Pranešėjas Vladas Nikitinas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-937/2010
Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.14.,
2.5.19.

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vlado Nikitino, teisėjų Teresėlės
Kazlauskienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Linai
Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukoninei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D.
K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d.
nutarties, kuria atmestas Vilniaus miesto 1-ųjų pataisos namų
administracijos teikimas dėl nuteistojo D. K. lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
D. K. Klaipėdos apygardos teismo
2002-09-11 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p. (tyčinis
nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis - dėl savanaudiškų paskatų) laisvės
atėmimu dvylikai metų su turto konfiskavimu. 2003-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartimi 2002-09-11 nuosprendis ir 2003-04-15 nutartis pakeisti, D. K. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 str. 5 d. perkvalifikuota
į 2000 m. BK 129 str. 9 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo
pradžia – 2002-09-11, bausmės vykdymo pabaiga – 2014-06-07. D.
K. 2/3 bausmės atliko 2010-06-07.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė Vilniaus 1-ųjų pataisos namų
administracijos teikimą dėl nuteistojo D. K. lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistais savo
kaltės nepripažįsta, turi tris galiojančias drausmines nuobaudas, kas neigiamai
charakterizuoja nuteistąjį. Be to, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo
pavojingumo visuomenei laipsnį ir jo pobūdį, neatliktos bausmės trukmę, taip
pat į tai, kad pataisos namų administracija netarpininkauja dėl nuteistojo
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs, šias aplinkybes,
padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti
neizoliuotą nuo visuomenės.
Skundu
nuteistasis D. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį
ir priimti jo atžvilgiu naują sprendimą: vadovaujantis LR BVK 157 str., taikyti
jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutinka su pirmosios
instancijos teismo nutartimi ir mano, jog teismas neįsigilinęs į visas
aplinkybes, priėmė jo atžvilgiu neobjektyvų sprendimą. Nuteistojo
įsitikimu, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, pagrindiniai
dalykai, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas, tai jo elgesys pataisos
įstaigoje bausmės atlikimo metu ir paskatinimai. Pažymi, kad
iš teismui pateiktos pataisos įstaigos administracijos charakteristikos ir
psichologinės išvados matyti, kad jis pasitaisė ir gali būti paleistas į
laisvę. Atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės atlikimo metu dirbo, mokėsi ir
įgijo ne vieną specialybę, už ką net 12 kartų buvo skatintas. Šios aplinkybės,
nuteistojo teigimu, rodo, kad jis pasitaisė ir gali būti paleistas į laisvę.
Pažymi, kad po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo daugiau vidaus tvarkos
taisyklių nepažeidė, be to, pataisos namų administracijai pateikė prašymą dėl
drausminių nuobaudų panaikinimo anksčiau laiko ir tikisi, jog šis jo prašymas
bus patenkintas. Todėl pataisos namų administracijos netarpininkavimas vien dėl
to, kad jis turi tris drausmines nuobaudas, nuteistojo teigimu, greitai bus
neaktualus. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad lygtinis paleidimas
iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas, nes jis nepripažįsta padaręs
nusikaltimą. Teigia, kad savo kaltės taip pat neneigia, todėl kliūčių taikyti
lygtinį paleidimą nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad turi nepagydoma liga
sergančią motiną ir močiutę, kurioms reikalingas išlaikymas ir parama. Prašo
teismo atsižvelgti į teigiama linkme pasikeitusią jo asmenybę ir suteikti šansą įrodyti, kad jis pasitaisė.
Prokurorė prašo
nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo
nutartį.
Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas Vilniaus miesto 1-ųjų pataisos namų teikimo dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tinkamai
įvertino visas aplinkybes bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog
nuteistasis dar negali būti taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės.
Kaip matyti iš
skundų argumentų, nuteistasis nesutinka su nutarties argumentais dėl jo asmenybės
įvertinimo. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepakankamai ir neobjektyviai
įvertino kai kurias aplinkybes, kurios sudaro besąlygišką pagrindą jį lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog
skunde nurodytos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės pateikiamos suteikiant joms
prioritetinę ir lemiamą reikšmę, tuo tarpu lygtinio paleidimo klausimui
išspręsti ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BVK 157 str., asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas
gali lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šia įstatymo norma numatyta
galimybė yra siejama su dviem pagrindais: atlikta tam tikros minimalios bausmės
dalimi ir teismo išvada, kad nuteistąjį, kurį teikia pataisos įstaigos
administracija, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet
prižiūrimą, jeigu nuteistasis raštiškai įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu
darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos
įstaigos nėra paskatinimo priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems
laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų
dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
Teikimo teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikimas (kai yra
formalus pagrindas – atlikta tam tikra laisvės atėmimo bausmės dalis) yra
pataisos įstaigos administracijos pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos BVK
164 str. Tačiau, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės,
bet prižiūrimą, t.y., ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas,
teismas sprendžia tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per
visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, pataisos administracijos
nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes.
Kaip matyti iš
teismui pateiktų duomenų, nuteistasis D. K. yra atlikęs
įstatymo nustatytą privalomą bausmės dalį, suteikiančią teisę į lygtinį
paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus visos paskirtos bausmės, taigi
jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų,
numatytą BVK 157 str. 3 d. 3 p. Sprendžiant klausimą, ar įmanoma nuteistąjį
toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, atsižvelgtina į tai, kad D. K. palaiko socialinius ryšius su motina, senele ir
seserimi, noriai dalyvauja socialinio teisinio švietimo užsiėmimuose, mokosi,
dirba, už gerą elgesį ir darbą skatintas 12 kartų (teigiamai nuteistojo
asmenybę apibūdinančios aplinkybės). Tačiau ne mažiau svarbios sprendžiant
nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę aplinkybės, kad atliekant bausmę D. K. yra pažeidęs nustatyto režimo reikalavimus 3 kartus, dėl
ko baustas 3 kartus drausmine tvarka, nuobaudos galioja. Šios neigiamai
nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės lėmė tai, kad apylinkės teismas
priėjo teisingos išvados, jog nėra galimybių nuteistąjį taisyti neizoliavus nuo
visuomenės. Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog
nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti
nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant
pataisyti nusikaltimą padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atsižvelgiant į
buvusius režimo reikalavimų pažeidimų faktus, bei į tai, kaip nuteistasis
reaguoja į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, t.y. išvadą, kad nors D. K. savo kaltės nepripažįsta, ateityje tikisi kontroliuoti
save bei sąmoningai koreguoti savo elgesį, nuteistais charakterizuojamas tik
patenkinamai (nuteistojo charakteristika ir psichologinė išvada, b.l. 4, 5-6).
Spręsdamas lygtinio
paleidimo klausimą teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad D.
K. laisvės atėmimo bausmę atlieka tyčinį nužudymą sunkinančiomis
aplinkybėmis (LR BK 105 str. 8 p.).
Be to, itin
reikšminga aplinkybė sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos klausimą yra pataisos namų, kuriuose nuteistasis atlieka bausmę,
nuomonė. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija netarpininkauja dėl
nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo
vietos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismams ypatingai
svarbi pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, administracijos
nuomonė. Būtent pataisos įstaigoje stebimas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo
metu, pilnai ir visapusiškai įvertinama jo asmenybė, elgesio atliekant bausmę
ypatumai, psichologiniai elgesio aspektai, galimai neteisėto (nusikalstamo)
elgesio rizikos galimybė išėjus nuteistajam į laisvę.
Aukštesnysis
teismas susipažinęs su teikimo medžiaga, asmens byla bei skunde nurodytomis
aplinkybėmis teigiamai vertina tai, kad D. K. dirba,
mokosi, palaiko glaudžius ryšius šeima, tačiau
to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo
taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Konstatuotina, kad pritaikius šiuo metu
nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų pasiekti LR BK 41
str. įtvirtinti bausmės tikslai ir jos paskirtis, juolab, kad likusios bausmės
dalis yra didelė, o tai yra svarbu vertinant padarytos veikos pavojingumą
visuomenei aspektu.
Dėl šių motyvų nuteistojo skundas netenkinamas, skundo argumentai, esant
nurodytoms aplinkybėms, nėra vada keisti apylinkės teismo nutartį.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 364 str. 8
d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo D. K. skundą atmesti.
Palikti galioti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas
Vladas Nikitinas
Teisėjai Teresėlė Kazlauskienė
Stasys Lemežis