Civilinė byla Nr. e2-3778-1159/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18743-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7     (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 25 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui R. G. ir jo atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei bei atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovui V. V.,

viešuose teismo posėdžiuose (2024 m. kovo 8, 21 d., balandžio 16 d., birželio 4, 6 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, A. Ž..

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. birželio 25 d. 12:50 val.

 

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2023 m. gruodžio 21 d. ieškiniu (CBP-18717) ir jo patikslinimais (DOK-59300, DOK-62918 , DOK-70555) pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus (2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolas Nr. EK-31-12);

2) pripažinti ieškovą 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas laimėtoju;

3) įpareigoti atsakovą priimti ieškovą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas;

4) priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę žalą – nuo 2024 m. sausio 16 d. iki ieškovo grąžinimo/priėmimo į pareigas dienos negauto darbo užmokesčio dydžio kompensaciją; 

5) priteisti ieškovui iš atsakovo 2000 Eur neturtinę žalą;

6) priteisti ieškovui ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinį ir jo patikslinimus grindė tuo, kad (ieškinio faktinis pagrindas):

1.1. Atsakovas 2023 m. lapkričio 23 d. užbaigė konkursą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas (toliau – Konkursas) rezultatus (2023-11-23 Konkurso komisijos protokolas Nr. EK-31-12) ir Konkurso laimėtoju nepagrįstai pripažino trečiąjį asmenį A. Ž. dėl šių konkurso pažeidimų:

1) konkurso nepaskelbė įgaliotas skelbti subjektas;

2) pažeisti konkurso paskelbimo terminai;

3) konkurso pareigybei nustatyti per maži kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. nepagrįstai nereikalaujant turėti mokslo daktaro laipsnį, turėti bibliotekininkystės ir bibliografijos spec. žinias, patirtį bei išsilavinimą;

4) teisės aktas, pagal kurį buvo organizuotas konkursas, nebuvo nurodytas skelbime, ieškovas, kaip pretendentas, nebuvo su juo supažindintas. Taip pat Konkurso komisijos nariai nebuvo supažindinti su teisės aktu, pagal kurį buvo organizuojamas ir vykdomas konkursas;

5) konkurso pretendentų atrankos būdas skelbime nebuvo paskelbtas;

6) nebuvo paaiškinta, kokiais kriterijais bei kokia balų nustatymo ir skyrimo tvarka remiantis bus vertinami Konkurso pretendentai, jų žinios, įgūdžiai, gebėjimai;

7) laimėtojo pateiktame CV nebuvo nurodyti įgūdžiai, kurie skelbime nurodyti kaip būtini (ž. r. pareiginių nuostatų 6.3, 6.6), t. y. atsakovas dokumentų turėjo nepriimti arba liepti tikslinti, o vėliau tų įgūdžių ir gebėjimų konkurso komisija net nepatikrino;

8) sudaryta pretendentų atrankos komisija iš neteisėtos sudėties, nekompetentinga, o komisijos nariai buvo šališki;

9) konkurso stebėtojui nebuvo leista dalyvauti Konkurso komisijos narių pasitarime iki pretendentų pasisakymų, kas galimai rodo išankstinius susitarimus;

10) konkurso pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai, kuriais negalėjo būti patikrinami vadovavimo gebėjimai;

11) konkurso pretendentų atrankos komisijos nariai vertindami ieškovą, jam skyrė per mažus balus, negalėjo vertinti balais tik atsakymų į savo užduotus klausimus, taip pat buvo neteisingai suskaičiuoti konkurso pretendentams komisijos narių duoti balai.

1.2. Konkurso tvarkos pažeidimai sukėlė ieškovui didelį stresą ir nerimą ir dėl to jis patyrė neturtinės žalos.

1.3. Ieškovo kadencija baigėsi 2024 m. sausio 15 d., kadangi jis turėjo būti paskelbtas laimėtoju 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso metu, todėl turėjo tęsti darbo santykius dar 5 metų kadencijai nuo 2024 m. sausio 16 d. Todėl nuo 2024 m. sausio 16 d. ieškovui turėtų būti priteistos negautos pajamos – vidutinis darbo užmokestis, iki ieškovas bus priimtas/grąžintas į konkurso pareigas.

1.4. Ieškinį grindė netinkamu Darbo kodekso 41 straipsnio, Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496  taikymu, rėmėsi teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-524/2024 ir pan. 

1.5. Papildomai ieškovas pateikė teismui (DOK-34019) konkurso garso įrašo „3-5 Pretendentai“ stenogramą, kurioje lygino klausimus ieškovui ir kitiems dviem pretendentams.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimus, papildomas nuomones, paaiškinimus (DOK-3988; DOK-4205; DOK-45060; DOK-45617; DOK-54624; DOK-82882, DOK-88951) su priedais kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, pažymėjo, kad:

1)  sprendimą skelbti Konkursą priėmė kultūros ministras žodžiu, tą liudytoju patvirtino ir Komisijos pirmininkas – kultūros viceministras R. M.;

2) konkurso paskelbimo terminai nebuvo pažeisti: Komisija sudaryta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Konkurso paskelbimo, o Konkursas įvyko ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Komisijos sudarymo;

3) konkurso skelbime nurodyti Bibliotekos vadovui keliami reikalavimai, atsakovės vertinimu yra pakankami pretenduoti į Bibliotekos vadovo pareigas, taip pat vienodi visų nacionalinių įstaigų (įskaitant koncertines įstaigas, teatrus ir muziejus) vadovams. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti kitokius reikalavimus. Specialieji kvalifikaciniai reikalavimai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (kaip ir apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų vadovams) vadovui yra nustatyti atskiru kultūros ministro 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-258 ir jie nėra nustatomi kiekvienu individualiu atveju skelbiant konkursą;

4) informaciją apie pretendentų atrankos būdą buvo nurodyta, t. y. VATIS užpildytoje formoje akivaizdžiai matyti, kad pretendentų atrankos būdas bus testas žodžiu ir raštu. Neužpildžius šios grafos sistema net neleidžia pateikti prašymo. Minėta informacija yra matoma, kai pretendentas pasirenka ir pradeda pildyti prašymą dėl dalyvavimo konkurse. Pretendentų atrankos būdai nėra tapatūs Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtintoms Konkurso sudedamosioms dalims (etapams/stadijoms), kadangi būtent 16 punktas reglamentuoja tai, ką vertina Konkurso komisija, o 8 punktas nustato, kaip tai daroma;

5) buvo aiškūs pretendentų vertinimo kriterijai, nes tai aptarta Tvarkos aprašo 16 punkte. Konkurso būdą (raštu ir žodžiu), vadovaudamasis Tvarkos aprašo 5 punktu, parinko kultūros ministras ir pavedė jį paskelbti atitinkamiems ministerijos valstybės tarnautojams. Konkurso komisija (o ne atskiri Kultūros ministerijos valstybės tarnautojai, kaip teigia ieškovas), vadovaudamasi Tvarkos aprašo 16 punktu, nusprendė, kad Konkursą sudarys šie atrankos etapai (dalys), kurie buvo pristatyti kiekvienam pretendentui: pretendentų pateiktų Bibliotekos 5 metų veiklos programų (įskaitant jų pristatymą) vertinimas (testas raštu); praktinė užduotis, kurios metu buvo tikrinamos vadybinės ir lyderystės kompetencijos (vadovavimo gebėjimai) (testas žodžiu); pokalbis, kurio metu buvo vertinama pretendento profesinė ir (ar) darbo patirtis ir dalykinės savybės, pretendentams pateikiant klausimus, susijusius su Bibliotekos veiklos koordinavimu, funkcijų bei atsakomybių įgyvendinimu bei stiprinimu (testas žodžiu);

6) iš visų Konkurso dalyvių vienodai buvo reikalaujama pateikti tuos pačius dokumentus, pristatyti programą, atlikti praktinę užduotį bei atsakyti į tuos pačius Komisijos narių klausimus. Visi pretendentai turėjo identiškas galimybes prisistatyti, pristatyti savo pateiktą veiklos programą, atsakyti į praktinį klausimą bei į kitus klausimus;

7) vertinimas buvo atliekamas Tvarkos aprašo 18-19 punkte nustatyta tvarka, t. y. Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai kiekvieną iš nurodytų atrankos etapų vertino balais nuo 1 iki 10, pretendentų surinktus balus sudedant ir padalijant iš dalyvavusių Komisijos narių skaičiaus;

8) visų pretendentų pateikti dokumentai buvo vertinami taikant vienodą tikrinimo standartą, tiek ieškovui, tiek laimėjusiai pretendentei buvo leista dalyvauti konkurse neturint abejonių, kad jie puikiai išmano kultūros sritį reglamentuojančius teisės aktus, tiek moka naudotis atitinkamomis kompiuterinėmis programomis ir pan.;

9) komisija buvo sudaroma vadovaujantis Tvarkos aprašo 12-14 punktų nuostatomis. Komisiją sudarė kultūros ministras, kaip Bibliotekos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – Kultūros ministerijos – vadovas. Biblioteka nėra pripažinta mokslo įstaiga, taip kaip tai nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, todėl ieškovo pageidavimas, kad Komisijos sudėtyje būtų Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, vertintinas kaip subjektyvus. Biblioteka nėra įstaiga nei prie Lietuvos Respublikos Seimo, nei prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl šių įstaigų atstovų dalyvavimas Komisijoje nebuvo būtinas. Ieškovas 2018 m. Bibliotekos generaliniu direktoriumi pirmajai kadencijai buvo paskirtas konkurso būdu, kuris buvo organizuojamas vadovaujantis to paties Tvarkos aprašo nuostatomis, Komisijos nariais taip pat nebuvo atrinkti nei Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, nei socialinių partnerių atstovai, nei Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės atstovai, tačiau tuomet ieškovas laimėjęs konkursą Bibliotekos generalinio direktoriaus pareigoms eiti nereiškė reikalavimų tuo pačiu pagrindu dėl tuometinės konkurso komisijos sprendimo;

10) komisijos nariai nebuvo šališki, ir neturėjo išankstinių nuostatų, tokių objektyvių aplinkybių nėra nustatyta. Komisijos nariai turėjo pakankamas kompetencijas vertinti pretendentų tinkamumą eiti konkurso komisijos narių pareigas;

11) konkurso komisija tinkamai vertino pretendentus, teisė pretendentus vertinti balais išimtinai suteikta Komisijai, o ne kitiems pretendentams ar netgi teismui. Teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis pretenduoti į pareigas. Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri <...> turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų. Komisijos narių atliko vertinimo negali paneigti liudytojo A. P. paaiškinimai. Kiekvienas Komisijos narys sau individualiai nusistatė, kokio atsakymo į kiekvieną klausimą jis tikisi, t. y. nusistatė vertinimo gaires, kas yra savaime suprantama, nes skirtingų kompetencijų Komisijos nariai negali įvertinti sričių, kuriose jie neturi specialiųjų žinių, atsakymų teisingumo ir pagrįstumo;

12) konkurso metu dalyvavo stebėtojas ir dėl to ginčo byloje nėra. Stebėtojas buvo kviečiamas ir dalyvavo viso Konkurso eigos metu, kaip tai numatoma Tvarkos aprašo 15 punkte;

13) visi be išimties liudiję Komisijos nariai patvirtino, jog: a) prieš prasidedant Konkursui jie buvo supažindinti su Konkurso eiga ir vertintinais pretendentų gebėjimais, be to, jie turėjo galimybę ir Konkurso metu pasitikslinti neaiškias aplinkybes; b) Konkurso komisija nevertino kartu su pretendentų prašymais pateiktų išsilavinimą, darbo patirtį ir kitus kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų, nes tai buvo atlikta iki Konkurso; c) jokio susitarimo dėl Konkursą laimėsiančio pretendento ar diskusijų dėl skirtinų balų nebuvo; d) jie turėjo nusistatę kriterijus, pagal ką vertino tiek pretendentų programas, tiek atsakymus į klausimus, o praktinės užduoties vertinimo kriterijai buvo pateikti raštu;

14) konkursinis balas buvo skaičiuojamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 18-19 punktų nuostatomis, kuriose numatoma, kad Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai vertina pretendentų atrankoje dalyvaujančius pretendentus balais nuo 1 iki 10 už kiekvieną testą. Teismas nėra apeliacinė komisija, taigi, teismas neturi teisės savaip interpretuoti Komisijos atlikto balų skaičiavimo ir keisti galutinio Komisijos sprendimo, priimdamas jį savarankiškai. Sudėjus visų Komisijos narių skirtus balus, ieškovas jų surinko 168, o konkursą laimėjusi pretendentė – 170;

15) kadangi ieškovas nebuvo pripažintas Konkursą laimėjusiu pretendentu, Kultūros ministerija į Specialiųjų tyrimų tarnybą nesikreipė, todėl neturint sprendimui priimti būtinos informacijos nėra jokio pagrindo teigti, kad jis bet kuriuo atveju būtų priimtas į Bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas;

16) neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių ieškovas neįrodė;

17) reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį turėtų būti reiškiamas ne Kultūros ministerijai. Faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys.

2.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

Tretieji asmenys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir A. Ž. nedalyvavo, apie bylą ir posėdį pranešta tinkamai.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Ieškovo atstovė iš esmės palaikė teismui teiktus rašytinius paaiškinimus, pažymėjo, kad atsakovas taikė netinkamą balų skaičiavimo metodiką, todėl gavo netinkamą rezultatą ir nustatė netinkamą konkurso laimėtoją. Komisija turėjo skirti balus už kiekvieną testą, o ne už etapus, skaičiuojant suapvalintai kiekvieno testo rezultatus ir juos sudedant, laimėtoju turėjo būti ieškovas. Be to komisijos narė T. turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu, ji jam klausimus formulavo kitaip, komisijos narė L. sufleravo laimėjusiai pretendentei atsakymus. Ieškovo veiklos programa tikrai buvo geresnė nei laimėjusios pretendentės, todėl komisijos narė skirdama ieškovui 4 balus vertino netinkamai. Komisijos nariai negalėjo vertinti pretendentų tik pagal atsakymus į jų užduotus klausimus. Konkurso eiga ir jo nelaimėjimas sukėlė ieškovui stresą ir nerimą, todėl jam turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat ir turtinė žala pagal atleidimo dienos lapelį nustatytą vidutinį darbo užmokestį.

Ieškovas teikdamas paaiškinimus palaikė visus savo atstovės paaiškinimus, pažymėjo, konkurso metu jį sutrikdė komisijos narės P. klausimas apie Palangos skaityklą, komisijos narė L. buvo priekabi dėl LNB transformacijos, komisijos narė T. dažniausiai nepritardavo jo idėjoms darbo pasitarimų metu, atitinkamai minėtos komisijos narės negalėjo išlikti šališkos, jam turėjo būti skiriami aukštesni balai dėl veiklos programos, nei buvo paskirti. Atsakydamas į klausimas papildomai pažymėjo, kad visi komisijos nariai buvo šališki.

3.2. Atsakovo atstovas teikdamas paaiškinimus iš esmės palaikė visus rašytinius teismui teiktus paaiškinimus, pažymėjo, kad nepagrįstai buvo priimtas patikslintas ieškinys, konkursą atliko laikydamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, byloje nėra pagrindo remtis 2007-2009 m. teismų praktika, nes tuomet buvo kitoks teisinis reguliavimas, ieškovo reikalavimas grąžinti jį iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį ir grąžinti į buvusias pareigas, negali būti įgyvendintas, nes ieškovo darbo sutartis buvo terminuota, jeigu būtų nustatyta, kad konkursas neteisėtas, tai konkursas turės būti organizuojamas iš naujo, teismas negali nustatyti jo rezultatų. Konkurso pretendentams balai buvo skiriami pagal ilgalaikę atsakovo darbo praktiką, nėra svarbu, kokias skaičiavimo taktikas taikyti, nes galutinė balų suma liudija, kad rezultatai apskaičiuoti tinkamai.

3.3. Liudytoja apklausta G. L. paaiškino, kad dirba pas atsakovą Atminties politikos grupės įstaigų patarėja ir buvo ministro paskirta konkurso nare. Konkursas buvo iš trijų dalių (programa, praktinė užduotis, klausimai), buvo vertinami vadovavimo gebėjimai ir kompetencijos, dalykiniai gebėjimai, įgūdžiai. Jos klausimai buvo susiję su analitinės informacijos įtaka, ieškovą vertino pagal atsakymus į jos klausimus – 7-8 balais. Pieš posėdį buvo susipažinusi su konkurso medžiaga. Ji yra rengusi vertinimą dėl ieškovo apdovanojimo, laimėjusios pretendentės nepažinojo. Ji rengė komisijai ir praktikę užduotį pretendentams. Prieš posėdį pretendentams buvo paaiškinta visa konkurso eiga ir vertinimo esmė. Visus pretendentus vertino objektyviai, tai, kad ji sakė laimėjusiai pretendentei – Strata, nereiškia, kad ją dėl to geriau vertino, t. y. užduotu klausimu ji turėjo tikslą patikrinti pretendentės žinias, atsakymus į klausimus vertino skirdama laimėjusiai pretendentei 6 balus.

3.4. Liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad turi organizacijų valdymo žinių, todėl atsakovo prašymu peržiūrėjo jam pateiktus du tekstus, kurių autorių jis nežinojo.

3.5. Liudytoja apklausta G. T. paaiškino, kad yra Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė, kad buvo komisijos narė, kad iki posėdžio gavo konkurso medžiagą, su kuria susipažino, prieš posėdį buvo instruktažas kaip vyks posėdis, buvo 4 pretendentai, visi pristatė programas, atsakė dėl praktinės užduoties ir atsakė į klausimus, vertino lapuose, kuriuos davė komisijos sekretorė. Vertino vadovavimo kompetencijas ir dalykines savybes. Ieškovo strategijoje trūko lyderystės, nebuvo nieko apie naujus standartus, pristatymas nebuvo aiškus ir argumentuotas, todėl silpnokas, atitinkamai skyrė ieškovui už vadovo programą mažesnį balą, ieškovo CV buvo neatnaujinta dešimt metų, vėliau uždavė klausimą susijusį su metodine pagalba ir lyderyste, bei apie veiklos gerinimą. Tikėjosi aiškių ir argumentuotų atsakymų, tačiau to neišgirdo. Geriau vertino laimėjusią pretendentę, nes ši labai aiškiai įvardino prioritetus. Laimėjusią pretendentę matė pirmą kartą, o ieškovą žinojo iš dalykinių santykių. Neturėjo jokio išankstinio nusistatymo dėl konkurso laimėtojo.

3.6. Liudytoja apklausta L. Ž. paaiškino, kad buvo paskirta komisijos nare, kad yra Lietuvos bibliotekų tarybos narė, kad pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, vėliau gavo pretendentų veiklos programas ir CV, kurias perskaitė iki konkurso, prieš konkursą buvo instruktažas, kaip vyks konkursas, kad jis susidėjo iš programos vertinimo, praktinės užduoties vertinimo ir komisijos narių klausimų, jos sritis yra moksliniai tyrimai, todėl per šią prizmę ir vertino kandidatus, neatsiminė tiksliai kodėl ieškovui skyrė 8 balus, o konkursą laimėjusiai kandidatei 9. Vertino atsakymus į jos klausimus, neturėjo jokio išankstinio nusistatymo.

3.7. Liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad keletą dienų iki konkurso kultūros ministras pasiūlė būti atrankos komisijos nare, kad reikia pakeisti komisijos narį, kuris turi interesų konfliktą, ji sutiko. Konkursas susidėjo iš trijų dalių: veiklos programos vertinimo, praktinės užduoties, kuri turėjo aiškius vertinimo kriterijus, ir klausimų dalies. Po posėdžio gavo lapus, kur supildė vertinimus. Jai buvo atsiųsta susipažinti su veiklos programomis, CV, pareigybės aprašymu. Prieš atranką buvo paaiškinti reikalavimai vertinti veiklos programą, užduotis ir klausimus iš savo srities. Pretendentų atsakymus vertino atsižvelgdama į atsakymų atitiktį Lietuvos nacionalinės bibliotekos misijai ir tikslams. Jokio aptarimo kieno naudai reiktų vertinti programas nebuvo. Aptarė tik dėl klausimų, kad nesikartotų. Balus surašė ant sekretorės išdalintų lapų, žymėjosi juos ir sau konkurso metu. Vertino lyderystę, profesinius gebėjimus.

3.8. Liudytoja apklausta R. P.-V. paaiškino, kad yra atsakovo Atminties institucijų politikos grupės vadovė, mokslo tarybos narė. Atrankose dalyvauja nuo 2018 m., yra buvusi keturiasdešimties komisijų narė. Sudėtinga su komisija buvo tai, kad viena narė atsisakė dalyvauti ir ją reikėjo pakeisti. Buvo supažindinta su konkurso medžiaga, kurioje buvo pretendentų CV, veiklos programos, kiti dokumentai. Buvo penki dalyviai. Buvo vertinami vadybiniai ir strateginiai gebėjimai, mąstymas, kalbos gebėjimai buvo vertinami dokumentiniu būdu. Vertino programos pristatymą, atsakymus į praktinę užduotį, klausimus apie veiklos valdymą. Gera veiklos programa ta, kuri aiški ir struktūruota, turi tikslus, įgyvendinimo būdus, atspindi gero mikroklimato kūrimą. Pretendentų vertinimo balus rašė į po konkurso išdalintą lapą su lentele, tačiau juos žymėjosi ir konkurso metu savo užrašuose. Klausimą dėl Palangos skaityklos uždavė, nes apie ją ieškovas rašė savo veiklos programoje. Jos kaip komisijos narės užduotis buvo vertinti pretendentų gebėjimus ir pasiūlyti geriausią galimą vadovą, išankstinio jokio susitarimo dėl to nebuvo.

3.9. Liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, kad buvo konkurso stebėtoju, kad pasirašė konfidencialumo raštą, kad yra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. Konkurso pradžioje kol dar nebuvo konkurso pretendentų jo buvo paprašyta palikti konkurso patalpą, vėliau leista sugrįžti ir stebėjo viso konkurso metu. Komisijos nariai uždavinėjo iš esmės vienodus klausimus, tačiau kai kuriems pretendentams buvo papildomų klausimų. Konkurso pabaigoje vyko balų lentelių pildymas.

3.10. Liudytoju apklaustas R. M. paaiškino, kad ėjo kultūros viceministro pareigas, todėl buvo paskirtas atrankos komisijos pirmininku. Kuruoja atminties institucijas ir kultūros paveldą. Konkursas vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir jos buvo laikytasi. Kultūros ministras priėmė sprendimą žodžiu, o ministerijos atsakingi darbuotojai parengė reikalingus dokumentus ir juos paskelbė. Buvo penki pretendentai, atrenkami pagal tris konkurso dalis: vadovo programos vertinimo, praktinės užduoties vertinimo, atsakymo į klausimus vertinimo. Komisijai nariai vertino tik atsakymus į savo klausimus, todėl trečioje dalyje ir buvo labiausiai skirtingi vertinimai. Konkursui buvo pasiruošta, sudarytas konkurso grafikas, kviečiami pretendentai. Vertinamas buvo strateginis mąstymas, tikslų kėlimas, veikimas esant tam tikrai situacijai, gebėjimas vadovauti įstaigai ir priimti reikiamus sprendimus, valdymo stilius. Pretendentams buvo paaiškinta ir jiems buvo žinoma, kad atranka bus iš trijų dalių. Vertinimo balus kiekvienas komisijos narys rašė individualiai, be to viską stebėjo stebėtojas. Stebėtojo buvo paprašyta išeiti, bet durys buvo atviros, kol dar nebuvo atvykę visi komisijos nariai. Nariai rašė vertinimus, sekretorė skaičiavo balus. Atitiktis pareigybės aprašymo 6.3, 6.5 ir 6.6 punktams buvo vertinama dokumentų priėmimo metu.

Tretieji asmenys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir A. Ž. nedalyvavo, apie bylą ir posėdžius pranešta tinkamai.

3.11. Baigiamųjų kalbų metu:

3.11.1. Ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus, pažymėjo, kad pagrindinis reikalavimas yra panaikinti konkurso rezultatus, nes konkursas nebuvo skaidrus. Kultūros ministras nepriėmė sprendimo dėl konkurso organizavimo, netinkamai sudaryta konkurso komisija, neįtraukiant narių iš Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės. Komisijos nariai nebuvo supažindinti su konkursą reglamentuojančiais teisės aktais, komisijos nariai turėjo suinteresuotumą konkurso rezultatais. Atsakovas netinkamai apskaičiavo testo raštu ir žodžiu balus. Laimėtojai negalėjo būti leista dalyvauti konkurse, todėl konkurso rezultatai ne tik turi būti panaikinti, tačiau laimėtoju turi būti pripažintas ieškovas, jam priteisiant patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Komisijos sprendimu buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į darbą. 

Prašė ieškinį tenkinti.

3.11.2. Atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad teismas turi vadovautis galiojančiais teisės aktais, o ne ieškovo samprotavimais ir neaktualia teismų praktika. Konkursas buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, taikomas leistinas elgesio modelis, konkursui naudota VATIS, konkursui sudaryta komisija, dalyvavo stebėtojas. Atsakovai negali būti perkelta našta paneigti visus ieškovo samprotavimus. Kultūros ministras paskelbė konkursą, nurodė keliamus tikslus. Ieškovas ignoravo įrodymus apie komisijos narius, jų kompetencijas, gebėjimus ir nešališkumą. Komisija vertino pretendentų atitikimą eiti vadovo pareigas, tokia užduotis jai ir buvo duota. Atsakovas vienodai vertino visų pretendentų atitiktį konkurso reikalavimams. Konkursas buvo skaidrus, nes visi pretendentai buvo išklausyti vienodomis sąlygomis. Pretendentams skirti balai irgi buvo skaičiuojami visų pretendentų atžvilgiu vienodai. Ieškovas surinko mažiau balų nei laimėjusi pretendentė.

Prašė ieškinį atmesti.

 

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. sausio 15 d. tęsėsi darbo santykiai (e. t. 4, b. l. 142-158), ieškovas ėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas. Pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį, atsakovas buvo ieškovo darbdaviu. Ginčo tarp šalių dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo nebuvo, ieškovas neginčijo atsakovo veiksmų ar jie atitiko Darbo kodekso 71 straipsnio reikalavimus. Teismas vertindamas tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu į tai buvo atkreiptas ieškovo dėmesys, ieškovas turėjo atstovą – advokatą, neturi pagrindo spręsti dėl alternatyvių ieškovo teisių gynimo būdų ar viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 417-418 straipsniai).  

4.2. Atsakovas 2023 m. spalio 13 d. paskelbė apie viešą konkursą Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas (e. t. 1, b. l. 31), kurį užbaigė 2023 m. lapkričio 23 d. (e. t. 2, b. l. 168-169) (toliau – LNB konkursas), ieškovas ginčija minėto konkurso rezultatus.

4.3. Atsakovas 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-894 (e. t. 2, b. l. 995-96) sudarė, o 2023 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-901 (e. t. 3, b. l. 1-2) pakeitė LNB konkurso komisijos sudėtį, ieškovas ginčija minėtą sudėtį tiek kompetencijos, tiek šališkumo prasme.

4.4. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki 2024 m. sausio 15 d. eitose pareigose buvo 5362,73 Eur (e. t. 5, b. l. 122). Teismas patikrinęs minėtus skaičiavimus, vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir vidutiniu 2023 m. mėnesio darbo dienų skaičiumi esminių neatitikimų nenustatė.

4.5. Tarp šalių kilęs ginčas tiesiogiai nagrinėtinas teisme, nes jis yra dėl Darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje aptarto ginčo – atisakymo sudaryti darbo sutartį dėl įmonės vadovo pareigų.  

 

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovas tinkamai organizavo ir atliko LNB konkursą ar pagrįstai su ieškovu atsisakė sudaryti darbo sutartį, ar ieškovas turėtų būti pripažintas LNB konkurso laimėtoju, ar atsakovas turi būti įpareigotas sudaryti su ieškovu sutartį dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigų, ar ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo pagrindinis (pirmasis) reikalavimas – panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus (2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolas Nr. EK-31-12) – tenkintinas:

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 41 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis;

2) Darbo kodekso 3 dalis nustato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas);

4) priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016, 22 punktas);

5) skaidrumo principas bendrąja prasme reiškia pareigą veikti viešai, atvirai, suprantamai ir nuspėjamai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai; jų nekintamumo (konkurso sąlygų keitimas galimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka); jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami; vienodo požiūrio į konkurso dalyvius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; kt.);

6) pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013).

7) teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti komisijos narių klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-587/2024, 38 punktas).

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Teismas atsakovo veiksmus, organizuojant ir vykdant LNB konkursą, aptars vertindamas atsakovo veiksmų atitiktį Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Konkursų aprašas), nuostatoms, nes ieškovas ieškinį grindžia netinkamu atsakovo elgesiu iš esmės kiekviename atrankos etape:

1) LNB konkursas turėjo būti vykdomas vadovaujantis Konkursų aprašu, nes Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, bibliotekos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nacionalinei bibliotekai vadovauja generalinis direktorius, kurį Darbo kodekso, Bibliotekų įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso būdu skiria į pareigas penkerių metų kadencijai ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuostatų 4, 5, 14 punktai, e. t. 1, b. l. 47). Bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai į darbą priimami konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 61 straipsnio 1 dalis). Kvalifikacinius reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bibliotekų vadovams nustato kultūros ministras (Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 61 straipsnio 3 dalis);

2) Konkursų aprašo 4.1 punktas nustato, kad sprendimą skelbti konkursą priima įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas, kai skelbiamas konkursas eiti įmonės, įstaigos vadovo pareigas.

Nagrinėjamu atveju minėta teisė ir pareiga suteikta kultūros ministrui. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad kultūros ministras sprendimą skelbti LNB konkursą paskelbė viešai (e. t. 1, b. l. 37-45). Toks kultūros ministro sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. ĮV-487, 10 ir 11 punktų nuostatų (11.9 punktas nustato, kad kultūros ministras priima ir pasirašo įsakymus dėl <...> kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam pavestų funkcijų atlikimo), nes Konkursų aprašas laikytinas Vyriausybės nutarimu, kuriuo kultūros ministrui buvo pavestos kitos funkcijos ir kaip minėta Konkursų aprašas nustatė, kad turėjo būti priimtas sprendimas, atitinkamai dėl konkurso paskelbimo turėjo būti priimtas kultūros ministro įsakymas. Atsakovo atstovo teiginiai, kad galėjo būti priimtas žodinis sprendimas, atmestini, nes minėto Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos darbo reglamento 51 punktas nustato, kad žodiniai gali būti pavedimai, tačiau ne sprendimai, šiuo atveju priimamas turėjo būti sprendimas.

Teismo vertinimu, kultūros ministro nesilaikymas savo paties nustatyto darbo reglamento paskelbiant konkursą ne įsakymu, o tiesiog viešo paskelbimo informaciniu pranešimu, neturėjo esminės įtakos konkurso eigai ir rezultatams;

3) Konkursų aprašo 5 punktas nustato, kad konkursą skelbia ir pretendentų atrankos būdą – testą žodžiu (pokalbį) (toliau – testas žodžiu), testą raštu arba testą žodžiu ir raštu (dviem etapais) – nustato Aprašo 4 punkte nurodytas sprendimą skelbti konkursą priėmęs subjektas.

Nagrinėjamu atveju apie tai, kad LNB konkurso atrankos būdas turės du etapus: testą žodžiu ir testą raštu buvo paskelbta Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) (e. t. 3, b. l. 114), ieškovo pateikti duomenys liudija, kad jis šią informaciją perskaitė teikdamas dokumentus į LNB konkursą, todėl laikytina, kad jam suteikta pakankamai informacijos apie LNB konkurso atrankos būdą. Nors atsakovas nepateikė rašytinio įrodymo, kad kultūros ministras raštu (įsakymu) būtų sprendęs dėl pretendentų atrankos būdo, tačiau atsakovo atstovas ir liudytojas LNB konkurso komisijos pirmininkas nurodė, kad visi LNB konkurso klausimai buvo aptarti su kultūros ministru žodžiu, abejoti tuo pagrindo teismui nėra. Aptarti Konkursų aprašo 4.1 ir 5 punktai bei VATIS informacinė struktūra (e. t. 4, b. l. 132-133), leidžia pagrindą daryti išvadą, kad dėl konkurso atrankos būdo turi spręsti sprendimą skelbti konkursą priėmęs subjektas (pavartota kitokia sąvoka nei 4.1 punkte), t. y. kultūros ministras, ir idealiu atveju konkurso atrankos būdas turėtų būti nurodytas įsakyme skelbti atitinkamą konkursą, kurio šiuo atveju nebuvo.

Aptarti neatitikimai, teismo vertinimu, taip pat yra pernelyg formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės, jeigu vėliau visi LNB konkurso organizavimo ir vykdymo veiksmai būtų atliekami tinkamai;

4) Konkursų aprašo 6 punktas nustato, kad konkursas skelbiamas per VATIS ir konkursą organizuojančios įstaigos svetainėje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas VATIS 2023 m. spalio 13 d. paskelbė skelbimą (e. t. 3, b. l. 79-83), taip pat ir Kultūros ministerijos interneto svetainėje (e. t. 1, b. l. 37-45) ir tokie jo veiksmai iš esmės laikytini atitinkantys Konkursų aprašo 6 punkto nuostatas.

5) Konkursų aprašo 7 punktas nustato konkurso skelbiamos informacijos turinį, vienas iš jo sudėtinių dalių – pretendentų atrankos būdas.

Nagrinėjamu atveju nei VATIS 2023 m. spalio 13 d. skelbime (e. t. 3, b. l. 79-83), nei Kultūros ministerijos interneto svetainėje (e. t. 1, b. l. 37-45) nebuvo skelbiamas pretendentų atrankos būdas, tačiau kaip minėta, jis pretendentams buvo pateikiamas susipažinti teikiant dokumentus į VATIS (e. t. 3, b. l. 114). Visa kita Konkursų aprašo 7 punkte nurodyta informacija iš esmės pretendentams buvo pateikta viešai, atitinkamai laikytina, kad pretendentams jų atrankos būdas buvo paskelbtas ir suprantamas;

6) Konkursų aprašo 10 ir 11 punktai nustato, kad priėmusi dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo terminui, konkursą organizuojanti įstaiga VATIS pažymi, ar pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis ir pretendentui, kuris atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus per 5 darbo dienas pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo terminui per VATIS išsiunčia pranešimą apie dalyvavimą pretendentų atrankoje (nurodo jos datą, vietą ir laiką).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek LNB konkursą vėliau laimėjęs asmuo 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovo buvo informuoti, kad jie atitinka specialius kvalifikacinius reikalavimus keliamus pretendentams (e. t. 2, b. l. 108-109). Toks informavimas, be kita ko, reiškė, kad atsakovas patikrino pretendentų atitiktį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigoms pagal viešai paskelbtą minėtų pareigų pareigybės aprašymo II skyrių (e. t. 1, b. l. 133), t. y. įskaitant ir reikalavimus aptartus pareigybės aprašymo 6.3, 6.5, 6.6 punktuose (ieškovas ginčijo, kad LNB konkursą vėliau laimėjęs asmuo šių reikalavimų neatitiko). Bylos šalys nepateikė išsamesnių įrodymų apie tai, kad ieškovas ar kiti LNB konkurso pretendentai būtų teikę į LNB konkurso medžiagą kokius nors papildomus įrodymus, kaip jie atitinka LNB konkurso pareigybės 6.3, 6.5, 6.6 punktuose aptartus reikalavimus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip jis tikrino minėtų pretendentų atitiktį. Atkreiptinas dėmesys, LNB konkurso pareigybės 6.3, 6.5, 6.6 punktuose aptarti reikalavimai yra svarbūs ir turėjo būti tikrinami Konkursų aprašo 10 punkto nustatyta tvarka. Iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kaip atsakovas įsitikino, kad LNB konkurso pretendentai (e. t. 5, b. l. 1-92), įskaitant ir ieškovą, minėtus reikalavimus atitinka. Tai, kad pretendentai iki LNB konkurso ėjo tam tikras pareigas, kurioms buvo keliami reikalavimai išmanyti tam tikrus teisės aktus, kurie tam tikra apimtimi sutapo ir su LNB konkurso pareigybės 6.3, 6.5, 6.6 punktuose aptartais reikalavimais, automatiškai negali reikšti (atsakovas iš esmės laikėsi tokios pozicijos), kad pretendentai tikrai išmanė LNB konkurso pareigybės 6.3, 6.5, 6.6 punktuose aptartus dalykus. Teismo vertinimu minėtų reikalavimų tinkamas nepatikrinimas galėjo lemti, kad LNB konkurse buvo leista dalyvauti pretendentams, kurie neišmano minėtų dalykų ar vieno kurio nors iš minėtuose punktuose aptartų dalykų, vėliau galėjo būtų parinktas laimėjęs pretendentas, kuris minėtų dalykų taip pat neišmano. Tai lemtų netinkamą vėlesnį LNB konkurso pareigų vykdymą, pvz., neišmanant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo, einant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas, galėtų būti padaromos esminės klaidos, pvz., be teisėto pagrindo atleidžiami darbuotojai, netinkamai užtikrinamos autorių ir gretutinės teisės, netinkamai panaudojamos lėšos ir pan., todėl pretendentų atitiktis LNB konkurso pareigybės 6.3, 6.5, 6.6 punktuose privalėjo būti tinkamai patikrintos LNB konkurso dokumentų priėmimo metu. Ši LNB konkurso neatitiktis yra reikšminga jos rezultatams, sudaranti pagrindą naikinti LNB konkurso rezultatus.

Ieškovas nurodo, kad LNB konkurso pretendentams buvo nepagrįstai sumažinti kvalifikacijos reikalavimai, tačiau kaip teisingai nurodė atsakovas, minėti reikalavimai yra nustatyti kultūros ministro 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-258 ir galiojantys. Ieškovas neginčijo minėto įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovo nurodomo argumento dėl neva nužemintų reikalavimų LNB konkurso pretendentams laikyti pagrįstu nėra jokio teisinio pagrindo;

7) Konkursų aprašo 12 punktas nustato, kad jeigu bent vienam pretendentui išsiunčiamas Aprašo 11 punkte nurodytas pranešimas apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos sudaroma komisija. Ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo komisijos sudarymo turi įvykti konkursas (atranka). Konkursų aprašo 13 punktas nustato, kad komisiją sudaro konkursą organizuojančios įmonės, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar įmonės, įstaigos vadovas ar savivaldybių kultūros centro visuotinis dalininkų susirinkimas, paskirdamas komisijos pirmininką, kitus komisijos narius ir komisijos sekretorių. Komisijos narys gali būti pakeistas ir pretendentų atrankos dieną. Konkursų aprašo 14 punktas nustato, kad komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju:

a) 2023 m. lapkričio 8 d. išsiuntus LNB konkurso pretendentams pranešimus apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, atsakovas 2023 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-894 (e. t. 2, b. l. 995-96) sudarė, o 2023 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-901 (e. t. 3, b. l. 1-2) pakeitė LNB konkurso komisijos sudėtį tokiais nariais: R. M. – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, komisijos pirmininkas; R. K. – Nepriklausomo fondo „Elektroninė informacija bibliotekoms“ (angl. Electronic Information for Libraries, EIFL) direktorė; G. L. –  Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja; dr. R. P.-V. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vadovė; dr. G. T. – Kauno technologijos universiteto bibliotekos direktorė; V. V. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas; dr. L. Ž. – Lietuvos bibliotekų tarybos narė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja;

b) komisijos narių iš viso buvo paskirta septyni. Aprašas neaptaria kokias kompetencijas ir gebėjimus jie turi turėti, tačiau nustato, kad jais negali būti pretendentams artimi asmenys, taip pat, kad dėl nešališkumo negali būti abejonių, kad komisijos nariams mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad kuris nors komisijos narys butų buvęs artimas asmuo kuriam nors LNB konkurso pretendentui, tačiau esminius komisijos narių nusišalinimo ir nušalinimo pagrindus, taip pat nustato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 65 ir 66 straipsniai. Vertinant minėtuose CPK straipsniuose aptartus nusišalinimo ir nušalinimo pagrindus mutatis mutandis taikant juos LNB konkurso komisijos nariams, šiuo atveju svarbu yra tai, kad komisijos narės R. P.-V. ir G. T. dalyvavo ir 2018 m. pretendentų atrankos komisijos sudėtyje (e. t. 2, b. l. 110), kuri 2018 m. atrinko pretendentą eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas ir juo buvo atrinktas ieškovas. Atitinkamai vertinant minėtą situaciją dėl ginčo LNB konkurso komisijos narių galimo šališkumo, spręstina, kad komisijos narės R. P.-V. ir G. T. pateko į privalomo nusišalinimo situaciją pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 66 straipsnį, nes susiklostė tokia situacija, kad jos antrą kartą dalyvavo kaip komisijos narės atrenkant pretendentą eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas, o konkurse antrą kartą dalyvavo ir ieškovas. Aptarta situacija CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 66 straipsnio prasme sąlygojo minėtų komisijos narių patekimą į šališkumo būseną dėl to, kad jos 2018 m. atrinko pretendentą eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas ir juo buvo atrinktas ieškovas. Teismo vertinimu, minėtos komisijos narės antrą kartą spręsdamos dėl to paties kandidato atrinkimo, negalėjo išlikti visiškai objektyvios ir nešališkos ieškovo atžvilgiu, todėl turėjo nusišalinti vertinant ieškovą, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta, priešingai jos atliko ir ieškovo vertinimą, o G. T. vertinimas (e. t. 2, b. l. 174) pagal jos ieškovui suteiktus balus (lyginant su kitų komisijos narių iš esmės neišsiskiriančiais vertinimais) buvo esminis ir iš esmės nulėmė ieškovo vietą konkurso dalyvių sąraše. Minėta LNB konkurso neatitiktis, t. y. dėl R. P.-V. ir G. T. patekimo į privalomo nusišalinimo situaciją ir nenusišalinant yra reikšminga LNB konkurso rezultatams, sudaranti pagrindą naikinti LNB konkurso rezultatus.

Ieškovas, taip pat nurodo, kad G. T. turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu dėl 2021 m. spalio 7 d. bibliotekų tarybos posėdžio metu išsakytų pastabų ieškovui (e. t. 1, b. l. 201). Teismas įvertinęs aptartame įrodyme G. T. išsakytą poziciją, negali prieiti vienareikšmiškos išvados, kad G. T. galėjo turėti išankstinį neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu, kad G. T. ieškovui skirtą vertinimą galėjo lemti jos pozicija minėtame bibliotekų tarybos posėdyje, arba kad tarp to yra tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau negali to ir atmesti nes, kaip minėta G. T. pateko į privalomo nusišalinimo situaciją, nors liudytoja apklausta G. T. tai neigė. Darytina išvada, kad egzistuojant bent menkiausiai galimo šališkumo tikimybei, taip pat ir dėl to, kad G. T. dalyvavo ieškovą atrenkant 2018 m. į tas pačias pareigas, dalyvaudama atrankoje pakartotiniai, G. T. negalėjo išlikti objektyviai nešališka LNB konkurso metu vertindama ieškovą, todėl turėjo nusišalinti nuo ieškovo vertinimo. Konkursų aprašas nereikalauja, kad kiekvieną pretendentą įvertintų visi komisijos nariai, užtenka, kai tai atlieka bent pusė komisijos narių (Konkursų aprašo 18 punkto 2 sakinys).

Kitų LNB konkurso komisijos narių neatitikimo Konkursų aprašo nuostatoms ar jų šališkumo teismas neįžvelgia. Ieškovo argumentai dėl komisijos narių nekompetencijos, neparinkimo iš kitų institucijų ir pan., atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas pakankamai įrodė, kad jie turėjo tinkamos kvalifikacijos vertinti LNB konkurso pretendentus.

 Nepagrįstais laikytini ir ieškovo argumentai dėl LNB konkurso komisijos pirmininko šališkumo, nes neva jis uždėjęs FB patiktukus A. Ž. FB profilyje (e. t. 1, b. l. 82), nes, teismo vertinimu, konkretus į bylą pateiktas LNB konkurso komisijos pirmininko FB patiktukas apskritai neturi jokios įrodomosios vertės galimam LNB konkurso komisijos pirmininko šališkumui iki LNB konkurso ar konkurso metu. Ieškovo pateiktas FB patiktukas yra dėl LNB konkurso rezultatų ir įmonių, įstaigų komunikacijų strategijų prasme, vertintinas kaip sudėtinė LNB konkurso komisijos pirmininko, kuris kartu yra ir kultūros viceministras, bendrosios komunikacijos dalis;

c) 2023 m. lapkričio 23 d. įvyko konkursas (e. t. 2, b. l. 168-169), kurio laimėtoja pripažinta A. Ž., ieškovas užėmė antrąją vietą. LNB konkurso komisija konkurso rezultatus įformino tam skirtame 2023 m. lapkričio 23 d. protokole Nr. EK31-12;

8) Konkursų aprašo 15 punktas nustato, kad konkursą gali stebėti darbuotojų atstovas.

Nagrinėjamu atveju liudytoju apklausas A. P. patvirtino, kad jam buvo sudarytos visos sąlygos stebėti LNB konkursą. Tai, kad jo buvo paprašyta išeiti iš LNB konkurso patalpos iki atvyks visi komisijos nariai, teismo vertinimu jokios įtakos stebėtojo teisėms, pareigoms, ar konkurso skaidrumui neturėjo, nes nėra jokių duomenų, kad tuo metu būtų vykusi kokia nors LNB konkurso dalis;

9) Konkursų aprašo 16 punktas nustato, kad konkurso metu vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu pareigybei užimti būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio norminio teisės akto nustatytus reikalavimus), šie įgūdžiai turi būti vertinami. Jeigu pretendentas pateikia dokumentus, patvirtinančius atitinkamų įgūdžių įgijimą, šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos, savivaldybių kultūros centro vadovo pareigybes vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos, savivaldybių kultūros centro vadovų, pateiktą veiklos programą. Pretendentams į įmonės, įstaigos, savivaldybių kultūros centro vadovo pareigybes pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos naudojantis Viešojo valdymo agentūros rekomendacijomis.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pretendentų veiklos programų (e. t. 2, b. l. 134-164; e. t. 3, b. l. 6-11), liudytojų paaiškinimų, praktinės užduoties teksto ir jos vertinimo kriterijų (e. t. 4, b. l. 135), LNB konkurso komisijos posėdžio protokolo ir pretendentų vertinimo lapų (e. t. 2, b. l. 168-176), teismas daro išvadą, kad Konkursų aprašo 16 punkto nuostatų būtų laikytasi (nes aptartais trimis konkurso etapais buvo vertinama pretendentų profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės), jeigu LNB konkurso komisija būtų realiai vykdžiusi testą raštu ir testą žodžiu ir vėliau būtų tinkamai apskaičiavusi galutinius LNB konkurso pretendentų balus (žr. žemiau);

10) Konkursų aprašo 17 punktas nustato, kad testo žodžiu eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Nagrinėjamu atveju garso įrašai buvo daromi, jie pateikti į bylą (DOK-4205, DOK-26384);

11) Konkursų aprašo 18 ir 19 punktai nustato, kad Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai vertina pretendentų atrankoje dalyvaujančius pretendentus balais nuo 1 iki 10 už kiekvieną testą. Vertinant pretendentus, turi dalyvauti daugiau kaip pusė komisijos narių. Pretendento surinkti balai suskaičiuojami taip: pretendentui paskirti balai sudedami ir padalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus. Jei pretendentai vertinami daugiau nei vienu atrankos būdu ar keliais atrankos etapais, į vėliau kitu būdu ar kitame etape vertinamų pretendentų atranką kviečiami komisijos atrinkti daugiausia (ne mažiau kaip 6) balų per vertinimą surinkę pretendentai. Pretendentas, surinkęs mažiau kaip 6 balus už vieną testą (mažiau kaip 12 balų – už du testus), laikomas neperėjusiu pretendentų atrankos. Konkursų aprašo 21 punktas nustato, kad laimėjusiu konkursą laikomas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas, o 22 punktas nustato, kad raštu atliktas testas pridedamas prie protokolo.

Nagrinėjamu atveju:

a) iš byloje ieškovo ir atsakovo pateiktų įrodymų, nors atsakovas ir nurodė, kad LNB konkurso komisija pretendentus vertino pagal testą žodžiu ir raštu (dviem būdais), tačiau komisijos pirmininko, komisijos narių paaiškinimai bei byloje pateikti garso įrašai patvirtina, kad LNB konkurse realiai nebuvo atliekamas testas raštu. Atsakovo atstovas nurodė, kad testą raštu sudarė pretendentų raštu parengtos veiklos programos ir jų pristatymo žodžiu vertinimas, tačiau komisijos nariai nurodė, kad jie tiesiog vertino pretendentų raštu parengtas veiklos programas ir jų pristatymą žodžiu, atsakymą į papildomus užduotus klausimus, todėl tokio vertinimo negalima laikyti testu raštu, nes, kaip minėta, į vertinimo balą komisijos nariai įtraukė ir žodinį pristatymą, atsakymus į papildomus klausimus dėl veiklos programos. Aktualu ir tai, kad pretendentams prieš jų atrankas buvo paaiškinta tik kokie vertinimai bus, t. y., kad vertinamos jų pristatytos veiklos programos, atsakymai į praktinę užduotį ir atsakymai į klausimus, taip buvo parengti ir pretendentų vertinimo lapai. Nei pretendentams prieš jų atrankas, nei jų vertinimo lapuose nebuvo aiškiai išskirta kokia vertinimo dalis, etapas yra priskiriami testui raštu, o kuri teistui žodžiu, kaip bus skaičiuojamas galutinis balas. Aktualu ir tai, kad testas raštu paprastai yra toks testas, kai konkurso dalyviai raštu atsako į jiems užduotus klausimus, ar konkurso posėdžio metu atlieka kitas užduotis (žr. pvz., Testavimas – pagrindinis mokinių pasiekimų vertinimo metodas. A. G.// https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/a374e5e5-9b42-4127-a34b-4bcc9358dd39/content), tačiau tokio testo raštu LNB konkurso dalyviams nebuvo pateikta. Vadovo veiklos programa buvo dokumentas, kurį pretendentai turėjo pateikti iš anksto, kartu su kitais savo dokumentais, todėl vadovo programos teksto vertinimas negali būti priskiriamas prie konkurso testo raštu, nes konkurso testas raštu turėjo būti atliekamas konkurso metu, o ne iki konkurso, todėl tiek žodinis veiklos programos pristatymas, tiek papildomi klausimai dėl vadovo veiklos programos realiai buvo testo žodžiu dalis;

b) išsiskyrė ieškovo ir atsakovo nuomonės, kaip turėjo būti skaičiuojami LNB konkurso komisijos pretendentams skirti balai, atsakovas juos skaičiavo taip, kad sudėjo kiekvieno LNB komisijos nario balus ir dalijo iš narių skaičiaus, atitinkamai ieškovui skyrė 8 balus (168/21), o laimėtojai 8,1 (170/21), ieškovas nurodo, kadangi pirmasis balų skaičiavimo lentelės balas skirtas testui raštu, o antrasis ir trečiasis testui žodžiu, tai pirmiausiai išvestinas balas iš testo raštu, taip gaunant, kad ieškovo balų vidurkis turėjo būti 8 (56/7), o laimėtojos 7,6 (53/7=7,57 ≈7,6). Testo žodžiu taip pat turėjo būti vienas balas, todėl jis turėjo būti išvestas iš abiejų vertinimo balų ieškovui skiriant 8 (112/14), laimėtojai skiriant 8,35 (117/14), atitinkamai ieškovo balai yra 16 (8+8), o laimėtojos 15,95 (7,6+8,35);

c) teismas įvertinęs bylos šalių pozicijas bei Konkursų aprašo 5, 17, 18, 19, 20, 21 punktų nuostatas sprendžia, kad kiekvienam pretendentui, kai atranka atliekama tiek iš testo raštu, tiek iš testo žodžiu, komisijos nariai galiausiai turėjo paskirti po du, o ne tris balus, gauti balai sudedami padalijami iš komisijos narių skaičiaus, t. y. ieškovas yra teisus, kad atsakovas taikydamas ir testą raštu ir testą žodžiu, būtų turėjęs skaičiuoti taip, kaip nurodė ieškovas. Teismo skaičiavimu, ieškovas būtų gavęs 16 balų ((56/7)+(112/21)), o A. Ž. 15,92 ((53/7)+(117/7), kitų pretendentų balai, taip pat turėjo būti kitokie, tačiau šioje byloje jų duomenys nebuvo surinkti, ieškovas jų neteikė teismui, kaip galimai perteklinių. Tačiau, kaip minėta, kadangi realiai LNB komisija jokio testo raštu neatliko, todėl ji apskaičiavo bendrai visą balų vidurkį ir laimėtoja gavosi A. Ž. 8,09≈8,1 (170/21), ne ieškovas 8 (168/21) ar kitas konkurso dalyvis. Apvalinama turėtų būti bent iki šimtųjų, nes priešingu atveju per didelė tikimybė skirtingus balus gavusiems pretendentams ir juos suapvalinus, skirti vienodus balus, be to kuo didesnė paklaida taikytina, tuo didesnė tikimybė netinkamai nustatyti galutinį pretendentų balą ir jų vietą konkurso eilėje. Pagal atsakovo skaičiavimus didesnis svoris galutiniam balui buvo skirtas dėl dviejų balų už testą žodžiu, t. y. šiuo atveju gavosi taip, lyg būtų buvęs vienas testas raštu ir du testai žodžiu. Dviejų testų žodžiu balai įgijo didesnį svorį prieš vieną testo raštu balą ir buvo palankesni A. Ž., o ne ieškovui ar kitam LNB konkurso dalyviui. Tačiau tokia diskrecinė teisė Konkursų aprašu LNB konkurso komisijai nebuvo suteikta, komisijos nariai turėjo pretendentams paskirti po vieną balą už testą raštu ir po vieną balą už testą žodžiu. Žinoma, visų pirma LNB konkurso komisija turėjo organizuoti abu atrankos būdus tiek testą raštu, tiek testą žodžiu;

d) kad realiai nebuvo jokio testo raštu patvirtina ir tai, kad prie LNB konkurso komisijos protokolo nebuvo pridėtas joks testas raštu, kaip tai numatyta Konkursų aprašo 22 punkte;

e) ieškovas nurodo, kad komisijos narių užduoti klausimai buvo skirtingi (e. t. 4, b. l. 76-95), tačiau teismas išklausęs LNB konkurso garso įrašus (DOK-4205, DOK-26384) ir įvertinęs ieškovo pateiktas scenogramas, negali daryti kategoriškos išvados, kad klausimai LNB konkurso pretendentams buvo iš esmės skirtingi. Teismo vertinimu, dėl vadovų veiklos programų LNB konkurso komisijos narių patikslinantys klausimai galėjo išsiskirti, nes pretendentų veiklos programos buvo skirtingos, taip patikslinantys klausimai galėjo išsiskirti dėl praktinės užduoties pristatymo, o klausimai trečiajame etape iš esmės buvo korektiški, lingvistinio pobūdžio skirtumai nedarė jokios ženklios įtakos pretendentams skirtingai suprasti jiems užduodamų klausimų esmę ar lemti ženkliai skirtingos atsakymų apimties. Ieškovo nurodomi komisijos narių neaiškūs papildomi komentarai, kaip „Strata“ ir pan., teismo nuomone, neturėjo jokios faktinės reikšmės nei užduodamiems klausimams, nei atsakymams, nei vėlesniam vertinimui. 

Aptarta LNB konkurso neatitiktis dėl testo raštu neorganizavimo ir netinkamo balų skaičiavimo yra reikšminga jos rezultatams, sudaranti pagrindą naikinti LNB konkurso rezultatus.

Apibendrinant šio sprendimo 6.2 punkte išdėstytus motyvus, kurie patvirtina atsakovo LNB konkursą vykdžiusios komisijos dviejų komisijos narių šališkumą, LNB konkurso pretendentų atitikties pareigybės aprašymo 6.2, 6.5, 6.6 punktuose nustatytų specialiųjų reikalavimų nepatikrinimą, testo raštu nevykdymą, netinkamą LNB konkurso pretendentams skirtų balų skaičiavimą, lemia išvadą, kad minėti pažeidimai yra esminiai ir lėmė, kad LNB konkurso metu nebuvo užtikrintas pretendentų nešališkas ir objektyvus vertinimas, buvo pažeisti konkurso sąžiningumo ir skaidrumo principai (Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalis), Konkursų aprašo 10, 11, 14, 18, 19, 20, 21, 22 punktai, t. y. neužtikrintas LNB konkurso sąlygų aiškus taikymas ir vienodas požiūris į LNB konkurso dalyvius. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, kad minėti pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir formalūs, ir lėmė, kad atsakovo vykdyto LNB konkurso metu nebuvo užtikrinta, kad būtų atrinktas geriausias pretendentas pagal profesinę ir darbo patirtį, dalykines savybes į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas. Atitinkamai yra pagrindas pripažinti negaliojančiais atsakovo organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus ir panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolą Nr. EK-31-12.

Šalims išaiškintina, kad LNB konkurso rezultatus pripažinus neteisėtais, LNB konkurso pagrindu sudaryta darbo sutartis (įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje) taps prieštaraujančia įstatymo reikalavimams ir turės būti nutraukiama (Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1006-638/2020, 11 punktą; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-476-1097/2024, 20, 21 punktus) arba, darbuotojui sutinkant su kitomis nekonkursinėmis pareigomis, pakeičiama (Darbo kodekso 71 straipsnis).

 

7. Ieškovo antrasis ir trečiasis reikalavimai: 2) pripažinti ieškovą 2023 m. lapkričio 23 d. vykusio konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas laimėtoju; 3) įpareigoti atsakovą priimti ieškovą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas, – atmestini:

7.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 41 straipsnis ir jo 3 dalis reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta. Jie gali pasibaigti tiek darbo sutarties sudarymu, tiek ir jų šalims nesusitarus, t. y. nors darbo sutartis ir nebūtų sudaryta. Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo <...> būtų sudaryta darbo sutartis“ nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis, kad ikisutartinių santykių su konkursą laimėjusiu asmeniu rezultatas, jeigu šis asmuo to pageidauja ar reikalauja, paprastai turi būti darbo sutarties sudarymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021);

2) nagrinėjamu atveju ieškovo trečiasis reikalavimas galėtų būti tenkinamas tuo atveju, jeigu būtų tenkinamas antrasis reikalavimas. Tačiau šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad pripažintini negaliojančiais atsakovo organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatai ir naikintinas 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolas Nr. EK-31-12 dėl esminių LNB konkurso pažeidimų visų LNB konkurso pretendentų atžvilgiu, nelieka jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovą teismas galėtų pripažinti LNB konkurso laimėtoju ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti ieškovą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas. Teismas negali atlikti naujo konkurso ir jo laimėtoju pripažinti ieškovą, nes tai yra išimtinė darbdavio kompetencija. Vertinant šio sprendimo 6 punkto teismo motyvus nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad ieškovas būtų laimėjęs konkursą, todėl nėra jokio pagrindo remtis ieškovo nurodyta teismų praktika suformuota Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-524/2024. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje faktinės aplinkybės buvo tokios, kad konkursą laimėjęs asmuo negalėjo būti pripažintas jo laimėtoju dėl to, kad nuslėpė tam tikrą informaciją apie save nuo konkurso komisijos, o šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių apie LNB konkurso laimėtoją pripažintą 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolu Nr. EK-31-12 nenustatyta, be to panaikinti visi LNB konkurso rezultatai, todėl nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl to, kas yra LNB konkurso laimėtoju.

8. Ieškovo reikalavimas – priteisti turtinę žalą – nuo 2024 m. sausio 16 d. iki ieškovo grąžinimo/priėmimo į pareigas dienos negauto darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, – atmestinas, nes ieškovas negalėjo turėti išimtinio teisėto lūkesčio (privilegijos) laimėti konkursą ir nuo 2024 m. sausio 16 d. eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas:

8.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad  jeigu viena ikisutartinių santykių šalis nevykdo arba netinkamai vykdo pareigas aptartas, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis;

2) pagal Darbo kodekso 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai;

3) žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

4) tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį (žr. pvz., Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021); 

5) negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011);

 8.2. Nagrinėjamu atveju neva patirtą žalą ieškovas kildina iš to, kad atsakovas nepagrįstai ieškovo nepripažino laimėtoju ir nuo 2024 m. sausio 16 d. nepaskyrė eiti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas, tačiau:

1) iš to, kas nustatyta šio sprendimo 6 punkte, akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2024 m. sausio 16 d. negalėjo susiklostyti jokie sutartiniai santykiai ir nebuvo tam jokių pagrįstų teisinių prielaidų, nes atsakovo organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatai yra negaliojantys;

2) ieškovas neįrodė, jog atsakovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą nuo 2024 m. sausio 16 d. į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas paskirti ir sudaryti terminuotą darbo sutartį būtent su ieškovu, todėl laikytina, kad nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui priteisti jo nurodomą turtinę žalą;

3) konstatavus, kad atsakovas neturėjo pagrindo su ieškovu sudaryti darbo sutarties ir jos nesudarius, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nesudarydamas darbo sutarties su ieškovu pažeidė jo teisę į darbą Darbo kodekso 151 straipsnio prasme, todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo  negautų pajamų, kurias ji būtų gavęs, jeigu būtų laimėjęs LNB konkursą ir jeigu su juo būtų sudaryta darbo sutartis.

9. Ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos atmestinas:

9.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (41 straipsnio 2 dalis, 151, 218 straipsniai) neturtinės žalos atlyginimo galimybę įvardina tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais;

2) neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

3) darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

9.2. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) ieškovas neturtinės žalos prašo dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į darbą, nes netinkamai organizuotas LNB konkursas. Nors teismas ir pripažino atsakovo organizuoto LNB konkurso rezultatus negaliojančiais, tačiau ieškovas nepateikė į bylą apskritai jokių įrodymų apie galimai patirtą neturtinę žalą, kuri būtų pasireiškusi pakenkimu ieškovo reputacijai, sumažėjusioms galimybėms konkuruoti darbo rinkoje ar sveikatos sutrikdymu;

 2) nors ieškovas teigia, kad dėl netinkamai organizuoto konkurso jis patyrė pergyvenimą ir stresą, tačiau šių aplinkybių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, nors posėdžio metu paaiškino apie galimus susirgimus, tačiau tokie ieškovo paaiškinimai vertintini kritiškai, vien kaip gynybinė pozicija. Be to pergyvenimas ir stresas darbe ar pretenduojant į pareigas yra įprastas reiškinys žmogaus sveikatai, kuris paprastai nelemia neturtinės žalos atsiradimo;

3) ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos faktinis pagrindas (dėl netinkamai organizuoto viešo konkursas į pareigas) nėra numatytas įstatymuose. Be to, kadangi ieškovo reikalavimas dėl LNB konkurso reikalavimų pripažinimo negaliojančiu patenkintas, tai teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių, o tai bus kartu ir papildoma pakankama neturtinė satisfakcija ieškovui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos.

10. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

10.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė iš viso penkis reikalavimus teismui, iš kurių vienas reikalavimas patenkintas kiti reikalavimai atmesti, laikytina, kad patenkinta 20 procentų ieškovo reikalavimų ir 80 procentų ieškovo reikalavimų atmesta, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos:

1) ieškovas pateikė prašymą DOK-88632, kuriuo nurodė, kad patyrė 7201,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl vertinant, kad 20 procentų ieškovo reikalavimų patenkinta, ieškovui iš atsakovo priteistina 1440,29 Eur (7201,45-80 proc.) bylinėjimosi išlaidų;

2) atsakovas nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nespręstinas.

11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepatyrė, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

12. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

12.1. Nagrinėjamu atveju yra patenkintas vienas ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl LBN konkurso reikalavimų pripažinimo neteisėtais, už jį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsakovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktų nuostatomis nėra laikomas atleistu nuo žyminio mokesčio šioje byloje, nes byloje nebuvo ginamas valstybės interesas, patenkintu reikalavimu nebuvo sprendžiama dėl lėšų išieškojimo valstybės naudai. Taigi byloje iš viso mokėtina 110 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“.

13. Dėl teisėjo nagrinėjusio bylą pirmojoje instancijoje šališkumo:

Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą (DOK-57081)  dėl teisėjo nušalinimo, kuris buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi Nr. CB-79946-2-68-3-18743-2023-9, tačiau papildomai ieškovo atstovas teismo posėdžių metu pažymėjo, kad nepaisant to, kad nušalinimas nebuvo atliktas, teisėjas turėtų papildomai įsivertinti ar nėra jo nusišalinimo pagrindų, todėl pažymėtina, kad:

1) teisėjas papildomai įsivertino ar nėra CPK 65 ir 66 straipsniuose nusišalinimo pagrindų ir tokių pagrindų teisėjas nenustatė, todėl nuo tolimesnio bylos nagrinėjimo teisėjas nenusišalino;

2) ieškovo prašyme (DOK-57081) dėl teisėjo nušalinimo pateiktos aplinkybės teisėjui taip pat neleido prieiti išvados, kad jis turėtų nusišalinti, nes ieškovo atstovo aptarti teisėjo veiksmai, pasakyti žodžiai negalėjo niekaip lemti ieškovo atstovo išvadų, kad teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties ir pan., ir laikytini tik ieškovo atstovo nepagrįstomis prielaidomis. Ieškovo atstovo aptariami teisėjo veiksmai ir pasakyti žodžiai buvo pasirengimo nagrinėti bylą etape, kurioje teisėjas aiškinosi kokius įrodymus bylos šalys privalo pateikti į bylą, be to, kadangi ši byla laikytina darbo byla, tai teisėjo vaidmuo turėjo būti aktyvus, taip, kaip tai nustatyta CPK 414 straipsnyje, todėl bylos šalims buvo užduodami klausimai susiję su įrodymų surinkimu, ieškinio dalyko ir pagrindo išsiaiškinimu;

3) teisėjas aiškinosi ar ieškovo pareikštas ieškinys gali sukelti materialius teisinius padarinius, ar nagrinėtinas teisme, todėl papildomai aiškinosi ieškovo, kaip darbuotojo pateikto ieškinio reikalavimo esmę, aiškino jam teisę papildyti ieškinio reikalavimus susijusiais reikalavimais, kaip kad dėl neturtinės žalos reikalavimo, nes priešingu atveju, teisėjas turėjo teisę spręsti dėl bylos nutraukimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Kaip teisingai citavo teisėją atsakovo atstovas, parengiamajame teismo nebuvo aišku ar bus kaip nors apginta ieškovo pažeista teisė, jeigu ji būtų pažeista, nes neaišku ar vėliau net ir organizuojant konkursą ar jame tikrai dalyvaus ieškovas. Tokia teisėjo pozicija niekaip negalėjo būti suprantama, kad teisėjas vertino atsakovą kaip nesąžiningą iš anksto, nes tik atsakovas turi teisę spręsti, kaip nenutrūkstamai organizuoti darbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011), o ieškovas ar dalyvauti naujai organizuojamame konkurse;

4) teisėjo papildomi klausimai apie atsakovo vidaus darbo dokumentus, įsakymus skirtus organizuoti ir vykdyti konkursą buvo skirti padėti atsakovo atstovui suprasti, kokie paprastai įrodymai yra reikalingi surinkti darbo ginčų bylose, todėl negalėjo būti suprantami, kaip kad išankstiniu LNB konkurso pažeidimų konstatavimu;

5) nors bylos šalys ir turi teisę reikšti nušalinimus teismo sudėčiai, tačiau būtent šiuo atveju pareikšti nušalinimai laikytini pernelyg formaliais, labiau gynybinės taktikos dalimi, nesudarančiais pagrindo teisėjui nusišalinti pačiam.

 

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 198 straipsnio 3 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105, 231 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo         R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (j. a. k. 188683671) civilinėje byloje Nr. e2-3778-1159/2024 kilusį darbo ginčą dėl konkursu rezultatų teisėtumo ir ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y:

1)       Pripažinti negaliojančiais atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus ir panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolą Nr. EK-31-12.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

2) Priteisti ieškovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (j. a. k. 188683671)  1440,29 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų 29 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (j. a. k. 188683671) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šalims išaiškintina, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus pripažinus neteisėtais, konkurso pagrindu sudaryta darbo sutartis (įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje) taps prieštaraujančia įstatymo reikalavimams ir turės būti nutraukiama (Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1006-638/2020, 11 punktą; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-476-1097/2024, 20, 21 punktai) arba, darbuotojui sutinkant su kitomis nekonkursinėmis pareigomis, pakeičiama.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys