Baudžiamoji byla Nr. 2K-606/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.6.3.; 2.3.7.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą, padarytą prieš C., laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant V. M. po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vieną mėnesį nekeisti darbo vietos, o už prieš D. L. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, V. M. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2002 m. liepos 24 d., apie 21 val., P. miesto parke, smūgiu į galvą parvertęs A. C., kartu su kitu asmeniu išplėšė iš S. C. rankų rankinę su joje buvusia pinigine, pinigais ir kitais daiktais ir taip pagrobė 1357,36 Lt vertės nukentėjusiųjų turtą.
V. M. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2002 m. liepos 25 d., apie 18.30 val., P. miesto parke, smūgiu beisbolo lazda į galvą pargriovęs D. L., kartu su kitu asmeniu nutraukė nuo jos kuprinę su joje buvusiais daiktais ir taip pagrobė 734,90 Lt vertės nukentėjusiosios turtą. Nusikaltimo metu D. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius nurodo, kad teismas V. M. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes neteisingai įvertino vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – pagrindą manyti, kad V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas neįvertino, kad V. M. per parą padarė du apysunkius nusikaltimus, veikos buvo padarytos suduodant smūgius nukentėjusiesiems į galvą, D. L. – beisbolo lazda, o tai, prokuroro nuomone, rodo šių veikų didelį pavojingumą. Konstatavęs, kad V. M. abi veikas padarė kartu su kitu asmeniu, teismas nepagrįstai nepripažino veikimo bendrininku grupe V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, neįvertino šios aplinkybės taikant BK 38 straipsnį. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl yra pagrindas manyti, kad V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras taip pat nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis, kuriuo dėl panašių veikų priimti labai skirtingi sprendimai – paskirti kriminalinę bausmę ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, yra prieštaringas, nesuderinamas su bausmės ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės principais.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
- jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
- savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
- susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Skundžiamame nuosprendyje teismas tik konstatavo, kad V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką prieš D. L., kad padaryta žala yra atlyginta ir kad yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, V. M. dėl šio nusikaltimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Įrodymų, kuriais grindžia savo išvadą, kad V. M. susitaikė su nukentėjusiąja, teismas nuosprendyje nenurodė. Teismo išvada, kad V. M. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, yra visiškai nemotyvuota.
Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas nuosprendyje tik konstatavo, bet nemotyvavo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimo, atskirai nepasisakė, kodėl yra pagrindo manyti, kad V. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir nesvarstė, ar galima V. M. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas neįvertino, kad V. M. per parą padarė du apysunkius nusikaltimus, kad veikos padarytos suduodant smūgius nukentėjusiesiems į galvą, D. L. – beisbolo lazda. Konstatavęs, kad V. M. abi veikas padarė kartu su kitu asmeniu, teismas neįvertino ir šios aplinkybės taikant BK 38 straipsnį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo – yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, atsižvelgti į kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, požiūris į darbą, nusikaltimo tikslas ir motyvas, padarinių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo padarymo būdas, atvykimas ir prisipažinimas, pastangos sušvelninti nusikaltimo padarinius, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą, bendrininkai ir pan.).
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal šią įstatymo nuostatą teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendyje turi apsvarstyti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo V. M. nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl yra pagrindas laikyti, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu V. M. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio nuostatas.
Dėl teismo nuosprendžio turinio
Pagal BPK 305 straipsnio 4 dalį nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Teismo nuosprendžio turinys neatitinka šių BPK reikalavimų. Nuosprendyje nėra įrodymų, kuriais grindžiamos visos teismo išvados, neišdėstytas nukentėjusiosios parodymų turinys. Nuosprendyje taip pat tinkamai nenurodyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Minėtų BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Be to, šie pažeidimai turėjo įtakos ir V. M. nuteisimui pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už C. plėšimą, nes V. M. yra nuteistas už šį nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų teismo nuosprendis negali būti laikomas teisingu, todėl naikinamas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl byla iš naujo nagrinėtina pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti V. M. bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Albinas Sirvydis