Administracinė byla Nr. eAS-94-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04133-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.3; 61

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gruodžio 11 d. gautas pareiškėjo L. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) dėl 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-34459 „Dėl prašymo išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“ panaikinimo.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. gruodžio 19 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (į teismo posėdį nekviečiant proceso šalių), taip pat pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. gruodžio 20 d. gautas (elektroniniu parašu pasirašytas 2017 m. gruodžio 19 d.) pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teigiant, kad dėl turimų trumpalaikių finansinių sunkumų pareiškėjas neturi galimybės jo sumokėti, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 3 d. pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kad žyminis mokestis sumokėtas. Išaiškino pareiškėjui, kad nesumokėjus žyminio mokesčio skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir  ABTĮ) 37 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teigdamas, kad dėl turimų trumpalaikių finansinių sunkumų pareiškėjas neturi galimybės jo sumokėti, su prašymu kartu pateikdamas išrašus iš banko sąskaitų ir fizinio asmens anketą, forma FR0283, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 239 (2015 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. VA-34 redakcija).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo su prašymu pateiktus dokumentus, sprendė, jog jie nėra pakankami pripažinti, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Pareiškėjas teismui pateikė 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. spalio 13 d. banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog pareiškėjo disponuojamas piniginių lėšų likutis buvo 6,60 Eur. Tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio teikė 2017 m. gruodžio 19 d., todėl jo pateikti dokumentai turi patvirtinti pareiškėjo nurodomus faktus prašymo teikimo momentu, bet ne buvusius prieš kelis mėnesius. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neturi piniginių lėšų banko sąskaitose, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Iš pareiškėjo pateiktos 2017 m. spalio 13 d. fizinio asmens anketos matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad jis yra dviejose darbovietėse dirbantis ir pajamas gaunantis asmuo. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė sunkios finansinės padėties, todėl jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkintas.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu, 25 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo skundas nepateko į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytų neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo netenkintas, o pareiškėjas įpareigotas sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

III.

Pareiškėjas L. J. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka, kad pinigų neturėjimas banko sąskaitoje yra nepakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo finansinė padėtis yra bloga. Pažymi, kad nedirba dviejose darbovietėse, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, ir akcentuoja, jog antroje darbovietėje dirba tik valandą per savaitę. Kadangi teismas nenurodė, kokių duomenų trūko tam, kad pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, mano, jog teismas be argumentų atmetė pareiškėjo prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsniu, kuriame numatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ne tik netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 3 d. pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei išaiškino pareiškėjui, kad nesumokėjus žyminio mokesčio skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Taigi galutinė nutartis, kuria būtų išsprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas arba pareiškėjo skundas laikomas nepaduotas nepašalinus trūkumų, nepriimta.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

ABTĮ nėra numatyta, kad nutartį, kuria netenkinamas arba tenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, galima skųsti atskiruoju skundu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, nes pareiškėjo skundo priėmimo klausimas toliau sprendžiamas, jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Todėl konstatuotina, kad nutartis, kuria netenkinamas arba tenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio, neskundžiama, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas sprendžiamas kartu su nutarties, kuria pareiškėjo skundas nepriimamas ir grąžinimas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu (pvz., 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-12/2014, 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-347-552/2017 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti atskirojo skundo objektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečios procesinės formos, kuria turi būti sprendžiama dėl apeliacinio proceso nutraukimo. ABTĮ 154 straipsnis nustato apeliacinės instancijos teismo teises išnagrinėjus atskirąjį skundą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, paaiškėjus, kad yra aplinkybių, kliudančių apeliaciniam bylos nagrinėjimui iš esmės, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia skundo iš esmės nenagrinėdamas. Teismas daro išvadą, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju nutrauktinas remiantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, t. y. paaiškėjus procesinio pobūdžio aplinkybei, kuri daro apeliacinį procesą negalimu. Nors ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis taikoma tuo atveju, kai yra to paties straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybes, o nagrinėjamoje byloje nėra taikoma viena iš 3 dalyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 138 straipsnio 8 dalis gali būti pagal analogiją pritaikyta ir kitiems panašiems atvejams, kai paaiškėja procesinio pobūdžio aplinkybė, kuri daro apeliacinį procesą negalimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-837/2013).

Ginčijamu atveju aktualu tai, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti atskirojo skundo objektas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad procesas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies teisėtumo šiuo atveju yra beprasmis, nes pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                           Stasys Gagys

                                                                                                           Veslava Ruskan

                                                                                                          Arūnas Sutkevičius