Administracinė byla Nr. I-4974-168/2014
Proceso Nr. 3-61-3-07874-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas atlyginti neturtinę žalą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti po 200 Lt už kiekvieną parą, praleistą žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis bei pažeidžiant galiojančius teisės aktus, bei 1 000 Lt už praleistą parą su rūkančiais asmenimis, kuomet jis buvo priverstas kentėti, kvėpuoti cigarečių dūmais, todėl pablogėjo jo sveikata (b. l. 1–2). Paaiškino, kad 2012-12-27 buvo uždarytas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis ir taip buvo laikomas vieną parą, nors prieš tai dokumentuose buvo pasirašęs, kad yra nerūkantis.
Taip pat, nuo 2012-12-27 iki 2013-09-09 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kadangi Lukiškių TI-K kameros neatitinka galiojančių standartų, o jis ten periodiškai buvo laikomas su dar dviem asmenimis. Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, neužtikrinant normalių kalinimo sąlygų dėl ko patyrė neturtinę žalą: patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą; sutriko savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Šiais neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais buvo padaryta 37 000 Lt neturtinė žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą ir papildomai paaiškino, kad po vienos paros praleistos su rūkančiais asmenimis buvo pradėjęs kosėti, tačiau ligoninėje nesigydė, o vaistus jam išrašė medicinos sesuo.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 13–18). Paaiškino, kad kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125 yra išdėstytos 8 priežiūros poste, kuriame yra karantino patalpos, t. y. laikino laikymo kameros. Tokiame priežiūros poste laikomi visi asmenys, atvykę planiniu ir neplaniniu etapu. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, jie pabendraus su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras.
Pareiškėjas A. G., jam atvykus į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kitą dieną perkeltas į kamerą 180. Pareiškėjui 2012-12-27 atvykus į Lukiškių TI-K buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymą, su kuriuo jis buvo supažindintas ir kurį jis patvirtino savo parašu. Blanke esančioje eilutėje „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis <...>, pareiškėjas parašė „Nesutinku“ ir pasirašė. Pareiškėją perkėlus iš kameros Nr. 112 jis toliau buvo laikomas taip, kaip pageidavo.
Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Sprendžiant A. G. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė ar neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 36).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdyje.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, atlyginimo.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia konstatuoti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-12-27 atvyko Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 kartu su A. V., R. S. V. B. ir M. P. (b. l. 8–10). Pildydami blankus apie jų asmeninių duomenų tvarkymą, eilutėje „Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis <...> R. S. parašė „Sutinku“ (b. l. 12), V. B. „Sutinku“ (b. l. 11), A. G. „Nesutinku“ (b. l. 27). Lukiškių TI-K 2014-01-16 raštu Nr. 9-1310 informavo teismą, kad A. V. asmens bylos anketos, iš kurios matytųsi, ar jis sutinka ar nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis pateikti negali, kadangi jis buvo paleistas į laisvę iš Marijampolės pataisos namų, o jo asmens bylos, kur saugoma visa dokumentinė medžiaga, minėtuose pataisos namuose nėra (b. l. 7). Duomenų, iš kurių matytųsi, ar M. P. sutinka ar nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis atsakovės atstovas nepateikė.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ketvirtoji straipsnio dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 p. yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Konstatuotina, kad, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, Lukiškių TI-K administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pildydami blankus apie jų asmeninių duomenų tvarkymą suimtieji (nuteistieji) nurodo, ar jie sutinka ar nesutinka būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Iš atsakymų daromos išvados, ar patys apklausiamieji yra rūkantys, ar ne. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2012-12-27 atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo uždarytas į vieną kamerą kartu su rūkančiais asmenimis ir ten praleido vieną parą. Nors buvimas vieną parą kartu su rūkančiais asmenimis ir pažeidžia pareiškėjo teisę į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, tačiau 2012-12-27 buvo pirmoji atvykimo į Lukiškių TI-K diena, kurios metu buvo išsiaiškinta, be kita ko, pareiškėjo pozicija dėl jo laikymo vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Kai tik jo pozicija dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis Lukiškių TI-K administracijai buvo aiški, jis kitą dieną buvo perkeltas į kitą kamerą. Šioje situacijoje, teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis patyrė 1 000 Lt žalą dėl jo laikymo vieną parą kartu su rūkančiais asmenimis atmestinas kaip nepagrįstas.
Šioje byloje, be kita ko, nustatyta, kad A. G. 2012-12-27 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2 ir kurioje buvo 4 asmenys; 2012- 12-28 perkeltas į kamerą Nr. 180, kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2012-12-29 iki 2013-01-01 kameroje Nr. 180, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013- 01-02 kameroje Nr. 180, kurioje ryte buvo 3, vakare 2 asmenys; 2013-01-03 kameroje Nr. 180, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2013-01-04 perkeltas į kamerą Nr. 157, kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2013-01-05 iki 2013-01-10 kameroje Nr. 157, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2013-01-11 kameroje Nr. 157, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-01-12 iki 2013-01-15 kameroje Nr. 157, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-01-16 kameroje Nr. 157, kurioje ryte buvo 1, vakare 3 asmenys; nuo 2013-01-17 iki 2013-01-23 kameroje Nr. 157, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-01-25 iki 2013-01-30 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-01-31 kameroje Nr. 172, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-02-01 iki 2013-02-04 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-02-05 kameroje Nr. 172, kurioje ryte buvo 4, vakare 3 asmenys; nuo 2013-02-06 iki 2013-02-13 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-02-14 kameroje Nr. 172, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-02-15 iki 2013-02-27 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-02-28 kameroje Nr. 172, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-03-01 iki 2013-03-06 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-03-07 kameroje Nr. 172, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-03-08 iki 2013-03-13 kameroje Nr. 172, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 191, kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; nuo 2013-03-15 iki 2013-03-17 kameroje Nr. 191, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-06-11 atvyko iš Tauragės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m2 ir kurioje vakare buvo 3 asmenys; 2013-06-12 perkeltas į kamerą Nr. 295, kurios plotas 7,95 m2 ir kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2013-06-13 kameroje Nr. 295, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2013-06-14 kameroje Nr. 295, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-06-15 iki 2013-06-16 kameroje Nr. 295, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 328, kurios plotas 7,57 m2 ir kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-06-18 kameroje Nr. 328, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-06-19 kameroje Nr. 328, kurioje ryte buvo 3, vakare 2 asmenys; nuo 2013-06-20 iki 2013-06-24 kameroje Nr. 328, kurioje ryte ir vakare buvo 2 asmenys; 2013-06-25 kameroje Nr. 328, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; 2013-06-26 perkeltas į kamerą Nr. 162, kurios plotas 7,94 m2 ir kurioje ryte buvo 1, vakare 2 asmenys; 2013-06-27 kameroje Nr. 162, kurioje ryte buvo 2, vakare 3 asmenys; nuo 2013-06-28 iki 2013-06-30 kameroje Nr. 162, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2013-07-01 kameroje Nr. 162, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-07-02 kameroje Nr. 162, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-07-03 iki 2013-07-04 kameroje Nr. 162, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-07-05 kameroje Nr. 162, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-07-06 perkeltas į kamerą Nr. 280, kurios plotas 7,82 m2 ir kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-07-07 iki 2013-07-30 kameroje Nr. 280, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-08-01 kameroje Nr. 280, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-08-02 iki 2013-08-08 kameroje Nr. 280, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-08-09 kameroje Nr. 280, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-08-10 iki 2013-09-04 kameroje Nr. 280, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-05 perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas 7,72 m2 ir kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-06 kameroje Nr. 338, kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-09-07 iki 2013-09-08 kameroje Nr. 338, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 361, kurios plotas 7,47 m2 ir kurioje buvo 1 asmuo.
Taigi pareiškėjas nuo 2012-12-27 iki 2013-09-09 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 172 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 37 dienas. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2012-12-27 iki 2013-09-09 pareiškėjas 135 dienas Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas teigia, kad dėl jo laikymo Lukiškių TI-K nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, neužtikrinant normalių kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą: didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą; sutriko savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str., sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 135 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 str. prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovės atstovas nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 000 Lt, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 000 Lt suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Nijolė Sušinskienė