Administracinė byla Nr. AS-810-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01373-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio projektas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio projektas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Senamiesčio projektas“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A-2029 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-2029).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-2029 galiojimą. Prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius Įsakymo Nr. A-2029 galiojimo, pareiškėjas galbūt patirs didelę žalą. Vykdydamas Įsakymą Nr. A-2029, t. y. apribodamas stacionarių šaltinių veiklą UAB „Senamiesčio projektas“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baras), pareiškėjas prarastų dalį savo klientų, pajamas, galbūt netgi tektų apriboti ar nutraukti Baro veiklą. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas galbūt pasunkės ar net taps apskritai negalimas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Senamiesčio projektas“ prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas arba ginčijamo akto laikinas sustabdymas. Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (ABTĮ 70 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas, nes teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tačiau kiekvienu atveju nustatytina, ar galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jos gali būti taikomos. Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, ar nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. A-2029 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“, kuriuo atsakovas apribojo UAB „Senamiesčio projektas“ bare (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stacionarių triukšmo šaltinių veiklą laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. nuo 22 val. iki 6 val. Teismas nustatė, kad ginčijamas Įsakymas Nr. A-2029 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į gyventojų skundus, Nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Kauno mieste nagrinėti siūlymus, siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (žmonių sveikatos ir aplinkos) apsaugos. Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje numatytos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; < >. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, jog Kauno miesto savivaldybė, siekdama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, pritaikė prevencinio poveikio priemonę.

Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą siejo su galima skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-2029 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai, teigė, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Įsakymo Nr. A-2029 galiojimo, gali atsirasti neatitaisomų padarinių pareiškėjui ir jo kasdieninei veiklai, taip ne tik priverčiant apriboti ar sustabdyti Baro veiklą, bet galbūt net ir apskritai ją nutraukti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dėl stacionarių šaltinių veiklos apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo Įsakymo Nr. A-2029 priėmimo. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė aktualių, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių jo finansinę padėtį (pajamos, išlaidos ir kt.), kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Teiginius dėl sumažėjusio klientų srauto, galimo Baro uždarymo teismas vertino kaip nepagrįstus bei paremtus pareiškėjo prielaidomis. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svaresni už siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu Įsakymu Nr. A-2029 apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjo nurodytas motyvas, kad dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo jis gali prarasti dalį pelno, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki Įsakymo Nr. A-2029 priėmimo, ar būtų galima spręsti, jog netaikius poveikio priemonės, pareiškėjas patirs didelę, neatitaisomą žalą.

Teismas pastebėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje teismo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu, todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Tokiu atveju pareiškėjas privalės nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Pareiškėjas UAB „Senamiesčio projektas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – t. y. pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Atskirajame skunde teigiama, kad, nors pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė ne tik galimais UAB „Senamiesčio projektas“ finansiniais nuostoliais, bet ir teismo sprendimo įvykdymo galimu pasunkėjimu, pirmosios instancijos teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje nieko apie tai nepasisakė. Pareiškėjas pažymi, kad, įvertinus vidutinę administracinių bylų nagrinėjimo trukmę bei atsižvelgus į tai, kad ginčijamu Įsakymu Nr. A-2029 nustatytas apribojimas taikomas nuo 2016 m. liepos 15 d. iki rugpjūčio 13 d., teismui išnagrinėjus skundą apribojimas jau bus ne tik pritaikytas, bet ir greičiausiai net apskritai pasibaigęs, taigi, teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui iš esmės nebelieka jokios tikimybės apginti ir apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo skundo nagrinėjimo baigties. Tokiu būdu, teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas ar net negalėjimas jo įvykdyti, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, yra neišvengiamas. Tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neturėtų būti analizuojamas, nes teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Anot pareiškėjo, šiuo atveju teismas šios taisyklės nesilaikė, nes skundžiamoje nutartyje neteisėtai pasisakė apie ginčijamo Įsakymo Nr. A-2029 priėmimą bei apie šiuo įsakymu pritaikyto apribojimo tikslingumą. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad netaikomas ginčijamas apribojimas kaip nors pažeistų žmonių sveikatą ir aplinką.

Priešingai nei nurodo teismas, dėl ginčijamu Įsakymu Nr. A-2029 pritaikyto apribojimo jau šiai dienai pareiškėjas yra patyręs nuostolių, kuriuos sudaro ne tik finansiniai sunkumai (negautos pajamos, neplanuotos išlaidos, atšaukti renginiai ir pan.), bet ir, pavyzdžiui, sumažėjusi pareiškėjo reputacija bei patikimumas prieš renginių organizatorius, atlikėjus, partnerius, baro klientus, darbuotojus, tiekėjus, konkurentus ir pan. Viso to, nepriklausomai nuo bylos baigties, nebebus įmanoma atstatyti taip, kad būtų pasiekta padėtis, buvusi iki skundžiamo Įsakymo Nr. A-2029 priėmimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016-07 nebuvo pateikta teismui kartu su skundu, kadangi apie tai, jog dalį suplanuotų renginių nepavyks įgyvendinti ir juos reikės atšaukti, pareiškėjas sužinojo tik po skundo padavimo teismui dienos, o iki tol vis dar buvo tikimasi, kad ginčijamas apribojimas nebus pritaikytas, ir kad pavyks ginčą išspręsti taikiai, nepatyrus jokių nuostolių. 2016 m. liepos 15 d. atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas UAB „Senamiesčio projektas“ prašymas laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo Nr. A-2029 galiojimą kartu su jame numatytos poveikio priemonės – apribojimo stacionarių triukšmo šaltinių UAB „Senamiesčio projektas“ bare (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, veiklai – taikymu, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėtas ginčas dėl Įsakymo Nr. A-2029 teisėtumo administraciniuose teismuose arba Įsakymą Nr. A-2029 apskritai panaikinti, tačiau buvo gautas neigiamas atsakovo atsakymas. Pareiškėjas pabrėžia, kad įvertinti visus nuostolius (tiek finansinius, tiek nefinansinius), kurie yra patiriami esant pritaikytam ginčijamam apribojimui, bei pateikti apie juos duomenis teismui nėra galimybės, kadangi tam reikia ne tik neplanuotų papildomų techninių galimybių ir finansinių resursų, bet ir daugiau laiko. Be to, ne visus nuostolius yra įmanoma įvertinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Bylos pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio projektas“ atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A-2029 „Dėl laikino stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimo“ galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad atskirasis skundas, atsižvelgiant į jo pateikimo datą, nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo aspektu pradėta nagrinėti po Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d., 2 d.) įsigaliojimo.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

             Pagal ABTĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2016 m. liepos 1 d., normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nereikalaujama sprendžiant aplinkybę, ar, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Toks reikalavimas buvo numatytas pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį. Pasikeitus teisiniam reguliavimui pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nepasisakė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo (nepasunkėjimo) aspektu.

               Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas  siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., lieka aktualios taikant nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančią ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

               Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS143-612/2010, Nr. AS146-310/2011, Nr. AS552-207/2014 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė finansinių sunkumų tikėtina grėsme ir galinčiomis kilti kitomis neigiamomis pasekmėmis (pareiškėjo reputacijos pablogėjimu). Minėtais aspektais pirmiausia pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, Nr. AS525-215/2011 ir kt.). Subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti tokios grėsmės įrodymus, t. y. kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie rodytų jo sunkią finansinę padėtį arba leistų prieiti prie išvadų, kad objektyviai tikėtina, jog pritaikius Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A-2029 numatytą prevencinę poveikio priemonę terminuotai – t. y. apribojus UAB „Senamiesčio projektas“ bare (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune stacionarių triukšmo šaltinių veiklą nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. nuo 22 val. iki 6 val., tai galėtų turėti esminę įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai ir dėl to galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2016-07, kurios 3.3 punkte numatyta Užsakovo (UAB „Senamiesčio projektas“) materialinė atsakomybė (500 Eur kompensacija Vykdytojui už kiekvieną dėl Užsakovui susiklosčiusių nepalankių aplinkybių neatliktą paslaugą), nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad dėl šios sutarties sąlygos vykdymo pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo UAB „Senamiesčio projektas“ finansinę padėtį apskritai (įmonės veiklos sąnaudas, skolinius įsipareigojimus, pelną ir pan.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. AS438-527/2009, Nr. AS146-310/2011, Nr. AS62-487/2011, Nr. AS63-675/2011, Nr. AS444-727/2012, Nr. AS822-874/2014, Nr. eAS-1102-822/2015, Nr. eAS-1427-822/2015 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių vertinti Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016-07 3.3 punkte nurodytą pareiškėjui galinčią kilti materialinę atsakomybę atsietai nuo visumos kitų aplinkybių, apibūdinančių pareiškėjo finansinę padėtį, nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina ir tai, kad, įvertinus taikomos poveikio priemonės pobūdį bei jos taikymo trukmę (ginčijamu Įsakymu Nr. A-2029 nustatytą laikiną stacionarių triukšmo šaltinių veiklos apribojimą numatyta taikyti pareiškėjui griežtai apibrėžtą laiką – nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. nuo 22 val. iki 6 val., – t. y. tik nakties metu ir tik vieną mėnesį), pagrįstai tikėtina, kad tokia trumpalaikė poveikio priemonė realiai negali sukelti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyto masto neigiamų pasekmių (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos).

Dėl pirmiau įvardytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais aplinkybės apie jam galinčius atsirasti finansinius sunkumus, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius Įsakymo Nr. A-2029 galiojimo. Pareiškėjo teiginiai apie galimą Baro uždarymą, laikinai (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d.) apribojus jame naktinius (nuo 22 val. iki 6 val.) muzikinius pasirodymus vertintini kaip pareiškėjo prielaida. Byloje nėra duomenų, kad naktinės muzikinės programos yra vienintelis Baro pajamų šaltinis ir todėl dėl šio terminuoto apribojimo apskritai sutriktų pareiškėjo komercinė veikla, ar ją tektų nutraukti visiškai. Teismas, nagrinėdamas dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstai vertino visas bylos aplinkybes ir sprendė, ar jos objektyviai leidžia konstatuoti realią finansinių sunkumų grėsmę būtent ginčijamo akto pagrindu, o ne rėmėsi prielaidomis, kad ginčijamu aktu taikytas apribojimas galbūt sukels pareiškėjui neigiamas finansines pasekmes.

Pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad įvertinti nuostolius, kurie yra patiriami esant pritaikytam ginčijamam apribojimui, bei pateikti apie juos duomenis teismui nėra galimybės. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, todėl bet kokia išvada apie žalą, kuri jam gali būti padaryta nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikštų prašymo tenkinimą pareiškėjui neįrodžius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, būtų  visiškai nepagrįsta ir neproporcinga.

Teismas pagrįstai vertino kaip subjektyvius pareiškėjo teiginius apie jam galimai kilsiančius nefinansinio pobūdžio padarinius (reputacijos pablogėjimą) dėl Įsakymu Nr. A-2029 numatyto apribojimo taikymo. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia esą teismas skundžiamoje nutartyje ėmėsi iš esmės vertinti ginčijamo Įsakymo Nr. A-2029 teisėtumą. Minėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas šiuo atveju dėl Įsakymo Nr. A-2029 priėmimo teisinio pagrindo pasisakė ta apimtimi, kiek tai buvo reikalinga sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. kad pareiškėjo individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 d., 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio projektas“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas