Civilinė byla Nr. e2A-1982-430/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24737-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.3.1.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – UAB „Legal Balance“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. S. 387,78 Eur skolos, 63,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 15,80 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 92,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.), 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (387,78 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 7 d. vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ (toliau – UAB „BnP Finance“) sudarė su atsakovu S. S. vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6nd686y7, kuria atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 108 Eur administravimo mokesčio. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą. Pabrėžė, kad atsakovas S. S. laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus atsiskaityti, dėl to pradinis kreditorius 2020 m. sausio 15 d. pranešimu atsakovui nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, dėl to, ieškovės nuomone, šiuo atveju ieškovė išnaudojo visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-30467-808/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 387,78 Eur skolą, 63,92 Eur palūkanų, 15,80 Eur sutarties administravimo mokestį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (467,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys netenkintas.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 7 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas S. S. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6nd686y7, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 400 Eur kreditas 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Šią sumą pradinė kreditorė pervedė atsakovui, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „BnP Finance“ perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu.
6. Teismas vertino, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 387,78 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Teismas taip pat tenkino reikalavimus dėl ieškovės paskaičiuotų 63,92 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 15,80 Eur administravimo mokesčio priteisimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
7. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 387,78 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.) ir 92,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, padarė išvadą, jog pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų, dėl to laikė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir šie reikalavimai atmesti. Teismas pažymėjo, kad rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020 išaiškinimais.
8. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (387,78 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas negali būti didesnės kaip 0,05 proc. dydžio nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pabrėžė, kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, dėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 40,65 Eur (387,78 Eur + 63,92 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 39 proc. kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 40,65 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas taip pat atmestinas. Be to, jos viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), pripažįstant tokią sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Atsakovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl 92,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 92,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.) ir priteisti apeliantei iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.); 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teigia, kad nors teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikuoja, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tačiau neatsižvelgė į to paties kasacinio teismo praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Taigi, po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformavosi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito (paskolos davėjas) gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantės įsitikinimu, ji šiuo atveju tinkamai pagrindė galimybę gauti kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius). Pažymi ir tai, kad sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius ir nepažeidė VKĮ įtvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų. Pabrėžė, kad teismui konstatavus, jog pradinis kreditorius (ir jo teisių perėmėjas – apeliantas) neturėjo teisės gauti negautų pajamų po sutarties nutraukimo dienos, sudarė absurdišką situaciją, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apsimokėtų labiau, nei juos vykdyti.
11.2. Teigia, kad apeliantės pasirinktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas yra tinkami, kadangi ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuoti pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Pažymi, kad jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai buvo patyrusi. Prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška labiausiai yra ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo, šiuo atveju atsakovo, teisės, kadangi vartotojas išsaugo galimybę apeliantei sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Todėl apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška yra pagrįsti ir turi būti priteisti pilna apimtimi.
11.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, dėl to tai įtakojo nepagrįstą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.
12. Atsakovas S. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Be to, šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad pirminė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas S. S. 2019 m. birželio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6nd686y7, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. gruodžio 13 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. 2019 m. gruodžio 30 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. sausio 15 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu.
17. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 92,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.), priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 39 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
19. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.
20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
21. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 15 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
22. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2022 m. birželio 7 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
28. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 387,78 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
29. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
30. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 92,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (kreipimosi į teismą data), viso už 229 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (387,78 Eur negrąžinta kredito dalis x (39 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 229 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 2) 39 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.).
31. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 15 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 63,92 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.) sudarytų 220,44 Eur (284,36 Eur – 63,92 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 220,44 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
32. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, (nuo 2020 m. sausio 7 d. – 360,87 Eur; 2020 m. vasario 7 d. – 353,59 Eur; 2020 m. kovo 7 d. – 346,07 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. – 338,31 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 330,29 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 322,01 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 313,46 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 304,64 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 295,53 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 286,12 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 276,41 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 146,31 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 132,05 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 70,24 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. – 53,51 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 18,41 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. birželio 7 d.), negali viršyti 220,44 Eur sumos.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 5 d.), kurių suma – 92,67 Eur, taip pat 39 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2020 m. spalio 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 32 punkte. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 92,40 Eur negautas pajamas, o apeliacinės instancijos teismo priteista fiksuota negautų pajamų suma sudaro 92,67 Eur, tačiau tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.).
34. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 560,17 Eur.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakė dėl Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados nenurodė (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad 2019 m. birželio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6nd686y7 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų pagal 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (reikalavimas netenkintas toje dalyje, kur negautas pajamas ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos (387,78 Eur), ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 136 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.
38. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių dalį ir jį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. birželio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6nd686y7 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai 387,78 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 78 ct) skolos, 63,92 Eur (šešiasdešimt trys eurus 92 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 15,80 Eur (penkiolika eurų 80 ct) sutarties administravimo mokestį, 92,67 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 67 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 5 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 7 d. – 360,87 Eur; 2020 m. vasario 7 d. – 353,59 Eur; 2020 m. kovo 7 d. – 346,07 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. – 338,31 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 330,29 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 322,01 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 313,46 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 304,64 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 295,53 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 286,12 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 276,41 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 146,31 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 132,05 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 70,24 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. – 53,51 Eur; 2020 m. gegužės 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 18,41 Eur), 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą 560,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 15 (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Laima Gerasičkinienė
Visvaldas Kazakiūnas