Baudžiamoji byla Nr. 1-107-416/2012
Proceso Nr.1-36-1-00425-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
2.3.6.4.4.;1.2.26.2.1.;1.2.4.8.3.

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2012-10-12
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui O. D., gynėjams adv. V. J. ir R. M., nuknetėjusiajai D. M., jos įstatyminei atstovei D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-05-11 Kalvarijos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-08-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 284 str. 1 d., 63 str.1d., 5d. 1p. -2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir šaunamojo ginklo – dujinio revolverio konfiskavimą. 2011-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2011-08-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis – panaikinta nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemonė -10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir sumažintas nuo 15 000,00 Lt. iki 10 000,00 Lt. civilinis ieškinys nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti, kaltinamas pagal LR BK 140 str.2d., 284 str.1d.
Teismas išnagrinėjęs bylą
NUSTATĖ:
R. M. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažametei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra, 2011-11-26 apie 15.00 val., atviroje vietovėje prie neaptvertų fermų, esančių Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje - viešoje vietoje, matant mažamečiui asmeniui, tyčia, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė ten buvusiai mažametei D. M., gimusiai 1998-07-09, už dešinio peties, ją pastūmė, laikydamas už dešinio paties ją tempė bei tyčia koja spyrė, pataikydamas į D. M. lytinius organus, tokiais savo veiksmais sukėlė D. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisme R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-11-26 kartu su Povilu šaltiniu dirbo prie jam su pusbroliu priklausančių fermų. Ten iškraunami po keitimo išimti seni langai su rėmais. Kurie sandėliuojami, o paskui ir išmontuojami. Išmontuotų langų rėmai išėmus stiklus yra naudojami malkoms. Ten buvo išmontuotų ir dar su stiklais langų rėmų. Kadangi pradėjo lynoti, su P. Š. atsistojo fermų tarpduryje. Taip stovint pamatė D. M. su broliu D. M., kurie ruošėsi vogti malkoms skirtas rėmų atliekas. Dovilė buvo krūvos viršuje ir mėtė malkas žemyn, o brolis rinko ir krovė. Tai pamatęs aprėkė vaikus, kad nevogtų malkų bei ten nevaikščiotų, nes yra pavojinga – vaikai gali susižaloti. Vaikai jam net neprisiartinus pabėgo. Tada jis iškart nuėjo pas vaikų tėvą R. M. ir pasakė, kad vaikai nevogtų ir ten nevaikščiotų, nes yra pavojinga. Jam būnant pas M., vaikų namuose nebuvo, jie buvo kažkur pasislėpę. Jokių smurtinių veiksmų vaikų atžvilgiu neatliko, net nebuvo prie jų priartėjęs, kad pasiekti. Yra kaltinamas tik todėl, kad vaikų motinai atsirado proga iš jo išpešti pinigų.
Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 8 metų brolis Deividas pasiūlė nueiti ir pažaisti prie fermų ant žvyro krūvos. Ir anksčiau ten žaisdavo, niekas už tai nebarė. Nuėjo ir prie tų fermų žaidė. Jie su broliu tik lakstė ir jokių malkų, ar daiktų neėmė. Taip jiems su broliu bežaidžiant, R. M. pradėjo ant jų šaukti, ką jie daro. Jie išsigando ir pradėjo bėgti. Ji kiek pabėgėjusi sustojo, o tada R. M. sugriebė už peties ir pradėjo tąsyti, įspyrė į raktikaulį ir pastūmė. Verkdama nuėjo namo, o R. M. nuėjo pas tėtę. Kai jis buvo pas tėtę, ji buvo pasislėpusi. Girdėjo, kaip M. tėtei sakė, kad jie su broliu laksto prie fermų. Brolis tuo metu stovėjo ir verkė. Ten prie fermų su M. buvo ir kitas dėdė. Kai ji su broliu ten lakstė, jie stovėjo prie malkų. R. M. tikrai mušė, jai skaudėjo ir mama vedė pas daktarą. Įspyrė koja vidine pėdos dalimi. Smūgio metu buvo nugara į jį užsisukusi. Nežino, ar tas kitas dėdė tai matė. Buvo išsigandusi. Po šio įvykio naktimis krūpčioja, buvo prišlapinusi į lovą. Šitą problemą apsigydė. Prie fermų jie su broliu buvo apie 11-12 val. Apie įvykį mamai pasakė tik po pietų.
Mažametis liudytojas D. M. parodė, kad praeitais metais su sese Dovile lakstė prie greta jų namų esančių fermų. Jiems belakstant, atėjo M.. Dovilė norėjo bėgti, bet M. pasišaukė Dovilę. Ką jis sakė, dabar jau neatsimena. M. paėmė Dovilę už peties ir spyrė su koja į užpakalį. Spyrė su dešine koja, tiksliau – keliu. Dėl ko taip padarė, jis nežino, nes jie tik žaidė ir nieko neėmė. Jie tik buvo užlipę ant lentų krūvos. Dovilė nuėjo pas tėtį ir viską jam pasakė. Paskui dėdė nuėjo pas jų tėtį. Ką jam pasakė, jis nežino.
Liudytoja D. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios D. M. motina. 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, Dovilė pasiskundė, kad ją sumušė R. M.. Viskas buvo po pietų, dukra sakė, kad buvo su broliu fermose prie smėlio ir žaidė. Pasakojo, kad R. M. rėkė, tąsė ją už pečių, spyrė į užpakalį. Sakė, kad ją spardė. Tą pačią dieną į policiją nesikreipė, galvojo su juo pakalbės kaip su žmogumi, o jis atsiprašys. Įvykio metu ji buvo pas kaimynę ir pati girdėjo, kaip rėkdami vaikai parbėgo į namus apie 17 val. Po to vaikai dar pasakojo, kad R. M. buvo atėjęs pas tėvą ir priekaištavo, kad vaikai laksto po fermas. Dėl malkų vogimo nieko nesakė. Sekančią dieną ji sutiko M. ir paklausė, kokią teisę jis turi spardyti jos vaikus. Vietoje to, kad atsiprašytų, M. pradėjo aiškinti, kad ten, kur buvo vaikai, yra jo nuosavybė ir vaikai ten visur laksto. Po tokio M. elgesio, paskambino į policiją. R. M. tokiu elgesiu mergaitei įvarė stresą, ji šlapinosi į lovą, teko pirkti dėl to vaistus. Anksčiau dukrai šlapinimosi problemų nebuvo. Dėl streso ir dukters šlapinimosi pažymų iš gydytojų neėmė, nors gydytoja sakė, kad tai nuo išgąsčio. Mergaitę pas gydytojus vedė tik po trijų dienų nuo įvykio. Nors gydytoja siuntė pas chirurgą, tačiau jo tą dieną nebuvo, todėl vėliau pas jį nėjo. Mergaitei nebuvo didelių skausmų, kad ji nepaeitų. Buvo ten niekas nelūžę, tik buvo patinimas ir paburkimas, kurį ji tepė vaistais. Mergaitė buvo atleista nuo fizinio. Jai skaudėjo apatinį uodegos kauliuką, negalėjo pasilenkti. Ir ant kojos buvo patinęs paskutinis kauliukas. Po šio įvykio teko bendrauti su M. motina. Ji atsiprašė už sūnų, sakė, kad atsiskaitys už vaistus, jei tokių reikia. Liepė sakyti policijoje, kad mergaitė pati puolė ir susimušė. Dukters pasakojimu pilnai patikėjo, nes ji to išsigalvoti negali. Tačiau patvirtina faktą, kad dukra buvo įskundusi tėvą dėl smurto, bet tai buvo neteisybė. Pripažįsta, kad yra įspėta dėl dukros, kad ji grįžo namo po 22val. M. pinigų neprašė. Jo motina už jį atsiprašė, sakė, kad jis stresuotas. Jei jis pats būtų atsiprašęs, dėl įvykio niekur nebūtų kreipusis. Pinigų M. neprašė, tačiau kaip įstatyminė atstovė reiškia civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį reiškia, kadangi vaikai išsigando, patyrė stresą, o M. neturi teisės jos vaikų spardyti.
Liudytojas R. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios tėvas. 2011 m. rudenį, dabar datos tiksliai neprisimena pas jį atėjo R. M. ir pasakė, kad vaikai vagia malkas. Į tai M. atsakė, kad vaikams ir jiems malkos nereikalingos. Sakiau, kad ten ne malkos o langai. Sakiau, kam vaikam tos malkos ir jis išėjo. Be to, jis pats prie tų fermų malkų nebuvo matęs, o ti senus langus. Jų pokalbio su M. metu, vaikai buvo kažkur pasislėpę. Jam išėjus, vaikai jam nieko nei apie malkas, nei apie sumušimą nesakė. Vaikam sakė ten daugiau neiti, nes ten lakstyti nėra saugu.
Liudytojas P. Š. parodė, kad 2011-11-26 su R. M. dirbo prie fermų. Kadangi pradėjo lyti, nuėjo į vidų ir buvo tarpduryje. R. M. pamatė, kad kaimynų vaikai vagia malkas. Mergaitė buvo viršuje, o mažiukas apačioje. Mergaitė ėmė iš krūvos malkas ir davė vaikui, o tas vaikas dėjo į krūvą. Jei būtų nepamatę, būtų jas nusinešę. Jis riktelėjo, o mergaitė lipdama nuo malkų puolė, o vaikas nuėjo. Tikrai matė, kad M. prie tų vaikų net nebuvo priėjęs, nes iki tos vietos buvo apie 50 metrų. Pats M. vaikų net nebandė vytis, o iškart nuėjo pas jų tėvus į namus. Vaikai bėgdami nerėkė.
Liudytoja I. R. G. parodė, kad dirba gydytoja Kalvarijos PSPC. Nukentėjusioji su motina pas ją lankėsi poliklinikoje 2011-11-29. Motina paaiškino, kad 2011-11-26 nepažįstamas apstumdė ir apspardė dukrą. Mergaitė nurodė stuburkaulio apačioje nežymų skausmą. Tai ir buvo įrašyta į kortelę. Mergaitę apžiūrint objektyviai jokio sumušimo žymių ir mėlynių nebuvo. Kadangi nėra šios srities specialistė, pacientę nusiuntė pas chirurgą detalesniam nusiskundimo ir jo priežasčių ištyrimui. Kiek jai žinoma iš medicininės dokumentacijos, nežiūrint jos siuntimo, motina su mergaite pas chirurgą apsilankiusios taip ir nebuvo. Ji pati nieko nediagnozavo ir nekonstatavo, o tik pacientės kortelėje padarė įrašą, kuo skundžiasi pacientė ir jos nurodytas aplinkybes. Vizualiai jokių sužalojimų nebuvo, todėl ir siuntė pas chirurgą. Be skausmo stuburo srityje nei mergaitė, nei motina jokių nusiskundimų daugiau neišsakė. Ar buvo įvykis ir trauma, pasakyti negali. Įrašas tik iš paciento žodžių. Objektyviai nieko nebuvo.
Liudytoja Z. M. parodė, kad yra kaltinamojo motina ir sutinka duoti parodymus. Kadangi su sūnumi mažai bendrauja, iš kaimynų sužinojo, kad tarp sūnaus ir D. M. kažkas įvyko, nes yra paduotas pareiškimas policijoje. Iš kito giminaičio sužinojo, kad tie vaikai vogė malkas. Kadangi slėgė nežinia ir pergyveno dėl sūnaus, o jis jai nieko apie tai nesakė, kaip motina nuėjo pas Matulevičienę išsiaiškinti, kas ten atsitiko. Apie finansinį atlygį nebuvo jokios kalbos. Mergaitės motina gyrėsi, kad išpeš iš sūnaus, t.y., R. M. pinigų.
Kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama bylos rašytine medžiaga: 2011-11-28 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad D. M. 2011-11-28 kreipiasi į Kalvarijos PK ir praneša, kad 2011-11-26 apie 14.30 val., jos mažametę dukterį D. M. sumušė R. M., t.y., pastūmė sugriebęs už peties ir vieną kartą įspyrė į lytinius organus(b.l. 1); 2011-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje, esanti teritorija šalia fermų, kurias sudaro du korpusai. Netoli fermų D. M. priklausanti sodyba(b.l. 5-10); Specialisto išvada Nr. G 1002/11(09), iš kurios matyti, jog D. M. išoriniai kūno sužalojimai nekonstatuoti. Klinikiniais duomenimis konstatuotas sėdynės sumušimas paremtas nukentėjusiosios nusiskundimais. D. M. galėjo jausti fizinį skausmą(b.l.23).
Teismas pažymi, jog pagal LR BK 140str.2d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o pagal BK 284 str.1d. – tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu , grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Vadovaujantis LR BPK 7 str., 20str., 301str., teismas konstatuoja, kad ištyrus teismui pateiktus įrodymus, nėra įrodyta, kad kaltinamasis R. M. įvykdė jam inkriminuotus veiksmus: kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažametei ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra, 2011-11-26 apie 15.00 val., atviroje vietovėje prie neaptvertų fermų, esančių Santakos kaime, Kalvarijos savivaldybėje - viešoje vietoje, matant mažamečiui asmeniui, tyčia, elgdamasis įžūliai bei nepagarbiai aplinkiniams ir aplinkai, sugriebė ten buvusiai mažametei D. M., gimusiai 1998-07-09, už dešinio peties, ją pastūmė, laikydamas už dešinio paties ją tempė bei tyčia koja spyrė, pataikydamas į D. M. lytinius organus, tokiais savo veiksmais sukėlė D. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas konstatuoja, kad vienintelis tiesioginis įrodymas patvirtinantis nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie naudotą smurtą bei tai, kad juo buvo sukeltas fizinis skausmas yra pačios nukentėjusios parodymai. Teismas konstatuoja, kad tokiu atveju vertinant šių duomenų pakankamumą kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, yra ypač svarbus pačios nukentėjusios aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, jų sutapimas su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusi nebuvo nuosekli aiškindama apie įvykio aplinkybes, kas teismui kelia abejones dėl įvykio eigos ir kaltinamojo faktinių veiksmų. Kaip matyti iš išdėstytų byloje surinktų įrodymų, nukentėjusiosios motina ir įstatyminė atstovė įvykio pati nematė. Apie jį sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios, t.y., dukters Dovilės. Remdamasi jos perteiktomis įvykio aplinkybėmis, D. M. 2011-11-28 pateikia protokolą – pareiškimą Kalvarijos PK, kuriame nurodo, kad 2011-11-26 apie 14.30 val. jos mažametę dukterį D. M. sumušė R. M., t.y., pastūmė sugriebęs už peties ir vieną kartą įspyrė į lytinius organus. Pati nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-12-09 nurodo analogiškas aplinkybes, t.y., kad ji kaltinamojo buvo sugriebta už peties bei jis įspyrė į lytinius organus. Šis veiksmas – spyrimas mažametei į lyties organus inkriminuotas ir kaltinime R. M. kaip jo veikos vienas objektyviųjų požymių.
Tačiau apklausus teisme, D. M. nurodo, kad jai stovint nugara į kaltinamąjį, buvo įspirta į užpakalį tai padaryta vidine pėdos dalimi. Nors pati nukentėjusi nurodo, kad įspirta jai buvo „į raktikaulį“, teismas vertina, jog ji nesuvokia šio sąvokos prasmės, nes faktiškai ranka parodo, kad buvo įspirta į sėdmenų sritį. Taip pat nurodo, jog po įvykio šlapinosi į lovą. Šią problemą apsigydė. Nurodo, jog prie fermų buvo apie 11-12 val., o mamai apie įvykį papasakojo tik po pietų. D. M. teismo apklausoje parodė, kad viską apie įvykį sužinojo iš dukters. Nurodo, kad dukra pasakojo, kad R. M. jai įspyrė į užpakalį laikydamas rankomis už pečių. Įvykis buvo tikrai apie 17 val., nes būdama pas kaimynę būtent šiuo laiku girdėjo rėkiančius vaikus parbėgusius į namus. Po įvykio mergaitė šlapinosi į lovą, teko pirkti dėl to vaistus. Anksčiau dukrai šlapinimosi problemų nebuvo. Dėl šlapinimosi gydytoja sakė, kad tai nuo išgąsčio. Mergaitę pas gydytojus vedė tik po trijų dienų nuo įvykio. Nors gydytoja siuntė pas chirurgą, tačiau jo tą dieną nebuvo, todėl vėliau pas jį nėjo. Mergaitei nebuvo didelių skausmų, kad ji nepaeitų. Buvo ten niekas nelūžę, tik buvo patinimas ir paburkimas, kurį ji tepė vaistais. Mergaitė buvo atleista nuo fizinio. Jai skaudėjo apatinį uodegos kauliuką, negalėjo pasilenkti. Ir ant kojos buvo patinęs paskutinis kauliukas. Minėti nukentėjusiosios ir jo motinos parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Visų pirma, teisme nė viena iš jų jau nekalba apie įspyrimą į lyties organus, o tik į sėdmenis. Išsiskiria motinos ir dukters versija dėl įvykio. Mergaitė nurodo, kad įvykis buvo iki pietų, o tik mamai apie jį papasakojo po pietų. Pati M. tvirtina, kad pati girdėjo apie 17 val. vaikus rėkiančius parbėgančius į namus po R. M. smurto jų atžvilgiu. Nors D. M. nurodo, kad mergaitei buvo patinimas ir paburkimas vadinamojo uodegos kauliuko srityje, kurį teko tempti vaistais, taip pat patinęs kojos kauliukas, liudytoja apklausta gydytoja R. G. šių aplinkybių nepatvirtina. Patvirtino, jog 2011-11-29 motina dėl dukros sumušimo kreipėsi į ją. Motina nurodė, kad 2011-26 nepažįstamas asmuo apstumdė ir apspardė dukrą. Mergaitė nurodė nedidelį skausmą stuburkaulio apatinėje dalyje. Tai ir buvo iš nukentėjusiosios ir jos motinos žodžių įrašyta į mergaitės sveikatos istoriją. Apie lytinių organų sumušimą ir kojos kauliuko patinimą kalbos nebuvo. Mergaitę apžiūrint jokių sumušimo ir kraujosruvų nebuvo. Pabrėžė, kad apžiūrint objektyviai jokio sumušimo žymių ir mėlynių nebuvo, todėl pacientę nusiuntė pas chirurgą detalesniam nusiskundimo ir jo priežasčių ištyrimui. Kiek jai žinoma iš medicininės dokumentacijos, nežiūrint jos siuntimo, motina su mergaite pas chirurgą apsilankiusios taip ir nebuvo. Ji pati nieko nediagnozavo ir nekonstatavo, o tik pacientės kortelėje padarė įrašą, kuo skundžiasi pacientė ir jos nurodytas aplinkybes. Vizualiai jokių sužalojimų nebuvo, todėl ir siuntė pas chirurgą. Be skausmo stuburo srityje nei mergaitė, nei motina jokių nusiskundimų daugiau neišsakė. Ar buvo įvykis ir trauma, pasakyti negali. Įrašas tik iš paciento žodžių. Objektyviai nieko nebuvo. Minėtos liudytojos parodymai paneigia nukentėjusiosios ir jo motinos parodymus apie lyties organų sumušimą, naktinį šlapinimąsi ir kojos kauliuko sutinimą.
Kaltinamasis tiek aiškinantis įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek atliekant įrodymų tyrimą teisme, nuosekliai teigė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Pamatęs vaikus pavojingoje vietoje ir vagiant malkas, jis juos apšaukė, o pastarieji pabėgo. Jų nesivijo ir net nebandė vytis. Vaikams pabėgus, nuėjo pas nukentėjusiosios tėvą ir pasakė, kad vaikai yra pavojingoje vietoje bei vagia malkas. Šią kaltinamojo versiją nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino liudytojas P. Š.. Jis patvirtino, jog vaikai R. M. buvo apšaukti per atstumą ir pabėgo. Jis jų ne tik nesivijo, bet ir nebandė vytis, todėl nebuvo tarp jų jokio fizinio kontakto. Jis patvirtino, kad mergaitė buvo viršuje ant malkų, o jos broliukas apačioje ir dėjo į krūvą metamas malkas. M. sušukus, vaikai pabėgo, o mergaitė lipdama nuo malkų krūvos parpuolė. Po to R. M. nuėjo per kitą fermų pusę, nei nubėgo vaikai, pasakyti apie jų elgesį greta gyvenantiems tėvams. Pati nukentėjusioji taip pat patvirtina, kad be R. M. prie fermų buvo dar vienas vyriškis. Nukentėjusiosios tėvas liudytojas R. M. patvirtino, kad buvo atėjęs R. M. ir sakė apie vaikų darytą malkų vagystę. R. M. išėjus, prieš tai buvę pasislėpę vaikai, jam apie malkų vagystę ar sumušimą nieko nesakė. Tai patvirtina kaltinamojo išdėstytą įvykių eigą ir paneigia D. M. nurodomą versiją, kad vaikai po sumušimo apie 17 val. rėkdami parbėgo į namus.
Liudytoju apklaustas mažametis nukentėjusiosios brolis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu pas teisėją, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis su sese žaidė prie fermų, atvažiavo R. M., pasišaukė sesę ir laikydamas ją už pečių, jai kojos keliu spyrė į užpakalį. Jis ir sesuo verkė tiek prie fermų, tiek ir po to namuose, nes buvo labai išsigandę. Minėtos aplinkybės, kiek liečia patį vaikų nurodomą smurto mechanizmą nesutampa tarpusavyje. Be to, vaikų verkimą ir išgąstį namuose nepatvirtina liudytojas R..M.. Todėl šiais parodymais, kaip prieštaringais, teismas nesiremia. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis ir liudytojas P. Š. nurodė, kad vaikai krovė malkas: mergaitė buvo ant malkų krūvos viršaus ir jas padavinėjo apačioje esančiam broliui. Pati nukentėjusioji nurodo, jog lakstė po teritoriją, žaidė ant žvyro krūvos ir jokių malkų nebuvo. Pats mažametis D. M. nurodo detalę, kuri sutampa su kaltinamojo ir liudytojo P. Š. parodymais – jis nurodo, kad jie nieko blogo nedarė, o tik sesė buvo ant lentų krūvos užsilipusi. Ši detalė, teismo nuomone, tik patvirtina liudytojo P. Š. ir paties kaltinamojo parodymų sutapimą ir nuoseklumą ir priešingai – nenuoseklius ir prieštaringus nukentėjusiosios parodymus.
Vertindamas įrodymus, teismas kritiškai vertina liudytojų D. M. ir Z. M. parodymus apie jų tarpusavio susitikimą ir pokalbio turinį. Viena iš jų yra kaltinamojo, o antra nukentėjusiosios motina, todėl abi yra suinteresuotos bylos baigtimi ir sau naudinga linkme interpretuoja tarpusavio pokalbio turinį. Todėl teismas šioje dalyje jų įrodymais nesiremia, juolab, kad pokalbis buvo tik apie pinigus, ieškinį, atlygį, o ne apie įvykio aplinkybes.
Vienintelis objektyviu įrodymu šioje byloje galėtų būti aukščiau cituota teismo medicinos specialisto išvada. Joje konstatuota, kad D. M. išoriniai kūno sužalojimai nekonstatuoti. Klinikiniais duomenimis konstatuotas sėdynės sumušimas paremtas nukentėjusiosios nusiskundimais. D. M. galėjo jausti fizinį skausmą(b.l.23). Tačiau ir ši išvada tėra padaryta remiantis tik nukentėjusiosios ir jos motinos subjektyviais parodymais, kuriuos į medicininę dokumentaciją įtraukė gydytoja, pati objektyviai nieko nekonstatavusi. Todėl ši išvada taip pat kategoriškai nepatvirtina buvus kaltinamajam inkriminuotus veiksmus, o yra tik prielaidinio pobūdžio, kad jei buvo nukentėjusiosios nurodyti kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu, tai ji galėjo jausti skausmą.
Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiąją kaip asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Byloje yra pateikta ją charakterizuojanti medžiaga. Iš byloje esančių D. M. charakteristikų(b.l.19, 165) už 2011 ir 2012 metus matosi, kad ji yra charakterizuojama neigiamai, linkusi į melavimą, akiplėšiškumą, negerbia suaugusių. Taip pat teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios motinos parodymus, kad buvo faktas, kuomet duktė melagingai buvo smurtu apkaltinusi tėvą, o tyrimas, tam paaiškėjus, nutrauktas. Be to, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nors įstatymo prasme ir yra mažametė, tačiau jau yra trylikos metų amžiaus, ir jos jaunumas tikrai nėra priežastimi, nulemiančia jos parodymų nenuoseklumą. Vertindamas nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą ir pastarąją charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvada, kad jos parodymai atskirai, tiek ir visete su kitais įrodymais, nesudaro pakankamos įrodyminės bazės kaltinamojo kaltei pagrįsti ir įrodyti.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu(BPK 20 str.). Teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, nėra neabejotinai nustatyta ir neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus - sukeldamas mažametei nukentėjusiai fizinį skausmą ir pažeisdamas tokiais veiksmais viešąją tvarką.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų, jog R. M. tyčia spirdamas nukentėjusiajai į lytinius organus ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažametei fizinį skausmą bei tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2d. ir BK 284 str.1d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka(BPK 115str.3d.2p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305,307, 308str.1d., teismas
n u s p r e n d ė :
R. M. pagal LR BK 140str.2d. ir LR BK 284 str.1d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje – R. M. panaikinti.
D. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Laimondas Noreika