Nr. DOK-554

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00382-2023-5 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės, 

susipažinusi su 2024 m. vasario 8 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovės UAB „VSA Vilnius“ kasacinis skundas paduodamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo priteisimo. Byloje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „VSA Vilnius“ 962 946,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „VSA Vilnius“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinio ryšio nustatymo taisyklę, pažeidė bendrąjį teisės principą, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos viešųjų pirkimų bylose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino priežastinio ryšio nustatymo imtį, nepagrįstai nevertino kitos viešojo pirkimo proceso metu buvusios aplinkybės, kurios egzistavo iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar tuoj po jų taikymo, nepagrįstai pripažino, kad priežastinio ryšio nustatymui byloje dėl nuostolių, atsiradusių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešojo pirkimo byloje, nėra reikšminga visuma faktinių aplinkybių, susijusių su viešojo pirkimo procedūromis. Atsakovės teigimu, tokio pobūdžio ginčuose turi būti vertinama reikšmingų aplinkybių visuma, neapsiribojant vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu.

2.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią nuostolių atlyginimą, neteisingai juo skaičiavo.

3.       Atsakovės vertinimu, nustatant nuostolius, kai nuostoliai skaičiuojami kainų skirtumo tarp dviejų sutarčių pagrindu, tampa reikšmingas visų sutarčių (jų pratęsimo) teisėtumas. Be to, pagal teismų praktiką reikalauti nuostolių atlyginimo iš asmens, inicijavusio viešojo pirkimo bylą bei prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galima tik esant pakankamai rimtam (šiukščiam) pažeidimui.  

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) 8972 (aštuonis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 8 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 0208090625039.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

                                                                                                                  Donatas Šernas

                                                                                                                  Egidija Tamošiūnienė