Civilinė byla Nr. e2A-1604-852/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29932-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.5.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dori darbai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dori darbai“ ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dori darbai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. J.1 819,66 Eur tiesioginiu? nuostoliu?, 4 845 Eur negautu? pajamų, 5 procentu? dydz?io metines palu?kanas nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visiško i?vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovę asenizacinės transporto priemonės vairuotoju–operatoriumi. Atsakovas teikdavo komunalines, transporto, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų valymo paslaugas ieškovės klientams. Atsakovui buvo patikėta transporto priemonė kartu su papildoma įranga (dviem įmonės telefonais su abonentinėmis SIM kortelėmis, kuro nuolaidų kortele, navigacijos sistema, transporto priemonės dokumentais, transporto priemonės užvedimo rakteliais, užvedimo laidų komplektu, gesintuvu, laužtuvu, lempučių komplektu, kastuvu, atsuktuvų bei raktų rinkiniu, tempimo lynu ir kt.) darbo funkcijoms atlikti. Tarp ieškovės ir jos darbuotojų buvo susiklosčiusi praktika, kad darbuotojai, suteikę paslaugas klientams, gali iš jų imti grynuosius pinigus ir išduoti pinigų priėmimo–perdavimo kvitus. Ieškovė suteikdavo darbuotojams galimybę disponuoti surinktais pinigais, t. y. pirkti kurą transporto priemonei, apsaugines darbo priemones, atsiskaityti už transporto priemonės serviso paslaugas ir pan. Darbuotojai privalėdavo kartą per vieną ar dvi savaites ieškovei perduoti iš klientų surinktus grynuosius pinigus bei kitas išlaidas (kuro transporto priemonei, apsauginių darbo priemonių, serviso paslaugų transporto priemonei ir pan.) pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitas faktūras ar prekių ir / ar paslaugų pirkimo kvitus. 2017 m. rugpjūčio 18 d., tikrinant buhalterinius duomenis, buvo pastebėta, jog trūksta visų atsakovo žinioje buvusių surinktų pinigų. Vadovas paprašė grąžinti grynuosius pinigus, bet atsakovas pareiškė, kad juos išleido asmeninėms reikmėms. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. atleido atsakovą iš darbo. Per savaitę nuo atsakovo atleidimo ieškovės direktorius kreipėsi į policiją ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau atsakovo sesuo prašė ieškovės suteikti galimybę atsakovui, atsiimti pareiškimą ir vėl jį įdarbinti. Paaiškino, kad atsakovas gailisi dėl savo veiksmų bei ketina atidirbti pasisavintas pinigines lėšas. Nurodė, kad jam tuo metu buvo sunkus gyvenimo laikotarpis – skyrėsi su žmona, augino mažametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas. Ieškovės vadovas atsiėmė policijai pateiktą pareiškimą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai įdarbino atsakovą vairuotoju–operatoriumi. 2017 m. lapkričio 20 d. – 23 d. situacija pasikartojo. Atsakovas nurodytomis dienomis neatvyko į darbą, o į namus jis buvo grįžęs su transporto priemone. Ieškovės vadovas, sužinojęs, kad atsakovas neatvyko į darbą, bandė susisiekti su juo darbo funkcijoms atlikti patikėtų telefonų numeriais, asmeniniu atsakovo telefono numeriu, tačiau atsakovas nereagavo nei į skambučius, nei trumpąsias SMS žinutes. Ieškovė sužinojo, kad atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl neatsiliepė. Sužinojus apie atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovė 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovą atleido. Atgavus dokumentus ir patikrinus buhalterinius duomenis, ieškovė nustatė, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 7 d. – rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. – lapkričio 23 d. laikotarpiais iš viso pasisavino 2 136 Eur grynųjų pinigų, kurie jam buvo perduoti ieškovės klientų už paslaugas. Pasisavintos sumos dydį įrodo atsakovo pateiktos ataskaitos už 2017 m. rugpjūčio 7 d. – rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. – 2017 m. lapkričio 20 d. laikotarpį. Iš negrąžintos sumos ieškovė nereikalauja 316,34 Eur, nes šią sumą ieškovė išskaičiavo iš galutinio atsiskaitymo su atsakovu. Ieškovė reikalauja pasisavintų 1819,66 Eur. Atsakovas negrąžino ieškovei automobilio. Ieškovė transporto priemonėje sumontuotos sistemos pagalba nustatė, kad transporto priemonė yra adresu Vilniuje, Kalvarijų g. 161. Į ją negalėjo patekti, su atsakovu nepavyko susisiekti. Ieškovė negalėjo teikti paslaugų savo klientams. Transporto priemonės rakteliai, dokumentai, kuro nuolaidų kortelė, navigacijos sistema ir du telefonai su abonentinėmis SIM kortelėmis buvo atgauti tik 2017 m. gruodžio mėnesio viduryje. Atsakovas nurodė ieškovei dėl daiktų atgavimo kreiptis į jo žmoną. Atsakovo žmona perdavė transporto priemonės raktelius, jos dokumentus, kuro nuolaidų kortelę, navigacijos sistemą ir du telefonus su abonentinėmis SIM kortelėmis. Ieškovei atgavus transporto priemonę, buvo atlikta transporto priemonėje buvusios įrangos inventorizacija. Ieškovė nustatė, kad trūksta transporto priemonės užvedimo laidų komplekto, gesintuvo, laužtuvo, atsarginio transporto priemonės lempučių komplekto, kastuvo, atsuktuvų bei raktų rinkinio, visrakčio, tempimo lyno, hidraulinės bei variklio alyvos, kėliklio (domkrato), replių, plaktukų, naujų darbinių rūbų bei batų komplekto, 145 litrų dyzelinio kuro transporto priemonės bake. Bendra atsakovo pasisavintos papildomos įrangos vertė sudaro apie 465,00 Eur. Ieškovė šios sumos priteisti neprašė, kadangi negali realiai įrodyti, kad daiktai automobilyje buvo, ir kokia jų vertė. Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų (automobilio negrąžinimo) taip pat negavo iš anksto numatytų 4 845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku. Atsakovas, ieškovės paskaičiavimu, negrąžino transporto priemonės 19 dienų, per patį darbymetį – 2017 m. lapkričio pabaigoje ir 2017 m. gruodžio pradžioje, kuomet smarkiai sutrumpėja šviesus paros metas, žmonės daugiau laiko praleidžia namie, naudoja daugiau vandens, dėl ko stipriai išauga ieškovės paslaugų poreikis. Ieškovė pagal atsakovo 2017 m. teiktas ataskaitas apskaičiavo, kiek buvo aptarnauta klientų ir surinkta pinigų – per dieną vidutiniškai grynosios pajamos (atskaičius išlaidas) sudaro 255 Eur, todėl ieškovei negalėjus 19 dienų naudotis transporto priemone, ieškovė negavo 4 845 Eur planuotų gauti pajamų. Pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 2018 m. rugpjūčio 18 d. ataskaita? grynosios pajamos sudarė 1 149 Eur per 4 darbo dienas, pagal 2017 m. lapkričio 7 d. – 2017 m. lapkričio 20 d. ataskaita? grynosios pajamos sudarė 2 166,00 Eur per 9 darbo dienas. Ieškovė pažymėjo, kad ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas iki šios dienos nėra atlyginęs ieškovei padarytos turtinės žalos.
2. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl žalos iš buvusio darbuotojo išieškojimo į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 6 d., todėl, kad dėl neteisėtos atsakovo veiklos jis iš pradžių kreipėsi į policiją (2017 m. gruodžio 5 d.), tikėjosi, kad ikiteisminio tyrimo pagalba ieškovei pavyks išsiieškoti iš atsakovo padarytą žalą. 2019 m. liepos 2 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, pagal kurią baudžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur nuostolių atlyginimo ir 375 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas D. J. dirbo UAB „Dori darbai“ vairuotojo pareigose laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. Iš darbo atleistas UAB „Dori darbai“ direktoriaus įsakymu Nr.2017-23 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 3 punktą (įsakyme nurodyta DK 36 straipsnio 3 dalis), darbdavio valia. Darbo ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Dori darbai“ prašymą D. J. dėl žalos atlyginimo, kadangi prašymas buvo paduotas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujino.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui dėl materialinės žalos atlyginimo spręstinas teisme iš esmės, nes bendras trijų metų terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, ieškovės nebuvo praleistas (DK 15 straipsnis). Teismas nustatė, kad darbo sutartyje nuostatų dėl įpareigojimų darbuotojui atsakyti už žalą ar pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įstatymų nustatyta tvarka įtvirtinta nebuvo. Kolektyvinė sutartis taip pat nebuvo sudaryta.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės patirtų nuostolių sumą patvirtina byloje esančios ataskaitos, kurias pildė atsakovas ranka, žymėdamas grynaisiais gautus mokėjimus. Pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. – 2018 m. rugpjūčio 18 d. ataskaitą negrąžinta pinigų suma yra 846,00 Eur; pagal 2017 m. lapkričio 7 d. – 2017 m. lapkričio 20 d. ataskaitą negrąžinta pinigų suma yra 1 290,00 Eur, tačiau iš šios sumos yra atimta 316,34 Eur suma, kuri atsakovui nebuvo išmokėta galutinio atsiskaitymo metu, kaip dalies žalos padengimas ieškovei. Atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė. Bendra negrąžintų pinigų suma 1819,66 Eur. Kad atsakovas galėjo tam tikrą dalį gautų pinigų panaudoti kuro pylimui, būtinų prekių įsigijimui ar net darbo užmokesčio išsimokėjimui, patvirtina atsakovo apklausa ikiteisminiame tyrime, bei ieškovės vadovo paaiškinimai teisme ir apklausa ikiteisminio tyrimo metu.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent, neįrodė atsakovo neteisėtos veikos – tyčinio pinigų pasisavinimo. Įmonėje nebuvo nustatyta tvarka dėl vairuotojų atsiskaitymo, surinkus pinigus iš klientų už teiktas paslaugas. Atsakovas ikiteisminiame tyrime yra nurodęs, kad pinigus paduodavo direktoriui sutartoje vietoje, jam nebuvo išduodami pakvitavimai apie priimtas, gautas sumas, kartais iš surinktų pinigų vairuotojai pildavosi kurą transporto priemonėms, kartais tai buvo užskaitoma už neišmokėtą darbo užmokestį, pinigų priėmimo–perdavimo kvitai nebuvo rašomi. Esant tokioms prieštaringoms aplinkybėms byloje, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, veikdamas tyčia, surinkęs pinigus iš klientų, jų neperdavė ieškovei.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie darytą inventorizaciją ar surinktų lėšų sutikrinimą pagal dirbusius vairuotojus ir aptarnautus klientus, atsakovui išmokėtą darbo užmokestį iš jo paties surinktų iš klientų pinigų. Įmonėje nebuvo griežtos surinktų pinigų apskaitos, čekių, kvitų išrašymo ir jų apskaitymo įmonėje tvarkos nei praktikos.
10. Teismas sprendė, kad ieškovė visiškai neįrodė materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nesant įrodymų apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir jų priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala, nėra pagrindo 1 819,66 Eur tiesioginių nuostolių priteisimui.
11. Teismas pripažino ieškovę įrodžius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo gauti numatytų 4 845,00 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti atsakovui dirbant įprastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausančio turto. Pajamos negautos dėl to, kad atsakovas neteisėtai pasisavino ir daugiau kaip dvi savaites negrąžino transporto priemonės raktelių, transporto priemonėje buvusio turto, transporto priemonės dokumentų. Šias aplinkybas teismas laikė įrodytomis ieškovės vadovo paaiškinimais teisme, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais E. E., atsakovo D. J. ir A. A. parodymais. Teismas vertino, kad šiuo atveju, yra sąlygos pripažinti atsakovą kaltu dėl negrąžintos transporto priemonės ir kito turto, nebendradarbiavimo su ieškovės atstovais, trukdant ieškovei toliau naudotis automobiliu bei gauti pajamas. Teismas pripažino, kad ieškovės skaičiavimai yra pagrįsti įmonės veiklos pajamomis atitinkamu laikotarpiu, ir nėra dirbtinai padidinta suma, atsižvelgiant į byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio ir 2017 m. lapkričio mėnesio ataskaitas apie surinktus pinigus iš klientų, nesant byloje nurodytas pajamų sumas paneigiančių įrodymų (CPK 185 straipsnis).
12. Teismas sumažino negautų pajamų atlygintiną sumą iki 2 000 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad šalių – darbdavio ir darbuotojo nelygiavertė padėtis, darbdavys neįrodė, jog įdėjo pakankamai pastangų, kad būtų išvengta tokių nuostolių dėl negalėjimo naudotis transporto priemone, į nevienodą turtinę abiejų šalių padėtį, jog ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, o atsakovas fizinis asmuo, darbuotojas ir jo turtinė padėtis ženkliai blogesnė, vadovavosi civiliniame procese aktualiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kad nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui labai sunkių padarinių.
13. Teismas nepriteisė ieškovei procesinių palūkanų, nurodydamas, kad vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
14. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, 302,50 Eur išlaidas už ieškinio parengimą, taip pat 363 Eur dėl ieškinio ikiteisminiame tyrime parengimą. Atsižvelgė į teiktų teisinių paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, taip pat į tai, kad ieškinio dalis dėl pinigų pasisavinimo buvo atmesta, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisė ieškovei 375 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dori darbai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1819,66 Eur tiesioginiu? nuostoliu?, 4845,00 Eur negautu? pajamu?; 815,50 Eur byline?jimosi is?laidu?, sumoke?tu? pirmosios instancijos teisme, 105,00 Eur z?yminio mokesc?io, sumoke?to uz? apeliacini? skunda?, 242,00 Eur byline?jimosi is?laidu? uz? apeliacinio skundo parengima?. Pažymėjo, kad kita? Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo dali? prašo palikti nepakeista?. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas sprendime nurode?, kad ies?kove?s patirtu? nuostoliu? suma? patvirtina byloje esanc?ios ataskaitos. Taip pat, kad ieškovė nei?rode? visu? bu?tinu?ju? civiline?s atsakomybe?s sa?lygu?, o bu?tent, nei?rodyta atsakovo neteise?ta veika – tyc?inis pinigu? pasisavinimas. Ieškovė su tuo nesutinka, nes atsakovas pasisavino jam darbo teisiniu? santykiu pagrindu patike?ta? pinigu? suma?, kuria? atsakovas surinko is? ieškovės klientu?, vykdydamas darbo funkcijas. Ikiteisminio tyrimo apklausu? metu atsakovas prisipaz?ino, kad po pirmojo atleidimo is? darbo jis pasisavino apie 500,00 Eur grynu?ju? pinigu? suma?, tac?iau atsakovo ranka pildytoje ataskaitoje matyti, kad pasisavinta suma sudare? 846,00 Eur. Ikiteisminio tyrimo apklausu? metu, atsakovas i?vardino, kad savavalis?kai is?simoke?jo sau atlyginima? uz? du me?nesius, nors jo paties ranka pildytoje ataskaitoje matyti, kad pasisavinta suma yra z?enkliai didesne? nei jam priklause?s atlyginimas (1 290 Eur surinktu? grynu?ju? pinigu? is? ieškovės klientu?).
15.2. Ikiteisminio tyrimo vykusiu? apklausu? metu atsakovas ais?kiai i?vardino kokia yra grynu?ju? pinigu?, gautu? is? klientu? uz? atliktus darbus, perdavimo darbdaviui tvarka ir prisipaz?ino, kad pasisavino jam patike?tus grynuosius pinigus, ieškovei negra?z?ino.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė i?rode?, jog de?l atsakovo neteise?tu? veiksmu? ies?kove? negale?jo gauti numatytu? 4845,00 Eur pajamu?, kurias pagri?stai tike?josi gauti atsakovui dirbant i?prastu darbo grafiku ir nepasisavinus jam nepriklausanc?io turto. Teismas pripaz?ino, kad ies?kovės skaic?iavimai yra pagri?sti i?mone?s veiklos pajamomis atitinkamu laikotarpiu, ne?ra dirbtinai padidinta suma. Tačiau teismas nepagri?stai ir labai z?enkliai sumaz?ino negautu? pajamu? dydi? iki 2000,00 Eur. Nuostoliu?, kaip pinigine?s z?alos is?rais?kos, turi bu?ti atlyginama tiek, kiek nukente?je?s asmuo prarado de?l neteise?tu? z?ala? padariusio asmens veiksmu?, nes toks atlyginimas atitinka z?alos kompensavimo funkcija? (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-127/2012).
15.4. Ieškovė, kaip darbdavė, privalo suteikti darbuotojui visas priemones darbo funkcijoms atlikti, t.y. nagrine?jamu atveju transporto priemone? yra pagrindine? priemone? darbuotojui atlikti paskirta? darba?. Ieškovė transporto priemone?je buvo i?montavusi navigacine? sekimo sistema?, kurios pagalba galima nustatyti transporto priemone?s buvimo vieta?. Ne karta? skambino bei ras?e? atsakovui trumpa?sias SMS z?inutes, siekdamas susigra?z?inti transporto priemone?, nepavykus susisiekti, vyko į atsakovo gyvenama?ja? vieta?. Ieškovė mano, kad i?de?jo pakankamai pastangu?, jog bu?tu? is?vengta nuostoliu? de?l negale?jimo naudotis transporto priemone. Tode?l pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad apeliantas nei?de?jo pakankamai pastangu?, jog bu?tu? is?vengta nuostoliu? de?l negale?jimo naudotis transporto priemone, yra nepagri?stas.
15.5. Atsakovas nepateike? i?rodymu? pagrindz?ianc?iu?, kad visis?kas nuostoliu? atlyginimo principo i?gyvendinimas sukeltu? jam labai sunkiu? padariniu?, taip pat nepateike? teismui pras?ymo de?l nuostoliu? dydz?io maz?inimo, tode?l remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai turi bu?ti atlyginami visis?kai.
15.6. Nustac?ius, kad ieškovės ies?kinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, skundžiamo sprendimo dalis de?l byline?jimosi is?laidu? ture?tu? bu?ti pakeista, priteisiant visas patirtas byline?jimosi is?laidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
17. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos ribų
18. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, kuri, darbdavio teigimu, atsirado dėl to, jog darbuotojas pasisavino jam patikėtus pinigus ir negrąžino jam išduotos transporto priemonės pasibaigus darbo santykiams.
19. Apeliantė UAB „Dori darbai“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo 1819,66 Eur tiesioginių nuostolių, 2845 Eur negautų pajamų, ir taip pat prašo priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (815,50 Eur). Apeliantė pažymi, kad ji neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2000 Eur negautų pajamų.
20. Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti ir tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas. Be to ieškovė šiuos reikalavimus siejo su skirtingais atsakovo padarytais darbo pareigų pažeidimais. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl apeliantės ginčijamų reikalavimų, kurie sudaro apeliacijos objektą.
Dėl apeliantės reikalavimo priteisti tiesioginius nuostolius
21. Šioje byloje UAB „Dori darbai“ įrodinėjo, kad ji patyrė 1 819,66 Eur tiesioginių nuostolių, nes darbuotojas D. J. surinkęs tokią pinigų sumą iš įmonės klientų, pinigų neperdavė darbdaviui, o juos pasisavino, t. y. panaudojo savo reikmėms.
22. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas D. J. buvo priimtas į darbą du kartus, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. Abu kartus atsakovas dirbo įmonėje UAB „Dori darbai“ asenizacinės transporto priemonės vairuotoju–operatoriumi.
23. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl atsakovo vykdomų darbo funkcijų, įskaitant tai, kad jam buvo pavesta paimti pinigus iš klientų už suteiktas paslaugas. Iš 2019 m. birželio 17 d. akistatos protokolo tarp D. J. (atsakovo) ir E. E. (UAB „Dori darbai“ vadovo) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-17 bylos t. 3, b. l. 26), matyti, kad atsakovas patvirtino įmonės vadovo E. E. paaiškinimus apie darbdavio nustatytą pinigų paėmimo ir apskaitos tvarką, t. y. kad jis turėjo priimti pinigus iš klientų, juos apskaityti pagal darbdavio nurodytą ataskaitos formą ir paprastai kas savaitę ar dvi perduoti pinigus įmonės vadovui.
24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo D. J. surinktų pinigų neperdavimą darbdaviui, teismas vertino kaip atsakovo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio atsakovui taikytina atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino, konstatavęs, kad pinigų pasisavinimo faktas neįrodytas. Darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi prie šios civilinės bylos prijungto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-17 medžiaga. Paminėtina, jog šiame ikiteisminiame tyrime buvo nustatinėjamos turto pasisavinimo aplinkybės ir tiriama, ar buvo padaryta Baudžiamojo kodekso 183 straispnio 1 d. numatyta nusikalstama veika. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-čiojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šis nutarimas, išnagrinėjus ieškovės skundą, Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-čiojo skyriaus vyr. prokuroro 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu buvo paliktas nepakeistu. Šiame nutarime papildomai pažymėta, jog dėl D. J. neišmokėto darbo užmokesčio yra kilęs ginčas, kuris yra civilinio pobūdžio ir todėl negali būti sprendžiamas baudžiamosiomis ginčo sprendimo priemonėmis (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-17 bylos t. 3, b. l. 157).
25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovės vadovas E. E. keitė savo paaiškinimus dėl nuostolių dydžio ir negalėjo jų tiksliai įvardinti. Ieškovės UAB „Dori darbai“ vadovas E. E. ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad atsakovas neperdavė įmonei apie 3 000 Eur iš klientų surinktų pinigų. Tik baigus ikiteisminį tyrimą, kartu su skundu dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą jis pridėjo atsakovo užpildytas pinigų paėmimo ataskaitas, kurios jo teigimu, patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas iš klientų surinko 846,00 Eur ir per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. surinko 1 290 Eur, iš viso 2 166 Eur. Tačiau paminėtina, jog ir šie rašytiniai įrodymai nėra pakankami konstatuoti nuostolių dydį, nes ieškovės pateikti duomenys apie surinktus grynuosius pinigus, t. y. atsakovo pildytos ataskaitos, yra nepilni – ne už visą atsakovo darbo laikotarpį, o tik už kelis periodus. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės vadovas E. E. yra nurodęs, kad darbuotojo D. J. ataskaitų jis nesaugojo, – jas tiesiog išmesdavo (E. E. 2018 m. gruodžio 12 d. apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17, t. 1 b. l. 140). Todėl iš ieškovės pateiktų ataskaitų negalima objektyviai nustatyti atsakovo surinktų grynųjų pinigų kiekio. Šiuos rašytinus įrodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesirėmė kaip žalos dydžio įrodymu.
26. Byloje taip pat yra prieštaringi duomenys apie tai, kiek surinktų grynųjų pinigų atsakovas perdavė darbdaviui. Ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta, kad E. E. priimdamas pinigus iš atsakovo kada nors būtų išrašęs pinigų priėmimo į kasą orderį ar kitokį pakvitavimą. E. E. ikiteisminiame tyrime teigė, kad atsakovas per visą savo darbo laikotarpį perdavė pinigus tik sykį, o jo perduota suma buvo 250 Eur. Tuo tarpu atsakovas D. J. tvirtino, kad yra perdavęs pinigus tris kartus, – pirmą kartą apie 800 Eur ir išlaidas patvirtinančius čekius, antrą kartą – 500 Eur ir išlaidas patvirtinančius čekius, trečią kartą atidavė už savaitę surinktus 260 Eur ir išlaidas patvirtinančius čekius (2019 m. birželio 17 d. akistatos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b. l. 27). Atsakovas tvirtino, kad iš surinktų pinigų yra pirkęs darbo priemones, kurą, antifrizą, ir kad pateikdavo darbdaviui tai patvirtinančius čekius. Ikiteisminiame tyrime UAB „Dori darbai“ vadovas E. E. neneigė, kad atsakovas teikdavo čekius apie išlaidas, susijusias su darbo priemonių ir kuro įsigijimu. Tačiau šių čekių į šią bylą nepateikė.
27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įrodymai apie atsakovo surinktą iš klientų grynųjų pinigų sumą ir įrodymai apie tai, už kokią sumą atsakovas yra atsiskaitęs su darbdaviu, yra nepilni ir prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbdavio pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas D. J. pagal avansinę apskaitą yra skolingas ieškovės UAB „Dori darbai“ nurodytą 2 166 Eur sumą.
28. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėti prieštaravimai nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškinio reikalavimą dėl ieškovės nurodytų tiesioginių nuostolių priteisimo. Įrodymų trūkumas, kaip teisingai paminėta prokuroro nutarime, neleidžia taikyti baudžiamosios atsakomybės, bet civiliniame procese yra taikomi mažesni įrodymų pakankamumo standartai, t. y. civiliniame procese remiantis tais pačiais ikiteisminiame tyrime surinktais įrodymais gali būti nustatyti visi reikalingi pagrindai civilinei atsakomybei taikyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).
29. Vertinant šios bylos įrodymus pagal paminėtas civiliniame procese taikomas įrodymų pakankamumo nuostatas (tikimybių pusiausvyros principą), galima daryti pakankamai patikimą išvadą, kad atsakovas vis dėl to nėra visiškai atsiskaitęs darbdaviui už surinktus pinigus iš klientų, nors ir ne tokią sumą, kuria nurodo ieškovė. Apeliantas pagrįstai teigia, kad pats atsakovas D. J. ikiteisminiame tyrime yra pripažinęs, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį darbdaviui buvo negrąžinęs „apie 500 Eur“ iš klientų surinktų pinigų, ir taip pat atsakovas yra pripažinęs, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, po to kai buvo nutraukta darbo sutartis, jis liko skolingas darbdaviui 745 Eur (2019 m. birželio 17 d. akistatos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b. l. 27 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. D. J. papildomos apklausos protokolas, ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 22). Taigi atsakovo neginčijama skola, kuriai jis neturi pateisinančių dokumentų, sudaro 1 245 Eur.
30. Pripažinęs minėtas aplinkybes dėl skolos realumo, pagal civiliniame procese taikomas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, būtent atsakovas D. J. turi pareigą įrodyti, kad skola neegzistuoja, t. y. yra padengta ar įskaityta. Nors atsakovas ikiteisminiame tyrime tvirtino, jog jis užskaitė skolą su jam neišmokėtu darbo užmokesčiu, bet tokių įrodymų, patvirtinančių įskaitymo aplinkybes bei priešpriešinio reikalavimo tikrumą, į bylą nepateikė. Ieškovė su atsakovo atliktu įskaitymu sutiko tik iš dalies, pripažindama, kad darbuotojas D. J. turėjo teisę įskaityti į skolą 316,34 Eur, t. y. sumą kuri atskaičius mokesčius jam turėjo būti išmokėta darbo sutarties nutraukimo metu kaip darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėnesį (2019 m. birželio 17 d. akistatos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b. l. 27, taip pat 2017 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderis 316,34 Eur sumai, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b. l. 152).
31. Nagrinėdamas šį darbo ginčą teismas taip pat neturi pagrindo laikyti įrodytais ir atsakovo ikiteisminiame tyrime išsakytus teiginius, kad po pirmo jo atleidimo 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvusią 500 Eur skolą darbdaviui jis „atidirbo“. Byloje nėra objektyvių duomenų apie darbdavio padarytas išskaitas žalos atlyginimui iš atsakovo darbo užmokesčio. Paminėtina, kad atsakovas į šią bylą neteikė atsiliepimo, žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo, ikiteisminiame tyrime nurodytų aplinkybių apie jo atliktą įskaitymą, kurios Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-čiojo skyriaus vyr. prokuroro 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarime buvo įvertintos kaip „civilinio pobūdžio ginčas“, nepatikslino ir įrodymais nepagrindė. Atsakovas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, kaip įskaitymų pagrindo, o darbdavio paaiškinimai apie visišką atsiskaitymą su atsakovu yra pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais – išlaidų orderiais ir mokėjimo pavedimais (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b.l. 149-152), kurių tikrumas ir patikimas nėra nuginčytas pagal civiliniame procese taikomas įrodinėjimo taisykles. Pagal darbdavio pateiktus dokumentus atsakovui yra išmokėta 150 Eur už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 84 – už 2017 m. rugsėjo mėnesį ir 349 Eur už 2017 m. spalio mėnesį ir kasos išlaidų orderiu atlikta užskaita – 316,34 Eur sumai. Pastebėtina ir tai, kad pagal CPK 410 straipsnio 2 dalies nuostatas darbo ginčams dėl žalos atlyginimo nėra taikomi šiame CPK skirsnyje numatyti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai, nustatantys teismo pareigą veikti aktyviai, esant reikalui savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikšto ieškinio ribas. Todėl atsakovui nesuformulavus reikalavimų, susijusių su jo teiginiais apie galimai jam neišmokėtą darbo užmokestį, tokių aplinkybių tyrimas neįeina į šio ginčo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ribas, o iš paminėtų bylos įrodymų nėra akivaizdu, kad su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir papildomai priteisti ieškovei iš atsakovo 928,66 Eur tiesioginių nuostolių (1 245 Eur – 316,34 Eur).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas
33. Ieškovė UAB „Dori darbai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 845 Eur žalos atlyginimo negautų pajamų forma. Šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas, nutraukus darbo santykius negrąžino komercinės (asenizacijos) paskirties transporto priemonės „Volvo FL7“, valstybinis Nr.DHR470, kurios ieškovė negalėjo panaudoti savo veikloje ir negavo pajamų.
34. Ieškovė nurodė, kad atsakovas transporto priemonės negrąžino 19 dienų, o ieškovės pajamos naudojant šią transporto priemonę klientų aptarnavimui, tuo metu kai su transporto priemone dirbo pats atsakovas, vidutiniškai per vieną dieną sudarė 255 Eur. Negautų pajamų apskaičiavimui ieškovė rėmėsi paties atsakovo pildyta ataskaita, pagal kurią 2017 m. rugpjūčio mėnesį grynosios pajamos vidutiniškai per dieną siekė 287,25 Eur , o 2017 m. lapkričio mėnesį per vieną dieną – 240,67 Eur (tokiu būdu, ieškovė teigė, kad vidutinės dienos pajamos yra 255 Eur).
35. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 2 000 Eur negautų pajamų, o kitoje dalyje šį reikalavimą atmetė. Kaip minėta, apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tiek, kiek jos reikalavimas nebuvo patekintas ir prašo papildomai priteisti 2 845 Eur negautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 313 straipsnio nuostatas, draudžiančias priimti apeliantui blogesnį sprendimą dėl jo paduoto apeliacinio skundo, ir į tai, jog atsakovas nėra pateikęs apeliacijos, vertina, kad šiuo atveju nėra priežasčių, dėl kurių teismas turėtų viršyti apeliacijos ribas ir savo iniciatyva spręsti dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies pagrįstumo.
36. Patikrinęs teismo sprendimą apskųstoje dalyje, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės teiginiai apie papildomai negautas pajamas, yra neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistiną negautų pajamų dydį pagrįstai atsižvelgė į CK 6.251 straipsnio 2 dalies nustatas, t. y. į šalių – darbdavio ir darbuotojo – nevienodą turtinę padėtį, į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, o atsakovas fizinis asmuo, darbuotojas ir jo turtinė padėtis ženkliai blogesnė. Taip pat teismas pagrįstai vertino, jog darbdavys neįrodė, kad įdėjo pakankamai pastangų, jog būtų išvengta tokių nuostolių dėl negalėjimo naudotis transporto priemone ir vadovaujantis civilinei atsakomybei aktualiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstai konstatavo, kad ieškovei neturi būti priteisiami didesni nei 2 000 Eur nuostoliai negautų pajamų forma. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįstos.
37. Pažymėtina, kad ieškovės darbuotojas A. A., su kuriuo atsakovas dirbo kartu, duodamas paaiškinimus ikiteisminiame tyrime patvirtino, kad darbdaviui buvo žinoma transporto priemonės buvimo vieta, t. y. kad atsakovas transporto priemonę buvo palikęs degalinėje netoli savo namų, ten kur įmonės vadovas atsakovui buvo leidęs laikyti šią transporto priemonę (2018 m. balandžio 27 d. apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17 t. 1, b. l., 158). Be to byloje nustatyta, kad transporto priemonėje buvo įrengta palydovinė sekimo įranga ir darbdavys galėjo nustatyti jos buvimo vietą bet kuriuo metu (tokius duomenis ieškovė teikė įrodinėdama, kokius klientus atsakovas aptarnavo). Todėl teismas teisingai vertino, kad ieškovės pastangos pasiimti transporto priemonę nebuvo pakankamos ir nebuvo adekvačios šiai situacijai.
38. Apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla abejonių dėl ieškovės nurodytų negautų pajamų realumo. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė savo komercinėje veikloje naudojo dar vieną tokios pat paskirties transporto priemonę, o duomenų apie tai, kad tos transporto priemonės nepakako aptarnauti įmonės klientams, ieškovė nepateikė, t. y. byloje nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar ieškovė realiai negavo pajamų dėl to, kad atsisakė turimų užsakymų. Ieškovės teoriškai apskaičiuotos negautos pajamos iš ankstesnio laikotarpio šiuo atveju nėra pakankamas negautų pajamų realumo įrodymas. Paminėtina, kad ikiteisminiame tyrime atsakovas D. J. tvirtino, jog nuo 2017 m. spalio mėnesio darbo žymiai sumažėjo ir jis dirbo ne 6, bet tik 3–4 dienas per savaitę (2018 m. rugsėjo 24 d. papildomos apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-66013-17, t. 3, b. l. 22). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis pagrįstai vertino, kad tikslus nuostolių dydis nėra įrodytas, ir kad tokiu atveju teismo prerogatyvai priskirta teisė nustatyti nuostolių dydį remiantis teisingumo, protingumo kriterijais bei civilinės atsakomybės prigimtimi (CK 6.247 straipsnis).
39. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo papildomą žalos atlyginimą negautų pajamų forma netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Apeliantė prašo peržiūrėti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti visas ieškovės nurodytas 815,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės išlaidas sudarė 150 Eur žyminis mokestis, 302,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant ieškinį ir 363 Eur išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu ikiteisminiame tyrime. Teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir vadovavosi protingumo ir teisingumo kriterijais.
42. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertina, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos iš esmės laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
43. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti 6 664,66 Eur žalos atlyginimo, o teismas, įskaitant apeliacinės instancijos teismo papildomai priteistą 928,66 Eur sumą, iš viso ieškovei priteisė 2 928,66 Eur, t. y. šioje byloje yra patenkinti 44 procentai ieškinio reikalavimų (2 928,66 X 100 / 6 664,66). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas taikant šią atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei turėtų būti priteista 358,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (815,50 X 44 /100). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nežymiai didesnė (375 Eur), todėl, atsižvelgiant į CPK 313 straipsnio nuostatas, teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeičiamas.
44. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 347 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas patenkino 20 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (iš apeliantės ginčijamos 4 664,66 Eur sumos priteisė 928,66 Eur). Pagal šią proporciją apeliantei priteisiama atitinkamai proporcinga jos patirtų išlaidų suma, t. y. 69,40 Eur (347 X 20 proc. /100).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliantės UAB „Dori darbai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti papildomai priteisiant ieškovei UAB „Dori darbai“ iš atsakovo D. J. 928,66 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Dori darbai“, juridinio asmens kodas 302342799, iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 69,40 Eur (šešiasdešimt devynis eurus, 40 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas