ieškovei priklausantis betoninis luitas, susidarytų ydinga situacija, nes asmuo, neturintis teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, įgytų teisę „laikyti“ jam priklausantį turtą, valstybinės žemės sklypai būtų apsunkinti. Kitaip tariant, susidaro netoleruotina situacija, kai valstybės teisė naudotis jai priklausančiu turtu išimtinai priklauso nuo asmens, kuris neturi jokio teisinio pagrindo naudotis valstybinės žemės sklypais, valios. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis yra pripažinta negaliojančia, nes ją sudarant buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, asmeniui negali būti suteikiama teisė kitu būdu naudotis valstybinės žemės sklypu.
2. Ieškovė veikė nesąžiningai, nes, būdama verslo subjektas, kaip profesionalė, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai. Ieškovė sąmoningai siekė išsinuomoti pastatais neužstatytus du valstybinės žemės sklypus, kuriuose ketino ateityje vykdyti daugiabučių statinių statybos darbus. Ieškovė ėmėsi aktyvių teisei priešingų veiksmų, t. y. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama išsinuomoti du neužstatytus valstybinės žemės sklypus. Tokie ieškovės, kaip verslininkės, veiksmai, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje keliamus aukštus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei imperatyvias taisykles, įtvirtintas viešai skelbiamuose teisės aktuose, nėra sąžiningi, todėl darytina išvada, kad nuomos sutartys yra pripažintos negaliojančiomis dėl ieškovės kaltės, tad pastaroji savo lėšomis ir jėgomis turi atlaisvinti valstybinės žemės sklypus.
3. Palikus galioti skundžiamo teismo sprendimo dalį, pagal kurią ieškovei priklausantis betono luitas liks valstybinės žemės sklypuose, bus pažeistos ne tik imperatyviosios įstatymo normos, bet ir viešasis interesas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015 valstybinės žemės nuomos sutartis bei administracinis teisės aktas buvo pripažinti negaliojančiais, nes jų priėmimo metu buvo šiurkščiai pažeistos (tos pačios kaip ir šioje byloje) imperatyviosios CK 6.551 straipsnio, Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos. Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galutinai buvo išspręstas žemės sklypo atlaisvinimo klausimas, atsakovo bendrovė įpareigota nusikelti arba nusigriauti jai priklausančius statinius. Nurodomoje byloje nebuvo keliamas statinių įsigijimo teisėtumo klausimas, priešingai, atsakovo bendrovė vykdė statybas, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Taigi nagrinėjamu atveju teismai nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-916/2017, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009.
24. Ieškovė UAB „Rinega“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nepažeidė CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pagrįstai netaikė šios normos, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Nuomos sutartys šioje civilinėje byloje pripažintos negaliojančiomis ne dėl įregistruoto nebaigto statyti pastato savininko kaltės; byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti bent prielaidas dėl tariamos ieškovės kaltės CK 4.105 straipsnio 3 dalies kontekste. Ieškovei gali būti suteikiama teisė kitu teisėtu būdu, pavyzdžiui, nustatant žemės servitutą ar pakartotinai atlikus žemės sklypų nuomos procedūras, naudotis žemės sklypais. Pažymėtina, kad atsakovė CK 4.105 straipsnio 3 dalies privalomų taikymo sąlygų šioje civilinėje byloje ne tik neįrodė, bet ir, kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėję teismai, apskritai jų neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo ir kitų CK 4.105 straipsnio dalių ar 4.104 straipsnio taikymo sąlygų, nereiškė pagal juos reikalavimų.
2. Atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl tariamo bylą nagrinėjusių teismų nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra atmestini. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime yra nurodęs, kad atsakovės cituojama kasacinio teismo praktika, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
3. Ieškovė mano, kad atsakovės kasacinio skundo reikalavimas yra teisiškai ydingas, neįgyvendinamas ir neatitinkantis CPK reikalavimų, nes skundžiami teismų procesiniai sprendimai negali būti keičiami, grąžinant šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovė gali arba motyvuotai prašyti keisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus, arba motyvuotai prašyti juos naikinti (visus ar iš dalies) ir tokiu atveju grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų

25. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
26. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
27. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.
28. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui (pažymėtina, kad įstatymo norma, kurioje įvardyti statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami, galioja nuo 2004 m. lapkričio 18 d). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte.
29. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).
32. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
33. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. birželio 8 d. įsigijo 1990–1991 m. statytus po žeme esančius pamatus, kurie sudaro 1 proc. pastato baigtumo. 2015 m. birželio 16 d. buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių paskirtis – „kita“, juose galima gyvenamųjų daugiaaukščių statinių ir komercinių statinių statyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės įsigyti pamatai, remiantis nenuginčytais kadastro duomenimis, išsidėstę per abu ginčo žemės sklypus, tai suponuoja išvadą, jog žemės sklypai buvo formuojami ne juose esančiam objektui eksploatuoti, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, o naujiems atskiriems statiniams statyti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį su UAB „Novalex“ dėl projekto įgyvendinimo koncepcijos parengimo dėl nebaigto statyti pastato pastatymo, 2016 m. kovo 1 d. – projektavimo paslaugų teikimo ir projekto įgyvendinimo priežiūros sutartį. Ieškovė taip pat pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 1 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus dėl daugiabučio namo ir administracinio pastato projektavimo bei statybos ginčo sklypuose, kuriuose nurodyta statybos rūšis – nauja statyba.
35. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės, kasacinio teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad ieškovė ginčo žemės sklypuose planavo veiklą, susijusią ne su esančio statinio naudojimu, bet su būsimų, iš esmės kitokių, statinių statyba. Kitaip tariant, įsigyjant pamato fragmentą, priešingai teisingumo ir sąžiningumo principams, buvo siekiama sukurti menamas sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu. Minėta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, valstybinės žemės sklypai ne aukciono tvarka išnuomojami ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.
36. Nagrinėjamos bylos atveju faktinė ginčo sklypuose esanti situacija užfiksuota 2015 m. gruodžio 10 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose, kuriuose nurodyta, kad vizualiai žemės sklypuose statinių nesimato, viename rasta betoninės sienos dalis. Taigi ginčo žemės sklypuose de facto (faktiškai) nebuvo objekto, kuriam naudoti galimas ne aukciono būdu nuomojamų valstybinės žemės sklypų formavimas.
37. Dėl to esant akivaizdžiam ieškovės siekiui ginčo sklype vykdyti komercinę ūkinę veiklą (dviejų naujų pastatų statybą), nesusijusią su turimo statinio fragmento eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal CK 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo nuostatas, o kiti įstatymai taip pat nenustato išimčių, daugiabučių namų statybai valstybinė žemė ne aukciono tvarka nėra nuomojama. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ginčo nuomos sutartys pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (lot. ab initio), kaip prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 28.1 punktas).

Dėl ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminų taikymo, kai byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį ir administracinį aktą

39. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl atsakovės praleisto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl ginčijamų 2015 m. liepos 15 d. įsakymų ir netaikė termino praleidimo pasekmių pagal ieškovės reikalavimus. Ieškovės nuomone, atsakovei praleisto termino atnaujinti neprašius, priešieškinis turėjo būti atmestas.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.
41. ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
42. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje priešieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymų – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
43. Atsakovė 2016 m. kovo 21 d. pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 15 d. įsakymus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo ieškovei, nenurodžiusi nei termino skųsti šiems administraciniams aktams pradžios momento, nei jo praleidimo priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad ji taip pat prarado ir teisę ginčyti 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis. Pažymėtina, kad atsakovės skųsti administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartis), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis nėra praleistas, todėl ieškovės kasacinio skundo argumentas, jog, atsakovei praleisto termino atnaujinti neprašius, priešieškinis turėjo būti atmestas, yra nepagrįstas.
44. Pažymėtina, kad nors bylą nagrinėję teismai (privalėję tai daryti ex officio) nenagrinėjo termino skųsti ginčijamus administracinius aktus taikymo klausimo, tačiau šis pažeidimas, konstatavus, jog 2015 m. liepos 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartys pagrįstai pripažintos negaliojančiomis, neturi esminės reikšmės ir negali būti vertinamas kaip galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių

45. Bylą nagrinėję teismai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti nebaigtos statybos padarinius.
46. CK 4.105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.
47. Taigi atsakovė prašė taikyti ieškovei teisės į žemės sklypą praradimo padarinius, taikytinus tais atvejais, kai konstatuojama statinių savininko kaltė dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu.
48. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015).
49. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad nuomos sutartys pripažintos negaliojančiomis dėl ieškovės kaltės, nes ji veikė nesąžiningai, sąmoningai siekė išsinuomoti du pastatais neužstatytus valstybinės žemės sklypus, tam ėmėsi aktyvių teisei priešingų veiksmų, pateikdama Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams tikrovės neatitinkančią informaciją.
50. Atsakovė buvo pateikusi į bylą nutartį dėl poėmio, kurioje nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo sudarant šioje byloje pripažintas negaliojančiomis nuomos sutartis, apeliacinės instancijos teismui – Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti posėdžio protokolą, kuriame nurodyta, jog komisija nusprendė panaikinti matininkui M. V. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, atsižvelgdama į tai, kad matininkas pasirašė ginčo žemės sklypų duomenų bylas, neatlikęs jų kadastrinių matavimų, neidentifikavęs tikslių pamatų kontūrų.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodinėjo CK 4.105 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, jos nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypai buvo išnuomoti, panaudojus galimai suklastotus dokumentus, kad buvo panaikintas žemės sklypų planus parengusio matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, nepatvirtina ieškovės kaltės. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl pripažintų negaliojančiomis nuomos sutarčių ydingumo, kasacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.
52. Nustatyta, kad nors ieškovės įsigytas pamato fragmentas neatitiko statinio ar įrenginio, aplink kurį galėtų būti formuojamas ne aukciono būdu nuomojamas žemės sklypas (sklypai), statuso, tačiau ieškovės nuosavybės teisė į šį objektą yra nepaneigta, ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nenustačius ieškovės kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam iki šiol nuosavybės teise priklausančių statinių (nagrinėjamos bylos atveju pamato fragmento) vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu.
53. Atlyginimo principo taikymas, kada nėra nustatyta, jog teisės subjekto, nagrinėjamoje byloje ieškovės, kalti veiksmai būtų lėmę žemės nuomos sandorio pripažinimą negaliojančiu dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo plėtojamu gero valdymo principu, pagal kurį neturėtų būti užkertamos galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tačiau valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14, par. 77).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pagal kasacinių skundų argumentus naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasaciniai skundai atmestini, o jais kasacine tvarka apskųsta teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Atmetus abu kasacinius skundus, šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Janina Januškienė

              Algirdas Taminskas