Civilinė byla Nr.e2-195-544/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00765-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.12.; 3.4.3.11
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui nemokumo administratoriui G. G., advokato padėjėjui T. P., atsakovės atstovui advokatui T. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu/nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-195-544/2022 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkiliavas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SportIN Grupei“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl 540 115,29 Eur negrąžinto nekilnojamojo turto vertės, palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) UAB „Enifas“ procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžiuose, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SportlN Grupės": 1) nekilnojamojo turto - dalies statinių: 95/100 betono aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai), kurie yra 0,8062 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), iš kurio 0,4463 ha dalis išnuomota UAB „Enifui“ (toliau – ir Žemės sklypas), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje – vertę pinigais 540 115,29 Eur; 2) 75 328,92 Eur kompensacines palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą; 3) 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Enifas" ir UAB „SportIN Grupė" (toliau – ir Šalys) bendrai veiklai vykdyti sudarė tris tarpusavyje susijusias sutartis: 2018-01-31 Jungtinės veiklos sutartį, 2017-11-13 Mainų sutartį, 2018-01-31 Rangos sutartį Nr. 2018/01/18-1. Pagal Mainų sutarties 2.1, 3.1, 4,1, 4.2, 6.2, 6.3, 4.7 punktus Šalys apsimainė daiktais: UAB „Enifas" priklausę Ginčo statiniai Žemės sklype, kurį UAB „Enifas" 99 metams nuomojasi iš valstybės pagal 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, įvertinti 335 000 Eur, sutarties sudarymo dieną (2017-11-13) perėjo atsakovės UAB „SportIN Grupė" nuosavybėn, o atsakovės daiktai ieškovės nuosavybėn turėjo pereiti vėliau, bet neperėjo.
3. Pagal Mainų sutarties 8.2. punktą, tuo atveju, jei yra nutraukiama Žemės sklypo 0,4463 ha dalies valstybinės žemės nuomos sutartis, Šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavę šios sutarties pagrindu ir papildomai UAB „Enifas" turėjo sumokėti UAB „SportIN Grupei" 10 procentų, skaičiuojant nuo sumokėtos priemokos (74 141,61 Eur), baudą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) 2018-07-15 įsakymu nutraukė su UAB „Enifas" sudarytą 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį vėlesniais jos pakeitimais. Tačiau Mainų sutarties 8.2. punkto atsakovė neįvykdė ir Ginčo statinių, kuriuos gavo iš ieškovės pagal Mainų sutartį, per nustatytą protingą papildomą dviejų mėnesių terminą iki po jo ieškovei negrąžino. Todėl ieškovė vertina, kad atsakovė pažeidė Mainų sutarties sąlygas ir turi sumokėti ieškovei Ginčo statinių rinkos vertę, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog jų grąžinimas natūra negalimas, kadangi atsakovė juos perleido trečiajam asmeniui.
4. Ieškovė paaiškino, kad Mainų sutarties 8.2 punktas apima ir Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktą, kuris Mainų sutarties 8.2 punkto nuostatų nepaneigia, bet jas patvirtina, nes numato, kad, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, sutarties Šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavę Mainų sutarties pagrindu, o Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkte numatytas tik UAB „Enifas“ gautų įmokų grąžinimas esant jos kaltei.
5. Nurodė, kad Žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo nutraukta dėl UAB „Enifas“ kaltės. Mainų sutartis taip pat nėra nei nutraukta, nei pripažinta negaliojančia, todėl yra galiojanti, o dalyvaujantys byloje asmenys nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis restitucijos taikymą.
6. Paaiškino, kad tik iš bylos duomenų sužinojo, jog Ginčo statinius atsakovė yra perleidusi trečiajam asmeniui ir jų grąžinimas natūra nebegalimas. Todėl pakeitė savo pradinį ieškinio reikalavimą ir prašo, kad atsakovė Mainų sutarties 8.2 punkto reikalavimus įvykdytų ne natūra, bet pinigais ir sumokėtų Ginčo statinių kainą, proporcingą ieškovės turėtai turto daliai, nurodytą 2020-03-03 pirkimo pardavimo sutartyje tarp atsakovės ir trečiojo asmens Atvirojo tipo informuotiems investuotojams skirtos UAB „Šiaurės Europos investicinis fondas“.
7. Ieškovės nuomone, atsakovė jai turi sumokėti 75 328,92 Eur palūkanų, apskaičiuotų pradinio ieškinio pateikimo dienai, nes, nors Mainų sutarties 8.2. punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdymo atveju Šalys nenustatė kompensuojamųjų palūkanų normos už praleistą prievolės įvykdymo terminą, bet galioja ir turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2, 3 straipsnių pagrindu apskaičiuota 8 procentų palūkanų norma nuo 335 000 Eur negrąžintų statinių vertės už kiekvieną uždelstą grąžinti statinius dieną (už 1026 dienas nuo 2018-09-15 iki 2021-07-08).
8. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį visiškai atmesti, nes atsakovei pagal Mainų sutartį neatsirado pareiga grąžinti ieškovei Ginčo statinius.
9. Nurodė, kad visas tris ieškovės nurodytas sutartis Šalys sudarė kooperuodamos savo turtą, darbą bei žinias siekdamos įgyvendinti nekilnojamojo turto statybos projektą, pastatant ir atskirais turtiniais vienetais kiekvienos šalies vardu įregistruojant Žemės sklype daugiabučio gyvenamojo namo dalį. Siekiant įgyvendinti šią jungtinę veiklą ir buvo sudaryta Mainų sutartis, pagal kurią ieškovė išmainė, perleisdama atsakovės nuosavybėn Ginčo statinius, į atsakovei nuosavybės teise priklausančius daiktus su kainos skirtumo priemoka. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.2.2 punktą atsakovė Ginčo statinius įnešė į bendrą jungtinę veiklą, o ieškovė pagal minėtos sutarties 3.2.1 punktą įnešė Žemės sklypo nuomos teisę ir po Mainų sutarties sudarymo jai likusią 5/100 dalį kitų statinių (inžinerinių) – betono aikštelės.
10. Atsakovės tvirtinimu, NŽT prie ŽŪM 2018-07-25 įsakymu nutraukus su ieškove sudarytą 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį su vėlesniais pakeitimais, ieškovė, remdamasi Mainų sutarties 8.2 punktu, be pagrindo reikalauja, kad atsakovė grąžintų jai Ginčo statinius ar atlygintų jų vertę pinigais, nes ieškovės atstovas nedalyvavo sutarčių pasirašyme, nežino tikrosios Šalių valios, nesilaikydamas sutarčių aiškinimo taisyklių aiškina Šalių pasirašytų sutarčių nuostatas ir nesivadovauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
11. Paaiškino, kad Mainų sutarties 8.2 punkto tikrasis tikslas ir ketinimas buvo nustatyti išimtinai ieškovei taikytiną atsakomybę už jos turėtos ir į jungtinę veiklą įneštos Žemės sklypo nuomos teisės praradimą, nes buvo aiškiai numatyta, kad tokiu atveju būtent ieškovė privalo sumokėti atsakovei 10 procentų baudą už netinkamą sutarties vykdymą, tačiau analogiška sankcija nenumatyta atsakovei, kuri buvo sąžininga sutarties šalis. Už įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą solidarią atsakomybė prisiėmė tik ieškovės vadovas J. J.. Mainų sutarties projektą rengė ieškovės interesus atstovaujantis advokatas E. L. ir jis į sutartį įtraukė sutarties 8.2 punkto nuostatą, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, minėta sutarties nuostata turi būti aiškinama ieškovės nenaudai, atmetant jos argumentus, jog abi šios sutarties šalys Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo atveju turi prievolę grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios minėtos sutarties pagrindu nepriklausomai nuo kitų aplinkybių. Kadangi Šalys per trumpą laiką tam pačiam tikslui sudarė kelis sandorius, tai, vadovaujantis teismų praktika, Mainų sutarties 8.2 punkto nuostatos turi būti vertinamos visų trijų sutarčių, įskaitant ir Jungtinės veiklos sutartį, kontekste. Kadangi į jungtinę veiklą ieškovės įneštos Žemės sklypo nuomos teisės turėjimas ir jos galiojimas buvo viena esminių jungtinės veiklos vykdymo sąlygų, ieškovė garantavo ir prisiėmė pareigą užtikrinti, jog viso šalių vykdomos jungtinės veiklos galiojimo laikotarpiu ji nebus pažeidusi Žemės nuomos sutarties ir jos turima nuomos teisė nebus ginčijama, o atsakovė jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Tam, kad užtikrinti, jog į jungtinę veiklą įnešta Žemės sklypo nuomos teisė Jungtinės veiklos sutarties vykdymo metu neišnyktų bei siekiant apsaugoti atsakovės interesus, šalys Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkte ir nustatė, jog, tuo atveju, jeigu nutraukiama Žemės sklypo nuomos sutartis dėl ieškovės kaltės, kaltoji šalis privalo kitai šaliai grąžinti visas įmokas, kurios buvo sumokėtos ir investuotos pagal Mainų sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį. Mainų sutarties 8.2 punkto ir Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkto nuostatos į sutartis buvo įtrauktos tam, kad užtikrinti, jog ieškovės į jungtinę veiklą įnešta Žemės sklypo nuomos teisė jungtinės veiklos vykdymo metu neišnyktų, taip siekiant apsaugoti atsakovės interesus nuo neigiamų pasekmių, jeigu Žemės nuomos sutartis būtų nutraukta. Be to, pagal Jungtinės veiklos sutarties 8.13 punktą, jeigu kyla prieštaravimų tarp minėtų trijų sutarčių, Šalys susitarė vadovautis Jungtinės veiklos sutartimi. Taigi, esant neaiškumų, kokios pasekmės šalims turi būti taikomos Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo atveju pagal Mainų sutarties 8.2 punktą, reikia vadovautis Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktu, numačiusiu, kad, nutraukus Žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės, visa atsakomybė ir pasekmės dėl to tenka išimtinai ieškovei. Todėl vertina, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog Mainų sutarties 8.2 punktas apima Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkto nuostatas, nes visos pareigos, susijusios su Žemės nuomos sutarties galiojimo užtikrinimu, teko tik išimtinai ieškovei.
12. Nesutiko, kad Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, nes NŽT prie ŽŪM 2018-07-25 įsakyme nurodyta, kad sutartis nutraukiama ir pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o jis numato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tai patvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdė savo, kaip Žemės sklypo nuomininkės, pareigas.
13. Paaiškino, kad ieškinio reikalavimą grąžinti ieškovei pagal Mainų sutartį perduotus Ginčo statinius yra pagrindas atmesti ir dėl jo neatitikimo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovė reikalauja jai grąžinti Ginčo statinius, nors sutartis nėra nutraukta, o atsakovė nėra padariusi sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimo, dėl kurio jai galėtų kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais trečiojo asmens J. J. ieškinys dėl minėtų trijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nenustatyta, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ar kad būtų buvusi nesąžininga. Ieškinį patenkinus, būtų ginamos netinkamai Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdžiusios ieškovės, bet ne sąžiningos atsakovės teisės bei interesai. Ieškovė savo ieškinio reikalavimais iš esmės prašo taikyti vienašalę restituciją ir reikalauja priteisti jos naudai iš atsakovės pagal Mainų sutartį gautus nekilnojamuosius daiktus ar jų vertę pinigais, nors nemokumo administratorė tikrai žino, jog, vykdydama įsipareigojimus pagal Mainų sutartį, atsakovė sumokėjo ieškovei 74 141,61 Eur priemoką, kuria, patenkinus ieškinį, ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita, nes dėl bankroto proceso atsakovė šios įmokos neatgaus, šalys nebus atstatytos į pradinę būseną ir nukentės išimtinai tik atsakovės teisės ir teisėti interesai.
14. Pažymėjo, kad iš BUAB „Enifas“ vadovo ir akcininko, trečiojo asmens J. J., kuris pasirašė ir Mainų sutarties 8.2 punktą, 2020-11-15 reikalavimo matyti, kad jis reikalavo, jog nemokumo administratorė kreiptųsi į atsakovę dėl Ginčo statinių grąžinimo remdamasis ne Mainų sutarties 8.2 punktu, t. y. ne dėl to, kad yra nutraukta Žemės sklypo nuomos sutartis, bet todėl, kad atsakovė pagal Mainų sutartį neperdavė daiktų ieškovei, kas tik patvirtina, kad minėtas asmuo nesiejo Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo fakto su atsakovės pareiga grąžinti ieškovei Ginčo statinius. Pats J. J. nesikreipė į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei Ginčo statinius dėl to, kad buvo nutraukta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kas patvirtina, kad Mainų sutarties 8.2 punkto nuostatos taikytinos tik ieškovės atsakomybės atžvilgiu, nes kitaip trečiasis asmuo būtų pareiškęs reikalavimą atsakovei dėl turto grąžinimo.
15. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškovės reikalavimu už negalimus grąžinti natūra statinius priteisti 540 115,29 Eur, nes, vadovaujantis CK 6.147 straipsniu, turi būti taikomos kainos, galiojančios tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, todėl galėtų būti priteista tik 335 000 Eur. Atsakovė neatsakinga už Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą ir yra sąžininga sandorio šalis. 2020-03-03 atsakovės ir trečiojo asmens sutartis dėl Ginčo statinių perleidimo neužbaigta, dėl išankstinių sąlygų gali būti neįgyvendinta, galutinis atsiskaitymas atidėtas, todėl atsakovė negavo sumos, kurios prašo ieškovė. Nurodyto dydžio restitucijos ekvivalento pinigais priteisimas ne grąžintų ieškovę į pradinę padėtį, bet leistų jai nepagrįstai praturtėti atsakovės atžvilgiu. Tok dėl to, kad šalys kartu planavo vykdyti jungtinę veiklą, Mainų sutartyje turtas buvo įvertintas 335 000 Eur, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėto turto vertė buvo tik 40 770 Eur ir tik į šią sumą galėtų pretenduoti ieškovė. Be to, pagal Mainų sutarties 4.7 punktą atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 74 141,61 Eur priemoką, kuri yra didesnė už Ginčo statinių rinkos vertę.
16. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 75 328,98 Eur kompensacinių palūkanų atsakovė nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo priteisti Ginčo turtą arba jo vertę, todėl atmestinas netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo. CK 6.37 straipsnis numato kompensacinių palūkanų, kylančių iš piniginių prievolių, taikymą, o šiuo atveju ieškinio reikalavimai nesusiję su piniginės prievolės vykdymu, todėl palūkanas priteisti nėra pagrindo. Reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas už 1026 dienas aiškiai nepagrįstas ir dėl to, kad Mainų sutarties 8.2 punkte nenurodytas terminas, per kokį turi būti įvykdyta prievolė, o CK 6.53 straipsnio 2 dalis nustato, jog prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Kadangi pretenzija ieškovei dėl Ginčo turto grąžinimo pareikšta 2021-05-07, todėl kompensacinės palūkanos bet kuriuo atveju negalėtų būti priteistos už ilgesnį nei 55 kalendorinių dienų laikotarpį.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. J., į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam bei atstovui pranešta tinkamai, neatvyko.
18. Procesiniuose dokumentuose, nurodęs faktines aplinkybes apie trijų sutarčių tarp bylos Šalių sudarymą, kurios analogiškos ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nemokumo administratorė perėmė UAB „Enifas“ dokumentus ir neturi klaidinti teismo dėl savo aplaidumo vykdant darbus. Prasidėjus UAB „Enifas“ bankroto procesui, anksčiau jo pradėtas bylas perėmė nemokumo administratorė, todėl jis buvo priverstas bylas iškelti iš naujo, Vilniaus apylinkės teisme tebevyksta byla dėl žemės sklypo nuomos sutarties atstatymo. Mano, kad nemokumo administratorė proteguoja UAB „SportIn Grupę“, kuri dirtinai inicijavo bankroto bylą ir kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl Žemės sklypo nuomos sutartis nutraukimo, siekdami nusavinti UAB „Enifas“ turtą. Atsakovė Mainų sutarties 8.2 punkto reikalavimo nevykdė beveik trejus metus, o bankroto administratorė tik 2021-05-07 kreipėsi į ją dėl Ginčo statinių grąžinimo UAB „Enifui“.
19. Trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o dėl ieškinio tenkinimo klausimą spręsti įvertinus atsiliepime nurodytus argumentus.
20. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997-07-07 įsakymu nusprendė išnuomoti UAB „Enifui“ Žemės sklypą 99 metams ir nustatyti, kad jis bus naudojamas kitai specialiai paskirčiai (gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti). Minėto įsakymo pagrindu 1997-07-07 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri vėliau buvo pakeista dviem susitarimais. 2018 m. kovo 13 d. atlikus sklypo naudojimo valstybinė kontrolę, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir nustatyta, kad sklype vyksta statybos darbai, demontuojama aikštelė, sukrauti betono luitai, teritorija aptverta tvora. 2018-04-24 raštu informavo UAB ,,Enifą“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondą“, UAB ,,SportIn Grupę“, kad žemės nuomos sutartis su UAB „Enifu“ bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams pranešimo įteikimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktą, šio straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. 2018-07-15 įsakymu žemės sklypo sutartis buvo nutraukta prieš terminą ir apie tai informuota UAB „Enifas“. 2019-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu atmetė J. J. ieškinį dėl 2018-07-15 įsakymo nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį panaikinimo.
21. Nurodė, kad NŽT prie ŽŪM nebuvo Mainų sutarties bei Jungtinės veiklos sutarties šalimis ir negali būti atsakinga ar laikoma kalta dėl ieškovei tenkančių nuostolių pagal Šalių sudarytas sutartis, nes teismas konstatavo, jog įsakymas dėl žemės nuomos nutraukimo teisėtas, o valstybinės žemės nuomininkai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl nuomos santykių tęstinumo ir jų finansinių interesų apsaugos. Paaiškino, kad UAB ,,Enifas“ nesikreipė dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę ir tokio sutikimo negavo.
22. Vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, kai toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Pagal Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenis UAB ,,Enifui“ nuo 2019-01-09 nuosavybės teise nepriklauso jokie pastatai ar statiniai Žemės sklype, o anksčiau turėtai 1/20 2638,93 kv. m. kitų inžinerinių statinių – aikštelės prekybai eksploatacijai 4463 kv. m. ploto žemės sklypas buvo per didelis ir teisės į lengvatinę ne aukciono tvarka žemės sklypo nuomą nesuteikė.
23. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
24. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje esančios informacijos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.eB2-194-577/2022 2019-07-04 teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-08-22, UAB „Enifui“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Ieškinį atsakovei dėl Mainų sutarties įvykdymo priteisiant ieškovei pinigines lėšas už pagal šią sutartį turėtus grąžinti Ginčo statinius pareiškė ieškovės BUAB „Enifas“ nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ gindama bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus.
25. Bylos duomenys rodo, kad tarp ieškovės BUAB „Enifas“ ir atsakovės UAB „SportIN Grupė“ 2017-11-13 buvo sudaryta Mainų sutartis, 2018-10-31 – Jungtinės veiklos sutartis ir 2018-01-31 – Rangos sutartis Nr. 2018/01/18-1. Abi bylos Šalys nurodo vienodai, kad minėtos trys sutartys buvo sudarytos siekiant sukooperuoti savo turtą, darbą bei žinias kad įgyvendinti nekilnojamojo turto statybos projektą, pastatant ir atskirais turtiniais vienetais kiekvienos šalies vardu įregistruojant Žemės sklype daugiabučio gyvenamojo namo dalį.
26. Nustatyta, kad 2017-11-13 Mainų sutartimi ieškovė UAB „Enifas“ mainais į atsakovei UAB „SportIN Grupė“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus (nebaigtus statyti butus, esančius (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) perdavė atsakovės UAB „SportIN Grupė“ nuosavybėn jai priklausiusius Ginčo statinius: 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), šalių įvertintus 335 000 Eur. Kadangi mainomų daiktų kainos skyrėsi, atsakovė įsipareigojo Mainų sutarties 4.7 punkte nustatytais terminais ir tvarka sumokėti UAB „Enifas“ 74 141,61 Eur priemoką, kuri buvo sumokėta 2018 m. vasario 21 d.. Šia sutartimi atsakovė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą turėjo perduoti UAB „Enifas“ nuosavybėn ateityje, šiai įvykdžius Mainų sutarties 6.4 punkte nurodytas sąlygas 6.4.1 ir 6.4.2 punktuose nustatytais terminais, kurių, pagal bylos duomenis, ieškovė neįvykdė, ir atsakovei priklausantys daiktai į ieškovės nuosavybę neperėjo.
27. Pagal 2018-01-31 Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktą ieškovė į jungtinę veiklą įnešė Žemės sklypo nuomos teisę pagal 1997-07-07 valstybinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir 5/100 dalis kitų statinių (inžinierinių) – betono aikštelės, o atsakovė įnešė iš ieškovės pagal Mainų sutartį gautas 95/100 dalis kitų statinių (inžinierinių) – betono aikštelės, pastatą – ūkinį pastatą, projektą ir statybos leidimą.
28. 2017-11-13 Mainų sutarties 8.2 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jei yra nutraukiama Žemės sklypo 0,4463 ha dalies valstybinės žemės nuomos sutartis, šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavę šios sutarties pagrindu, ir papildomai ieškovė UAB „Enifas“ turi sumokėti atsakovei UAB „SportIN Grupei“ 10 procentų baudą, skaičiuojamą nuo Mainų sutarties 4.7 punkte numatytos 74 141,61 Eur nustatytos nepriemokos.
29. Bylos duomenys rodo, kad 8062 kv. m. žemės sklypas, kurio 0,4463 ha dalis pagal 1997-07-07 valstybinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais buvo išnuomota ieškovei UAB „Enifas“ 99 metams, priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas NŽT prie ŽŪM. Pagal šią sutartį Žemės sklypas turėjo būti naudojamas kitai specialiai paskirčiai - gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti. Ieškovei išnuomoto žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą sąlygojo tai, kad NŽT prie ŽŪM 2018-01-18 ir 2018-03-10 gavo UAB ,,Nekilnojamojo turto fondo“ prašymą perskaičiuoti nuomojamas valstybinės žemės sklypo dalis, priskiriant šiai bendrovei didesnę žemės sklypo dalį. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius po šių pranešimų gavimo atliko Žemės sklypo patikrinimą, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo nustatė, jog sklype vyksta statybos darbai, demontuojama aikštelė, sukrauti betono luitai, teritorija, kurioje vyksta statybos darbai, aptverta tvora. NŽT prie ŽŪM 2018-04-24 raštu informavo UAB ,,Enifą“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondą“, UAB ,,SportIn Grupę“, kad, įvertinusi Žemės sklypo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su Žemės sklypo naudojimu, atsižvelgdama į tai, jog UAB „Enifas“ Žemės sklype nuosavybės teise valdo tik 1/20 iš 2638,93 kv. m. ploto kitų inžinerinių statinių – betono aikštelės, įspėjo UAB ,,Enifas“, kad Žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, šio straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-07-15 įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) su ieškove sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-13 įsiteisėjusiu 2019-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 nusprendė UAB ,,Enifas“ ieškinį dėl įsakymo nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį panaikinimo atmesti. Mainų sutarties sudarymo metu UAB ,,Enifas“, būdama Žemės sklypo nuomininke, pagal bylos duomenis nesikreipė į NŽT prie ŽŪM dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę.
30. Byloje taip pat nustatyta, kad šiuo metu Žemės sklype esantys pastatas – prekybinis paviljonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – aikštelė prekybai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios 95/100 dalys yra Ginčo turtas (įrašas galioja nuo 2020-12-09), nuosavybės teise priklauso Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei UAB ,,Šiaurės Europos investicinis fondui“, kuriuos ji iš atsakovės nusipirko pagal 2020-03-03 Pastato ir kitų statinių pirkimo pardavimo sutartį už 658 810 Eur.
31. Ieškovė tvirtina, kad, nutraukus Žemės sklypo 0,4463 ha valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovė, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, turi pareigą grąžinti ieškovei 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos gavo pagal Mainų sutartį, o atsakovė tvirtina, kad ji šios pareigos ji neturi, nes ieškovė ją teismo patvirtinta taikos sutartimi atleido nuo sutartinio įsipareigojimo perduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą vykdymo, nes ieškovė kalta dėl Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, o tiek Mainų sutartis, tiek Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktas numatė, kad dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės atveju atsakomybė turi būti taikoma išimtinai tik ieškovei.
32. Teismo vertinimu, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus šioje byloje esančių įrodymų visumą yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovė iš dalies įrodė faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės atsikirtimai, kuriais remdamasi ji prašė ieškinį atmesti, pagrįsti tik iš dalies dėl piniginio ekvivalento dydžio už negalimus natūra grąžinti ieškovei Ginčo statinius, todėl byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies dėl šių motyvų.
33. Byloje nėra ginčo, kad 2017-11-13 ieškovė Mainų sutarties pagrindu atsakovės nuosavybėn perleido 95/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - betono aikštelės ir pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), šalių įvertintus 335 000 Eur. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Nuosavybės teisė į išmainytus daiktus atsiranda abiem mainų sutarties šalims tuo pat metu, t. y. kai prievolę perduoti daiktus įvykdo abi šalys (CK 6.434 straipsnis). Pagal Mainų sutartį atsakovė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) gatvėje turėjo perduoti UAB „Enifas“ nuosavybėn ateityje, šiai įvykdžius Mainų sutarties 6.4 punkte nurodytas sąlygas 6.4.1 ir 6.4.2 punktuose nustatytais terminais, kurių, pagal bylos duomenis, ieškovė neįvykdė, ir atsakovei priklausantys daiktai į ieškovės nuosavybę neperėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju pagal Mainų sutartį nei jos sudarymo metu, nei vėliau tarp šalių neįvyko apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei turtą, kurį nuosavybėn iš ieškovės gavo tik ji viena.
34. Iš teismų informacinės sistemos Liteko ir šios bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1546-918/2019 tarp ieškovės UAB „SpotIN Grupės“ ir atsakovės BUAB „Enifas“ buvo patvirtinta tarp jų sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą, t. y. pripažino, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2017-11-13 Mainų sutartį perduoti nebaigtus statyti butus ir 1764/15000 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi. Tačiau minėtoje teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra šalių sulygtos sąlygos, kad UAB „Enifas“ pasibaigusia pripažįsta ir UAB „SportIN Grupės“ pareigą pagal Mainų sutarties 8.2 punktą grąžinti šios sutarties 2.1 punkte jai perduotą Ginčo turtą. Todėl atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ji pagal taikos sutartį minėtoje byloje buvo atleista nuo priimto įsipareigojimo grąžinti ieškovei jos perduotą nekilnojamąjį turtą.
35. Minėta, kad 2017-11-13 tarp šalių sudarytos Mainų sutarties 8.2 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jei yra nutraukiama 1997-07-07 valstybinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei 99 metams išnuomota 0,4463 ha Žemės sklypo dalis, šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavę šios sutarties pagrindu. Taigi Šalių sudarytos Mainų sutarties 8.2 punkte šalių sutartas grąžinimas to, ką kiekviena šalis yra gavusi pagal sutartį, susietas tik su viena sąlyga – minėtos valstybinės Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimu. Ši sąlyga įvyko - Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-07-15 įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) su ieškove sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto, šio straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-13 įsiteisėjusiu 2019-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 nusprendė UAB ,,Enifas“ ieškinį panaikinti įsakymą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atmesti.
36. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti Ginčo statinių vertę, nes, esant neaiškumų, kokios pasekmės šalims turi būti taikomos Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo atveju pagal Mainų sutarties 8.2 punktą, reikia vadovautis Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punktu, numačiusiu, kad, nutraukus Žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieškovės kaltės, visa atsakomybė ir pasekmės dėl to tenka išimtinai ieškovei, kad sutartis turi būti aiškinama pagal CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, atsižvelgiant į šalių tikslus ir ketinimus ir į Mainų sutartį 8.2 punktą įtraukusios ieškovės nenaudai.
37. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes Mainų sutarties 8.2 punkto nuostatos vertintinos ne vien šio sandorio, tačiau visų trijų sutarčių, įskaitant ir Jungtinės veiklos sutartį, kontekste, kad Mainų sutartis turi būti vertinama pagal sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas CK 6.193-6.195 straipsniuose, taip pat kad šalys buvo susitarusios, jog, esant neaiškumams ar prieštaravimams, turi būti vadovaujamasi Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis. Tačiau, teismo vertinimu, Mainų sutarties 8.2 punkto sąlygą įvertinus tiek Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkto kontekste, tiek ją aiškinant pagal CK 6.193-6.195 straipsnių nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei Ginčo statinių, kuriuos gavo pagal Mainų sutartį.
38. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014 ir kt.).
39. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Mainų sutarties 8.2 punkto sąlyga, numatanti, kad tuo atveju, jei yra nutraukiama Žemės sklypo 0,4463 ha dalies valstybinės žemės nuomos sutartis, šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavę šios sutarties pagrindu, yra aiški, nes joje nėra neaiškių sąvokų, dviprasmybių, prieštaravimų ar neaiškaus turinio. Pareiga grąžinti pagal Mainų sutartį gautą turtą lygiai numatyta abiem šalims, todėl nėra svarbu, kurios sutarties šalies iniciatyva ši sąlyga įtraukta. Aplinkybė, kad UAB „SportIN Grupė“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1546-918/2019 pareiškė ieškinį UAB „Enifas“ prašydama pripažinti, kad jos prievolė pagal 2017-11-13 Mainų sutartį perduoti UAB „Enifas“ nekilnojamuosius daiktus baigėsi, patvirtina, kad ir pati atsakovė laikė, jog šalių pareiga pagal sutartį apsikeisti nekilnojamais daiktais, o, nutraukus sutartį, grąžinti kitai šaliai tai, ką gavo, egzistavo.
40. Mainų sutarties 8.2 punkte numatyta papildoma sąlyga, kad, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė UAB „Enifas“ turi sumokėti atsakovei UAB „SportIN Grupei“ 10 procentų baudą ir Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkte nustatyta sąlyga, kad tuo atveju, jeigu nutraukiama Žemės sklypo nuomos sutartis dėl ieškovės kaltės, kaltoji šalis privalo kitai šaliai grąžinti visas įmokas, kurios buvo sumokėtos ir investuotos pagal Mainų sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį, reiškia ieškovės sutartinę atsakomybę prieš atsakovę pažeidus sutarčių sąlygas, tačiau nepanaikina šalių įsipareigojimo grąžinti viena kitai pagal sutartį gautą turtą. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.eB2-194-577/2022 dėl BUAB „Enifas“ bankroto duomenys rodo, kad tokia atsakomybė ieškovei yra pritaikyta, nes bankroto byloje 2019-11-08 teismo nutartimi yra patvirtintas UAB „SporIN Grupės“ 170 833,64 Eur finansinis reikalavimas, kilęs iš šalių sudarytos 2018-01-31 Jungtinės veiklos sutarties 7.13 punkto (82 500 Eur bauda), 2018-01-31 Rangos sutarties 2.4.19 punkto, Jungtinės veiklos sutarties 4.12 punkto (5 000 Eur bauda), Jungtinės veiklos sutarties 4.14 punkto (10 000 Eur bauda), taip pat atsakovė yra pareiškusi 47 612,04 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2018-01-31 Rangos sutarties. Tuo tarpu ieškovė šioje byloje ieškiniu reikalauja ne taikyti sutartinę atsakomybę atsakovei dėl sutarties pažeidimo, bet kad atsakovė, įvykus šaliai numatytai sąlygai – Žemės sklypo nuomos nutraukimui, įvykdytų Šalių sudarytos Mainų sutarties 8.2 punkte numatytą įsipareigojimą grąžinti ieškovei Ginčo statinius, o, kadangi jie perleisti trečiajam asmeniui, sumokėti jų vertę pinigais.
41. Atsakovė tvirtino, kad NŽT prie ŽŪM 2018-07-15 įsakymu su ieškove sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą išimtinai tik dėl ieškovės UAB „Enifas“ kaltės, todėl ir dėl to ieškinys turi būti atmestas. Vertinant šį atsakovės argumentą pažymėtina, kad Mainų sutarties 8.2 punkte Šalių įsipareigojimas Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo atveju grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusi pagal šią sutartį, nesusietas su nei su šalių kalte dėl sutarties nutraukimo, nei su kitomis nuo šalių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Jungtinės veiklos sutarties 7.7 punkte, kuriuo taip pat rėmėsi atsakovė, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nutraukiama Žemės nuomos sutartis dėl ieškovės kaltės, ji privalo atsakovei grąžinti visas įmokas, kurios buvo gautos, sumokėtos ir investuotos pagal Mainų sutartį ar pagal Jungtinės veiklos sutartį, tačiau nėra numatyta, kad tokiu atveju atsakovė nebeturi grąžinti ieškovei to, ką gavo pagal Mainų sutartį, šiuo atveju - Ginčo turto.
42. Minėtu įsakymu, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-13 įsiteisėjusiu 2019-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 pripažino teisėtu, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto, šio straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindais iš esmės dėl to, kad, 2017-11-13 Mainų sutartimi ieškovei UAB „Enifas“ perleidus atsakovei UAB „SportIN Grupei“ nuosavybės teisę į sklype esantį ūkinį pastatą ir 19/20 dalis betono aikštelės, kuriems eksploatuoti ir buvo išnuomotas 4463 kv. m. ploto valstybinės Žemės sklypas, ieškovės nuosavybėje liko tik 1/20 dalis iš 2638,93 kv. m. kitų inžinerinių statinių – aikštelės prekybai, kuri nesuteikė jai teisės į žemės sklypo ar jo dalies nuomą lengvatine tvarka, nes neliko reikiamo dydžio pastato, statinio ar įrenginio, kurio eksploatacijai reikalingas tokio dydžio sklypas.
43. Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 pagal ieškovės UAB ,,Enifas” ieškinį atsakovei NŽT prie ŽŪM dėl įsakymo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove panaikinimo, be kita ko, konstatuota, kad įsakymo dėl žemės sklypo nuomos nutraukimo priėmimo metu ieškovės UAB „Enifas“ valdyta tik 1/20 dalis aikštelės nesuteikė jai teisės į žemės sklypo ar jo dalies nuomą lengvatine tvarka; aikštelė buvo demontuota ir Nekilnojamojo turto registre registruota bylos trečiojo asmens UAB „SportIN Grupės“ vardu“; ieškovė sklypo nenaudojo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį; sulygo, nesant NŽT sutikimo, kad UAB „SportIN grupė“ įgyja teisę naudotis sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip UAB „Enifas“, taip pat kad šalys 2018-01-31 pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė sklype statyti daugiabutį namą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, kas liudija tai, kad pati ieškovė nenaudojo ir nesiekė naudoti Sklypo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir Sutarties pažeidimą, nurodytą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
44. Abi šalys buvo verslininkės, jungtinės veiklos partneriai, kartu sudarė minėtas tris sutartis, reikalingas jungtinei veiklai vykdyti, jų sąlygos joms buvo žinomos. Todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovė žinojo (turėjo žinoti) ir suprasti, kad, ieškovei netekus nekilnojamojo turto, kuriam eksploatuoti be aukciono yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas ir neturint NŽT prie ŽŪM sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos perleidimo, nuomos sutartis su ieškove gali būti nutraukta ar pakeista, o atsakovė, įgijusi nekilnojamąjį turtą, kurio eksploatavimui suteiktas nuomai valstybinės žemės sklypas, taip pat galėjo kreiptis į NŽT prie ŽŪM dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka dabar jau jai priklausančio nekilnojamojo turto eksploatavimui. Taigi, šio sprendimo 41-44 punktuose nurodytų argumentų pagrindu yra pagrindas spręsti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą dėl to, kad žeme buvo naudojamasi ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sąlygojo ne vienos ieškovės, bet abiejų Šalių sudaryti susitarimai Mainų ir Jungtinės veiklos sutartyse.
45. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina ne iš atsakovės sutarties su trečiuoju asmeniu žinoma galima didžiausia Ginčo turto vertė, bet 335 000 Eur piniginis ekvivalentas už negalimą grąžinti Ginčo turtą, nes: Mainų sutarties sudarymo ir turto perdavimo atsakovei metu tokią kainą nustatė šalys, kurios yra verslininkės; Mainų sutarties 8.2 punkte šalys nesusitarė, kaip bus nustatoma Ginčo turto vertė, jei dėl kokių nors priežasčių jo grąžinimas natūra nebus galimas ar kad bus atlyginama aktualiu laikotarpiu esanti padidėjusi rinkos vertė; nepaneigtas atsakovės tvirtinimas, kad Mainų sutarties sudarymo metu Ginčo turto vidutinė turto rinkos vertė buvo mažesnė; neįrodyta, kad 2020-03-03 atsakovės ir trečiojo asmens sutartyje nurodyta 658 810 Eur Ginčo turto vertė yra jo reali rinkos kaina, o ne konkrečiai šalių sutarčiai pagal tos sutarties sąlygas nustatyta kaina; atsakovė yra sumokėjusi ieškovės naudai 74 141,61 Eur; ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas 170 833,64 Eur vertės atsakovės finansinis reikalavimas, kildinamas iš ieškovės padarytų Jungtinės veiklos ir Rangos sutarčių pažeidimo; nors Mainų sutartis nėra pripažinta negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais ir restituciją reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai netaikomos, tačiau jos ir kitos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos paprastai numato, jog, nesant galimybės sutarties šaliai turtą grąžinti natūra, paprastai ekvivalentas pinigais apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nebent privalantis turtą grąžinti asmuo būtų nesąžiningas (pvz., CK 6.147, 6.222 straipsniai); byloje nepaneigta civilinėje teisėje galiojanti atsakovės sąžiningumo prezumpcija.
46. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.261 straipsniu, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2, 3 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovės 75 328,92 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal 8 procentų palūkanų normą nuo 335 000 Eur negrąžintų statinių vertės už kiekvieną uždelstą grąžinti statinius dieną (už 1026 dienas nuo 2018-09-15 iki 2021-07-08).
47. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 328,98 Eur kompensacinių palūkanų nepagrįstas ir atmestinas, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, reikalavimas kildinamas ne iš piniginės prievolės netinkamo vykdymo praleidus prievolės įvykdymo terminą, bet iš pagrindinio ieškinio reikalavimo grąžinti ieškovei Ginčo statinius pagal Mainų sutarties 8.2 punktą. Vien tai, kad dėl Ginčo statinių perleidimo tretiesiems asmenims jų grąžinimas ieškovei natūra negalimas ir dėl to buvo pakeistas ieškinio dalykas, prašant priteisti Ginčo statinių vertę pinigais, prievolė netapo pinigine prievole. Mainų sutartyje šalys nebuvo susitarę, kad už šios sutarties 8.2 punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdymą sutartį pažeidusi šalis turi sumokėti kitai šaliai tam tikro dydžio kompensacines palūkanas. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais, už termino praleidimą turi mokėti tik piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas. Nagrinėjamu atveju netaikytinos ir ieškovės nurodytos CK 6.872 straipsnio normos, nes tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniais santykiai.
48. Atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes abi sutarties šalys buvo verslininkės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos netaikomos, nes jos taikomos tik toms komercinėmis sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, o Šalių sudaryta Mainų sutartis prie jų nepriskiriama (1. 2 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkinamas iš dalies.
49. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, remdamasis aptartais įrodymais, vadovaudamasis nurodytais argumentais bei motyvais, teismas vertina, kad byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 335 000 Eur Ginčo pastatų vertę (CK 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai), taip pat 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą.
50. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (patvirtintos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
51. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies 335 000 Eur (apie 50 procentų pareikštų reikalavimų), iš atsakovės valstybei priteisiama 3 488 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių (yra ženkliai mažesnės). CPK 98 straipsnyje numatytu terminu ir tvarka atsakovė duomenų apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „Enifas“ (juridinio asmens kodas 121381819) iš atsakovės UAB „SportIN Grupė“ (juridinio asmens kodas 302836100) 335 000 Eur negrąžinto nekilnojamojo turto vertę ir 550 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei BUAB „Enifas“ (juridinio asmens kodas 121381819) iš atsakovės UAB „SportIN Grupė“ (juridinio asmens kodas 302836100) 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (335 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „SportIN Grupės“ (juridinio asmens kodas 302836100) į valstybės biudžetą 3 488 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė