Administracinė byla Nr. eAS-453-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė), dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. V-14 „Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (arba jo dalį); 2) panaikinti D. S. 2017 m. liepos 18 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-2255 „Dėl susirūpinimą keliančio asmens”; 3) priteisti pareiškėjui iš tinkamo atsakovo (atsakovų) atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektu neteisėtu administraciniu aktu, teismo nustatyta ir įvertinta protinga ir teisinga pinigų suma; 4) priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui T. G. terminą per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje ir nenurodė, kad atsisako priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. V-14 „Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (arba jo dalį), tačiau iš teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties motyvų matyti, kad teismas minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad Įsakymas, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, yra norminis administracinis aktas, kurį priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 punktas).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms (ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgdamas į tai, teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei kaip pateiktą neįgalioto asmens (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėjas T. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Įsakymą, ir perduoti šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog prašomas ištirti administracinis aktas yra norminis, neatitinka ABTĮ 113 straipsnio, kuriame nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama konkreti, individuali pareiškėjo byla dėl jo teisių pažeidimo, o skundžiamas administracinis aktas yra teisės aktas. Taigi nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismui buvo nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, tačiau teismas jų nevertino, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo. Teismo nutarties dalis yra nepakankamai motyvuota, užkerta pareiškėjui kelią teisiniu būdu įgyvendinti jo konstitucines teises ar laisves, įskaitant ir tas teises, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo išaiškinti ABTĮ normas, kurios reguliuoja viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo patikrą, kai tai susiję su individualia byla.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl administracinio akto ištyrimo, paskelbimo, registro, derinimo aukštesniame administraciniame lygmenyje, jo atitikties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisei (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (toliau – ir BDAR)). Pažymi, kad atsakovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir kitos valstybės institucijos pareiškėjui suprantamai neišaiškino, kokia tvarka yra įgyvendamas administracinio akto teisėtumo patikrinimas ir atitiktis Europos Sąjungos teisei (BDAR direktyvai). Pareiškėjas atskirajame skunde prašo spręsti ginčytiną klausimą ir iš esmės išaiškinti pareiškėjui, kokia tvarka gali būti įgyvendinamas skundžiamo administracinio akto teisėtumo patikrinimas ir atitiktis ES teisei (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB), Konvencijos 8 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniams, kuriuose, be kita ko, numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, komunikacijos slaptumas, kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą, tokie duomenys turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais, kiekvienas turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, taip pat teisę į tai, kad jie būtų ištaisomi, nepriklausoma institucija turi kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių.

Be to, pareiškėjas prašo išaiškinti, kokia tvarka gali būti įgyvendinamas skundžiamo administracinio akto teisėtumo patikrinimas ir atitiktis tuo metu galiojusiam Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui (toliau – ir ADTAĮ) ir minėto įstatymo normoms, t. y., kokiam teismui (bendrosios kompetencijos ar specializuotam), kokio proceso stadijoje ir kokiomis įstatymų normomis vadovaujantis galima ginčyti administracinio akto teisėtumą ADTAĮ prasme, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjo asmens teisių pažeidimu.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas ir prašomas ištirti administracinis aktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, jame nenurodoma teisės akto paskelbimo ir viešinimo tvarka, nenumatomi protingi ir proporcingi siekiamam tikslui surinktos apie asmenis informacijos saugojimo terminai, nenumatoma, kokia tvarka vadovaujantis duomenų valdytojas turi sunaikinti (ištrinti) vertinto duomenų subjekto bylas ir (arba) sunaikinti (ištrinti) iš elektroninių duomenų sistemų ir (arba) apie pavienius asmenis surinktą informaciją ir pavienių asmenų duomenis, kokiomis sąlygomis, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis bus perduodami apie asmenis surinkti duomenys trečiosioms šalims, nenumatoma, kad esanti informacija yra konfidenciali ir prieinama tik teisės aktuose nustatytais atvejais, nenumatomi elgesio rizikos vertinimo procesą vykdančių specialistų bendrieji ir specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, nenumatomos Tarnybos kontrolę ir priežiūrą vykdančio subjekto teisės ir pareigos, nenumatomas ataskaitų apie stebimus ir kontroliuojamus asmenis pateikimo kontrolę ir priežiūrą vykdančiam subjektui periodiškumas.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde teismui prašė tenkinti jo teisėtą reikalavimą taikyti administracinės justicijos institutą atliekant ginčytino administracinio akto teisėtumo patikrą, t. y. atlikti įsakymo ar jo dalies atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (teisės aktui ar jo daliai) tyrimą, nurodė, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas įstatyme nustatyta tvarka, jis negali būti pripažintas oficialiai galiojančiu norminiu administraciniu teisės aktu, tačiau teismas nepasisakė dėl teismui pateikto argumento, kuriuo keliamas skundžiamo administracinio akto viešumo ir registro klausimas. Pareiškėjui liko nepaaiškinta, ar skundžiamas ir prašomas ištirti administracinis aktas yra teisės aktų registro objektas ir turi būti viešas, ar teisė turi būti vieša.

Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjant skundą įvertinti pirmosios instancijos teismo veiksmų ir skundžiamos nutarties dalies pagrįstumą, teisėtumą ir motyvus, prašo atidžiai ir kruopščiai įvertinti kartu su atskiruoju skundu pateikiamus įrodymus ir nagrinėjant ginčą spręsti dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl esminių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu (ABTĮ 4 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjo vertinimu, teismas priėmė iš dalies nepakankamai motyvuotą ir nepagrįstą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. V-14 „Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (arba jo dalį), teisėtumas ir pagrįstumas. 

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymą nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pateiktas neįgalioto asmens (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis) ir atsisakė jį priimti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Įsakymą priėmė centrinis valstybinio administravimo subjektas – Departamentas. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą, priėmė iš dalies nepagrįstą ir nepakankamai motyvuotą nutartį, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nutarties dalis naikintina, skundo dalies dėl Įsakymo panaikinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. 

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr.  I-9-662/2018). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018). Tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1 -1/2007).

Teisės aktų priskyrimas prie atitinkamos rūšies teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, yra nustatyta skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės mėn. 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo bei Departamento taikomo apsaugos modelio aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-64 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos taikomo apsaugos modelio aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, patvirtino Pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą. Įsakymas ir juo patvirtintas Pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, aktas orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų. Įvertinusi ginčijamą aktą minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis teisės aktas, priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto – Departamento.

Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2021 m. birželio 2 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento direktoriaus Įsakymo panaikinimo, kaip nepriskirtiną šiam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi, jeigu pareiškėjui kyla abejonių dėl Įsakymo (jo dalies) teisėtumo, nagrinėjamu atveju jis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos administracinio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo (jo dalies) teisėtumo ištyrimo. 

Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo išaiškinti ABTĮ normas, kurios reguliuoja viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo patikrą, kai tai susiję su individualia byla, teigia, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl administracinio akto ištyrimo, paskelbimo, registro, derinimo aukštesniame administraciniame lygmenyje, jo atitikties Europos Sąjungos teisei BDAR prasme. Taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų ar prašymų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-166-662/2021).

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento Įsakymo panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenurodė, jog atsisako priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį, joje papildomai nurodant, kad atsisakoma priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Departamento Įsakymo panaikinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti, papildant ją taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjo T. G. skundo dalį dėl Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. V-14 „Dėl pavienių asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo.“

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė