Administracinė byla Nr. N⁶⁶²–284/2010

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 50.5

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas projekto vadovu, 2008 m. parengė statytojui V. K. gyvenamojo namo rekonstrukcijos (buto statyba vietoje seno susidėvėjusio) (duomenys neskelbtini), Varėnoje, projektą, kuris 2008 m. birželio 11 d. buvo pateiktas Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai. Projekte klaidingai nurodė statybos rūšį – rekonstrukcija, vietoj – nauja statyba. Senas butas buvo nugriautas. Suprojektavo naują gyvenamąjį namą, antrą gyvenamąjį namą žemės sklype, nesilaikant Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus išduotų projektavimo sąlygų nurodymo projektuoti ne arčiau 3 m nuo sklypo ribos ir tuo pažeidė kaimyninio žemės sklypo savininko interesus. Nėra pateiktas kaimyninio žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas dėl pastato statybos mažesniu kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos. Projekte nėra nurodyti pastato atstumai iki sklypo ribos, nėra žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos naudojimo teisės dokumento, nėra žemės sklypo geodezinių matavimų.

Institucija 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 189¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė – 3000 litų baudą.

 

II.

 

M. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažymėjo, kad buvo išduotos sąlygos rekonstrukcijai, jis atliko rekonstrukcijos projektą. Paaiškino, kad rekonstruojama dalis 1965 m. pastatyto namo, kuri 2005 m. buvo susidėvėjusi 70 procentų. Teoriškai karkasinis namas jau buvo visiškai susidėvėjęs ir dėl tos priežasties rekonstruojamas. Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą ir pažymėjo, kad jei keičiama tik dalis namo konstrukcijų, tai laikoma namo rekonstrukcija. Pabrėžė, kad nebuvo namo praplėtimo, jis buvo suprojektuotas tose pačiose ribose.

Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti nepakeistą. Pabrėžė, kad tai yra nauja statyba.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.

Teismas nurodė, kad pažeidimo padarymas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Gyvenamojo namo rekonstrukcija (buto statyba vietoje seno susidėvėjusio) (duomenys neskelbtini), Varėna, projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams 2008 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktu Nr. 20, fotonuotraukomis. Nurodė Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 ir 6 punktus, numatančius, kad statinio projektuotojas privalo parengti statinio projektą vadovaudamasis šio įstatymo nurodytais dokumentais, pataisyti statinio projektą pagal Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 punktus, aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 8.1, 8.5, 9.1-9.15 punktus ir pažymėjo, kad iš M. B. parengto Aiškinamojo rašto turinio, byloje esančių nuotraukų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų posėdžio metu akivaizdu, jog statinys buvo visiškai nugriautas ir atstatytas buvęs statinys, todėl yra nauja statyba, o ne rekonstrukcija.

Teismas pažymėjo, kad tiek savo skunde, tiek posėdžio metu pareiškėjas M. B. nurodė, kad pripažinus nurodytą statybos rūšį ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, o nauja statyba, būtų teisėti ir pagrįsti kiti Institucijos reikalavimai. Todėl, išskyrus vieną, kitų nustatytų pažeidimų teismas detaliau neanalizavo.

Nurodė, kad ginčo objekto statybos darbus priskyrus naujos statybos darbams, vadovaujantis aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" 8.6 papunkčio 2 dalies nuostata, techninės užduoties rodikliai ir reikalavimai turi atitikti statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus rodiklius bei reikalavimus. Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 31 d. išduotų Reg. Nr. 242 specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti sąvado 2 dalyje buvo nurodyta projektuoti ne arčiau 3 m nuo sklypo ribos. Pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija, jog pažeidė šį reikalavimą.

 

III.

 

M. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad nekilnojamojo turto registre tinkamai įregistruotas pastatas unikalus Nr. 3894-0014-7020 ir jo dalis unikalus Nr. 3894-0014-7020:0002. Nurodo Civilinio kodekso 4.6, 4.12, 4.13 straipsnius ir prieina prie išvados, kad šioje byloje pastatas kaip dalusis daiktas yra padalintas į du atskirus butus – savarankiškus daiktus, kurių paskirtis išliko ta pati – gyvenamoji. Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7, 18, 19, 20 ir 68 punktus, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą ir prieina prie išvados, kad butas yra savarankiška pastato dalis, o statinys apima pastato sąvoką.Pažymi, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte kalbama apie visą statinį kaip nekilnojamąjį daiktą, bet ne jo dalį – butą. Pabrėžia, kad buvo nugriautas ne visas statinys – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 3894-0014-7020, o trys nekilnojamojo daikto buto/patalpos, unikalus Nr. 3894-0014-7020:0002 sienos. Paaiškina, kad nugriautosios pastato dalies iš esmės liko tas pats pamatas, ant kurio savininkas pastatė naujos kokybės laikančiąsias konstrukcijas – sienas. Pažymi, kad užsakovui priklausanti pastato dalis – butas, buvo fiziškai susidėvėjusi, kėlė grėsmę buto savininkams. Nurodo, kad naujos kokybės laikančiųjų konstrukcijų statybos vieta sutapo su senųjų. Paaiškina, kad pastato dalies – buto, kraštinių ilgis nurodytas 8,18 ir 5,12, o jo parengtame plane M 1:100 kraštinių A-B ilgis nurodytas 8200, kas atitinka 8,18, nes 2 cm paklaida galima dėl šiuolaikiškesnių matavimo prietaisų. Tarp taškų 1 ir 2 nurodytas atstumas 5120 visiškai sutampa su pažymėtu plane. Projekte numatytas pločio padidėjimas nuo 5120 iki 5420 sąlygotas sienoms naudotinų medžiagų – rąstų, kurių susikirtimo vietoje į išorę išsikiša rąsto dalys, nesiliečiančios su pamatu („kabo ore“). Pažymėjo, kad nepasitvirtino nutarime išvardinti jo pažeidimai dėl atstumo iki sklypo ribos ir pažeistų kaimyno interesų. Pabrėžia, kad civiliniai teisės aktai negalioja atgal. Nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnoje, baigtas statyti 1965 metais, STR 2.02.01:2004 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ įsigaliojo 2004 m. 4 punkte nurodytas minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Nurodo, kad neprojektavo atskirai statomo gyvenamojo namo, o V. K. atskirai valstybei priklausančiame žemės sklype nestatė naujo gyvenamojo namo, kuriam turėtų būti taikomi minėti reikalavimai. Konstatuoja, kad nutarties motyvai nepagrįsti objektyvia medžiaga, išvados šališkos, netinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos.

Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad nagrinėjamui ginčui reikšmingas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 punktas, t. y. naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių, bei 8.1 ir 8.5 papunkčiai, įvardijantys naujos statybos tikslus: pastatyti naują statinį; atstatyti buvusį (sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Atkreipia dėmesį, kad visiškai nugriovus statinio dalį, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota atskiru unikaliu numeriu, išardžius pamatų dalį, statant naują statinį nesusijusį laikančiosiomis konstrukcijomis su šalia esančiu, neaišku, kas pertvarkoma esamame statinyje, kaip to reikalauja rekonstrukcijos sąvoka. Prieina prie išvados, kad suprojektuotas naujas, jokiomis konstrukcijomis nesusijęs statinys, pagal statinio statybos rūšis priskirtinas naujai statybai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

M. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 189¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad statinio projekto, parengto pažeidžiant kitus, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, statinio reikalavimus, pateikimas teisės aktų nustatyta tvarka statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam asmeniui tvirtinti užtraukia baudą statinio projekto vadovams ar statinio projekto dalies vadovams nuo 3000 litų iki 8000 litų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas pažeidimo padarymo laikas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje įtvirtinta „statinio projekto tvirtinimo“ sąvoka, nurodant, kad tai yra statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai.

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad nei Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, kuriuo paskyrė administracinę nuobaudą M. B. , nei pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė momento, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė statytojui V. K. statinio projektą tvirtinimui. Akivaizdu, kad M. B. inkriminuojamo pažeidimo padarymo momentas siejamas su projekto pateikimu Varėnos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijai 2008 m. birželio 11 d. Tačiau M. B. inkriminuoto ATPK 189¹ straipsnio 2 dalies dispozicija pažeidimo padarymą sieja su projekto pateikimu statytojui (užsakovui) tvirtinti, o ne projekto pateikimu savivaldybės komisijai spręsti klausimą dėl statybos leidimo išdavimo (b. l. 71-74, 75). Iš statytojo V. K. patvirtinto 2008 m. projekto (b. l. 16-55) nėra aišku, kada M. B. jam pateikė statinio projektą tvirtinimui. Prašyme išduoti statybos leidimą (b. l. 75), Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokole esantys duomenys taip nėra pakankami nustatyti statinio projekto teikimo statytojui tvirtinti datą.

Pažymėtina, kad kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma draudžiamų veiksmų padarymo laikas. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Sprendžiant, ar pažeidimo laiko nenurodymas protokole laikytinas esminiu trūkumu, turi būti įvertinama ir bylos medžiaga, t. y. ar galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų apie konkretų pažeidimo padarymo laiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, kada M. B. pateikė V. K. tvirtinti statinio projektą.

Šios priežastys leidžia daryti išvadą, kad nustatyti protokolų trūkumai yra esminiai, jų pašalinti teisme nėra galimybių, todėl byla turi būti grąžinama Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui tirti iš naujo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks jo prašymas netenkintinas, kadangi ATPK 279 straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas nenumatytas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. A⁴-689/2003, 2009 m. vasario mėn. 6 d. nutartis Nr. N⁵⁷⁵-325/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartis Nr. N⁶²-2891/2010).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

M. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį, Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (9.11.)ST8-8 panaikinti ir bylą grąžinti Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                      Audrius Bakaveckas

 

 

    Stasys Gagys

 

 

                                                                                                                   Romanas Klišauskas