Civilinė byla Nr. B2-1587-264/2017
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas.
Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.7.3.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. vasario 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir
nustatė:
Pareiškėjas K. S. prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimtą nutarimą Nr. 2 ir įpareigoti bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1094-264/2017 pagal A. J. ir I. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Reikalaujamo turto vertė sudaro 33 450 Eur. Teismui tenkinus ieškinį, nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur, kadangi šis turtas, grąžinus daiktus, būtų komerciškai nepatrauklus. J. yra suinteresuoti įsigyti šį turtą, kadangi jame gyvena ir šiai dienai, tačiau įsigijimo kaina turi būti protinga. 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta gyv. namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), garažas (u.n. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (u.n. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (u.n. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (aikštelė) (u.n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 100 000 Eur. Kalbant apie minėto nekilnojamojo turto priverstinį realizavimą, jo kaina antrose varžytinėse būtų 10 procentų mažesnė, tai yra 90 000 Eur, neabejojama, kad ši kaina nebūtų patraukli potencialiam pirkėjui, todėl labai tikėtina, kai kaina, kuri sudomintų potencialų pirkėją, būtų apie 70 000 Eur. Todėl J. siūlė iš realios 70 000 Eur kainos atimti ieškinio reikalavimo sumą 33 450 Eur. Tokiu būdu J. sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sąlyga įsigyti aukščiau nurodytą turtą už 36 550 Eur. Po derybų su atsakovo bankroto administratoriumi, J. sutiktų sumokėti 40 000 Eur. Kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamąjį turtą, juo labiau žinant, kad dėl šio turto vyksta teisminiai ginčai, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesą. Bankroto administratorė 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolo 2 punkto neginčija, todėl spręstinas klausimas iš naujo svarstyti taikos sutarties sąlygas.
Bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės bankroto administratorė UAB „Orinata“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu, kadangi sudarant taikos sutartį laimėtų visos šalys.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi K. S. prekybos įmonei iškelta bankroto byla; 2009 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2015 m. kovo 16 d; 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2017 m. vasario 28 d.
Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Pareiškėjas nenurodo aplinkybių bei neginčija pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą.
Dėl taikos sutarties.
Nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu buvo nutarta S. priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti skelbiant varžytynes. Pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina – turto rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymas, minimalus kainos didinimo intervalas – ne mažiau kaip 0,2 procentų nuo pradinės pardavimo kainos. Nepardavus pirmosiose varžytynėse, antrosiose turto kainą mažinti 10 procentų. Nepardavus antrose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimą dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo. Turto vertinimą atliko J. P. IĮ. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr.162005 (ataskaitos surašymo data 2016-02-10) nustatyta 2.1.1. punkte išvardinto turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė 100 000 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.B2-1094-264/2017 pagal ieškovų A. J., I. J. ieškinį bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S. (ieškinio suma 33 450 Eur). Byla neišnagrinėta. 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl taikos sutarties sąlygų. Kreditoriams buvo pateiktas A. J. ir I. J. siūlymas dėl taikos sutarties sąlygų civilinėje byloje Nr. B2-1094-264/2017 (B2-2372-264/2016) pagal ieškinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriame siūloma iš realios turto 70 000 Eur kainos atimti ieškinio reikalavimo sumą 33 450 Eur. Tokiu būdu J. sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sąlyga įsigyti turtą (esantį adresu (duomenys neskelbtini)) už 36 550 Eur (b. l. 11). Kreditoriai balsavo „už“ – 12,405 procentų dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 87,595 procentų dalyvavusių kreditorių. Nutarimas šiuo klausimu nepriimtas. Bankroto administratorė pasiūlė, kad dėl vykstančių teisminių bylų nebūtų vilkinamas bankroto procesas, pats protingiausias būdas būtų išspręsti šį klausimą abipusiu nuolaidų būdu, todėl siūlė įpareigoti administratorių derėtis, kad taikos sutartis būtų sudaroma didinant mokamą sumą iki 45 000 Eur. Kreditoriai balsavo „už“ – 24,521 procentų dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 69,745 procentų dalyvavusių kreditorių. UAB „Bendida“ generalinis direktorius pasiūlė įpareigoti administratorių derėtis, kad taikos sutartis būtų sudaroma didinant mokamą sumą iki 50 000 Eur. Kreditoriai balsavo „už“ – 5,735 procentų dalyvavusių kreditorių. 2017 m. sausio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu taip pat buvo svarstoma dėl taikos sutarties sąlygų, siūlant mokamą sumą didinti iki 45 000 Eur, tačiau „už“ šį nutarimą balsuota 15,03 procentų dalyvavusių kreditorių, o „prieš“ – 84,97 procentų dalyvavusių kreditorių.
Pareiškėjas nurodo, kad kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamąjį turtą, juo labiau žinant, kad dėl šio turto vyksta teisminiai ginčai, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal galiojančio ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tarp jų – ir dėl taikos sutarties sudarymo. Apie tai yra pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2014). Kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įtvirtinta ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte. Bankroto administratorė, siekdama sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, turi sušaukti kreditorių susirinkimą, t. y. atlikti bankroto įstatyme numatytas procedūras, net jeigu šios taikos sutarties sudarymo tikslas nesutampa su ĮBĮ 28 straipsnyje nurodytu tikslu – taikos sutartimi nebuvo siekiama užbaigti bankroto bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-81-464/2017). Turint ketinimų sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje bankrutavusiai įmonei pareikštas reikalavimas ir įmonės bankroto administratorei veikiant ne tik įmonės, bet ir visų kreditorių interesais, yra reikalinga gauti kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą (sutikimą) tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokio pritarimo buvimas leistų identifikuoti šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų.
Šiuo atveju kreditoriai balsuodami prieš pateiktos taikos sutarties sąlygas aiškiai išreiškė valią t. y. nepritarimą taikos sutarties sąlygoms. Iš 2016 m. gruodžio 15 d. protokolo 2.2.2 punkto matyti, kad net ir pasiūlius bankroto administratorę įpareigoti derėtis dėl kainos didinimo iki 50 000 Eur, kreditoriai šiuo klausimu nutarimo nepriėmė, nes „už“ jį balsavo tik 5,735 procentų dalyvavusių kreditorių. Taigi, esant aiškiai išreikštai kreditorių valiai ginčo klausimu, teismas neturi pagrindo įpareigoti kreditorius taikos sutarties sąlygas svarstyti iš naujo. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai.
Iš 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2 darbotvarkės klausimu buvo nustatyta ne tik nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir tvarka, bet ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) pardavimo tvarka ir kaina. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad daugiau nėra kito turto, dėl kurio neužbaigiamos bankroto procedūros (CPK 178 str.),. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyksta teisminiai ginčas, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesą.
Pažymėtina ir tai, kad bankroto procese aktualus ne vien operatyvus bankroto procedūrų vykdymas, bet ir efektyvus kreditorių interesų užtikrinimas siekiant kuo maksimaliau užtikrinti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu jau yra pasisakyta, kad panaikinti kreditorių priimtą nutarimą remiantis ekonominio pobūdžio argumentais būtų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieštarautų ekonominei logikai ir negalėtų būti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimą priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012). Darytina išvada, kad 2016 m. gruodžio 15 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai įvertino ekonominio tikslingumo santykį tarp taikos sutarties sąlygų ir šio turto vertės, dėl ko nepriėmė nutarimo dėl taikos sutarties sąlygų. Be to, net šį klausimą pakartotinai svarstant ir 2017 m. sausio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu siūlant ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kainą didinti iki 45 000 Eur, „už“ šį nutarimą balsuota 15,03 procentų dalyvavusių kreditorių, o „prieš“ – 84,97 procentų dalyvavusių kreditorių.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo K. S. pareiškimas dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 str.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad nėra užkertamas kelias ateityje teikti kreditorių susirinkimui pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo kitomis sąlygomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Teismo turėtos išlaidos (1,51 Eur), susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo K. S. skundą dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimą iš naujo spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų.
Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Aušra Baubienė