Civilinė byla Nr. 2A-172/2012
Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.5.;
35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 36.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobra ir ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3218-605/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobra ir ko“ ieškinį atsakovui L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobra ir ko“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Tobra ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“, prašydamas priteisti iš atsakovo 61 456,66 Lt skolą, 12 734 Lt delspinigių, viso 74 190,66 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2008 m. gruodžio 22 d. sudarė automobilių subnuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo subnuomoti automobiliai. Ieškovas pažymėjo, kad sutartyje buvo nustatytas mėnesinis 1 350 eurų mokestis už vieną automobilį (plius PVM), mėnesinis mokestis už visus automobilius buvo sutartas 6 372 eurus, kuriuos atsakovas privalėjo sumokėti į ieškovo nurodytą sąskaitą, subnuomos terminas buvo nustatytas nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, 2009 m. liepos 15 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad sutarties 6.1 punkte buvo numatyta, jog laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovas privalo mokėti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo teigimu, jis vykdė visus sutarties įsipareigojimus, o atsakovas – iš dalies, todėl yra skolingas dalį subnuomos mokesčio.
Atsakovas L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 172 640 Lt skolą, 4 488 Lt palūkanų, viso 177 128 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepripažįsta savo įsipareigojimų pagal 2008 m. lapkričio 29 d. pasirašytą tarptautinę vežimų organizavimo sutartį tarp jos ir Vokietijos piliečio D. L., pagal kurią buvo naudojami atsakovo iš ieškovo subnuomojami automobiliai. Atsakovo teigimu, šį faktą patvirtina 2008 m. lapkričio 29 d. sutartis, pagal kurios 6, 7 punktus D. L. organizavo tarptautinių krovinių pervežimą Europoje ir turėjo gauti mėnesinį komisinį mokestį 500 EUR nuo kiekvienos krovininės mašinos ar po 1 000 EUR nuo kiekvieno šaldiklio, vežančio UAB „Tobra ir ko“ krovinius Europoje. Atsakovo teigimu, tai patvirtina susirašinėjimai tarp D. L. ir UAB „Tobra ir ko“ dėl krovinių pervežimo Europoje, kuriuose nurodyti nuomojamų krovininių automobilių maršrutai, pakrovimo-iškrovimo vietos ir krovinių pervežimo kainos, taip pat tai įrodo ir iš ieškovo gauti jo nuomojamų automobilių draudimo dokumentai, atsiskaitymo sąskaitų duomenys, PVM mokėtojo sertifikatas ir kiekvienam automobiliui užpildytos CMR deklaracijos. Atsakovas nurodė, kad pagal minėtos sutarties 8 punktą UAB „Tobra ir ko“ neturėjo teisės tiesiogiai turėti verslo santykių ir organizuoti darbą tiesiogiai su krovinių tiekėjais, kuriuos surasdavo tarpininkas D. L.. Atsakovo teigimu, nuo 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties pasirašymo iki 2009 m. vasario mėnesio ieškovas iš dalies vykdė savo sutartinius įsipareigojimus su D. L., apmokėdamas už visus krovininių mašinų pervežimus, neįskaitant šaldiklių, tačiau nesilaikydamas sutarties sąlygų dėl apribojimo tiesiogiai dirbti su krovinių tiekėjais, nuo 2008 m. kovo mėnesio be D. L. sutikimo ir žinios, ir pradėjo su jais tiesiogiai dirbti, t.y. su tiesioginiu ekspeditoriumi Hindelang Spedition GmbH. Atsakovas nurodė, kad UAB „Tobra ir ko“ nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio neapmokėjo D. L. už krovinių pervežimo organizavimą 20 000 eurų, nesumokėjo 30 000 eurų baudos už sutarties pažeidimą, todėl 2009 m. birželio 11 d. į UAB „Tobra ir ko“ direktorių T. B. kreipėsi D. L. interesus atstovavę Vokietijos advokatų kontoros M. M. advokatai, kurie remdamiesi dokumentais reikalavo iš UAB „Tobra ir ko“ apmokėjimo D. L. už tarpininkavimą ir baudos už sutarties pažeidimą sumokėjimo. Atsakovas pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vokietijoje buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius D. L. perleido skolos reikalavimo teises atsakovui L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“. Atsakovas nurodė, kad apie reikalavimų perleidimą UAB „Tobra ir ko“ buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasiūlyta suderinti tarpusavio atsiskaitymus, tačiau ieškovas į šį pasiūlymą neatsakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ ieškovui BUAB „Tobra ir ko“ 61 456,66 Lt skolos, 12 734 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 226,64 Lt žyminio mokesčio, 1 300 Lt atstovavimo išlaidų; priešieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš ieškovo BUAB „Tobra ir ko“ atsakovui L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ 103 584 Lt skolos, 4 488 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos – 2010 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 081,16 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir į tai, kad atsakovas ieškinį pripažįsta, sprendė, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teismui suteikta teisė surašyti sutrumpintus motyvus ieškovo prašoma skolos suma priteistina iš atsakovo, taip pat tenkintini ir kiti ieškovo reikalavimai – priteisti iš atsakovo ieškovui 12 734 Lt delspinigių bei mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės.
Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nesutiko su ieškovo argumentais dėl priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog tarp D. L. (kaip tarpininko) ir ieškovo organizuojant krovinių pervežimą buvo susiklostę verslo santykiai, kuriuos patvirtina 2008 m. lapkričio 29 d. sutartis. Teismas pažymėjo, kad šios sutarties 6 ir 7 punktais šalys sutarė, jog D. L. organizuos tarptautinių krovinių pervežimą Europoje ir už tai gaus 500 eurų nuo kiekvienos krovininės mašinos ar po 1 000 eurų nuo kiekvieno šaldiklio, vežančio ieškovo krovinius Europoje. Teismo teigimu, aplinkybę, kad D. L. atliko sutartas paslaugas pagal 2008 m. lapkričio 29 d. sutartį, patvirtina 2008 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimai tarp D. L. ir ieškovo, kuriuose nurodyti nuomojamų krovininių automobilių maršrutai, pakrovimo-iškrovimo vietos ir krovinių pervežimo kainos. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas oficialus ekspeditoriaus Hindelang Spedition GmbH raštas su vertimu patvirtina, jog D. L. kartu su atsakovu tarpininkavo subnuomininko UAB „Tobra ir ko“ santykiuose su Hindelang Spedition GmbH. Teismas taip pat nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, ieškovui neatsiskaičius pagal prievoles, 2009 m. birželio 11 d. į ieškovą kreipėsi D. L. interesus atstovaujantis advokatas W. V., kuris 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties pagrindu iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. prašė už tarpininkavimo tarp ieškovo ir Hindelang Spedition GmbH, Womits paslaugas sumokėti D. L. 20 000 EUR bei 30 000 EUR baudą, viso 50 000 EUR. Teismas pažymėjo, kad advokato 2009 m. birželio 11 d. pretenzijoje nurodyta, jog nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio kroviniai ieškovui buvo vežami 5 šaldikliais, tačiau už šias paslaugas ieškovas D. L. nesumokėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimo tarp D. L. ir ieškovo faktą taip pat patvirtina iš ieškovo gauti jo nuomojamų automobilių draudimo dokumentai, atsiskaitymo sąskaitų duomenys, PVM mokėtojo sertifikatas.
Teismas nurodė, kad pagal 2008 m. lapkričio 29 d. ieškovo ir D. L. sudarytą sutartį už kiekvieną automobilį turėjo būti gaunamas 500 eurų atlygis, tačiau ieškovas nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio neapmokėjo D. L. už krovinių pervežimo organizavimą, t. y. už 4 mėnesius po penkis šios įmonės šaldiklius kas mėnesį, iš viso 20 000 eurų, todėl sprendė, kad pagal sutartį 20 000 eurų D. L. neapmokėta suma komisinių priteistina iš ieškovo.
Teismo įsitikinimu, atsakovo prašoma priteisti 30 000 eurų bauda, pažeidus sutarties 8 punktą, nes šaldytuvais ieškovas negalėjo vežti krovinių be D. L. sutikimo, yra per didelė, gerokai viršijanti priteistinos skolos sumą, be to, įmonė šiuo metu yra bankrutuojanti, todėl dar ir siekiant užtikrinti kitų ieškovo kreditorių interesus, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bauda mažintina iki 10 000 eurų.
Teismas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. atsakovui ir D. L. sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, iš ieškovo priteistina 30 000 eurų (103584 Lt) suma atsakovui. Teismas pažymėjo, kad perėmęs reikalavimo teisę, atsakovas, turėdamas kreditorinį reikalavimą ieškovui, pats tapo įmonės debitorium, todėl negali atsiskaityti pats su savimi, apeidamas kitus kreditorius ir nesilaikydama ĮBĮ 35 straipsnyje numatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatymas draudžia įmonei po bankroto bylos iškėlimo vykdyti finansinių prievolių mokėjimus, tai įmonė po bankroto bylos iškėlimo neturi teisės atlikinėti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, tačiau draudimas bankrutuojančiai įmonei atlikinėti įskaitymus neatleidžia įmonės skolininko nuo pareigos vykdyti įsipareigojimus įmonei. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas privalo įvykdyti iš automobilių subnuomos sutarties kilusias prievoles ir sumokėti už ieškovo išnuomotus automobilius.
Teismas sprendė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanas už teismo priteistą 74 190,66 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat sprendė, kad iš dalies patenkinus priešieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistina 4 488 Lt palūkanų ir 6 procentų metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Tobra ir ko“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2008 m. lapkričio 29 d. tarp D. L. ir ieškovo buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią D. L. turėjo gauti mėnesinį 500 eurų komisinį atlyginimą nuo kiekvienos mašinos ar po 1000 eurų nuo kiekvieno šaldiklio, vežančio ieškovo krovinius Europoje; kroviniai ieškovui buvo vežami 5 šaldikliais, tačiau už šias paslaugas ieškovas nesumokėjo. Apelianto nuomone, tokie teismo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad D. L. suorganizavo šaldiklius, kuriuos krovinių gabenimui užsakė ieškovas, nurodytais šaldikliais buvo gabenami ieškovui priklausantys kroviniai, o ieškovas už suteiktas transportavimo paslaugas neatsiskaitė su D. L.. Tokios teismo išvados, apelianto teigimu, yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais ir prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams – 2008 m. lapkričio 29 d. sutarčiai, taip pat ir atsakovo nurodytoms aplinkybėms. Apeliantas pažymi, kad priešieškinio tenkinimas priteisiant skolą už ieškovo krovinių, kurių ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti, nes nesivertė prekyba, gabenimą atsakovui rodo, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, t.y. netinkamai vertinant įrodymus ir neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, bylos medžiaga, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, nepagrindžia atsakovo pretenzijų ieškovui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas objektyviai įvertino visus pateiktus įrodymus, todėl teisingai nustatė, kad ieškovas, neatsiskaitęs pagal 2008 m. lapkričio 29 d. sutartį tarp ieškovo ir D. L., yra skolingas atsakovui pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimų perleidimo sutartį už krovinių pervežimo organizavimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimas pakeistinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas iš dalies atsakovo priešieškinis. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Byloje nustatyta, kad D. L. ir UAB „Tobra ir ko“ 2008 m. lapkričio 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią D. L. įsipareigojo organizuoti krovinį ir už sutarties pagrindu teikiamas paslaugas D. L. turėjo būti mokami 500 eurų per mėnesį už kiekvieną treilerį, 1 000 eurų suma per mėnesį už šaldiklį (t. 1, b.l. 60-63).
2009 m. birželio 11 d. į ieškovą UAB „Tobra ir ko“ kreipėsi D. L. interesus atstovaujantis advokatas W. Mümmler, prašydamas 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties pagrindu iki 2009 m. rugpjūčio 21 d. sumokėti D. L. už tarpininkavimo tarp UAB „Tobra ir ko“ ir Hindelang Spedition GmbH, Womits paslaugas 20 000 eurų (5 šaldikliai 4 mėnesius po 1 000 eurų kiekvienas) bei 30 000 eurų baudą (5 šaldikliai x 6 mėn. x 1 000 eurų), viso 50 000 eurų, kadangi nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio kroviniai UAB „Tobra ir ko“ buvo vežami 5 šaldikliais, tačiau už šias paslaugas UAB „Tobra ir ko“ nesumokėjo D. L..
2009 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi D. L. perleido L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ visas reikalavimo teises pagal 2008 m. lapkričio 29 d. sutartį.
Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo dalimi priteisė iš ieškovo UAB „Tobra ir ko“ atsakovui L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ 20 000 eurų tuo pagrindu, kad ieškovas nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio neapmokėjo D. L. už krovinių pervežimo organizavimą, t. y. už 4 mėnesius po 5 šios įmonės šaldiklius kas mėnesį.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pateikti į bylą įrodymai ir bylos medžiaga, kuria rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, nepagrindžia atsakovo reikalavimų ieškovui.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ reikalavimui pagrįsti pateikti į bylą įrodymai neįrodo, kad ieškovas UAB „Tobra ir ko“ buvo skolingas D. L., kuris reikalavimą į UAB „Tobra ir ko“ perleido L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“, 20 000 eurų už 4 mėnesius po 5 šaldiklius kas mėnesį.
Į bylą pateiktas ieškovo ir D. L. susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybių, kad D. L. organizavo krovinių pervežimą nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio ieškovo šaldikliais, dėl ko prašoma priteisti iš ieškovo 20 000 eurų skolą, kad skola susidarė būtent 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties pagrindu. Į bylą nepateikti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti konkretų bei detalų krovinių vežimo organizavimo paslaugų suteikimą, pavyzdžiui, užsakymai, pasiūlymai, važtaraščiai ir pan. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai, aiškiai patvirtinantys kokie konkretūs kroviniai, kokiais konkrečiais šaldikliais ir kokiomis konkrečiomis datomis buvo pervežami ir kad tokių krovinių pervežimą ieškovo šaldikliais 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties pagrindu organizavo D. L..
Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateiktas ekspeditoriaus Hindelag Spedition GmbH raštas taip pat nepatvirtina, kad D. L. vykdė 2008 m. lapkričio 29 d. sutartį, kadangi šiame ekspeditoriaus rašte nėra tiksliai nurodyta kokiu pagrindu D. L. tarpininkavo ieškovo santykiuose su ekspeditoriumi Hindelag Spedition, be to, minėtame rašte nurodyta, kad D. L. kartu su L. Želvio įmone VMI Goda 2008 m. lapkričio 1 d. tarpininkavo subnuomininko UAB „Tobra ir ko“ santykiuose su Hindelag Spedition GmbH, t.y. tarpininkavimo data ankstesnė, nei 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties sudarymo data. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nors minėtame rašte nurodyta, kad ieškovas iš ekspeditoriaus gavo rašte nurodytus transportavimo pavedimus, tačiau tai nepatvirtina, kad rašte nurodytus transportavimo pavedimus ieškovas gavo dėl to, kad būtent dėl šių transportavimo pavedimų ekspeditorius susitarė su D. L..
Teisėjų kolegijos nuomone, į bylą pateikti ieškovo gautas jo nuomojamų automobilių draudimo liudijimas, PVM mokėtojo sertifikatas nepatvirtina ieškovo ir D. L. 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties konkrečių vykdymo faktų, kadangi šie dokumentai įrodo tik UAB „Tobra ir ko“, kaip PVM mokėtojo, registravimą 2008 m. sausio 3 d. bei tai, kad 16 transporto priemonių nuo 2008 m. sausio 20 d. iki 2009 m. sausio 19 d. galioja CMR draudimas.
Atsakovas L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ be skolos už D. L. paslaugas taip pat prašė priteisti 30 000 eurų baudą kad D. L. ir UAB „Tobra ir ko“ 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties 8 punkto pagrindu. 2009 m. birželio 11 d. advokato W. Mümmler rašto turinys patvirtina, kad baudos skyrimas buvo grindžiamas UAB „Tobra ir ko“ tiesioginio kontakto su Hindelag Spedition GmbH užmezgimu. Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu minėtą reikalavimą tenkino iš dalies, priteistiną baudą sumažindamas iki 10 000 eurų.
D. L. ir UAB „Tobra ir ko“ 2008 m. lapkričio 29 d. sutarties 8 punktas numatė, kad UAB „Tobra ir ko“ negali turėti verslo santykių su D. L. krovinio tiekėjais, išskyrus atvejus, jei D. L. to paprašytų; kol UAB „Tobra ir ko“ turės verslo santykių su D. L. ir 3 metus po to UAB „Tobra ir ko“ draudžiama užmegzti kontaktą su krovinio siuntėjais; jei šios taisyklės nebus laikomasi, UAB „Tobra ir ko“ turės sumokėti D. L. 6 mėnesių nuo visų naudotų sunkvežimių (taip nurodyta sutarties tekste) komisinių baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant byloje duomenų apie tai, kad D. L. vykdė 2008 m. lapkričio 29 d. sutartį ir šios sutarties pagrindu surado tiekėją Hindelag Spedition GmbH, nėra pagrindo priteisti iš ieškovo UAB „Tobra ir ko“ baudą minėtos sutarties 8 punkto pagrindu.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė priešieškinio pagrįstumo, priešieškinis yra neįrodytas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl priešieškinio tenkinimo yra nepagrįstos, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimas pakeistinas, priešieškinį atmetant, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniu skundu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau į bylą įstatymo nustatyta tvarka nepateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui BUAB „Tobra ir ko“ nėra priteistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir atsakovo L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tobra ir ko“ dėl skolos priteisimo atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Marytė Mitkuvienė
Vigintas Višinskis