Civilinė byla Nr. e2-26534-925/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21168-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,
sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,
vertėjaujant Natalijai Reut,
dalyvaujant ieškovės atstovui E. M.,
atsakovės atstovui V. L.,
tretiesiems asmenims L. K., V. K. ir M. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Fabeta“ dėl turtinės žalos atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys L. K., V. K. ir M. B.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ADB „Gjensidige“ pareikštu patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Fabeta“ 2646,45 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad 2020-08-16 dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų avarijos name (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT 3072416, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 2646,45 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui. Už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąsias inžinerines konstrukcijas yra atsakinga ir namo priežiūrą vykdo UAB „Fabeta“ (toliau – ir atsakovė). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Pagal šio reglamento 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Atsakovė, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už namo bendrąsias inžinerines konstrukcijas. Atsakovė, kuriai pavesta prižiūrėti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklo vamzdžio funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovę.
Atsakovė UAB “Fabeta” pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriuose nurodė su ieškiniu nesutinkanti. Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad ieškovė netyrė ir nenustatė, dėl kokios priežasties užsikimšo vamzdis. Atsakovė patvirtino, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas per buto klozetą ir vonią užkimšus kanalizacijos vamzdį tarp 8 ir 7 aukštų. Nurodė, kad minimas 100 mm kanalizacijos vamzdis sumontuotas pagal projektą nuo kieme esančio kanalizacijos šulinio, po rūsio grindimis ir vertikaliai 1, 5, 9, 13, 17, 21, 25, 29 ir 33 butų nišose iki stogo. Šiame name yra trys laiptinės, o laiptinės butuose yra aštuoni kanalizacijos vamzdžiai – kiekviename bute po du – tualeto ir virtuvės, todėl užsikimšimus įvairiuose stovuose atsakovei tenka šalinti neretai. Atliekant STR 1.07.03:2017 88.1 p. ir 88.2 p. nurodytas apžiūras, nebuvo nustatyta jokių kanalizacijos vamzdžio pažeidimų, todėl atsakovei nekilo prievolė atlikti veiksmus, nustatytus Reglamento 46, 48, 99 punktuose, t. y. prižiūrėtojas neprivalėjo organizuoti minimo vamzdžio atstatomojo remonto darbų. Atsakovė, vykdanti šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, atlieka vizualias apžiūras. Akivaizdu, kad vidinės vamzdžio pusės vizualiai apžiūrėti neįmanoma ir to nereikalauja Statybos techninis reglamentas. Atsakovė pažymėjo, kad iki 2020-08-16 18 val. (iki užsikimšimo) vamzdis funkcionavo gerai, paminėtų butų savininkų nusiskundimų negauta. Atsakovės teigimu, kanalizacijos vamzdis negali būti užkimštas iš kitos vietos, kaip tik iš paminėtų butų vonios ar klozeto. Atsakovė laiko, kad vienintelė galima kamšalo susiformavimo vamzdyje priežastis ta, kad butų savininkai, esantys aukščiau 7 aukšto, t. y. 8 aukšto (29 butas) ir 9 aukšto (33 butas) butai naudojo klozetus netinkamai – į klozetą įmetė netirpstančius vandenyje tualetinį ar rankšluostinį popierių, higieninį paketą, pampers ar kitą nemestiną į klozetą daiktą. Atsakovės darbuotojai 2020-08-17 apžiūros akte pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buto klozete matėsi popierinės servetėlės ir higieniniai paketai, todėl padarė išvadą, kad užliejimo priežastis – į kanalizaciją išmesti higieniniai paketai ir popierinės servetėlės. Atsižvelgdama į tai, atsakovė laiko, kad žala 29 butui padaryta ne dėl atsakovės netinkamai atliekamų pareigų, bet dėl 29 ir 33 butų savininkų neteisingo naudojimosi sanitarine įranga. Kadangi aptartos faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad žala atsirado ne dėl atsakovės neveikimo ar veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su atsiradusia žala, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas. Be to, pažymėjo, kad atsakovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė, bet ne valdytoja, todėl CK 6.266 str. 1 ir 2 d. nuostatos atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.
Trečiasis asmuo M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog UAB „Fabeta“ tinkamai neprižiūrėjo vamzdžių, dėl ko ir susidarė „nešvarumų“ kamštis. Nurodė, kad užsikimšus kanalizacijai buvo iškviesta avarinė, tačiau po avarinės iškvietimo, po kelių dienų situacija pasikartojo. Po UAB „Fabeta“ atlikto pirmo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio valymo situacija kartojosi dar 2-3 kartus, todėl mėnesio eigoje buvo pakeistas vamzdis (vamzdžio dalis) tarp 7-8 aukštų. Nuimto (seno) vamzdžio viduje akivaizdžiai matėsi sluoksnis susikaupusių „nešvarumų“. Trečiojo asmens teigimu, tai akivaizdžiai įrodo, kad UAB „Fabeta“ tinkamai neprižiūri vamzdžių. Vamzdžiuose susikaupęs purvas atskilęs gali sudaryti kamštį. Nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini), gyventojai jokių neleistinų daiktų (pampersų, higieninių įklotų) į kanalizaciją nemetė.
Tretieji asmenys V. K. ir L. K. atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis prašė teismo patenkinti ieškinį.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kuriais remiantis prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu M. B. dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau šiame bute negyvena, bute gyvena jo sūnaus šeima. Jam nėra žinoma, kad jo bute gyvenantys asmenys būtų netinkamai naudoję sanitarinę įrangą, pažymėjo, kad bute gyvenantis sūnaus nepilnametis vaikas yra 6 metų amžiaus, pampersų nenaudoja, todėl iš jo buto pampersai negalėjo patekti į kanalizacijos vamzdį.
Teismo posėdžio metu tretieji asmenys V. K. ir L. K. dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jie yra pensininkai, vasaros metu jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) negyvena, įvykusio užsikimšimo metu, kuomet kanalizacijos vamzdžio turinys per klozetą ir vonią užliejo jų butą, jų bute nebuvo, apie avariją sužinojo paskambinus kaimynui. Nurodė, kad jie klozetą naudoja tinkamai, jokie higieniniai paketai, pampersai ar kiti neleistini daiktai į klozetą iš jų buto nebuvo metami ir negalėjo patekti. Paaiškino, kad iki šio įvykio namo administratoriaus atstovai jų bute nesilankė, jų bute esančios vamzdžio dalies apžiūrėti neprašė, tačiau kartu nurodė, kad iki šios avarijos jie jokių vamzdžio išorės trūkumų, blogos būklės ar pan. nebuvo pastebėję, tokio pobūdžio avarija įvyko pirmą kartą. Tačiau po įvykusios avarijos atlikus kanalizacijos vamzdžio valymą avarinė situacija (užpylimas) kartojosi dar kelis kartus, todėl buvo nuspręsta pakeisti vamzdį tarp 7 ir 8 aukštų.
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. dėl vandentiekio ir kanalizacijos tinklų avarijos (užsikimšusio centrinio kanalizacijos stovo) buvo apgadintas (duomenys neskelbtini), esantis butas, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims L. K. ir V. K., kuris buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT 3072416, draudimo laikotarpis nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d.). Ieškovė, įvertinusi turto apgadinimus, remdamasi „SISTELA“ programa, sudarė sąmatą ir nustatė, kad bendra buto remonto išlaidų suma – 2675,45 Eur. Atsižvelgusi į parengtą remonto sąmatą, ieškovė nusprendė buto draudėjai išmokėti 2646,45 Eur dydžio draudimo išmoką (išskaita 29 Eur). Ieškovės pateiktais duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), yra aštuntame namo aukšte, 2020 m. rugpjūčio 16 d. buto apgadinimai įvyko dėl užsikimšusio centrinio kanalizacijos stovo turinio pro klozetą ir vonią patekimo į draudėjos butą.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, kuri administruoja šį namą 2011 m. rugsėjo 13 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovė teikia Jungtinės veiklos sutarties dalyviams – butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, aptartas sudarytoje Jungtinės veiklos sutartyje. Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos butui padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės netinkamo pareigų atlikimo. Ieškovės teigimu, atsakovė, kuriai pavesta prižiūrėti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklo vamzdžio funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas administratorius. Būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai).
STR 1.07.03:2017 43 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovės draudėjos butas, pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą. Vadovaujantis paminėto STR nuostatomis, atsakovė, vykdanti šio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, atlieka inžinerinės įrangos vizualias apžiūras. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad vidinės vamzdžio pusės vizualiai apžiūrėti neįmanoma ir to paminėtas Statybos techninis reglamentas nereikalauja. Byloje atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais bei rašytine medžiaga nustatyta, kad 100 mm kanalizacijos vamzdis, dėl kurio užsikimšimo buvo užlietas ieškovės draudėjos butas, sumontuotas pagal projektą nuo kieme esančio kanalizacijos šulinio, po rūsio grindimis ir vertikaliai 1, 5, 9, 13, 17, 21, 25, 29 ir 33 butų nišose iki stogo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020-08-16 tarp 7 ir 8 aukšto užsikimšo vonios-tualeto kanalizacijos vamzdis, dėl kurio užsikimšimo įvyko buto (duomenys neskelbtini) grindų užliejimas – per klozetą išsiveržė fekalijos, popierinės servetėlės, higieniniai paketai ir t. t. Atsakovė 2020-08-16 atliko bendro stovo vamzdžių valymą per pravalą 9 aukšte tarp 8-7 aukštų su gyvatuku. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki 2020-08-16 įvykusios avarijos minėto kanalizacijos vamzdžio pažeidimų atsakovė nebuvo fiksavusi, taip pat nebuvo gauta ir gyventojų skundų ar pranešimų dėl minėto kanalizacijos vamzdžio netinkamos būklės ar kitų trūkumų. Tretieji asmenys taip pat byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad jie iki avarijos būtų savo butuose pastebėję kokius nors išorinius minėto kanalizacijos vamzdžio trūkumus, dėl kurių būtų buvę būtina atlikti šio vamzdžio remontą. Tai, kad vamzdis iš esmės buvo sandarus, patvirtina ir tai, jog avarijos metu kanalizacijos vamzdžio turinys į (duomenys neskelbtini) butą pateko ne per vamzdį (vamzdžio trūkimo nenustatyta), bet per buto klozetą ir vonią.
Teismo vertinimu, dėl kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo įvykęs kanalizacijos vamzdžio turinio patekimas į ieškovės draudėjos butą pro klozetą ir vonią nepatvirtina, kad šis kanalizacijos vamzdis atsakovės iki paminėtos avarijos buvo netinkamai prižiūrimas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pagal vamzdžio būklę iki avarijos būtų buvęs pagrindas spręsti, jog šiam vamzdžiui reikalingas remontas (atnaujinimas). Statybos techniniame reglamente nėra įtvirtintos pareigos atlikti nuolatinius periodinius (profilaktinius, t. y. nesant užsikimšimų) kanalizacijos vamzdžio valymus. Kaip paaiškino atsakovės atstovas ir kaip patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovė kanalizacijos vamzdžio valymus atlieka tik gavusi pranešimus apie jų užsikimšimą (atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie fiksuotus užsikimšimus ir jų šalinimą), tuo tarpu nuolatiniai periodiniai (profilaktiniai) vamzdynų valymai nėra būtini ir jie yra susiję su papildomomis išlaidomis, dėl kurių reikia gauti buto savininkų sutikimą ir nurodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog namo butų savininkai būtų pavedę atsakovei atlikti profilaktinius kanalizacijos vamzdžių valymus. Trečiųjų asmenų paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2020-08-16 įvykusio užsikimšimo kanalizacijos vamzdis funkcionavo gerai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, jog įvykusį kanalizacijos vamzdžio užsikimšimą sąlygojo atsakovės veiksmai ar neveikimas (netinkamas pareigų vykdymas). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tiksli kanalizacijos vamzdžio užsikimšimo priežastis (neleistinų daiktų metimas į kanalizacijos vamzdį, per keliasdešimt metų naudojant vamzdį susidariusi nešvarumų sankaupa ar kt.), nes, kaip minėta, nėra pagrindo spręsti, kad užsikimšimą būtų sąlygojęs atsakovės netinkamas pareigų atlikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-563-687/2015 yra pažymėjęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo galimybę numatyti vamzdžio užsikimšimą atliekamos techninės priežiūros metu ir jo išvengti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki nagrinėjamo įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingą vamzdį, apie būtinumą pakeisti vamzdį (jo dalį) ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius nesiėmė reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią tokiam vamzdžio užsikimšimui (tokios avarijos kilimui).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus ir yra atsakinga už kilusią žalą, dėl to ieškovės ieškinys, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.
Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 14,34 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 14,34 Eur (keturiolika eurų 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jorūnė Pukinskienė