Civilinė byla Nr. 2-908/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2870-431/2008 pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovė Ž. G. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė nustatyti buto, esančio Karių kapų g. 19-6, Vilniuje naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą reikalavimą, įkeldinti ieškovę į butą, priteisti iš atsakovo J. V. 5 000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 153 582 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl turto padalijimo, ieškovei yra priteistos 2/3 dalys buto, atsakovui priteista 1/3 dalis buto. Turtinės žalos atlyginimą grindė negautomis pajamomis, kurias ieškovė būtų galėjusi gauti iš jai priklausančios dalies buto nuomos, jei atsakovas nebūtų trukdęs jai naudotis buto dalimi, nes atsakovas nuo 2003 metų vasario mėnesio bute gyveno vienas ir naudojosi juo bei visais bute esančiais daiktais, kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė 2008 m. rugsėjo 3 d. pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės įkeldinimą į ginčo butą, motyvuodama tuo, kad atsakovas 2003 metais pakeitė buto spynas ir neįleidžia ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų į butą, kuriame ieškovei priklauso 2/3 dalys, bute taip pat likę kilnojamieji daiktai, priklausantys ieškovei nuosavybės teise.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė bendrasavininkams Ž. G. ir J. V. laikinąją, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, buto, esančio Karių kapų g. 19-6, Vilniuje naudojimosi tvarką: paskirti Ž. G. naudotis 14,77 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 6-3, 15,18 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 6-2, 7,95 kv. m san. mazgo patalpą, plane pažymėtą indeksu 6-6; paskirti J. V. naudotis 15,37 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 6-9, 4,24 kv. m san. mazgo patalpą, plane pažymėtą indeksu 6-10. Kitas patalpas, plane pažymėtas indeksais 6-7, 6-5, 6-8 paskirti bendram naudojimui. Be to, teismas nusprendė įkeldinti Ž. G. į buto, esančio Karių kapų g. 19-6, Vilniuje, patalpas, kurios paskirtos Ž. G. naudotis pagal šia nutartimi nustatytą laikinąją naudojimosi butu tvarką.
Teismas nutartyje nurodė, jog teismo parengiamojo posėdžio metu pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad ginčo buto Karių kapų g. 19-6, Vilniuje durų spynos yra pakeistos ir ieškovė neturi rakto nuo naujosios spynos. 2008 m. rugsėjo 22 d. protokoline nutartimi teismas, siekdamas padėti šalims išspręsti konfliktinę situaciją, dėl kurios lyg ir nebuvo ginčo, įpareigojo atsakovą pateikti raktus nuo minėto buto, kuriais naudojantis ieškovė galėtų patekti į butą. Įpareigojimas nebuvo įvykdytas, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 12 punktu, nustatė laikiną naudojimosi butu tvarką iki teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įsiteisėjimo, ir nusprendė, siekiant užtikrinti savininkės teisę naudotis jai priklausančiu turtu ir užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, įkeldinti ieškovę į butą pagal laikinai nustatytą naudojimosi tvarką.
Atskiruoju skundu atsakovas J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį.
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog CPK nustato baigtinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų sąrašą, iš kurių nei vienas nėra nurodytas skundžiamoje nutartyje. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad būsimas teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje nebus įvykdytas. Tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo iš anksto patenkintas ieškinys. Toks teismo laisvas laikinųjų apsaugos priemonių interpretavimas iš esmės pažeidžia materialinės ir proceso teisės viršenybės principą. Teismo teisės nėra beribės, jis negali pažeisti įstatymų, o nesant tam tikros teisės normos ją sukurti. Be to, nurodo, jog ieškovė visada galėjo ateiti į butą ir gyventi, tačiau pati to nedarė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri realiai užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs dėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto naudojimosi tvarkos ir ieškovės įkeldinimo į atsakovo valdomą butą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog iki įsiteisės teismo sprendimas, šalims, turto bendrasavininkams, nustatytina naudojimosi butu tvarka, įpareigojant ieškovę įkeldinti į ginčo butą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą butą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartimi padalijo tokiu būdu: ieškovei priteisė 2/3 dalis buto, o atsakovui – 1/3 dalį buto. Teismas konstatavo, jog nuo 2002 m. lapkričio mėnesio šalys gyvena atskirai, nepalaiko šeimyninių santykių, netvarko bendro ūkio (b. l. 22-31). Kadangi iš antstolio G. Badikonio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovei pareikalavus jos įgaliotam asmeniui perduoti raktus nuo buto, atsakovas šio reikalavimo neįvykdė, tokiu būdu trukdydamas bendrasavininkei patekti į jai priklausančią buto dalį (c. b. l. 64). Atsakovas taip pat neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. protokoline nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti raktus nuo buto, kuriais naudojantis ieškovė galėtų patekti į butą (c. b. l. 133-136), todėl pirmosios instancijos teismas iki įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, pagrįstai, siekdamas užtikrinti savininkės teisę naudotis jai priklausančiu turtu ir užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, nustatė laikinąją naudojimosi butu tvarką ir įpareigojo įkeldinti ieškovę į butą.
Kadangi ieškinio reikalavimais buvo prašoma nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką bei įkeldinti ieškovę į butą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko ir taikė proporcingai. Priešingai nei teigia atsakovas, tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra išankstinės teismo nuomonės dėl naudojimosi butu tvarkos išsakymas, kadangi pats atsakovas, neperduodamas raktų nuo buto ir nesudarydamas galimybės dalies buto savininkei patekti į butą, kurio naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė, sukūrė tokią situaciją, kuri įtakojo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Vytas Milius