Civilinė byla Nr. 2S-1940-431/2018

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29018-2019-1

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytą absoliučios konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimą. Nurodė, jog ieškovas nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo kalinamas (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pristatytas jau turėdamas teisę į lygtinio paleidimo svarstymą. Ieškovas teikė įstaigos administracijai prašymą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau (duomenys neskelbtini) eilę kartų pažeidė ieškovo teisę į savalaikio ir teisingo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, teisingą socialinio turimo išvados surašymą. Todėl ieškovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4703-331/2019 nurodė, jog bylą yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu ieškovui jo skundą grąžino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą absoliučią ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovą A. G. per 7 dienas nuo šios nutarties tinkamai patvirtintos kopijos jam įteikimo ištaisyti šioje nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

3.       Teismas nustatė, jog ieškovas nesuformulavo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo faktinio pagrindo, nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiama prašoma atlyginti neturtinė žala bei žalos dydis, nepasisakė dėl sąlygų, numatytų CK 6.250 straipsnyje, jai kilti. Ieškovas konkrečiai ir aiškiai nenurodo, kokiais veiksmais ir kaip būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas jam galimai padarė neturtinę žalą. Ieškovas apsiriboja Konstitucijos, eilės teisės aktų nuostatų atkartojimu, teisės teorijos elementų aiškinimu, tačiau jokių aiškių ir konkrečių reikalavimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių ieškinyje nenurodo. Be to, jis kalba apie jo nepagrįstą lygtinį nepaleidimą iš (duomenys neskelbtini), o lygtinio paleidimo klausimų šis teismas nesprendžia.

4.       Ieškovas privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes bei pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą, konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio negalima nustatyti ieškovo galimai pažeistos teisės pobūdžio ir tų materialinių teisinių pasekmių, kurių realiai jis siekia. Faktinį reikalavimo pagrindą, o taip pat ir patį reikalavimą turi formuluoti į teismą besikreipianti ginčo šalis, o ne teismas. Ši aplinkybė svarbi ir pareigą atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą turinčio asmens atžvilgiu. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad atsakyti privalo Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, tačiau nėra aišku, kodėl būtent ji (Lietuvos valstybę, kaip atsakovą, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali atstovauti ir kitos valstybinės institucijos, priklausomai nuo keliamo ginčo pobūdžio ir reiškiamų reikalavimų faktinio pagrindimo). Minėti trūkumai yra esminiai, jie neigiamai įtakoja galimybę nustatyti inicijuojamo ginčo ribas, tinkamą atsakovą, atsakovui – atsikirsti į ieškinį, o teismui – priimti sprendimą už akių.

5.       Ieškovas už pareikštą ieškinį nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kuris sudaro 3 proc. nuo prašomos priteisti sumos dydžio ir yra lygus 15 000 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 8 punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Pagal ieškinyje nurodomas aplinkybes ieškovas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto dispozicijoje įvardintų asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą, nes iš jo pateiktų aplinkybių turinio nėra pagrindo manyti, jog jis galimai nukentėjo nuo teisėjo, nagrinėjusio būtent civilinę bylą veiksmų.

II.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Teismo išvada, jog ieškovas nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo bei nenurodė faktinių aplinkybių ir įrodymų, vertintina kaip įžūli demagogija ir yra nesuderinama su absoliučia ieškovo teise į teisingą teismą. Ieškinyje yra aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl neturtinės žalos faktinio pagrindo. Ieškinys pateiktas dėl fakto, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu grąžino ieškovo skundą. Taip ieškovui buvo užkirstas kelias realizuoti absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

6.2.        Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir įrodymus, tai yra faktą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo administracinę bylą Nr. I-4703-331/2019, bet 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu ieškovo skundą grąžino. Deliktą sudarantis teismo aktas yra prieinamas teismo informacinėje sistemoje LITEKO. Todėl ieškovas neprivalo pateikti šio akto. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinę žalą įvertina teismas, todėl neturtinės žalos dydis nėra įrodinėjimo dalykas.

6.3.        Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas privalo įvardinti keliamo ginčo faktines aplinkybes, ginčo dalyką. Ieškinyje aiškiai suformuluotos ne tik ginčo faktinės aplinkybės, bet ir ginčo priešistorė, visos kitos ginčo aplinkybės. Ieškovas taip pat neprieštarauja, jog teismas savo iniciatyva įtrauktų ir kitas valstybines institucijas į bylą, jeigu tai yra būtina. Tačiau byloje pagal ieškovo pareikštą ieškinį dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo Lietuvos valstybę turi atstovauti Teisingumo ministerija. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

8.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

9.       Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

10.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės, Lietuvos valstybės, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šį reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybe, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą ieškovo teisę į teisingą teismą, tai yra Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I-4703-331/2019 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu grąžino ieškovo skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui buvo pagrįstai nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi šios jo nurodytos aplinkybės yra per daug lakoniškos, kad būtų galima tinkamai įvertinti, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Vilniaus apygardos administracinis teismas, taip pat nustatyti galimos ieškovui padarytos neturtinės žalos pagrindus ir jos dydį.

11.       Sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentu, jog teismas gali su kitose bylose priimtų teismų nutarčių turiniu susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Tačiau LITEKO sistemoje esantys Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-4703-331/2019 duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą dėl žalos atlyginimo, bet kartu išaiškino ieškovui, jog jo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu grąžino ieškovui skundą, įsiteisėjus šiai nutarčiai. Byloje taip pat yra duomenys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-663-575/2019 nagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties ir ieškovo atskirąjį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ieškovui taip pat išaiškino, jog jo ginčas dėl Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų ieškovo lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos vykdymo procese turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

12.       Atsižvelgiant į nutarties 11 punkte aptartas aplinkybes ir ieškinio nagrinėjamoje byloje turinį, nėra aišku, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. lydraščiu pažeidė ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir kuo pasireiškė ieškovui padaryta neturtinė žala. Nors pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį nustato teismas, ieškovas vis tiek turi nurodyti teismui visas faktines aplinkybes, į kurias pagal nurodytą straipsnį turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar tokia žala buvo padaryta, ar ji priteistina pagal kitų teisės aktų nuostatas, ir kokio dydžio yra ši žala. Ieškovas ieškinyje tokių faktinių aplinkybių nenurodė.

13.       Ieškovas atskirajame skunde taip pat neteisingai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Tuo tarpu ieškovas teigia, jog žalą jam padarė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą. Taigi pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto dispozicijoje įvardintų asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą.

14.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas, per kurį jis turi pašalinti ieškinio trūkumus, pasibaigė iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį jis turi pašalinti ieškinio trūkumus.

15.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Nustatyti ieškovui A. G. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, per kurį jis turi pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartyje.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė