Civilinė byla Nr. e2-1440-1146/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24498-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.3; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 18 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Šilinskienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daugiabučių administravimo centras“ atstovams direktoriui R. R., advokatui Donatui Lengvinui,
trečiajam asmeniui G. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daugiabučių administravimo centras“ dėl žalos atlyginimo priteisimo (po sprendimo už akių peržiūrėjimo), tretieji asmenys G. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1757,83 Eur žalos atlyginimą, 132,20 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. su G. S. sudarė Būsto draudimo sutartį ir išdavė draudimo liudijimą TIA Nr. 829710900, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. buvo apdraustas draudėjai G. S. priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens prasiskverbimo rizikas. 2022 m. gruodžio 20 d. butas buvo apgadintas dėl nesandaraus pastato stogo. Pripažinusi įvykį draudžiamuoju bei apskaičiavusi įvykio metu draudėjui padarytą žalą, ieškovė išmokėjo draudėjui 2000 eurų dydžio draudimo išmoką: 1500 Eur už butui padarytą žalą ir 500 Eur už namų turtui padarytą žalą. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Įvertinus nusidėvėjimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1757,83 Eur. Apdraustas butas įvykio metu buvo užlietas ir apgadintas dėl vienos iš pagrindinių namo konstrukcijų (stogo) nesandarumo. Įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu, namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Daugiabučių administravimo centras”.
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2024 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas.
4. Teisme 2025 m. sausio 30 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą teisme iš esmės.
5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje
atsiliepimo į ieškinį argumentai
6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“ atžvilgiu, kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neanalizavo 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio aplinkybių, nepakankamai ištyrė vandens prasiskverbimo priežastis, atsakovės veiksmus, o tik deklaratyviai teigia, kad būtent atsakovė turėtų atsakyti už žalą. Manoma, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė, kaip namo administratorius netinkamai prižiūrėjo jo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, neorganizavo jų remonto. Ieškovas teigdamas, kad atsakovė neva tai atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, juolab kad atsakovė nevykdė jai kaip administratoriui priskirtų veiksmų. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovės atsakomybę. Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų (pranešimų atsakovei ar kt. dokumentų) dėl netvarkingo stogo. Priešingai, atsakovė į bylą pateikia rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad žala kilo ne dėl atsakovės veiksmų.
Teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai
7. Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Kai atsakovė tapo namą administruojančia bendrove, ji apžiūrėjo namą ir buvo aiškiai nurodyta, kad yra ženklūs stogo trūkumai – stogo varžtai atsilaisvinę ir pan. Buvo nurodyta, kad reikia juos šalinti, iki įvykio tai nebuvo padaryta ir tai buvo esminė priežastis, dėl ko atsirado žala. Atsakovas įrodinėjo, kad buvo viskas žiemą, apledėję ir pan. Apžiūra buvo padaryta vėliau nei pats įvykis, nes S. buvo ligoninėje. Jei įvykis įvyko gruodžio pabaigoje, fotovaizdas yra balandžio mėn. Manytina, kad per tą laiką vaizdas toks ir buvo. Atsakovas atsakingas, nes tapo administruojančia bendrove, buvo žinoma apie stogo trūkumus, kurie lėmė žalą, jis turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių šalinti trūkumus. Jau 2022 m. kovo 22 d. užsimenama apie buto problemą, kad drėksta lubos. Ekspertizės akte tik pasitvirtino, kad problemos buvo rimtos ir esminės. 2022 m. kovo 22 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas yra svarbus, nes tapusi administratore atsakovė atliko namo apžiūrą, kurią pasirašė ir direktorius. Akte buvo konstatuoti konkretūs stogo trūkumai (3 p.) bei nurodyta, kad reikia atlikti stogo būklės įvertinimo ekspertizę ir pašalinti trūkumus ant stogo. Šie trūkumai vėliau tik patvirtinti ekspertizės. Atsakovė turėjo nedelsdama imtis priemonių trūkumams pašalinti, o ne laukti pritarimų ar nepritarimų. Naujausia teismų praktika nurodo, kad tokiais atvejais taikoma griežtoji atsakomybė. Pateikti du susirinkimų protokolai: pirmasis susirinkimas neįvyko, antrasis – įvyko. 2022 m. kovo 22 d. aktu buvo nustatyta stogo būklė ir kad jį reikia keisti ar remontuoti, tačiau balandžio mėn. susirinkime šis klausimas nebuvo įtrauktas, nors turėjo būti sprendžiamas. Ekspertizė atlikta tik 2023 m. birželio mėn., praėjus 1 metams ir 3 mėnesiams nuo stogo trūkumų nustatymo. Per visą šį laiką nebuvo atlikti jokie stogo tvarkymo darbai. Tai rodo administratoriaus neveikimą, kuris lėmė žalos atsiradimą. Atlikus ekspertizę, stogo būklė pasitvirtino – trūkumai nustatyti ne tik stoglangiuose, bet ir kitose vietose. Dėl stoglangio pakeitimo: akivaizdu, kad stoglangiai, dėl kurių atsakovas bandė teigti, jog jie netinkami, iš tikrųjų buvo sumontuoti nuo pat namo pastatymo. Tuo tarpu stoglangis, kurį atsakovė pakeitė, yra tinkamas (išlikęs). Be to, užliejimas nesusijęs su stoglangiais, nes užliejimo pobūdis ir lokacijos buvo aukščiau nei stoglangiai, o stogas yra vienšlaitis. Gjensidige pateikė dokumentus apie 2017 m. įvykį, kuriuose pateikta stogo nuotrauka, kur matomi 4 stoglangiai: trys originalūs ir vienas varstomas. Dėl buto remonto: S. pats ūkio būdu atlikinėjo buto remontus po apliejimo. Dėl gamtos jėgų: kaip tik pažyma įrodo, kad nebuvo nenugalimos jėgos aplinkybių – ginčo dieną iškrito nemažas kritulių kiekis, natūralu, kad apliejimas įvyko dėl kritulių, tačiau tai nepaneigia atsakovės pareigos pašalinti trūkumus. Dėl stogo tvarkymo: pagal STR 1.07.03:2017 „Statinio techninio naudojimo tvarka“, 96 p., pagal namo būklės vertinimo išvadas buvo grėsmė atsirasti didelei žalai. Administratorius privalėjo nelaukti susirinkimo ir pašalinti trūkumus. STR 13 p. nurodo, kad žiema trunka ilgą laiką, per kurį gali įvykti įvairūs pažeidimai. Atsakovės direktorius pripažino, kad jokių veiksmų nebuvo atliekama. G. S. nurodė, kad po kiekvieno įvykio jis remontavo sienas ir lubas. Jis parodė posėdžio metu, kad butą suremontavo. Atsakovei kilo klausimas dėl grindų: 2022 m. įvykio metu išmoka už grindis buvo sumokėta 33–4 patalpai, o už 2017 m. – 33-1, 33-3; 2019 m. nebuvo mokėta už grindis. Realiai padaryta žala gerokai viršijo sumą, kuri buvo išmokėta.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“ direktorius R. R. paaiškino, jog jo išsilavinimas aukštasis, vadyba. Yra atsakovės direktorius maždaug nuo 2020 metų. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja nuo 2022 metų sausio mėn. Pradėjus administruoti, organizavo kelis susirinkimus, sužinojo, kokios namo problemos. Pirmuose susirinkimuose mažai kas dalyvavo ir patys savininkai mažai informacijos suteikė. Eigoje aiškėjo, kokios problemos – kad yra stogo pralaidumas. Namas yra išsirinkęs įgaliotą atstovą. Nuo pat pradžių buvo einama link to, kad reikia pakeisti stogo dangą. Susidarė vaizdas, kad tie pralaidumai galimi tik aplink stoglangius. 17 metrų šlaito ilgis, buvo atliktas sujungimų sandarinimas, klijuotos juostos, įtartinos vietos teptos bitumine danga. Problemos buvo aplink švieslangius. Ėmėsi pirmųjų žingsnių, kad kaupiamos lėšos ir būtų keičiama danga bei ištaisoma techninė klaida dėl broko. Vienur stoglangiai buvo pakeisti, kitur dar švieslangiai likę. Pernai pakeitė pusę stogo. Viskas atlikta pagal techninius reikalavimus. Šiais metais pakeitė kitą pusę stogo. Visos problemos yra išspręstos. Nežino, kiek administratorius perdavė duomenų. Dalis duomenų jam perduota per įgaliotą atstovą. Iš įgalioto asmens susidarė tikras vaizdas, kokia situacija. Įgaliotas atstovas sakė, kad reikia keisti visą stogo dangą. V. E. žinojo būklę ir kad reikia keisti stogą. Patys meistrų neturi, todėl praeina laikas, kol prisiprašo meistrų. Jų prisikvietimas užima daug laiko. Bandė atidengti kelis lapus. Buvo atlikta vizuali statinio apžiūra. Akivaizdžių trūkumų nesimatė. Matėsi tvarkymai. Buvo atlikta kasmetinė apžiūra. Po apipylimo buvo atidengta stogo danga. V. E. minėjo apie stogo problemas. Po pusmečio jiems susidarė tikrasis vaizdas. Pratekėjimai buvo stipriam vėjui su lietumi. 2022 metais nematė poreikio atlikti stogo ekspertizę. 2023 metais susisteminus informaciją, sprendė, kad tai nėra paviršinės problemos ir norėjo atidengti bei iš esmės spręsti problemą – ar keisti visą stogo dangą. Didžiausia problema buvo stoglangiai – nesilaikyta techninių reikalavimų, tarpinės, lankstiniai netinkami. Akivaizdžiai matėsi, kad negerai. Iš pradžių buvo įrengti kupoliniai švieslangiai. Visiems rekomendavo pasikeisti, visi pasikeitė, išskyrus S. Visame name buvo apie 10 pakeistų stoglangių. Iki stogo dangos keitimo didžioji dalis buvo pasikeitusi stoglangius į varstomus. Iki jiems ateinant administruoti buvo pakeista. Jiems esant administratoriais niekas nekeitė stoglangių. Per metus negali pasakyti, kiek buvo užliejimų – daugiau nei vienas. Kitame bute buvo dėl kamino sandarinimo. Dėl stoglangių – nėra teisingai užvestos difuzinės plėvelės, nesimato tarpinių. Vėliau, kai nuėmė, jų nebuvo, buvo skardos lankstiniai, bet jie neatitiko savo funkcijos. Tiksliai negali pasakyti, kiek stoglangių buvo netinkamai įrengta. Stoglangiai ne prie jų buvo pakeisti. Buvo einama prie minties, kad keisti viską iš esmės ir sutvarkyti. Jo vertinimu, stoglangių pakeitimas buvo problema. Tik S. teikė rekomendacijas, nes tik pas jį buvo problema. Stoglangis, kaip ir langas, yra individuali priemonė, ir administratorius už juos nėra atsakingas. Keisdamas stoglangį turi informuoti administratorių, gauti techninius reikalavimus ir pasikeisti. Nematė dokumentų dėl stoglangio bute Nr. 33 pakeitimo. Avarinės situacijos stogo nematė. Į sprendimo priėmimą įtraukė buto savininkus. Bute Nr. 33 nėra buvęs. Jis akte pasirašė kaip vadovas. Pirmą kartą stogo danga buvo atidengta tik ekspertizės atlikimo metu. Negalėji pasakyti, apie kurį stoglangį kalbama.
9. Atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“ atstovas advokatas Donatas Lengvinas nurodė, kad ieškinys atmestinas. (duomenys neskelbtini) esantį namą atsakovė pradėjo administruoti 2022 metais. Pradėjusi administruoti objektą, atsakovė atliko namo apžiūrą, ir 2022 m. kovo 22 d. buvo surašytas aktas. Surašant šį aktą dalyvavo ir kviestiniai asmenys. Aktas nepatvirtina, kad stogo būklė buvo avarinė, nėra indikacijų, jog stogą reikėjo nedelsiant tvarkyti. Buvo suorganizuoti savininkų susirinkimai: 2022 m. kovo 17 d. (nebuvo kvorumo) ir 2022 m. balandžio 5 d. Šio susirinkimo metu niekas nekėlė klausimo dėl būtino stogo remonto. Trečiasis asmuo pats nurodė, kad kartais „praleisdavo“, bet būdavo ir laikotarpių, kai nebebūdavo. Tai rodo, kad stogo problemos buvo, tačiau jos nebuvo avarinės būklės. 2022 m. gruodžio 22 d. įvyko draudiminis įvykis. Tačiau šis įvykis kilo dėl gamtos reiškinių. Pateikta meteorologinės tarnybos pažyma apie oro sąlygas: 12-17–19 d. buvo minusinė temperatūra, o 12-22 temperatūra staigiai atšilo. Gruodžio 17–19 d. kritulių nebuvo, o 12-20 vakare iškrito kritulių. Duomenų, kad reikėjo valyti sniegą, nėra. Gruodžio 20 d. buvo stiprus vėjas. Šis įvykis yra gamtos padarinys, todėl šioje situacijoje nėra atsakovės kaltės. Dėl tokių sąlygų S. ir buvo apsidraudęs. S. pranešime nurodė, kad įvykis susijęs su gamtos jėgomis, stogo avarijos pasekoje. Dėl analogiškų įvykių S. yra gavęs 3 išmokas: Gjensidige ir du įvykiai Ergo. 2019 metais buvo du įvykiai ir nėra duomenų, kad remontas būtų atliktas. Pateikti draudimo bendrovių atsakymai, kuriuose nurodyta, kad jos neturi duomenų, jog S. būtų atlikęs remontą. S. nepateikė įrodymų, kad ankstesni padariniai buvo pašalinti. Ankstesni pažeidimai matomi iš nuotraukų. Jau 2017 metais matomas išsišokęs laminatas. Dėl stoglangio atsakovė sutinka – namo įgaliotinis E. aiškiai paaiškino situaciją. Stogo brokas buvo nuo pat namo pastatymo, todėl atsakovė neturėtų už jį atsakyti. Pavojaus gyvybei, sveikatai ar didelei žalai nebuvo. E. vertinimas dėl užšalusių latakų yra subjektyvus – tokių įrodymų nėra. Nėra teisės akto, reguliuojančio latakų pratekėjimo kanalų tikrinimo periodiškumą; administratorius imperatyvų nepažeidė. Nėra įrodymų, kad po ankstesnių įvykių sienos ir lubos buvo remontuotos. Pats S. patvirtino, kad laminato pakilimas buvo ir anksčiau. Buvo įtrūkimų, iškilimų, pelėsio. 2022 m. gruodžio 20 d. įvykis tik padidino pažeidimų apimtį. Draudimo bendrovė, išmokėdama išmoką, neįsigilino į visas aplinkybes, neatsižvelgė į S. pastabas ir neišskyrė anksčiau padarytų pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad kyla pagrįstas klausimas, ar įvykis apskritai galėjo būti pripažintas draudžiamuoju.
10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. S. nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkas yra nuo 2005 metų, nuo namo pastatymo. Užliejimai prasidėjo pasibaigus garantiniam laikotarpiui, po 10 metų. Po 2015 metų prasidėjo vienokios ar kitokios problemos. 2020 m. gruodžio 20 d. buvo vakaras, jam paskambino, kad bėga vanduo. Prasidėjo laiptinėje – tai niekaip nesusiję su stoglangiais, vėliau 20 d. vakare iš laiptinės perėjo į jo butą ir pradėjo šlapti daug vietų, dėliojo indus. Vanduo bėgo iki pat pirmo aukšto. Jis gyveno tuo metu bute. Iki tol buvo fiksuoti lyg ir trys draudiminiai įvykiai. Dėl drėgmės patekimo į patalpas prasidėjo pelėsis. Administratorius pasikeitė būtent dėl stogo problemų. Jis ir pats asmeniškai ne kartą kalbėjo su atsakovės direktoriumi, ir jiems buvo žinomos problemos. 2017 ir du 2019 metais buvo draudiminiai įvykiai. Jam buvo išmokėtos draudimo išmokos. Po 2019 metų buvo atlikti remontai, nes viskas bute buvo grybelio pažeista. Jam aišku, kad jis turi tvarkyti, kad nebūtų pelėsio. Dėl ilgalaikės drėgmės prasidėjo sienų ir stogo konstrukcijų irimas. Užliejimai vykdavo ir pirmame, ir trečiame aukšte. 2020 m. gruodžio 20 d. pradėjo bėgti laiptinėje, vėliau perėjo į jo butą į vieną patalpą – daug kur buvo šlapia. Siena šlapo, nors stoglangiai yra žemiau, tai paneigia, kad bėgo per stoglangius. Kai įsigijo butą, buvo trys stoglangiai, jis nieko neperdarinėjo. Pas jį buvo trys stoglangiai, prigludę prie stogo, jie buvo atidaromi. Keitė vieną stoglangį, nes buvo papuvęs rėmas, būklė buvo kritinė. Stoglangis buvo netinkamas, nes stogas 12 laipsnių, o tie, kurie buvo sudėti, buvo skirti 20 laipsnių nuolydžiui. Iki pakeičiant stoglangį buvo drėgmės patekimo. Jie buvo fiksuoti stoglangio lokacijoje. Nepamena, ar tai buvo draudiminis įvykis. Bėgo per stoglangį, todėl keitė į kupolinį. Nežino, kodėl kiti du stoglangiai nebuvo susidėvėję. Kitiems nieko nedarė, nes per juos nebėgo vanduo. Buvo užlieta ir 33-4 patalpa. Laiptinėje anga patekimo yra šlaitinio stogo apačioje. Originalūs stoglangiai buvo darinėjami. „Civinity“ nutarė perkelti atsakomybę jam. Jis stoglangio netaisė. Tinko nukritimo priežastis – kaupėsi drėgmė, ir dėl to tinkas nukrito. Nepamena, ar fotografavo butą sudarant draudimo sutartį. Jis paaiškino draudikui, kad stogas yra problemiškas. Jam išmokėta mažesnė suma, nei realiai patirta. Po 2020 m. gruodžio 20 d. įvykio viskas buvo sutvarkyta (išdažyta), bet dėl nuolatinės drėgmės atsirado trūkis, pakilo tinkas. Stoglangis keistas 33-4 patalpoje. Jis kreipėsi į statytoją dėl garantinio lango keitimo. Administratorius paaiškino, kad stoglangis yra privati jo atsakomybė, todėl jis savo lėšomis turi tvarkytis. Jis sakė, kad tai nėra pirmas įvykis jo bute. Jis nurodė ekspertui, kad patiria užliejimus iš stogo. Keitė draudikus dėl kainos.
11. Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad šiuo metu dirba AB „Lietuvos draudimas“, vyr. žalų ekspertas. Išsilavinimas aukštasis, inžinerinė sauga. Dirba jau 20 metų. Buvo užregistruota žala, gautas pranešimas, kad sulietas butas. Buvo nurodoma, kad bėgo per stogo konstrukcijas, laiptinėje ir bute. Gavę tokį pranešimą, susisiekė su klientu, suderino apžiūrą. Po apžiūros buvo įvertintas nuostolio dydis ir išmokėta išmoka. Apžiūra įvyko 2023 m. balandžio 27 d., apžiūra įvyko vėliau, nes klientas dėl sveikatos būklės negalėjo anksčiau jo priimti. Apžiūra vyksta per tiek laiko, per kiek klientas priima. Papildomai buvo pateiktos kliento nuotraukos. Nežino, ar sudarant sutartį buvo žinoma apie draudiminius įvykius. Jam administruojant žalą nebuvo atskleista informacija apie 2017–2019 metų įvykius. Pats dalyvavo buto apžiūroje. Atsimena, kad buvo sulietas butas, matėsi, kad vandens bėgimo požymiai, sugadintos grindys, sienos, lubos. Apgadinimai buvo švieži. Nemato patamsėjimų, kurie susiformuoja po kelių metų. Buvo matoma, kad bėgo pro stogo konstrukciją. Vertinta lokaliai – lubos apgadintos, virš lubų stogas. Matė, kad bėgimas buvo šalia stoglangio, tiksli priežastis nebuvo nustatoma. Stoglangis yra bendra stogo konstrukcija. Apie stoglangius nebuvo kalbos. Vandens bėgimas buvo ne tik šalia stoglangio. Pas klientą butas yra viršutiniame aukšte. Administruojant žalą jis nebendravo su namo administratoriumi. Jo sprendimu buvo priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją. 2023 m. kovo 31 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl įvykio aplinkybių administratoriui. Jam priimant sprendimą dėl išmokos išmokėjimo nebuvo žinoma aplinkybė dėl stoglangio keitimo. Žala buvo lubų dažymas, sienų dažymas ir antro aukšto patalpos laminato keitimas. Išmoka neatitinka realaus žalos dydžio, nes buvo išmokėtas limitas – 1500 Eur standartiniame draudimo variante. Neskaičiavo, koks buvo realus žalos dydis. Tai, kad tinkas nukrenta, yra įprastas vaizdas. Labai priklauso nuo kokybės padarymo. Būna, kad nukrenta tinkas po kurio laiko. Buvo skaičiuojamas sąmata, iki kol buvo pasiektas limitas. Maža tikimybė, kad per stoglangį toks vandens kiekis pasklido po visą butą – bus problema ir stogas. Nebuvo požymių, kad buvo ankstesni apgadinimai. Kai žala atlyginama, nusidėvėjimas neskaičiuojamas – išmokama atkuriamoji vertė. Kai vyksta regresas, tada yra skaičiuojama. Pirminis užsirašinėjimas vyko su jo kolega, vėliau buvo perduota jam. Daroma išmoka ir pažymima, kad yra regreso galimybė, tada perima kitas specialistas. Jei būtų bėgę tik per stoglangį, būtų lokalesni apgadinimai. Yra apliejimai ir virš stoglangio. Siuntė administratoriui paklausimą, atsakymo sistemoje nemato. Sprendimas išmokėti išmoką priimtas 2023 m. gegužės 3 d. Šiuo atveju žala buvo administruojama dėl atitvarinės konstrukcijos. Stoglangis neindikavo, kad būtų brokas.
12. Teismo posėdžio metu liudytojas V. E. paaiškino, kad turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. Užliejimo problemos yra įsisenėjusios seniai. Nepastebėjo po namo statybos. Ilgainiui tai išryškėjo, nes ir laiptinę užpildavo. Ne vienas kaimynas pasiskųsdavo, kad leidžia per stogą. Užliejimai nuo stogo pradėjo nuo 2015 metų. G. jam yra sakęs. Gyventojai jį yra paskyrę įgaliotu asmeniu bendrauti su administratoriumi. Pats yra matęs, kai laiptinės užliejimas kartodavosi ne vienus metus, dar prie seno administratoriaus. Anksčiau bandyta kompleksiškai palopymais nustatinėti problemas, kol neatidengė stogo dangos ir nepamatė, kokia yra reali situacija, pažeidimai, esmė. Dar prie seno administratoriaus buvo bandyta kompleksiškai tvarkyti. Paaiškėjo priežastis – neteisingai namo statybos metu atlikti grubūs pažeidimai, montuojant stoglangius, montuojant stogo konstrukcijas, kurie įtakojo avarijas ir pažeidimus. Montavimo technologijų nesilaikymas. Daugiabučių administravimo centras pradėjo administruoti. Su buvusiu administratoriumi atsisveikinta dėl prasto administravimo. Naujasis administratorius organizavo susirinkimus, bet nesusirinkdavo reikiamas žmonių kiekis. Buvo kreipiamas dėmesys į namo fasadą, ketino tvarkyti balkonus. Apie tai, kad yra labai rimtos problemos su stogu, sužinota tuomet, kai ir kiti pradėjo skųstis dėl stogo. Tada nutarė, kad balkonų klausimas atidedamas ir sprendžiama stogo problema. Tai užtruko, nes nerado tinkamų rangovų. Kai tik buvo surastas rangovas, buvo suplanuoti darbai 2023 m. lapkričio mėn. Yra daugiabutis – 4 aukštai su mansarda. Virš jo yra 34 butas, ten bėgo. Bet jie patys išsispręsdavo, kažką paklijuodavo. Tai daugiau vyko prie buvusio administratoriaus. Vykdė defektacijas. Buvo atidenginėjama stogo danga prieš priimant galutinius sprendimus, kad reikalingas rimtas remontas, kad įvertinti stogo būklę. Buvo užsakyta defektacija. Namo susirinkimas nutarė, kad tai yra būtina investicija, ir priėmė sprendimą keisti stogo dangą. Tai yra finansiškai didelė našta. Tas sprendimas nebuvo paprastas. Žino, kad pora butų yra pasikeitę stoglangius, tame tarpe ir G. – vienas stoglangis keistas. Iš G. yra girdėjęs, kad leido per stoglangį, todėl jį keitė. Taip pat prie kaminų technologiškai buvo nesilaikyta, prie palikimo grubūs pažeidimai – tai pamatė, kai ėmė keisti dangą. Defektacijos metu to nematė. Ne vienoje vietoje, o eilė pažeidimų buvo. Jei ta problema būtų kelta anksčiau, tai būtų anksčiau atlikta. Statytojo sumontuoti stoglangiai buvo netinkami ir per juos leido. Apie pakeistus nežino, bet mano, kad ten nebuvo problema. Per nepilnus metus administratorius organizavo susirinkimus, ne visada savininkai susirinkdavo, todėl buvo organizuojami susirinkimai dėl namo fasado, ne dėl stogo iš pradžių buvo. Pamena 2022 m. gruodžio 20 d., bėgo upeliais vanduo. Prieš tai buvo užsnigę, pašalę, užšalę pratekėjimai. Lijo, visas vanduo pritekėjo į aikšteles, vanduo neturėjo kur skverbtis ir buvo apliejimai. Tikėtasi, kad pataisymai padės, bet pataisymai nepadėjo. Užliejimas 2022 m. gruodžio 20 d. galimai ne tokio lygio būtų arba nebūtų, jei būtų neužšalusi vandens pratekėjimo anga. Jam yra žinoma, kad buvo atidenginėjama stogo danga greičiausiai po 2023 m. sausio 10 d. Lėšų privalomajame fonde buvo minimaliai, todėl sprendimas buvo nepaprastas – savininkai priima sprendimą, kurie ne visada susirenka. Visi stoglangiai statybos metu buvo plokšti, du butai pasikeitė su gaubtu. Stoglangiai, kurie buvo sudėti, buvo galima dėti, jei laikomasi technologijos. 2017 metais atliktas aktas yra niekinis. Jie apžiūrinėjo langą, kuris buvo nuo statybos pradžios.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. 829710900, sudarytas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir G. S., draudimo laikotarpis 2002 m. spalio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. Draudimo objektas – butas, (duomenys neskelbtini), statybos metai 2005, plotas 56,40 m2, draudimo suma 66000 Eur. (e. b. l. 10-12, 1 tomas).
14. 2023 m. balandžio 28 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata ZA67-SK12/2, apskaičiuota vyresniojo žalų vertintojo V. S., kuriame nurodytas žalos bylos Nr. 3267621, įvykio data 2022 m. gruodžio 20 d., įvykio tipas – vanduo. Remonto sąmatoje nurodyti darbai ir jų įkainiai: lubų perdažymas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 48.000, vieneto kaina 20,55 Eur, viso 986,30 Eur; sienų perdažymas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 14.450, vieneto kaina 17,02 Eur, viso 245,90 Eur; laminato dangos keitimas / su paklotu/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 4.300, vieneto kaina 29,63 Eur, viso 986,30 Eur; pastoliai – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 10.000, vieneto kaina 7,74 Eur, viso 77,44 Eur; plėvelinės apsaugos / grindų ir kt. daiktų/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 60.000, vieneto kaina 0,66 Eur, viso 39,60 Eur; patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 50.000, vieneto kaina 3,15 Eur, viso 157,30 Eur; baldų ir kt. daiktų išnešimas-įnešimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – kompl., kiekis 5.000, vieneto kaina 14,97 Eur, viso 74,86 Eur; drėgmės surinkėjo nuoma – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – para, kiekis 5.000, vieneto kaina 14,33 Eur, viso 71,63 Eur; meistro atvykimas mieste– nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – vienetas, kiekis 1.000, vieneto kaina 55,00 Eur, viso 55,00 Eur. Nurodyta išskaita – 40,00 Eur, nurodyta išmoka 1795,00 Eur (e. b. l. 16-18, 1 tomas).
15. 2023 m. gegužės 3 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata ZA67-SK12/2, apskaičiuota vyresniojo žalų vertintojo V. S., kuriame nurodytas žalos bylos Nr. 3267621, įvykio data 2022 m. gruodžio 20 d., įvykio tipas – vanduo. Remonto sąmatoje nurodyti darbai ir jų įkainiai: Plėvelinės apsaugos / grindų ir kt. Daiktų/ – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 10.000, vieneto kaina 0,64 Eur, viso 6,36 Eur; Patalpų valymas ir Šiukšlių išvežimas – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – m2, kiekis 5.000, vieneto kaina 3,04 Eur, viso 15,16 Eur; meistro atvykimas mieste – nusidėvėjimas 0,0 proc., mato vienetas – vienetas, kiekis 1.000, vieneto kaina 53,00 Eur, viso 53,00 Eur; baldinė plokštė – kiekis 1.000, vieneto kaina 100,00 Eur, viso 100,00 Eur; papildomos medžiagos – kiekis 1.000, vieneto kaina 50,00 Eur, viso 50,00 Eur; baldų išmontavimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 80,00 Eur, viso 80,00 Eur; baldų sumontavimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 160,00 Eur, viso 160,00 Eur; šiukšlių išvežimas – kiekis 1.000, vieneto kaina 15,00 Eur, viso 15,00 Eur. Nurodyta išmoka – 500,00 Eur (e. b. l. 19-20, 1 tomas)
16. 2023 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3267622, kuriame nurodyta, kad G. S. išmokama 500 Eur draudimo išmoką už 2022 m. gruodžio 20 d. 12:00 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) ir kurio metu nukentėjo apdraustas namų turtas gyvenamajame name (e. b. l. 21, 1 tomas).
17. 2023 m. gegužės 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 3267621, kuriame nurodyta, kad G. S. išmokama 1500 Eur draudimo išmoką už 2022 m. gruodžio 20 d. 12:00 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini) ir kurio metu nukentėjo butas (e. b. l. 22, 1 tomas).
18. 2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 27787995, iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atliko 500 Eur mokėjimą G. S. (e. b. l. 23, 1 tomas).
19. 2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 27787994, iš kurio matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ atliko 1500 Eur mokėjimą G. S. (e. b. l. 24, 1 tomas).
20. 2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. PM/VV-17/10/26-1NA, kurią atliko UAB „Pastatų meistrai“, nurodytas statinio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyti defektai: pastebėta, kad savavališkai pakeistas stoglangis 33 bute iš nevarstomo į varstomą. Stoglangis įrengtas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Stoglangis sandariai neuždarytas. Per nesandarius tarpus krituliai patekdavo per varčią ir šlapdavo medinės stoglangio ir stogo konstrukcijos, vidaus apdaila. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai virš sienos pro kurią teka vanduo ties šlaito pabaigą. Pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija drėgna, lietaus vanduo parbėga į konstrukciją iš aukščiau. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai prie ventiliacijos kamino virš 33 buto - pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija sausa, lietaus vandens prabėgimo į konstrukciją nepastebėta. Demontavus dalį skardinės stogo dangos lakštų ties stoglangiu pastebėta, kad pažeista stogo difuzinė plėvelė. Difuzinė stogo plėvelė pažeista permontuojant stoglangį ir bandyta užsandarinti polietileno, juodos spalvos, plėvele. Lietaus vandens kreipiančiosios juostos sulankstytos, galimai ne to pačio gamintojo ar padarytos neoriginalios. Nuo kreipiančiųjų vanduo teka į stogo konstrukciją. Nesumontuota stoglangio sandarinimo tarpinė. Per nesandariai įrengtus stoglangio mazgus ir montavimo metu pažeistą plėvelę lietaus vanduo bėga į stogo konstrukciją, virš 33 bato. Nurodyti rekomenduojami darbai defektam pašalinti - Atstatyti stoglangį į nevarstomą, kuris būtų pritaikytas 12 laipsnių stogo nuolydžiui. Atstatyti sugadintą stogo difuzinę plėvelę (e. b. l. 72-74, 1 tomas).
Dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo priteisti žalą (ne)pagrįstumo
21. Ieškovės vertinimu, atsakovė tapusi daugiabučio namo administratore bei turėdama aiškią informaciją apie namo stogo trūkumus, turėjo būti aktyvi ir imtis priemonių šalinti šiuos trūkumus, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
22. Atsakovės teigimu, 2022 metais nebuvo jokių duomenų apie stogo avarinę būklę bei indikacijų, jog stogą reikėjo nedelsiant tvarkyti. Buvo suorganizuoti savininkų susirinkimai: 2022 m. kovo 17 d. (nebuvo kvorumo) ir 2022 m. balandžio 5 d. Šio susirinkimo metu niekas nekėlė klausimo dėl būtino stogo remonto. Draudiminis įvykis kilo dėl gamtos reiškinių.
23. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės atsakomybės už žalą asmens turtui, padarytą dėl daugiabutyje name įvykusio vandens pratekėjimo per daugiabučio namo stogo dangą.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį atsakovei naudodamasi savo, kaip draudiko, subrogacijos teise (CK 6.1015 straipsnis).
25. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
26. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
27. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
28. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
29. Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
30. Taigi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.
31. Kaip minėta, 2022 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nutarta UAB “Daugiabučių administravimo centras” paskirti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore.
32. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad iš daugiabučio namo savininkų įgalioto asmens V. E., susidarė tikrasis vaizdas, kokia yra situacija. Įgaliotas atstovas sakė, kad reikia keisti visą stogo dangą.
33. 2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas Nr. PM/VV-17/10/26-1NA, kurią atliko UAB „Pastatų meistrai“, nurodytas statinio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyti defektai: pastebėta, kad savavališkai pakeistas stoglangis 33 bute iš nevarstomo į varstomą. Stoglangis įrengtas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Stoglangis sandariai neuždarytas. Per nesandarius tarpus krituliai patekdavo per varčią ir šlapdavo medinės stoglangio ir stogo konstrukcijos, vidaus apdaila. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai virš sienos pro kurią teka vanduo ties šlaito pabaigą. Pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija drėgna, lietaus vanduo parbėga į konstrukciją iš aukščiau. Buvo atlikti stogo dangos nuėmimo darbai prie ventiliacijos kamino virš 33 buto - pakėlus dangą nesandarumų difuzinėje plėvelėje nepastebėta, po plėvele esanti šilumos izoliacija sausa, lietaus vandens prabėgimo į konstrukciją nepastebėta. Demontavus dalį skardinės stogo dangos lakštų ties stoglangiu pastebėta, kad pažeista stogo difuzinė plėvelė. Difuzinė stogo plėvelė pažeista permontuojant stoglangį ir bandyta užsandarinti polietileno, juodos spalvos, plėvele. Lietaus vandens kreipiančiosios juostos sulankstytos, galimai ne to pačio gamintojo ar padarytos neoriginalios. Nuo kreipiančiųjų vanduo teka į stogo konstrukciją. Nesumontuota stoglangio sandarinimo tarpinė. Per nesandariai įrengtus stoglangio mazgus ir montavimo metu pažeistą plėvelę lietaus vanduo bėga į stogo konstrukciją, virš 33 bato. Nurodyti rekomenduojami darbai defektam pašalinti - Atstatyti stoglangį į nevarstomą, kuris būtų pritaikytas 12 laipsnių stogo nuolydžiui. Atstatyti sugadintą stogo difuzinę plėvelę
34. 2022 m. kovo 22 d. UAB “Velma” atliktame Gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 1, dalyje dėl stogo, nurodoma, kad <...> 33 bt. Gyvenatojas skundžiasi, kad drėksta lubos nuo stogo. Stogo dangos varžtai atsilaisvinę, jų tarpinės suirusios ir pan. Teikta rekomendacija – atlikti stogo dangos būklės įvertinimo ekspertizę, kad tiksliai nustatyti priežastis, kodėl drėksta viršutinių butų lubos. Šalinti fiksuotus trūkumus ant stogo dangos. Aktą pasirašė ir atsakovės vadovas.
35. 2023 m. Sausio 10 d. UAB “Daugiabučių administravimo centras” Neeilinės apžiūros aktu Nr. 3, fiksuota, kad 33 buto drėksta vidinės sienos. Nurodoma, kad <...> galimas vandens patekimas per nesandarius stoginių langų sandarinimo mazgus, arba dėl jų netinkamo sumontavimo. Neaišku ar teisingai įrengtas stogas. Rekomenduota atidengti pora stoginių stoginių skardos lakštų ir pažiūrėti, ar teisingai paklota difuzinė plėvelė, ar nepermirkusi vata. <...> teisingai permontuoti stoglangius.
36. 2023 m. birželio 23 d. Atlikus stogo ekspertizę objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad esamos stogo dangos jungiamieji mazgai neatlieka sandarumo funkcijos, todėl vanduo patenka į gyvenamąsias patalpas. Difuzinės plėvelės būklė yra abejotina. <...> aplink stoglangius neteisingai sumontuota stogo danga. Rekomenduota keisti visą seną stogo dangą nauja.
37. Taigi, atsakovė nuo 2022 m. sausio 20 d. Pradėjo administruoti daugiabutį namą, (duomenys neskelbtini), kuris turėjo problemų dėl stogo sandarumo. Šie duomenys atsakovei buvo prieinami, ji jais disponavo (2017 m. spalio 26 d. statinio apžiūros aktas, 2022 m. kovo 22 d. Namo apžiūros aktas, įgalioto asmens V. E. nurodomos aplinkybės, kt.). Nors atsakovė turėjo duomenis apie gyventojų nusiskundimus dėl drėkstančių lubų nuo stogo, taip pat pačios užsakyta namo apžiūros aktą bei akte teiktas rekomendacijas - atlikti stogo dangos būklės įvertinimo ekspertizę, atsakovės direktoriaus teigimu V. E. nurodytą poziciją, jog reikia keisti visą stogo dangą, tačiau organizuodama 2022 m. kovo 17 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. susirinkimus, klausimo dėl poreikio remontuoti stogą, atlikti jo skubią ekspertizę, kt., nekėlė. Kaip matyti iš atsakovės byloje pateiktų susirinkimų darbotvarkių, atsakovė prioritetu laikė ne daugiabučio namo stogą, o kitus klausimus (namo teritorijos tvarkymo, laiptinių valymo, kt.). V. E. teigimu, pirmųjų susirinkimų metu dėmesys buvo kreipiamas į namo fasadą, poreikį tvarkyti balkonus. Nors atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 metais nematė poreikio atlikti stogo ekspertizę, tačiau šioje byloje pateikti bei paminėti, o ir atsakovės dispozicijoje buvę duomenys, teismo vertinimu sudarė pagrindą spręsti klausimą dėl stogo ekspertizės atlikimo 2022 metais, siekiant iki galo išsiaiškinti stogo pralaidumo priežastis. Taip pat kaip minėta, pačios atsakovės užsakytame 2022 m. kovo 22 d. namo apžiūros akte rekomenduota atlikti stogo ekspertizę, tačiau ši rekomendacija neįgyvendinta, priežastys nežinomos. Taip pat vertinant atsakovės veiksmus svarbu pabrėžti, kad stogo problemos klausimas nebuvo įtrauktas ir į gyventojų susirinkimus, nors atsakovė tuo metu disponavo duomenimis apie stogo problematiką, apie poreikį atlikti stogo ekspertizę, tačiau šis klausimas pirmaisiais susirinkimais gyventojų susirinkime nebuvo keltas ir namo gyventojai neturėjo galimybių dėl jo spręsti. Teismas kritiškai vertina atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog 2022 m. balandžio 5 d. susirinkimo metu niekas nekėlė klausimo dėl būtino stogo remonto. Kaip minėta, būtent atsakovė disponavo visais duomenimis apie stogo būklę, teiktas rekomendacijas, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama spręsti šią situaciją (informuoti namo gyventojus ir į susirikimų darbotvarkę įtraukti šiuos klausimus kaip skubiai spręstinus, siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui). Aplinkybė, kad į susirinkimą susirinkę namo gyventojai nekėlė namo stogo klausimo, nešalina atsakovės, kaip namo administratorės, atsakomybės. Nors teismas tikslino atsakovės įrodinėjimo pareigą, tačiau teismui buvo pateikti tik dviejų atsakovės organizuotų namo butų savininkų susirinkimo protokolai, juose nėra fiksuoti klausimai dėl namo stogo. Kitų duomenų, apie aktyvius atsakovės veiksmus, teismui nepateikta.
38. Teismas įvertinęs pirminę atsakovės byloje reikšta poziciją, kad G. S. butas buvo aplietas per jo savavališkai ir netinkamai pakeistą stoglangį, atsakovės vadovo teismo posėdžio metu išdėstytą, kad susidarė vaizdas, kad tie pralaidumai galimi tik aplink stoglangius, <...> problemos buvo aplink švieslangius, jo vertinimu, stoglangių pakeitimas buvo problema, darytina labiausiai tikėtina išvada, kad atsakovė pradėjusi administruoti namą, pasirėmė 2017 metais, ankstesnio administratoriaus atliktu apžiūros aktu, kuriame, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, fiksuoti ne G. S. pakeisto stoglangio, o namo statybos metu įrengto stoglangio defektai ir teiktos rekomendacijos G. S., atstatyti stoglangį į nevarstomą, atstatyti sugadintą difuzinę plėvelę, todėl atsakovė neatlikusi detalios situacijos analizės (neišsiaiškinusi su G. S., V. E., neinicijavusi ekspertizės skyrimo), sprendė, kad stogo pralaidos problemos susijusios ne su stogo defektais, o su G. S. pakeisto stoglangio defektais ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant skubiai spręsti stogo pralaidos problemą. Tokią teismo išvadą patvirtina ir atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. atsakymas ieškovei, jog <...> 2023 m. sausio 10 d. atlikus Neeilinę stogo konstrukcijų apžiūrą, teiktos rekomendacijos siekiant patikrinti ar 2017 m. spalio 26 d. Neeilinės stogo konstrukcijų apžiūros patikrinimo metu duoti nurodymai yra įvykdyti. Ir tik teismo posėdžio metu detaliai aiškinantis visas aplinkybes, susijusias su stoglangio pakeitimu ir galima vandens pralaida pro jį, liudytojas V. E. nurodė, kad 2017 metais atliktas aktas yra niekinis, nes jie apžiūrinėjo langą, kuris buvo nuo statybos pradžios. Analogiškas aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo G. S.. Tik po to, atsakovės atstovas nurodė, kad dėl stoglangio atsakovė sutinka, namo įgaliotinis E. aiškiai paaiškino situaciją. Tačiau ši išvada tik patvirtina, kad atsakovė administruodama šį namą ir būdama savo srities profesionalė, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir aktyvi, siekdama detaliai išsiaiškinti situaciją ir ją spręsti.
39. Byloje esančių duomenų pagrindu daryti išvadai, kad tik įvykus šioje byloje analizuojamam draudiminiui įvykiui, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama spręsti namo stogo problemą.
40. Nors atsakovė savo atsakomybę sieja su gamtos reiškinių (vėjo, lietaus) poveikiu, tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų šias aplinkybes vertinti kaip nenugalimos jėgos atvejį. Vien tik kritulių kiekis (9,3 mm) ir vėjo greitis (10,7 m/s), savaime nesudaro pagrindo juos pripažinti nenugalima jėga. Be to, namo stogas, kaip inžinerinis statinio elementas, yra skirtas apsaugoti pastatą nuo išorinių gamtos veiksnių, todėl jo kokybiniai parametrai turi būti tokie, kad užtikrintų tinkamą funkcionalumą ir paskirtį.
41. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto stogo nesandarumo, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė atlikti stogo ekspertizę, remontuoti namo stogą ir pan.
42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl namo administratorės atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017). Iš byloje pateikto 2022 m. kovo 22 d. namo apžiūros akto nustatyta, jog atsakovė atliko statinio apžiūrą, apžiūrėjo stogą ir be kita ko, nustatė, kad stogas turi defektų, teikta rekomendacija atlikti stogo ekspertizę, tačiau stogo ekspertizės neinicijavo, jo neremontavo, gyventojų apie poreikį atlikti stogo ekspertizę ar jį remontuoti, neinformavo. Taigi atsakovė nesiėmė aktyvių priemonių įspėjant gyventojus apie grėsmę dėl nesandaraus stogo, ko pasėkoje įvyko avarija sugadinusi gyventojų turtą.
43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai). Nagrinėjamu atveju žala kilo vienam iš bendraturčių dėl bendrojo naudojimo objekto defekto – stogo pralaidumo.
44. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tai, kaip atsakovė – namo administratorė, būdama savo srities profesionalė, įgyvendina jai priskirtas funkcijas, kokius išteklius ir (ar) kokias technines priemones tam pasitelkia, pasirenka ji pati, tačiau tai bet kuriuo atveju neatleidžia jos nuo pareigos reguliariai tikrinti bendrojo naudojimo objektų būklę ir imtis veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti ar išlaikyti esminius statinių reikalavimus, siekiant išvengti žalos kilimo. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių žalos atsiradimo grėsmei pašalinti. Todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ginčo butui kilusios žalos. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
45. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neveikimas), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė.
46. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 2000 Eur dydžio draudimo išmoka, 1500 Eur už butui padarytą žalą ir 500 Eur už namų turtui padarytą žalą.
47. Kadangi turtas buvo draustas nauja atkuriamąja verte, išmokant draudimo išmoką nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne darbų. Įvertinus nusidėvėjimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1757,83 Eur.
48. Dalyje dėl ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos, atsakovės atstovas nurodė, kad dėl analogiškų įvykių S. yra gavęs 3 išmokas: Gjensidige ir Ergo, tačiau nėra duomenų, kad remontas būtų atliktas. Pats S. patvirtino, kad buvo padarinių iš ankstesnių apliejimų, tačiau draudimo atstovas šių aplinkybių neišskyrė. S. nepateikė įrodymų, kad ankstesni padariniai buvo pašalinti. Jau 2017 metais matomas išsišokęs laminatas. Nėra įrodymų, kad po ankstesnių įvykių sienos ir lubos buvo remontuotos. 2022 m. gruodžio 20 d. įvykis tik padidino pažeidimų apimtį. Šios aplinkybės rodo, kad kyla pagrįstas klausimas, ar įvykis apskritai galėjo būti pripažintas draudžiamuoju
49. Šioje dalyje teismas pažymi, jog aplinkybė, kad anksčiau trečiajam asmeniui G. S., kitų draudimo bendrovių, buvo išmokėtos išmokos už apliejimas, pačios savaime neteikia pagrindo išvadai, kad ir 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio metu aplietas butas negalėjo būti pripažintas draudiminiu įvykiu. Ši aplinkybė gali būti reikšminga tik tuo atveju, jei bylos duomenimis būtų nustatyta, kad ankstesni apliejimai buvo tose pačiose vietose ir apgadinimai, gavus draudimo išmokas, nebuvo ištaisyti.
50. Pats G. S. teismo posėdžio metu akcentavo, kad butą po apliejimų remontuoja, nes buto sienos ir lubos supelytų. Teismo posėdžio metu G. S. dalyvaudamas nuotoliniu būdu (iš buto), aprodė butą, iš kurio matėsi, kad butas yra suremontuotas. G. S. akcentavo, kad didesnių apliejimų metu, apgadinimai būna tose pačiose vietose ir jie stipriai išryškėja. Anot jo, dėl stogo pralaidos problemų, sienos ir lubos tose pačiose vietose nuolat drėksta, o esant didesniam užpylimui, dėmės sienose ir lubose stipriai išsiryškina tose pat vietose. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. S., žalų ekspertu dirbantis jau 20 metų nurodė, kad apžiūrint butą matėsi, kad apgadinimai švieži. Nesimatė patamsėjimų, kurie susiformuoja po kelių metų. Liudytojas paaiškino ir iškilusius klausimus dėl nukritusio dalies tinko – jis nurodė, kad sušlapęs tinkas po keturių mėnesių gali nukristi. Iš byloje esančių buto nuotraukų matyti, kad ant atskirų paviršių yra vandens, vietomis stipriai sulietos lubos, sienos, paveikta grindų danga, apibėgę langai, kt. Analizuojamos situacijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog trečiojo asmens G. S. ir liudytojo V. E. teigimu, prasisunkusio vandens kiekis buvo didelis. Anot G. S., vanduo pirmiausia pradėjo skverbtis laiptinėje. Liudytojas V. E. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 20 d. vanduo bėgo upeliais. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, visų byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad būtent nemažas per stogą prasiskverbusio vandens kiekis ir lėmė tokio mąsto buto apgadinimus. Aplinkybę, kad G. S. remontavo patalpas po apgadinimu ir draudimo išmokos išmokėjimų, patvirtina ir byloje esantis ERGO draudimo kompanijos 2019 m. lapkričio 27 d. defektų sąrašas, kuriame prie anksčiau apgadintų (2017 metais patalpų, draudimo išmoką išmokėjo Gjensidige draudimo kompanija), nurodoma, kad remonto data yra 2017 metai. Nors atsakovei kilo abejonės dėl ta pačios draudimo išmokos išmokėjimo už grindis, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. įvykio metu išmoka už grindis buvo sumokėta 33–4 patalpai, o už 2017 m. – 33-1, 33-3; 2019 m. nebuvo mokėta už grindis. Teismas įvertinęs visas aplinkybes pažymi, kad vien tik atsakovės abejonės dėl draudimo išmokos pagrįstumo, nesant jokių objektyvių duomenų, neteikia pagrindo išvadai (neįrodo), kad draudimo išmoka (ar jos dalis), buvo išmokėta nepagrįstai.
51. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010); antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).
52. Atsakovė neteikė jos nurodomas abejones pagrindžiančių įrodymų, nors teismas tikslino jos įrodinėjimo pareigą šioje dalyje, o byloje esančių duomenų pagrindu darytina labiau tikėtina išvadai, kad pakankamai didele apimtimi vandeniui bėgant pro stogą (mąstą patvirtina ir ant atskirų paviršių esantis vandens kiekis), vanduo galėjo pakankamai pažeisti buto lubas, grindis, sienas, dėl ko ir buvo fiksuota ir išmokėta nurodyto dydžio draudimo išmoka. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1757,83 Eur žalos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl kompensacinių palūkanų
53. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 132,20 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 20 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2023 m. gegužės 5 d.) atsakovui išsiuntimo) Pranešimo atsakovui) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2024 m. lapkričio 20).
54. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
55. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 132,20 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti, apskaičiuotos taikant 5 procentų metinę palūkanų normą.
Dėl procesinių palūkanų.
56. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
57. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1890,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
60. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 543 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 500 Eur atstovavimo išlaidos ir 43 Eur už sumokėtą valstybei žyminį mokestį.
61. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, šių asmenų pateikti įrodymai pagrindžia, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos.
62. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“ priteistina ieškovei 543 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės UAB „Daugiabučių administravimo centras“, juridinio asmens kodas 304431129, 1757,83 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 83 ct) žalos atlyginimo, 132,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 20 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1890,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 543 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas Aivaras Naujalis