Civilinė byla Nr. e2-1505-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01092-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.14.3   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašo: uždrausti atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Grožio kultas“ pardavinėti nuotolinius mokymus, pasiekiamus ieškinyje nurodyta nuoroda, kurių metu klientai yra apmokomi; uždrausti atsakovei naudotis patentu Nr. 6629, Dirbtinių blakstienų priklijavimo būdas, saugoma blakstienų priauginimo technika ir nedelsiant išimti nuorodas, kuriomis internetu būtų galima įsigyti šios technikos mokymus; uždrausti atsakovei savo reklaminėje medžiagoje naudoti visą, su Plunksnine blakstienų priauginimo susijusią medžiagą, įskaitant vaizdinę medžiagą; įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti iš atsakovei priklausančių internetinių svetainių www.gkacademyonline.com bei www.groziokultas.lt, socialinių tinklų YouTube, Instagram ir Facebook paskyrų.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – uždrausti atsakovei teikti paslaugas tretiesiems asmenims (pardavinėti mokymus, o jau parduotus mokymus vykdyti), kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami ieškovės patentuoto išradimo – Plunksninės blakstienų priauginimo technikos, suteikiamas teises bei apriboti prieigą prie nuotolinių mokymų kursų, pasiekiamų nuoroda.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė ieškovei R. A. 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė tokį patį ieškinį teismui teikia antrąjį kartą (pirmasis ieškovės ieškinys teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi grąžintas ieškovei konstatavus, kad ji nepašalino ieškinio trūkumų, civilinė byla Nr. e2-3731-794/2020). Susipažinęs su ieškovės reikalavimais, teismas nustatė, kad ieškovė neatsižvelgė į minėtoje byloje teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir jų nepašalino, t. y. nors teismas jau yra nurodęs 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, kad ieškovė reiškia daugiau nei vieną neturtinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškiniu pareikšti keturi skirtingi neturtinio pobūdžio reikalavimai. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymą apie 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y tik už du už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas. Todėl ieškovė turi sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už visus ieškinyje keliamus reikalavimus. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-3731-794/2020, 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi grąžindamas ieškovei ieškinį, grąžino jai ir sumokėtą žyminį mokestį, kurio kitoje byloje teismas negali įskaityti. Be to, ieškovė taip pat turi sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Apeliantė R. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuriame nurodo, kad apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinyje keliamų reikalavimų išskaidymas yra netinkamas, kadangi išskirti neturtiniai reikalavimai yra išvestiniai vienas kito atžvilgiu, o toks jų išskyrimas apriboja ieškovės galimybes apginti jos, kaip patento savininkės, Lietuvos Respublikos patentų įstatyme (toliau – Patentų įstatymas) įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Priešingai, tai sukurtų situaciją, kuomet teismui patenkinus tik vieną iš keliamų ieškinio reikalavimų, susidarytų teisinis vakuumas, leidžiantis atsakovei ir toliau tęsti neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovės kuriama reklaminė medžiaga ir turinys yra kuriamas būtent socialiniams tinklams bei juos pasiekiančio srauto aktyvinimui, tokiu būdu atsakovei priklausančios Instragram, YouTube ir Facebook paskyrose yra gausu turinio, kuris informuoja apie patentuotą plunksninę blakstienų priauginimo techniką bei ją tiesiogiai sieja būtent su ieškovės vardu. Atsižvelgiant, kad turinys jau yra patalpintas, jis bet kuriuo metu gali būti dar kartą suaktyvinamas nuperkant reklamą (naudojantis atitinkamų socialinių tinklų įrankius), kuri yra orientuota būtent į tikslinę šios mokymo technikos auditoriją. Analogiška situacija ir su atsakovei priklausančiose svetainėse esančiu turiniu. Siekiant, kad ji būtų kaip įmanoma aukščiau rodomas Google paieškos sistemoje, pastaruosiuose yra nemaža dalis turinio, kuris yra siejamas su SEO (angl. searchine engine optimization) sistemomis, leidžiančiomis atsakovės parduodamus ir su patentuota technika susijusius mokymus rodyti pirmiau nei pavyzdžiui ieškovės. Kaip matyti ir nurodyto, šių reikalavimų išskyrimas taip pat nėra proporcingas, kadangi draudimas naudoti su plunksnine blakstienų priauginimo technika susijusią reklaminę medžiagą nėra įgyvendinamas turinio nepašalinus iš socialinių tinklų bei atsakovei priklausančių interneto svetainių, kadangi turinį (reklamas ir reklaminę medžiagą) pašalinus tik iš kelių socialinių tinklų paskyrų, ar tik iš internetinių svetainių, paieškų sistemų konfigūracijos ir toliau vartotojams leis pasiekti atsakovės svetainę taip klaidindamos vidutinius vartotojus. Galiausiai, vadovaujantis Patentų įstatymo 52 straipsnio 4 dalis, ieškinyje nurodyti reikalavimai taip pat patenka į šiame įstatyme nurodytą draudimo apimtį, kadangi patentuotos technikos mokymosi paslaugų teikimas, yra tiesiogiai susijęs su vykdoma reklama bei pardavimais pasiekiamais per atsakovės internetines svetaines. Galiausiai pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo nurodė, kad ieškovės sumokėtas žyminis mokestis negali būti įskaitytas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į atskirajame skunde išdėstytus argumentus prašo pripažinti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, teismo suformuoti ieškinio reikalavimai buvo išskirti netinkamai; nustatyti, kad ieškiniu keliami reikalavimai buvo tinkamai suformuoti 2020 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame ieškinyje ir tik už pastaruosius turi būti mokamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas žyminis mokestis; įskaityti faktiškai negrąžintą žyminį mokestį, kuris ieškovei grąžinamas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3731-794/2020) į žyminio mokesčio sumą mokėtiną pateikiant nagrinėjamą ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas trūkumų pašalinimui, teisėtumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

7.       Pagal CPK 326 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

8.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, teismo suformuoti ieškinio reikalavimai buvo išskirti netinkamai; nustatyti, kad ieškiniu keliami reikalavimai buvo tinkamai suformuoti 2020 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame ieškinyje ir tik už pastaruosius turi būti mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas žyminis mokestis, spręstina, kad apeliantė prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. 

10.       Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

11.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ji yra įpareigota primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už du neturtinius reikalavimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad jos ieškinyje keliami reikalavimai yra išvestiniai, todėl žyminis mokestis mokėtinas už du reikalavimus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

12.       Apeliantė ieškinyje prašo: 1. uždrausti atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Grožio kultas“ pardavinėti nuotolinius mokymus, pasiekiamus ieškinyje nurodyta nuoroda, kurių metu klientai yra apmokomi; 2. uždrausti atsakovei naudotis patentu Nr. 6629, Dirbtinių blakstienų priklijavimo būdas, saugoma blakstienų priauginimo technika ir nedelsiant išimti nuorodas, kuriomis internetu būtų galima įsigyti šios technikos mokymus; 3. uždrausti atsakovei savo reklaminėje medžiagoje naudoti visą, su Plunksnine blakstienų priauginimo susijusią medžiagą, įskaitant vaizdinę medžiagą; 4. įpareigoti atsakovę nedelsiant pašalinti iš atsakovei priklausančių internetinių svetainių www.gkacademyonline.com bei www.groziokultas.lt, socialinių tinklų YouTube, Instagram ir Facebook paskyrų.

13.       Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šias teisės normas sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).

14.       Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi ieškovės keliami neturtinio pobūdžio reikalavimai yra savarankiški. Nors apeliantė ir teigia, kad kurio nors vieno iš jos pareikštų reikalavimų patenkinimas neapgins jos galimai atsakovės pažeidžiamų teisinių interesų, šis argumentas nepadaro jos keliamų reikalavimų išvestiniais. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje nekelia reikalavimo, kurio tenkinimas sąlygotų automatinį kitų, jos pareikštų reikalavimų patenkinimą, t. y. tiesiogiai priklausomų nuo pagrindinio reikalavimo tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismui taip pat lieka neaišku, kodėl apeliantės teigimu ji pagrindiniais laiko būtent du neturtinius reikalavimus, kitus laikydama išvestiniais, nors pavyzdžiui, teikdama ieškinį Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-3731-794/2020 pagrindiniu reikalavimu ji laikė vieną reikalavimą, už kurį žyminį mokestį ir sumokėjo (vėliau primokėdama už ieškinį dar 75 Eur).

16.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą už kiekvieną pareikštą savarankišką reikalavimą yra mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė reiškia keturis savarankiškus reikalavimus ir pateikia ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl bendra žyminio mokesčio suma už ieškinį sudaro 300 Eur. Taip pat apeliantė reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris yra apmokestinamas 38 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliantė yra sumokėjusi     150 Eur žyminį mokestį, ji įpareigotina primokėti 188 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

18.       Apeliantei taip pat išaiškintina, kad įstatymai numato apeliantei teisę teikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu ir iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad abu minėti prašymai privalo būti motyvuoti ir prie jų pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai.

19.       Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už pateikiamą ieškinį apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Dėl prašymo įskaityti žyminį mokestį

20.       Apeliantė skunde pateikė prašymą įskaityti faktiškai negrąžintą žyminį mokestį, kuris ieškovei grąžinamas 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3731-794/2020) į žyminio mokesčio sumą mokėtiną pateikiant nagrinėjamą ieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo konstatavo, kad kitoje byloje sumokėtas žyminis mokestis negali būti įskaitomas šioje nagrinėjamoje byloje.

21.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantė yra sumokėjusi 150 Eur dydžio žyminį mokestį 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 13 d., „Swedbank“, AB. Nurodyta žyminio mokesčio suma jai grąžinama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3731-794/2020.

22.       Pagal CPK 87 straipsnio 6 dalį šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais (tarp jų – ir kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo) teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje numatytais atvejais. 

23.       Nagrinėjamu aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įskaityti faktiški negrąžintą žyminį mokestį už naujai pateikiamą procesinį dokumentą, pirmosios instancijos teismas negali savo iniciatyva. Susipažinus su ieškovės ieškiniu, pateiktu šioje nagrinėjamoje byloje, nenustatyta, kad prašymą dėl žyminio mokesčio įskaitymo apeliantė būtų pateikusi pirmosios instancijos teismui, o šis nepagrįstai būtų tokį prašymą atmetęs.

24.       Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą aktualų nagrinėjamam klausimui, prašymas dėl žyminio mokesčio įskaitymo turi būti pateiktas bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės prašymo nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Apibendrinant išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti ieškovę R. A. iki šių metų lapkričio 8 dienos (imtinai) pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                         Antanas Rudzinskas