Civilinė byla Nr. 2-45040-466/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02622-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos I. Č. atstovei adv. N. Ž.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Meilutei Saidienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrija „Žalesa-2“,

nustatė:

pareiškėja I. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktiniui V. Č. 1992-10-21 potvarkiu Nr. 1491p buvo skirtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad V. Č. iki 2000‑07-19 buvo sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ narys, mokėjo mokesčius, jo vardu buvo sudaryta sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema, parengtas mokėjimo pranešimas, o nuo 2000 metų bendrijai nustatyto dydžio nario mokestį mokėjo I. Č. įgaliotas asmuo S. J. Nors V. Č. atžvilgiu buvo surašytas mokėjimo pranešimas, tačiau duomenų apie tai, kad jis būtų sumokėjęs už žemės sklypą, nėra. (duomenys neskelbtini) V. Č. mirė, pareiškėja I. Č. priėmė jo palikimą. 2012 metais pareiškėja per savo įgaliotą asmenį S. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono teritorinį skyrių su prašymu parduoti jos velioniui vyrui V. Č. skirtą 600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, pareiškėjos lėšomis buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir parengta kadastro duomenų byla. Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą, kadangi nėra išlikę 1992‑10‑21 potvarkio Nr. 1491p priedai, todėl nepakanka duomenų, įrodančių, kad V. Č. buvo skirtas žemės sklypas. Pareiškėjos teigimu, iš išlikusio sodininkų bendrijos „Žalesa‑2“ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad V. Č. buvo skirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (2-6, 36-39 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos protokole eilutėje prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas V. Č., tačiau pagal minėtą protokolą siūloma parduoti tik 49 žemės sklypus, o Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-10-21 potvarkio Nr. 1491p eilutėje „Priedas“ nurodyta parduodamų sklypų sąrašas, priedėliai 1-31. Einamas numeris atitinka numerį, tačiau šio potvarkio nėra. Todėl suinteresuotas asmuo teigia, jog Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos protokolas nėra 1992-10-21 potvarkio Nr. 1491p priedėlis (43-44 b. l.).

Apie teismo posėdį, vykusį 2015 m. gruodžio 7 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. nustatyta tvarka (61, 65-68 b. l.). Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Žalesa-2“ į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. Č. atstovė patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Atstovė paaiškino, kad nors dokumentas, patvirtinantis žemės sklypo suteikimo V. Č. faktą, nėra išlikęs, tačiau byloje pateikti dokumentai (sodo sklypo schema, sodininkų nario knygelė ir kiti) patvirtina faktą, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo suteiktas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad tarnyba, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2015-05-07 nutartį, pakeitė savo poziciją ir iš esmės sutinka su pareiškimu. Atstovė taip pat nurodė, kad V. Č. ir jo sutuoktinė nebuvo žemės sklypo naudotojai, o sklypu faktiškai naudojosi S. J. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypas gali būti privatizuotas tik asmenų, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypu. Kadangi V. Č. bei I. Č. žemės sklypu nesinaudojo ir juo nesirūpino, o S. J. žemės sklypu naudojosi neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, žemės sklypas negali būti privatizuotas minėtų asmenų vardu.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra sodininkų bendrijos „Žalesa‑2“ narys, apie 1993 – 1994 metus buvo bendrijos pirmininkas. Liudytojas nurodė, kad jo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja su sutuoktiniu buvo jo kaimynai. Liudytojas paaiškino, kad sodo sklype dažniausiai matydavo V. Č., kuris čia vykdė statybos darbus, kasė pamatus. Dėl ankstesnio pirmininko aplaidumo buvo sutvarkyti ne visi dokumentai, dingo potvarkio priedėliai, dėl ko sodininkų bendrijos nariams kilo problemų privatizuojant sklypus, tačiau didelė dalis sklypų jau yra privatizuoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad V. Č. mokėjo bendrijai visus mokesčius už sodo sklypą.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad su V. Č. susipažino per skelbimą, kadangi norėjo įsigyti jo parduodamą sklypą. Šalys sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir, V. Č. leidus, S. J. pagal įgaliojimą ėmė naudotis sklypu, tvarkė dokumentus privatizacijai, taip pat mokėjo mokesčius bendrijai.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-10-21 potvarkiu Nr. 1491p „Dėl sodų pardavimo“ buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkams pagal priedėlius (30 b. l.). Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos posėdžio potvarkiu V. Č. buvo skirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (19-20 b. l.). V. Č. buvo sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys, iki 2000‑07‑19 mokėjo mokesčius už sklypą (21, 22 b. l.). Vilniaus miesto (rajono) valdyba pateikė V. Č. mokėjimo pranešimą, kuriame buvo nurodyta privatizuojamo sklypo kaina ir nurodymas ją sumokėti (22 b. l.). Duomenų, ar sklypo kaina buvo sumokėta, byloje nėra, tačiau V. Č. 1995-08-28 prašyme nurodė, kad 1990-08-06 bendrijos pirmininkui R. B. jis sumokėjo 400 rublių, o 1993-09-06 sumokėjo 36 litus žemės sklypo privatizavimo tikslu (70‑71 b. l.). Minėtas prašymas leidžia manyti, kad V. Č. galimai sumokėjo už privatizuojamą žemės sklypą, ir abejoti šia aplinkybe nėra pagrindo. V. Č. teisę valdyti žemės sklypą patvirtina ir jo vardu sudaryta sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema (23 b. l.). Nuo 2000-07-19 V. Č. leido sklypu naudotis S. J., kuris toliau mokėjo bendrijai nustatyto dydžio nario mokestį. Šiuo metu nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (15 b. l.).

(duomenys neskelbtini) V. Č. mirė, pareiškėja I. Č. priėmė jo palikimą (13, 14 b. l.). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2011-12-03 jos lėšomis buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 1 (24 b. l.). 2013-07-25 I. Č. įgaliojo S. J. išpirkti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės I. Č. nuosavybės teise (54 b. l.). Pareiškėja per savo įgaliotą asmenį S. J. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono teritorinį skyrių su prašymu parduoti jos velioniui vyrui V. Č. skirtą 600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014-06-02 įsakymu Nr. 48VĮ‑(14.48.2)‑2253 atsisakė pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūrą (8, 9 b. l.). 2014-08-29 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pranešime Nr. 1SS-(8.5)-2242 nurodė, kad nėra išlikę 1992‑10‑21 potvarkio Nr. 1491p priedai, o sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos posėdžio protokolas nėra potvarkio priedėlis, todėl darytina išvada, kad nepakanka duomenų, įrodančių, kad V. Č. buvo skirtas žemės sklypas (10-11 b. l.). Pareiškėja nurodė, kad iš išlikusio sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad V. Č. buvo skirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojai A. Ž. ir S. J. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad V. Č. naudojosi žemės sklypu, mokėjo mokesčius bei siekė jį privatizuoti.

Vilniaus apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1181-560/2015 pritarė Vilniaus rajono apylinkės teismo išvadai, jog Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992‑10-21 potvarkio Nr. 1491 p „Dėl sodų pardavimo“ 15 priedas su parduodamų žemės sklypų sąrašais tikrai buvo, tačiau jis yra neišsaugotas, tad nesant galimybės šį sąrašą surasti, negalima vienareikšmiškai teigti, jog šiame sąraše nebuvo paminėti žemės sklypus privatizuoti siekiantys asmenys. Taigi, nėra paneigta, kad prarastame priede su parduodamų žemės sklypų sąrašais V. Č. nebuvo įrašytas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog žemės sklypas nebuvo paskirtas šiam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog neišsaugoti priedėliai buvo prarasti dėl valstybinių institucijų kaltės ir nei I. Č., nei V. Č. neturėjo galimybės ar, tuo labiau, pareigos imtis veiksmų išsaugant minėtus dokumentus. Taigi, šiuo atveju kliūtis žemės sklypo privatizavimui nulėmė valstybės institucijų pareigūnų (tarnautojų) veiksmai, todėl siekiančiam savo žemės sklypo privatizavimo asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą bei negali kilti neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad 1992-10-21 potvarkio Nr. 1491p prarastame priede 15 priede buvo sąrašas sodininkų bendrijos narių, kurie sodo sklypus privatizavo ir jų pirkimo – pardavimo sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), galėjo būti privatizuotas V. Č. vardu, kadangi jis nebuvo žemės sklypo naudotojas. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad S. J. faktiškai naudojosi žemės sklypu, negali būti pagrindas pripažinti, kad V. ir I. Č. neturėjo teisės naudotis minėtu sklypu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. J. žemės sklypu naudojosi ne kaip savo nuosavybe, o veikdamas pagal 2013-07-25 I. Č. išduotą įgaliojimą, todėl pripažintina, jog juridiškai V. ir I. Č. liko teisėti žemės sklypo naudotojai. Pažymėtina, kad minėtas įgaliojimas buvo išduotas I. Č. akivaizdžiai siekiant užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą ir įregistruoti nuosavybės teisę savo vardu. Be to, išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, jog 1992 – 2000 metais, žemės sklypo privatizavimo metu, žemės sklypu aktyviai naudojosi pats V. Č. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų parodymai. Dėl šios priežasties nesutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentu, jog nei I. Č., nei V. Č. nesinaudojo siekiamu privatizuoti žemės sklypu.

Įvertinus bylos aplinkybes bei šalių argumentus darytina išvada, jog nors 1992‑10‑21 potvarkio Nr. 1491p priedėliai nėra išlikę, kiti byloje esantys duomenys (sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos posėdžio protokolas, V. Č. išduota sodininkų nario knygelė, V. Č. vardu buvo sudaryta sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema, V. Č. 1995-08-28 prašymas ir kt.) patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas V. Č. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai nustatomas tikslu paveldėti teisę į V. Č. vardu privatizuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-10-21 potvarkiu Nr. 1491p „Dėl sodų pardavimo“ I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusiam sutuoktiniui V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo skirtas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai I. Č. nustatomas tikslu paveldėti teisę į V. Č. vardu privatizuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas               Gintaras Pašvenskas