Nr. DOK-256
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00068-2024-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 21 d. paduotu ieškovo V. F. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo
ir prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Ieškovo V. F. paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. F. ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl 7524 Eur nuostolių atlyginimo.
Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. F. iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos 4525 Eur nuostolių atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė, ir priteisė atsakovei iš ieškovo 714,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 7 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, panaikino, ir dėl šios ieškinio dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo V. F. ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo 2885,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo bei priteisti atsakovei iš ieškovo 102 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kasaciniu skundu ieškovas V. F. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Byloje sprendžiamas iš teisinių konsultavimo ir informavimo paslaugų sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo kilęs perkančiosios organizacijos (atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos) ir paslaugų teikėjo (ieškovo V. F.) ginčas, susijęs su atsakovės civiline atsakomybe. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė ginčo esmę ir dalyką, nes nurodė ir vertino tai, kad ginčo šalys nesutaria dėl sutarties sąlygų aiškinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nenustatinėjo, nors to reikalauja kasacinio teismo praktika, tikrųjų užsakovo ketinimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 50 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iškraipė viešojo pirkimo sąlygų prasmę, nors techninės specifikacijos 2 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta: „Paslaugos bus perkamos 12 mėnesių, bet ne ilgiau nei bus nupirkta paslaugų už 9999 eurų be PVM, priklausomai nuo to, kuri sąlyga įvyks anksčiau“. Paslaugos teikėjas (ieškovas), išanalizavęs paraišką ir jos sąlygas, sutiko dalyvauti konkurse turėdamas teisėtą lūkestį, kad 12 mėnesių iš eilės jis turės nuolatinių pajamų arba per trumpesnį laiką (priklausomai nuo pirkimų intensyvumo) uždirbs ne mažiau kaip 9999 eurus. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje įsakmiai įtvirtinta: „Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų“. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kad užsakovės (atsakovės) parengtos viešųjų pirkimų sutarties punktai, suteikiantys teisę užsakovei vienašališkai priimti sprendimus arba iškreipiantys paraiškoje ir techninėje specifikacijoje dėstomas sąlygas, prieštarauja tiek materialiosios teisės normoms, tiek kasacinio teismo praktikai.
2. Sutarties kaina yra fiksuota. Tai visiškai atitinka VPĮ 86 straipsnio 3 dalies reglamentavimą ir užsakovė privalėjo laikytis suderėtos fiksuotos kainos. Sutarties keitimo, tarp jų ir kainos keitimo sąlygų šalys neaptarė ir tokios galimybės viešojo pirkimo sutartyje nenumatė. Apeliacinės instancijos teismas interpretavo šalių sutartą kainą ir taip pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalį. Viešojo pirkimo kaina ir vertė šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta formuluote: „bus nupirkta ne daugiau kaip už 9999 Eur be PVM“. Tokia formuluotė nustato ne užsakovės teisę rinktis konsultacijų kiekį, bet finansavimo ribą, kurios peržengti užsakovė negali. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai aiškino nurodytas viešojo pirkimo dokumentų sąlygas, todėl tos sąlygos neatitinka nei teisės normų reikalavimų, nei kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisinio apibrėžtumo (CK 1.2 straipsnis) teisinio tikrumo ir teisinio saugumo teisės principus.
3. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo 31 punkte pažymėjo, kad techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kad užsakovė neįsipareigoja nupirkti paslaugų už visą maksimalią kainą. Tokios sąlygos nėra ir pirminiame viešojo pirkimo dokumente – paraiškoje, o tai reiškia, kad tokia sąlyga negalėjo būti įtraukta ir į viešojo pirkimo sutartį. To neleidžia tiek VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, tiek ir kasacinio teismo išaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant sutarčių turinį. Kasacinis teismas išaiškino, kad prioritetas atiduodamas lingvistiniam sutarčių aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 57 punktas).
4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pastaroji proceso teisės norma nustato tik apeliacinės instancijos teismo teises. Sprendimo naikinimo teisinius pagrindus nustato CPK 329 ir 330 straipsniai. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra jokių teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas sprendimo naikinimas dėl pažeistų proceso arba materialiosios teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nemotyvuodamas savo sprendimo apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik proceso teisės normas, tačiau ir teisės principus, susijusius su teisiniu tikrumu ir teisiniu saugumu.
5. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu iš ieškovo priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau nei CPK normos, nei Advokatūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja situacijos tais atvejais, kai civilinį teisinį ginčą laimi advokatas, ginantis savo profesinės veiklos interesus. Advokatas, gindamas profesinius interesus, gaišta ne asmeninį, o profesinei veiklai skirtą laiką. Todėl profesinės veiklos sąnaudos turi būti vertinamos pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius. Šiame civiliniame teisiniame ginče ieškovas neteikė teismui prašymo atlyginti tokias profesinės veiklos sąnaudas, tačiau teismas, remdamasis CK 1.5 straipsnio principais, turėjo pagrindą įvertinti ieškovo profesinės veiklos sąnaudas ir spręsti jų priteisimo arba atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dengimo klausimą. Tais atvejais, kai nei civilinio proceso normos, nei specialūs įstatymai nenumato profesinius interesus ginančiam advokatui gauti teisingos satisfakcijos, jis yra diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą nenagrinėjamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui V. F. 169,29 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis Eur 29 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 222, kodas ZN92924.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė