Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-307/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44691-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.19.2.2.3; 2.4.6.5.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

išteisintajam A. P.,

gynėjui advokatui Valentinui Račiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Šileikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       A. P. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai pats provokavo ir reikalavo duoti 210 470 eurų kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai per šešis kartus priėmė dalį 154 470 eurų reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, o būtent jis: 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu R. A. tiesiogiai pats provokavo duoti kyšį ir susitarė priimti kyšį bei per du kartus priėmė 6470 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, ir susitikimo metu 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, PC „P.“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš R. A. priėmė dalį reikalauto kyšio – 1470 eurų vertės 7 dovanų maišelius su kava, viskiu, saldainiais, o prie parduotuvės „E.“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš R. A. priėmė kitą dalį reikalauto kyšio – 5000 eurų vertės 5 PC „P.“ dovanų čekius. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P. 2017 m. spalio–vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme R. A. tiesiogiai provokavo duoti kyšį ir susitarė priimti 75 000 eurų kyšį, pažadėjęs jam, jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, ir susitikimo metu 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš R. A. tiesiogiai priėmė dalį reikalauto kyšio – 75 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu iš R. A. tiesiogiai provokavo duoti 65 000 eurų kyšį ir susitarė priimti 65 000 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog, pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir susitikimų 2017 m. balandžio–gegužės mėnesiais metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per du kartus priėmė dalį reikalauto kyšio, tai yra dalį kyšio – 30 000 eurų – jis priėmė prie (duomenys neskelbtini) teatro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aikštelėje, o kitą dalį – 35 000 eurų – jis priėmė kotedžo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garaže. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., 2017 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykusių susitikimų metu R. A. tiesiogiai toliau provokavo ir reikalavo duoti 8 000 eurų kyšį ir susitarė priimti 8 000 eurų kyšį, pažadėjęs R. A., jog pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei būtų pateikta reikalinga (duomenys neskelbtini) inspekcijos pažyma, jog statybos projektas, (duomenys neskelbtini), vyksta be nukrypimų, susitikimų 2017 m. balandžio–gegužės mėnesiais metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme iš R. A. priėmė dalį reikalauto kyšio – 8 000 eurų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P., telefono pokalbių metu ir 2017 m. gruodžio 28 d. namo esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme vykusio susitikimo metu R. A. tiesiogiai provokavo ir reikalavo duoti dar 50 000 eurų kyšį, minėtos taikos sutarties derinimui ir pasirašymui bei žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. P. 2018 m. gegužės 18 d. apie 10.30 val. vykusio susitikimo metu šalia pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje savo naudai tiesiogiai R. A. provokavo ir reikalavo duoti 50 000 eurų kyšį bei tuo pačiu metu ir toje pat vietoje papildomai savo naudai tiesiogiai provokavo ir reikalavo 6 000 eurų kyšio, iš viso 56 000 eurų, žadėdamas pasinaudoti savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, kad šie veiktų R. A. naudai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje.

II.        Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P. buvo kaltinamas padaręs BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jį pagal šį BK straipsnį išteisino padaręs išvadą, kad A. P. veiksmuose nenustatytas nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus; neįrodyta, kad R. A. perdavė A. P. 154 000 Eur sumą; 2017 m. gruodžio 28 d. garso įrašas padarytas nesant teisinio pagrindo, todėl negali būti pripažintas įrodymu; garso įrašai padaryti nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. gauti neteisėtu būdu; duomenys, gauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei 2018 m. gegužės 18 d. garso įrašas negali būti pripažinti leistinais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. A. be teismo leidimo atliekant nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus A. P. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinus A. P. kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, bei konfiskuoti iš A. P. valstybės naudai 154 470 Eur. 

3.1.       Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad nenustatytas būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – A. P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, kad neįrodyta aplinkybė, jog R. A. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. gegužės mėnesio kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis perdavė A. P. 154 470 eurų sumą. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp R. A. ir A. P. nuo 2012 m. iki 2017 m. jau buvo susiklostę neformalizuoti verslo santykiai, susiję su pastato, (duomenys neskelbtini), projektavimu ir statyba, jų pasėkoje tarp partnerių kilo ginčas dėl projekto finansavimo ir tarpusavio skolų, kurį R. A. ėmėsi spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis, t. y. kreipdamasis į teisėsaugą dėl A. P. tariamo sukčiavimo.

3.2.       Anot prokuroro, tokios teismo išvados yra paneigiamos bylos duomenimis. Visų pirma, nors A. P. neigia priėmęs minimą pinigų sumą iš R. A. ir teigia, kad ne jis, o R. A. buvo skolingas jam, tačiau A. P. iš esmės neneigia, jog apgaudinėjo R. A., teisiamojo posėdžio metu savo veiksmus įvardijo „gudrybe“, kurią naudojo dėl tam tikrų savo asmeninių motyvų. A. P. nurodė kelias priežastis, kodėl apgaudinėjo R. A..

3.3.       Pirma, A. P. teigimu, jis buvo paskolinęs R. A. 124 000 Lt, iš kurių pastarasis buvo grąžinęs tik 54 000 Lt. Todėl A. P. norėjo likusią pinigų sumą išvilioti ir tokiu būdu susigrąžinti savo skolą. Tačiau prokuroro teigimu, šie išteisintojo teiginiai turėtų būti vertinami kaip pastarojo gynybinė versija, kadangi ją paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Apklausiamas teisme R. A. teigė, kad A. P. skolingas nebuvo, byloje nėra jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių paskolinius jų tarpusavio santykius, be to, A. P. nurodyta 70 000 Lt (apie 20 000 Eur) suma, kurią neva R. A. jam yra skolingas, yra kur kas mažesnė už 154 470 Eur bei prašomus dar 56 000 Eur. Apelianto teigimu, A. P. versija kelia pagrįstų abejonių ir todėl, kad remiantis jo paties parodymais, dalį skolos – 54 000 Lt, R. A. grąžino dalimis išteisintajam nesiimant jokių „gudravimų“, be to, žadėjo grąžinti viską. Todėl prokuroro teigimu, visiškai nesuprantama ir nelogiška, kodėl susigrąžinti dalį tariamos skolos sukčiavimo nereikėjo, o likusiai daliai reikėjo.

3.4.       Kita priežastis, kuria A. P. grindžia poreikį „gudrauti“ siekiant iš R. A. išvilioti pinigus, - tai neva negrąžinta skola R. A., kurį A. P. pasiūlius R. A. buvo įdarbinęs vadybininku. Pasak išteisintojo, R. A. buvo skolingas R. A. 150 000 Lt už įvairius darbus. Tačiau, apelianto teigimu, šiuo atveju A. P. teiginiai irgi neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Visų pirma, apklausti R. A. ir R. A. nenurodo išteisintojo minimos sumos. R. A. teigė, kad R. A. jam už darbą įmonėje „duomenys neskelbtini“ buvo skolingas 3 000 Eur, be to, jis nenurodė, jog būtų taręsis su A. P., kad pastarasis išreikalautų jo pinigus. R. A. teigė, kad jam nebuvo mokami pinigai, o jis nieko nedarė. Be to, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų A. P. nurodytą atlyginimą R. A., o 150 000 Lt suma už R. A. paslaugas (pagalbą įsigyjant statybines medžiagas ir architektų suradimą) akivaizdžiai nepagrįsta. Juo labiau, jog pats R. A. nurodė, kad architektus jis R. A. išties parekomendavo, tačiau tai buvo dar iki jo įdarbinimo. Bylos duomenys rodo, kad R. A. dėl taikos sutarties į savivaldybę ėjo du kartus, tačiau tokios pastangos, anot prokuroro, nėra vertos tokios sumos. Be to, apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad R. A. nurodė, jog jis net nėra buvęs UAB „duomenys neskelbtini“ ofise, savo įdarbinimo sutarties su R. A. nederino, dėl įdarbinimo jis kalbėjosi tik su A. P., kuriam ir davė savo paso kopiją dėl įdarbinimo, o su R. A. po to buvo susitikęs tik vieną kartą.

3.5.       Prokuroro teigimu, niekuo nepagrįsta ir trečia išteisintojo nurodyta aplinkybė, kad jis neva norėjo išsireikalauti pinigus advokato A. K. paslaugoms apmokėti, kadangi R. A. šiam nesumokėjo. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad sutartį su advokatu pasirašė ne A. P., be to pats pripažino, kad su šiuo advokatu apie taikos sutarties derinimo reikalus net nėra kalbėjęs, o pinigų sumos, kurią jam neva reikėjo išreikalauti, teismo posėdžio metu jis konkrečiai negalėjo nurodyti.

3.6.       Anot apelianto, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pinigų išviliojimas iš R. A. negali būti susijęs su A. P. nurodytais tikslais.

3.7.       Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apie R. A. A. P. perduotas pinigų sumas patvirtina ir kratos metu išteisintojo namuose rastas popieriaus lapas su užrašu „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti“, kuriame esančioje lentelėje padaryti įrašai: 2016 m. – 75 000 eurų vienu kartu; 2017 m. kovą – 30 000 eurų, balandį – 35 000 eurų, balandį – 8 000 eurų, viso 73 000 eurų; papildomai per 2 metus už įvairias paslaugas 36 870 eurų; viso paduota sprendimams – 184 870 Eur. Šios sumos iš esmės atitinka A. P. inkriminuojamas sumas. Teisiamajame posėdyje R. A. taip pat patvirtino, kad raštelyje nurodytos sumos atitinka jo A. P. perduotas pinigų sumas. Tačiau prokuroro teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sumenkino šio dokumento įrodomąją reikšmę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad R. A. išteisintajam perduotas pinigų sumas buvo nurodęs anksčiau nei buvo atlikta krata A. P. namuose, be to, pastarasis šio dokumento teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, jokių šio lapo atsiradimo jo namuose prielaidų nenurodė. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad panašios pinigų sumos minimos ir įrašytuose pokalbiuose (pavyzdžiui, tarp R. A. ir A. P. vykę pokalbiai, įrašyti 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. rugsėjo 12 d.).

3.8.       Tinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui būtina nustatyti, kokiu tikslu buvo perduodami kaltinime nurodyti pinigai. Prokuroro teigimu, apygardos teismas, padarydamas išvadą, kad byloje nėra nustatytas būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, požymis – A. P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, besąlygiškai rėmėsi R. A. parodymais, jog šis mokėjo pinigus A. P. už jo paties ir jo komandos teisėtą konsultacinę ir teisinę veiklą. Prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas panaikinti jo procesinę padėtį kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, taigi egzistuojanti reali grėsmė ir teisinė galimybė, kad jis pats gali būti kaltinamasis šioje byloje, galėjo įtakoti R. A. parodymų turinį. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad R. A. jau savo kreipimesi į policiją 2017 m. rugpjūčio 30 d. nurodė, kad A. P. jį suklaidino pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turi ryšių UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, kas rodo, kad jau iš paties R. A. pareiškimo galima suprasti, kokiu tikslu jis davė pinigus A. P..

3.9.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei nurodo teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog minimos sumos buvo skiriamos būtent paveikti valstybės tarnautojus, siekiant sudaryti taikos sutartį. R. A. teiginių, kad pinigai buvo duoti už A. P. ir jo komandos teisėtą konsultacinę ir teisinę veiklą, derinant taikos sutarties sudarymą, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys – nėra jokių tai patvirtinančių sutarčių, pinigai buvo duodami grynais, neišrašomi jokie jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, be to, perduota suma visiškai neadekvati darbo sąnaudoms taikos sutarčiai pasirašyti. Byloje apklausti Savivaldybės darbuotojai nurodė, kad taikos sutarčiai pasirašyti reikalingas tik pačios savivaldybės sprendimas ir vėlesnis pasirašymas. Prokuroras teigia, kad net pateisinus mokesčius teisininkams, byloje nurodyti teisininkų atlyginimai buvo apmokėti atskirai, turint sutartis, kuriose inkriminuojamos sumos neatsispindi. Be to, iš R. A. ir A. P. pokalbių turinio galima suprasti, jog buvo tariamasi veikti slaptai, nežinant advokatams (pavyzdžiui, tarpusavio pokalbiai, vykę 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. vasario 8 d., pokalbis vykęs 2018 m. sausio 29 d. su V. Š. (Š.)). Prokuroras teigia, kad nors iš A. P. pokalbių su V. Š. galima suprasti, kad A. P. vis dėl to bandė spęsti taikos sutarties klausimą, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia išteisintojo gautų pinigų kaip gautų teisinėmis priemonėmis spręsti taikos sutarties sudarymo klausimą. Pats V. Š. apklaustas nurodė, kad jis tik parekomendavo advokatus, jokio atlygio negavo ir sutarties klausimo nesprendė. Realios A. P. galimybės atlikti veiksmus, kurių pasėkoje būtų sudaryta taikos sutartis tarp R. A. ir savivaldybės dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo menkos, nes A. P. vadinamos „komandos“ neturėjo, t. y. realiai jis negalėjo padėti sudaryti tokią taikos sutartį. Apeliantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo momentu nei projektų, nei techninių statinio dokumentų nereikėjo rengti, t. y. architektams ar kitiems specialistams mokėti jau nereikėjo.

3.10.       Anot prokuroro, byloje užfiksuoti pokalbiai nekelia abejonių, kad kaltinime nurodyti pinigai buvo skirti būtent (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojams paveikti, o ne tariamai „komandai“ (pavyzdžiui, pokalbiai vykę 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 5 d.). Pokalbiuose minimi ir terminai, kas, prokuroro teigimu, suteikia pažadui paveikti valstybės tarnautojus konkretumo (pokalbiai vykę 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. gegužės 18 d.).

3.11.       Apelianto teigimu, kad R. A. realiai tikėjo, jog A. P. paveiks tarnautojus, patvirtina gana didelės paduotų pinigų sumos, gana dažni telefoniniai pokalbiai, šių veiksmų trukmė, paties R. A. savybės (jis verslininkas, turintis gyvenimiškos patirties). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. A. negalėjo nesuvokti kam tie pinigai turi būti skiriami. Be to, R. A. taikos sutarties klausimą siekė išspręsti ir teisėtu būdu – teisminiu keliu. Tačiau, anot prokuroro, minėtų pinigų sumų perdavimas A. P. nieko bendro neturi su teisminiu šio klausimo sprendimu, kadangi A. P. net ragino paduotą ieškinį atsiimti (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 5 d. vykusio pokalbio metu).

3.12.       Prokuroro teigimu akivaizdu, kad pinigų sumos buvo skiriamos konkrečiai valstybės tarnautojams paveikti, kad būtų sudaryta taikos sutartis dėl leidimo R. A. įmonei toliau vystyti projektą (duomenys neskelbtini), o ne tariamai A. P. komandai, ar sutarties derinimui teisėtu keliu. Apygardos teismo nurodyta aplinkybė, jog R. A. nutylėjo, kad jis ir A. P. maždaug nuo 2012 m. buvo neformalūs verslo partneriai, šiuo atveju įtakos veikos kvalifikavimui neturi ir pirmiau aptartų bylos duomenų nepaneigia.

3.13.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje didelę reikšmę turintys duomenys yra A. P. ir R. A. pokalbių garso įrašai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jų leistinais įrodymais, konstatuodamas, kad dalis įrašų buvo daryti be jokio teisinio pagrindo, atsirado R. A. nesankcionuoto ir provokuojančio nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, elgesio pasekmėje.

3.14.       Prokuroro teigimu, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios R. A. teikė savo iniciatyva darytus garso įrašus, tačiau teismas juos vertino kaip gautus neteisėtu būdu, suvaržant A. P. žmogaus teises (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

3.15.       Apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis 2017 m. spalio 17 d. vienam mėnesiui nuo 2017 m. spalio 17 d. buvo sankcionuota A. P. ir R. A. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 straipsnis), terminui pasibaigus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nebuvo pratęsta. Nuo 2018 m. sausio 10 d. vėl buvo sankcionuota A. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kuris buvo tęsiamas iki 2018 m. birželio 10 d. 2018 m. sausio 10 d. teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareigūnams ir R. A. leista nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 10 d. neatskleidžiant savo tapatybės A. P. atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus – techninėmis priemonėmis fiksuoti A. P. pokalbius ir kitokį susižinojimą bei veiksmus, daryti garso ir vaizdo įrašus, fotografuoti jo susitikimų su R. A. metu (BPK 158 straipsnis). 2018 m. balandžio 18 d. teismo nutartimi R. A. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus iki 2018 m. liepos 21 d. (BPK 159 straipsnis).

3.16.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad be nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautų duomenų, ikiteisminio tyrimo metu R. A. pateikė jo ir A. P. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio garso įrašą su paties R. A. sudaryta stenograma; įrašus pokalbių, įvykusių 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. gruodžio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d. (du garso įrašai) su paties R. A. sudarytomis jų stenogramomis; pokalbių, įvykusių 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. sausio 31 d. garso įrašus su stenogramomis (tie patys pokalbiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuoti ir vykdant 2018 m. sausio 10 d. teismo sankcionuotą A. P. telefoninių pokalbių kontrolę); 2018 m. balandžio 12 d. pateikė jo paties iniciatyva darytus telefoninių pokalbių su A. P. garso įrašus (tie patys pokalbiai ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuoti ir vykdant 2018 m. sausio 10 d. teismo sankcionuotą A. P. telefoninių pokalbių kontrolę) bei jo paties iniciatyva darytą susitikimo su A. P. garso įrašą.

3.17.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia proceso dalyviams savo iniciatyva teikti į bylą duomenis, kurie gali būti reikšmingi tiriant nusikalstamą veiką, tačiau numato reikalavimą, jog įrodymais gali būti pripažinti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais. Atitinkamai privataus asmens padaryti ir teisėsaugos institucijai pateikti garso įrašai teismo gali būti pripažįstami įrodymais; privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu. Privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas. Savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus prokuroras grindžia teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, Nr. 2K-7-141/2008, Nr. 2K-491-303/2015, Nr. 2K-204-689/2019, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendime byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę.

3.18.       Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. P. atžvilgiu taikytos teismo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154, 158 ir 159 straipsniuose, buvo taikomos laikotarpiais – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. birželio 10 d., savo tapatybės neatskleidžiančių pareigūnų veiksmai nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 10 d., nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. liepos 21 d. R. A. tyrimo metu yra pateikęs garso įrašų, kurie buvo daryti laikotarpiais, kai jokios procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos, taip pat padarytų jų taikymo metu (dalis įrašų yra tie patys, kurie buvo gauti atliekant teismo sankcionuotus veiksmus). Todėl prokuroro manymu, R. A. savo iniciatyva daryti garso įrašai laikotarpiais, kuomet ikiteisminiame tyrime nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, teismo nepagrįstai nepripažintos leistinais įrodymais. Šioje byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kad R. A. įrašinėjant savo pokalbius kitais laikotarpiais nei buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, šių pokalbių įrašinėjimas būtų buvęs inicijuotas ar kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, nėra duomenų, kad valstybės institucija būtų šiam parūpinusi įrangą ar davusi specialius nurodymus, kokią informaciją reikėtų išgauti pokalbių metu. R. A. savo iniciatyva daryti ir pateikti įrašai buvo apžiūrėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktų įrašų patikimumas, anot prokuroro, nekelia abejonių. A. P. taip pat nepaneigė, jog įrašuose užfiksuotose pokalbiuose kalba jis, įrašų autentiškumo ir turinio neginčijo.

3.19.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. A. veiksmai buvo provokuojantys atlikti BK 226 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta, padaryta išsamiai ir nešališkai neišanalizavus ir neįvertinus bylos duomenų visumos, įrodymus vertinant atsietai, selektyviai ir paviršutiniškai. Prokuroras, remdamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, bei galiojančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-315/2009, Nr. 2K-7-86/2011, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-422-303/2016, Nr. 2K-249-788/2015, Nr. 2K-149-511/2017, Nr. 2K-234-895/2018, Nr. 2K-361-699/2015 ir kt.) teigia, kad nusikaltimas, dėl kurio buvo kaltinamas A. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo dar iki R. A. kreipiantis į teisėsaugos institucijas. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybių, rodančių, kad A. P. buvo išprovokuotas atlikti jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, šioje byloje nėra. Prokuroro teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. P. tiek privačių pokalbių metu, kurie buvo įrašyti R. A. ir pateikti teisėsaugos institucijai, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje nurodytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Iš byloje esančių garso įrašų turinio galima suprasti, kad pokalbių metu A. P. pats elgėsi aktyviai, nurodydavo sumas, kurias reikia perduoti, tikindavo R. A., kad reikalai jau tuoj bus sutvarkyti, tokiu būdu toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pats skatino veikti slaptai, neveikti teisėtu būdu (pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 5 d. vykęs pokalbis tarp A. P. ir R. A.). Be to, A. P. pats pripažino, jog būtent jis ėmėsi „gudrybių“ prieš R. A., nei karto nenurodė, jog buvo R. A. išprovokuotas atlikti kokius nors veiksmus. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, anot prokuroro, leidžia daryti išvadą, kad A. P. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi anksčiau nei R. A. kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir be valstybės pareigūnų ar jų kontroliuojamų privačių asmenų – nusikalstamą veiksmą imituojančių veiksmų dalyvių neteisėto poveikio. Apygardos teismo teiginiai, jog R. A. veiksmai įrašant jo pokalbius su A. P. buvo laikomi provokacija, prokuroro teigimu, pagrįsti atskirų pokalbių ištraukų analize, nevertinant jų viso tarpusavio bendravimo kontekste, neatsižvelgiant į paties išteisintojo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, bei kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes. Be to, prokuroro teigimu, nei R. A. veiksmai, nei prieš A. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus.

3.20.       Nurodytų aplinkybių bei baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, anot prokuroro, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo baudžiamojoje byloje nustatytomis ir patikrintomis aplinkybėmis, o darė vienpusiškas, byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai A. P. išteisino.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis A. P. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą. 

4.1.       Išteisintasis atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo (A. P.) tariamas pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus iš esmės byloje grindžiamas tik liudytojo R. A. savarankiškai, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau neturint sankcijų bei naudojant provokaciją darytais jų tarpusavio ir telefoninių pokalbių garso įrašais. A. P. teigimu, apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas ne visų bylos duomenų analize, bet iš duomenų visumos išimtais jo pasisakymais, susijusiais tik su kaltinimo dalimi, t. y. su jo tariamu provokavimu ir reikalavimu duoti 56 000 Eur kyšį.

4.2.       Anot išteisintojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, kad liudytojas R. A. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gegužės mėnesio kaltinimo nurodytomis aplinkybėmis perdavė jam (išteisintajam) 154 470 Eur pinigų sumą. Ši kaltinimo dalis buvo grindžiama liudytojo R. A. parodymais, kurie, anot A. P., buvo nenuoseklūs, netikslūs ir netgi melagingi. Jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti kaltinimo teiginius apie 154 470 Eur pinigų sumos perdavimą, byloje surinkta nebuvo. Prokuroro minimas pas jį (A. P.) rastas lapas su lentele ir nurodytomis pinigų sumomis yra nepasirašytas, jo autorius nėra nustatytas, o R. A. nurodė, kad jam ši lentelė nėra žinoma. Išteisintasis taip pat atkreipė dėmesį, kad R. A. savarankiškai, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau neturint sankcijų daryti tiek jų tarpusavio asmeninių pokalbių, tiek ir pokalbių telefonu garso įrašai patvirtina, kad pokalbį apie tariamą 200 000 Eur perdavimą visuomet pradėdavo R. A.. Tuo tarpu jis (išteisintasis) kalbėdavo tik apie savo skolą, akcentuodavo, kad jis nežino apie kokias pinigų sumas kalba R. A., teigdavo, kad visos pinigų sumos buvo investuotos į jo (R. A.) statybos objektą.

4.3.       A. P., remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-697/2017, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai R. A. parodymus vertino kritiškai, bei taikė aukštesnio standarto reikalavimus tikrinant šių parodymų patikimumo laipsnį.

4.4.       Atsiliepime A. P. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp jo ir liudytojo R. A. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. jau buvo susiklostę neformalūs verslo santykiai, susiję su pastato, (duomenys neskelbtini), projektavimu ir statyba, ko pasėkoje tarp jų kilo ginčas dėl projekto finansavimo ir tarpusavio skolų, kurį R. A. ėmėsi spręsti baudžiamosios teisės priemonėmis. Anot A. P., šią aplinkybę patvirtina tai, kad jis daugiau nei šešerius metus bendravo su R. A. dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, padėjo surasti architektus, pagal kurių projektą buvo gautas statybos leidimas, surado žmones, kurie buvo įdarbinti įmonėje, kartais mokėdavo pinigus už jo įmonę tvarkant einamuosius reikalus, bei jo (A. P.) tvirtinimu, skolindavo nemažas pinigų sumas.

4.5.       Savo atsiliepime A. P. nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad jo (A. P.) aiškinimas apie R. A. paskolintus pinigus yra tik jo gynybinė versija, tačiau anot išteisintojo, apie liudytojui R. A. suteiktą paskolą jis nuosekliai tvirtino viso bylos nagrinėjimo metu, išsamiai atskleidė pinigų skolinimo aplinkybes, išdėstė argumentus, kodėl reikėjo pinigus susigrąžinti „gudraujant“. Tai, kad išteisintasis buvo paskolinęs pinigų netiesiogiai pripažino ir pats liudytojas (pavyzdžiui, 2017 m. lapkričio 14 d. vykusio jų tarpusavio pokalbio metu, 2019 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu). 

4.6.       Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visiškai pagrįstai nustatyta, kad ikiteisminiam tyrimui jau vykstant beveik tris mėnesius, liudytojas R. A., savarankiškai, su pareigūnų žinia, tačiau be jokių procesinės prievartos priemonių taikymo sankcionavimo, įrašinėjo tiek jų pokalbius telefonu, tiek ir asmeninius pokalbius. Be to, ką teisingai nuosprendyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojas faktiškai nuo pat tyrimo pradžios atliko nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje, imituojančius veiksmus. Nors teismo nutartis, kuria R. A. leidžiama tai atlikti, buvo priimta tik 2018 m. balandžio 18 d. Išteisintasis taip pat abejoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tiek pareigūnams, tiek R. A., buvo leista du mėnesius, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti slaptus veiksmus, teisėtumu, kadangi ši nutartis visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta.

4.7.       A. P. atsiliepime nurodo, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491-303/2015, 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-689/2019) negali būti remiamasi šioje byloje kaip precedentu, kadangi minimuose baudžiamosiose bylose ir nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. 2K-7-141/2008 buvo padarytos priešingos išvados nei nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde.

4.8.       Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad R. A. įrašinėjant savo pokalbius kitais laikotarpiais nei buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, šių pokalbių įrašymas buvo inicijuotas ar kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, ir nėra duomenų, kad valstybės institucija būtų šiam parūpinusi įrangą ar davusi specialius nurodymus, kokią informaciją reikėtų išgauti pokalbių metu. Išteisintasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad R. A. veikė su pareigūnų žinia, tą pripažino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. A.. Todėl išteisintojo teigimu, nekelia abejonių tai, kad baudžiamosios bylos duomenys šioje dalyje buvo surinkti neteisėtu būdu.

4.9.       Išteisintojo A. P. teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių aiškių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta ar neteisėta. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta jo ir R. A. pokalbio ištrauka apie jo tariamą reikalavimą duoti kyšį neatspindi viso jų pokalbių konteksto, be to, šis įrašas buvo padarytas praėjus beveik septyniems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo pradžios. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2010, Nr. 2K-7-86/2011) teigia, kad faktiškai nesankcionuoti liudytojo provokatyvūs veiksmai jo atžvilgiu tęsėsi nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio, t. y. beveik metus laiko, todėl toks terminas turi būti vertinamas kaip ilgalaikis nusikalstamos iniciatyvos palaikymas, kuris irgi leidžia daryti išvadą, kad jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamą veiką.

5.       Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

IV.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.       Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. P. pripažinti kaltu padarius BK 226 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp A. P. ir R. A. buvo susiklostę neformalūs verslo santykiai, nebuvo nustatytas A. P. pažadas už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos tarnautojus, taip pat, jog neįrodyta aplinkybė, kad R. A. perdavė A. P. 154 470 Eur sumą, o taip pat, kad A. P. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Prokuroras nesutinka ir su teismo sprendimu nepripažinti R. A. iniciatyva darytų garso įrašų leistinais įrodymais.

8.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais ir padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl A. P. kaltės. Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9.       BK 226 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti, arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji - nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko (poveikiu prekiaujančio asmens) pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas bei aiškus. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-113-696/2018 ir kt.).

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis A. P. teise duoti parodymus nesinaudojo (t. 11, b. l. 10-11, 15-16). Apklausiamas teisiamajame posėdyje A. P. parodė, kad dar 2011-2012 m. atsitiktinai sutiktas R. A. pasiūlė dirbti su projektu – pastatu (duomenys neskelbtini). R. A. sakė, kad jis (A. P.) uždirbs 300 000 Lt. Be to, jis paskolino R. A. 124 000 Lt, atgavo tik 54 000 Lt, šiuos pinigus R. A. atidavinėjo 2015 – 2017 m., paskutinis skolos mokėjimas įvyko prie (duomenys neskelbtini) teatro. R. A. liko skolingas 70 000 Lt. Prašė gražinti tik investuotus pinigus, neprašė pinigų už savo darbą. Skola nebuvo įforminta, buvo tik žodinis susitarimas. Šios apklausos metu išteisintasis nurodė, kad 2011-2017 m. nėra gavęs jokių pinigų, taip pat nėra gavęs 5 000 Eur PC „P.“ dovanų čekių. R. A. nėra davęs 75 000, 8 000 Eur. Jis (A. P.) liko skolingas advokatams ir R. A.. Su R. A. buvo susitaręs, kad R. A. bus sumokėta 150 000 Lt. Apie taikos sutarties sudarymo žinojo tik iš pasakojimų, nedalyvavo jokiuose pokalbiuose. R. A. nežadėjo padėti dėl taikos sutarties sudarymo, tik norėjo atgauti savo pinigus (t. 11, b. l. 140-144). Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. P. iš esmės nurodė alogiškas aplinkybes. Tvirtino, jog jis R. A. buvo paskolinęs 124 000 Lt, šie pinigai buvo panaudoti išlaidomos, susijusioms su pastatu, (duomenys neskelbtini). R. A. jam grąžino 54 000 Lt, tačiau išteisntasis negalėjo nurodyti laikotarpio per kurį ši suma buvo grąžinta. Išteisintasis parodė ir tai, kad R. A. žadėjo, jog užbaigus šį objektą bus sumokėtas 300 000 Lt sėkmės mokestis. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio stenogramoje (t. 2, b. l. 18-35) minimos sumos, tai sėkmės mokestis, o jis (A. P.) šio pokalbio metu įvardindamas sumas kalbėjo „gudraudamas“, norėdamas atgauti savo pinigus.

11.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija A. P. parodymus, neigiant padarius nusikalstamą veiką, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti išteisintojo parodymai prieštarauja bylos duomenims – liudytojo R. A. parodymams, R. A. 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. sausio 9 d. prašymuose pradėti ikiteisminį tyrimą bei pateiktuose garso įrašuose, taip pat ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones užfiksuotiems duomenims. Byloje pateiktų A. P. ir R. A., taip pat išteisintojo A. P. liudytojo V. Š. pokalbių eiga bei turinys, A. P. išsakytos konkrečios frazės leidžia teigti, kad jis nurodė konkrečias pinigų sumas, siedamas jas, ne su, kaip pats teigia, skola ar sėkmės mokesčiu, o su jo neteisėtai atliekamais veiksmais, susijusiais su poveikiu tarnautojams darymu.

12.       Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas prieš A. P. dėl nusikalstamos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, buvo pradėtas 2017 m. rugpjūčio 31 d. pagal R. A. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą pateiktą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai. Šiame pareiškime R. A. nurodė, kad A. P. apgaule išviliojo 184 870 Eur (t. 1, b. l. 44-49). 2017 m. rugsėjo 7 d. R. A. pateikė papildomus dokumentus: susirašinėjimo, vykusio tarp jo (R. A.) ir A. P., kopijas, teisinių paslaugų sutarčių, sudarytų su adv. A. K., išrašus, bei pokalbio tarp R. A., L. P., R. A. ir E. B. garso įrašą bei stenogramą (t. 1, b. l. 52-201). Pokalbio tarp paminėtų asmenų stenogramoje užfiksuota, kad R. A., atsakydamas į L. P. klausimą, nurodė, kad A. P. yra duota pinigų suma. L. P. nurodo, jog iš šios sumos tik 3 000 skirti advokatams. R. A. nurodo, kad A. P. jam sakė „būk ramus, žmonės viską tvarko“. L. P. nurodo, kad „16-ais, 75 vienu ypu, 17-ais kovą tracoką, balandį – 35, dar kartą balandį – 8, neva advokatui“, „5 P. čekiai po 1 000, mergaitėms padalinti. Tada du po 1 000 savivaldybei, kad neuždarytų objekto, kol vyko statybos. Tada 9 maišai po 210 Eur – viskis, kava, saldainiai Kalėdom“ (t. 2, b. l. 1-2, 3-12).

13.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2017 m. spalio 16 d. prašymą (t. 8, b. l. 3-4) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. spalio 17 d. nutartimi, leista klausytis A. P. ir R. A. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t. 8, b. l. 6-7). Iš prokuroro prašymo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad juose konkrečiai nurodyti asmenys prieš kuriuos leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjai priimta nutartimi leidus atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, patvirtina buvusį teisinį pagrindą taikyti procesinės prievartos veiksmus. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti A. P. ir R. A. bei A. P. ir R. A. pokalbiai bei SMS. 2017 m. lapkričio 8 d. pokalbyje su R. A. A. P. nurodo, jog galėtų padėti R. A., nes turi tinkamų žmonių. R. A. teigia, kad šansų nebėra. A. P. nurodo, jog „teisėtais būdais jų neprispausi“, „tie žmonės dar neatsisakė ir nepasakė ne, dar reikia palaukti“, „žmogus, kuris tvarko reikalus nėra jo pavedęs“. 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio metu R. A. ragina A. P. nesikarščiuoti ir situaciją bandyti išspręsti taikiai (t. 8, b. l. 12-14, 191-195). 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio metu R. A. A. P. nurodo, kad šiomis dienomis sprendžiasi „M.“ klausimas (t. 8, b. l. 18).

14.       2017 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai R. A. pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. pokalbio tarp jo (R. A.) ir A. P. garso įrašą ir stenogramą. Šio pokalbio metu R. A. nurodo, kad davė „200 štukių“, „kiek prašei, tiek daviau“, A. P. atsako „aš viską dariau ką prašei“, taip pat teigia, kad jis „įdėjo 124 tūkstančius savo pinigų“ bei . klausia, kur įrašyti jo pinigai, taip pat nurodo, kad pirmą darbą jis padarė. R. A. teigia, kad A. P. liko 18 ar 19 tūkst. Eur. A. P. nurodo, kad visus 200 tūkst. perdavė, taip pat, jog „jis dabar pasakys pedisiat jam, 20 tam“. R. A. klausia už ką paduoti šie pinigai, A. P. „čia leidimai, architektai“, taip pat sako „aš galvojau, kad tu mane į verslą įtraukei“, „sakiau uždirbsiu 300 štukų litų, pasidalinsime“. R. A. nurodo, kad nėra sudaryta taikos sutartis, už kurios sudarymą buvo duodami pinigai. A. P. teigia „aš žinau pačią sistemą“, taip pat, kad jis skolingas „20 M., 50 jam“, „yra žmogus per kurį pinigai eina“, „būčiau 5 štukas nunešęs, būtų ramu“, „aš niekada nesirašau, nes bijau, kad mane gali STT paimt“. R. A. nurodo, jog „mus nori iškeldint iš patalpų, o tu sakai susitvarkys“, A. P. nurodo „jam sakė, kad padarys, dar laukit“ (t. 2, b. l. 18-35).

15.       R. A. pateikė ir 2017 m. gruodžio 22, 27 ir 28 dienomis vykusių pokalbių tarp jo (R. A.) ir A. P. garso įrašus ir stenogramas (t. 2, b. l. 37-39, 40-42, 43-44, 45-53, 54). Pokalbių metu A. P. nurodo „čia toks pats modelis kaip pirmą kartą“, „reikia dovanų paruošt“, „99,9 proc. kad viską išspręsim“, „telefonu negaliu“, „sutartis kainuos pidisiat“, „kas daro, jie dabar valdžioje, jų berniukas dabar „stovi“ vietoj tos, laikinai, bet kol laikinai, reikia viską padaryt“, „pusantros štukos aš jam duodu, jis eina tartis“, „sakė daugiau 50 tikrai nekainuos“, „nė cento neduosim, kol tu nepasakysi, kad viskas gerai, jei viskas gerai, tu eini pasirašyt, tik tada aš atiduodu „bapkes“, taikos sutartis automatiškai“, „tu pasirašai sutartį <...> ir tik tada aš atiduodu pinigus“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmiau paminėtas R. A. pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d. garso įrašas padarytas nesant teisinio pagrindo, todėl negali būti pripažintas įrodymu. Bylos duomenimis 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šis jo statusas pasikeitė tik 2018 m. spalio 2 d. (t. 10, b. l. 108, 110-111). Nukentėjusiojo teisės išvardintos BPK 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kitų teisių, yra numatytos nukentėjusiojo teisės teikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Ši teisės norma lemia aktyvų nukentėjusiojo dalyvavimą procese. Nukentėjusysis nustatytomis teisėmis gali naudotis taip pat, kaip ir kaltinamasis, tai atitinka BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, garantuojantį kaltinimo ir gynybos šalims bylos nagrinėjimo teisme metu lygias procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-191-2005 ir kt.). Šiuo atveju, vien garso įrašo darymas slapta ir nežinant kitai šaliai nėra tokia aplinkybė, kuri leistų daryti išvadą dėl garso įrašų padarymo pažeidžiant įstatymus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiuos garso įrašus R. A. darė tiesiogiai kontroliuojant ar su teisėsaugos institucijų žinia. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nesikonsultavo dėl garso įrašų darymo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo informuoti apie tai, kad jis (R. A.) daro pokalbių garso įrašus. Liudytojas nurodė, jog jam įgriso A. P. apgaudinėjimai, todėl patarus advokatui, kuris ir davė garso įrašymo įrenginį – diktofoną Philips, pradėjo įrašinėti pokalbius. Tik tuomet, kai tyrimą vykdė STT pareigūnai, jam (R. A.) buvo duotas kitas įrenginys, kurį jis privalėjo turėti kiekvieno pokalbio su A. P. metu.

16.       2018 m. sausio 9 d. R. A. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog 2017 m. gruodžio 28 d. pokalbio metu A. P. pareikalavo 50 000 Eur (t. 2, b. l. 55-57). 2018 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi leista (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus pareigūnams ir R. A., neatskleidžiant savo tapatybės A. P. atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus (t. 7, b. l. 146-147). Slaptieji veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo atliekami, nes nebuvo gauta duomenų apie tikslią susitikimo datą, vietą. Susitikimai tarp A. P. ir R. A. buvo nuolat atidedami, o tai apsunkino atitinkamų priemonių organizavimą ir panaudojimą (t. 7, b. l. 149). 2018 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas leido klausytis A. P. pokalbių perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. To paties teismo 2018 m. vasario 9 d. šios procesinės priemonės terminas pratęstas dar dviem mėnesiams (t. 8, b. l. 26-27, 70-72). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuoti A. P. telefoniniai pokalbiai su V. Š. bei R. A.. Šių pokalbių metu A. P. su V. Š. derina UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų pateikimą, kuriuos A. P. pažada pateikti V. Š. el. paštu. A. P. tvirtina, jog būtina sudaryti taikos sutartį. V. Š. paklausus A. P. nurodo, kad jam žmogus turės duoti 50 000 Eur. Pokalbio metu V. Š. nurodo ir tai, kad buvo susitikęs su savo draugu J. K., „jį jau iškvietė „mūsų berniukas“, A. P. nurodo priminti „berniukui“, kad jo nepamirš. A. P. paklausus kaip jų draugas, V. Š. atsako „tiek gavęs, tai džiaugiasi“. Pokalbio su R. A. metu šis klausia A. P., kodėl jam nežinant buvo pasamdyta kita advokatė. A. P. nurodo, jog ši advokatė tik surašys taikos sutarties tekstą, o toliau jie viską organizuos, taip pat nurodo, kad „sistema ta pati kaip ir praėjusį kartą, tik dabar kiti žmonės valdžioje ir jie viską galės padaryti“. Kitų pokalbių metu A. P. R. A. nurodo „dabar reikia 1 500 Eur duoti, vėliau reikės tos pagrindinės sumos“, „50 000 Eur tai maksimali suma“. R. A. pasakius, jog jis negali iš įmonės kasos paimti tokios sumos, kad jam reikia atsiskaityti, A. P. nurodo „pasakyk, jog tie pinigai arbatai, kad toliau vyktų veiksmas“. Taip pat A. P. nurodė, kad tie žmonės, kurie prieš tai darė, dabar ne prie valdžios, o tie su kuriais dabar tvarko – prie valdžios ir viską sutvarkys, be to, prašo R. A. apie jų tvarkomus dalykus niekam nepasakoti, net savo advokatams (t. 8, b. l. 32-37, 77-78, 80-81, 90-100, 103-133, 135-146). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nebuvo užfiksuotas 2018 m. vasario 8 d., 17.48 val., pokalbis tarp R. A. ir A. P., kurį garso įrašymo įrenginiu užfiksavo R. A., tačiau iš šių asmenų pokalbio turinio galima spręsti, jog pokalbis vyko jiems susitikus gyvai, o ne kalbant telefonu.

17.       2018 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (t. 1, b. l. 17-18). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2018 m. sausio 19 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną, tyrimui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3). 2018 m. kovo 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje (t. 1, b. l. 5-7). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitą BK normą, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-194/2014, 2K-P-94-895/2015 ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi leista klausytis V. Š. ir R. A. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t. 9, b. l. 1-2). Šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas to paties teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi (t. 9, b. l. 11-12). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirtas A. P. deklaruojamos gyvenamosios vietos bei jos prieigos, taip pat jo naudojamo automobilio ir V. Š. gyvenamosios vietos bei jos prieigos, jo darbo vietos bei jos prieigos slaptas sekimas. Šios procesinės prievartos taikymo terminas pratęstas to paties teismo 2018 m. birželio 5 nutartimi (t. 9, b. l. 155-156, 161-163). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi leista klausytis A. P. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. To paties teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi leista šią procesinės prievartos priemonę taikyti dar du mėnesius (t. 9, b. l. 23-25, 34-36). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi Specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos pareigūnams leista A. P. atžvilgiu atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (t. 9, b. l. 172-174). Nėra pagrindo abejoti, jog teisėjai, priėmę minėtas nutartis, susipažino su jiems pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis ir įvertino juos kaip pakankamus leisti taikyti slapto pobūdžio veiksmus, kas leidžia daryti išvadą ir dėl minėtomis nutartimis leistų atlikti veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo. 

18.       Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos kaupimo ir fiksavimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp R. A. ir A. P., vykę 2018 m. balandžio 4 d. - gegužės 22 d., kurių metu A. P. aiškina „daugiau aš neturiu žmonių per ką galima eiti. Čia paskutiniai žmonės, kurie gali kažką padaryt“, „daugiau nėra per ką prieit“, „čia vienintelė per ką galima prieiti“, taip pat šių pokalbių metu A. P. spaudžia R. A. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu nesikreipti į teismą (t. 9, b. l. 100-150).

19.       Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. A. parodė, kad prasidėjus ginčams tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ su juo, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, susisiekė A. P., kuris nurodė, jog turi ryšių UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, taip pat turi reikiamų žinių ir kompetenciją tarpininkauti siekiant ginčą išspręsti taikiai. Taip pat nurodė, jog jis turi savo komandą. A. P. nurodė ir šio klausimo išsprendimui reikalingą pinigų sumą – 75 000 Eur. A. P. nurodė, kad ši suma reikalinga taikos sutarties suderinimui, sudarymui ir pasirašymui. Jis (R. A.) suprato, kad taikos sutarties sudarymo procesas vyks oficialiai, teisėtu būdu. Praėjus maždaug mėnesiui po jų pokalbio, vykusio 2016 m. rugsėjo mėnesį, A. P. nurodė, jog yra susitaręs dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl jo (A. P.) nurodymu, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario mėnesio antroje pusėje perdavė A. P. voką su 75 000 Eur suma, visos kupiūros buvo 500 Eur. Po pinigų perdavimo jokie konkretūs veiksmai nevyko. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje A. P. tvirtino, jog jis kontroliuoja situaciją, taip pat nurodė priimti į darbą jo nurodytą asmenį (R. A.) ir išduoti jam įgaliojimą veikti UAB „duomenys neskelbtini“ vardu bei sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. K.. Šie A. P. reikalavimai buvo įvykdyti. Sąskaitas už advokato A. K. paslaugas elektroniniu paštu pateikdavo A. P.. Šios sąskaitos, bendrai apie 10 000 Eur sumai, buvo apmokėtos jo (R. A.). 2017 m. kovo-balandžio mėn. A. P. nurodė, kad taikos sutarties derinimui reikalinga papildoma 73 000 Eur suma. Šią sumą A. P. perdavė per tris kartus. 30 000 Eur grynaisiais, įvairiomis kupiūromis, padavė A. P. prie (duomenys neskelbtini) teatro, voką su 35 000 Eur, įvairiomis kupiūromis, perdavė (duomenys neskelbtini) mikrorajone, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. 8 000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini). Dalį lėšų išgrynino iš UAB ,,duomenys neskelbtini” banko sąskaitos, dalį paėmė iš kasos. Be šių sumų, A. P. pasisavino dar apie 36 870 Eur, kurie, kaip teigė A. P., buvo panaudoti dovanoms ir kitiems su taikos sutarties derinimu susijusiems reikalams, t. y. jis (A. P.) liepė nupirkti 5 PC „P.“ dovanų čekius po 1 000 Eur, parengti 7 dovanų maišelius su kava, viskiu ir saldainiais, kurio vieno vertė 210 Eur. Iš viso A. P. iš jo apgaule išviliojo 184 870 Eur. Tik vėliau paaiškėjo, kad A. P. neturi jokių specialių žinių ir kompetencijos, kuri buvo reikalinga jo prisiimtiems įsipareigojimams atlikti. Liudytojas parodė ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykusio susitikimo metu pirmą kartą pamatė R. A.. Šio susitikimo metu buvo daromas garso įrašas. Šiame susitikime dalyvavo jis (R. A.), R. A., advokato A. K. padėjėjas E. B., UAB „duomenys neskelbtini“ darbų vadovas A. B. bei UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujantis advokatas L. P.. Šio susitikimo metu jis negavo konkretaus atsakymo dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ten pat įvyko susitikimas su advokatu A. K., kurio metu advokatas nurodė, kad jo nuomone, nėra jokių galimybių sudaryti taikos sutartį. Telefoninio pokalbio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 17 d., metu A. P. jam nurodė, kad taikos sutarties sudarymas galimas (t. 10, b. l. 96-100). Papildomos apklausos metu liudytojas R. A. nurodė, jog A. P. perduota 75 000 Eur suma buvo 100, 200 ir 500 Eur kupiūromis, pinigai buvo sudėti į maišelį. Po šios sumos perdavimo, 2017 m. balandžio mėnesį A. P. nurodė, kad taikos sutarties suderinimui ir pasirašymui reikalinga dar 65 000 Eur suma. 2017 m. balandžio - gegužės mėn. jis A. P. perdavė 30 000 Eur ir 35 000 Eur. 30 000 eurų grynais pinigais įvairiomis kupiūromis padavė A. P. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)teatro, 35 000 Eur perdavė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kotedže, kurį A. P. tuo metu remontavo. Paėmęs pinigus A. P. jam pasakė, kad ketvirtadienį bus pasirašyta sutartis. Po savaitės A. P. pasakė, kad dėl sutarties pasirašymo pritarta, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei reikalinga (duomenys neskelbtini) inspekcijos pažyma apie tai, kad pastato rekonstrukcijos projektas vykdomas be nukrypimų ir šio klausimo sprendimui reikalingi 8 000 Eur. Praėjus savaitei po šio pokalbio, 2017 metų balandžio - gegužės mėn., namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kieme perdavė A. P. 8 000 Eur, 200 Eur nominalo kupiūromis, sudėtomis į voką. Liudytojas parodė ir tai, kad A. P. nurodymu dovanoms ir kitiems su taikos sutarties derinimu susijusiems reikalams, nupirktus 5 PC ,,P.“ dovanų čekius po 1 000 Eur A. P. perdavė PC ,,P.“ automobilių parkavimo aikštelėje, 7 dovanų maišelius su kava, viskiu ir saldainiais, kurio vieno vertė 210 Eur - greičiausiai prie PC „E.“. 2017 m. gruodžio 28 d. susitikimo su A. P. metu šis papildomai taikos sutarties derinimui pareikalavo 50 000 Eur. 2018 m. sausio mėn. vykusio susitikimo metu A. P. paprašė dar 6 000 Eur. 2018 m. sausio mėn. pabaigoje vykusio susitikimo metu A. P. reikalavo dar 3 000 Eur, kad taikos sutartis būtų pasirašyta. 2018 m. sausio mėn. jis A. P. nurodymu sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatės L. M. advokatų kontora. Šios apklausos metu liudytojas nurodė ir tai, kad nuo 2018 m. sausio mėn. savo iniciatyva darė pokalbių su A. P. garso įrašus (t. 10, b. l. 101-105). Papildomos apklausos metu liudytojas R. A. parodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. susitikimo su A. P. metu šis dar kartą nurodė, jog reikalinga 56 000 Eur suma, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų suderinta ir pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 10, b. l. 106-107). Liudytojas R. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, kad pasitikėjo A. P., kuris 2015 m. pabaigoje sutiko teikti konsultacines paslaugas – sudaryti taikos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. A. P. buvo padaryti du pavedimai po 4 400 Eur. Vėliau A. P. už šias paslaugas sumokėta 75 000 Eur. Pinigai perduoti sudėti į voką. Vėliau, kai sutartis buvo suderinta, A. P. pareikalavo 73 000 Eur, ši suma buvo sumokėta per tris kartus. Tačiau kai taikos sutartis jau turėjo būti pasirašoma savivaldybėje, jis suprato, kad buvo apgautas. Prieš kreipdamasis į policijos pareigūnus, prašė A. P. grąžinti pinigus, nes darbai nebuvo atlikti. Jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, A. P. prašė dar pinigų – virš 60 000, iš jų 10 000 Eur advokatei, teigė, kad jo komanda jį pavedė. Patvirtino, jog lentelėje (t. 7, b. l. 127) nurodytos sumos buvo perduotos A. P., kuris pageidavo pinigus gauti grynaisiais (t. 11, b. l. 147-154). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad su A. P. nekalbėjo apie kyšio davimą, buvo kalbėta apie sėkmės mokestį. Nei statybų, nei teritorijos tvarkymo veikloje A. P. nedalyvavo. Jis buvo samdomas kaip patarėjas, turėjo savo komandą. Pokalbio metu (stenograma, t. 2, b. l. 3-12) buvo nurodyta suma, kurią A. P. buvo gavęs taikos sutarties sudarymui. Buvo paminėtos sumos – 75 000 Eur, 30 000 Eur, 35 000 Eur ir 8 000 Eur, šios sumos įteiktos A. P.. 187 000 Eur tai bendra suma. Šio pokalbio garso įrašą darė advokatas L. P.. 2017 m. lapkričio 14 d. vykusio pokalbio su A. P. metu (stenograma, t. 2, b. l. 18-35), šis nurodė naują sumą už tarpininkavimą, todėl jis (R. A.), supratęs, kad jį norima apgauti, „žaidė A. P. žaidimą“, bandė su juo tartis gražiuoju. Liudytojas nurodė, jog jam nežinoma iš ko susideda 124 000 Lt suma, kurią reikalavo sumokėti A. P. už esą atliktus darbus.

20.       Tai, kad liudytojas R. A. davė teisingus parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje R. A. pateikti garso įrašai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, taip pat kratos, atliktos A. P. gyvenamojoje vietoje, protokolas bei šio procesinio veiksmo metu paimtų daiktų apžiūros protokolas. Kratos, atliktos A. P. gyvenamojoje vietoje, metu išteisintasis kartu su kitais dokumentais pateikė ir lentelę „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti“, kurioje nurodyta, kad A. sprendimams paduota 184 870 Eur suma. Šioje lentelėje nurodytos pinigų perdavimo datos (2016 m. - 75 000 Eur, 2017 m. – 73 000 Eur), taip nurodyta, kad papildomai per 2015-2017 m. mažom dovanom išduota 36 870 Eur, tarp kurių nurodyti ir penki 1 000 Eur vertės PC „P.“ dovanų čekiai, 1 470 Eur vertės (1 vnt. – 210 Eur) maišeliai su Kalėdinėmis dovanomis (t. 7, b. l. 94-98, 120-123, 127). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną, rastą ir paimtą kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje, užrašų knygelėje yra 2017 m. spalio 14 d. darytas įrašas „M. 15 000+40 000+10 000+8 000+20 000+6 000+10 000+15 000(2013m)“ (t. 7, b. l. 115-118). Iš A. P. ir R. A. pokalbių turinio analizės matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo R. A. parodymus. Įvertinus visą R. A. ir A. P. pokalbių kontekstą, akivaizdu, kad pokalbiuose minimos sumos nebejotinai siejamos su R. A. vadovaujamos bendrovės siekiu sudaryti taikos sutartį. Iš pokalbių turinio taip pat akivaizdu, jog A. P. neneigia iš R. A. gavęs 200 tūkst. Eur sumą bei deda pastangas neteisėtais būdais (A. P. frazė „teisėtais būdais jų neprispausi“, „bijau, kad mane gali STT paimt“) išspręsti R. A. vadovaujamos bendrovės problemas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe. Išteisintojo frazės, kad „aš galvojau, kad tu kažkada mane į biznį paimsi“ paneigia A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytus teiginius, jog jis buvo R. A. verslo partneris. Teisėjų kolegijos vertinimu, pokalbių metu A. P. išsakytos frazės patvirtina jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis susitarė priimti kyšį ir per šešis kartus priėmė 154 470 Eur reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. kad jie veiktų R. A. vadovaujamos bendrovės naudai sudarant taikos sutartį tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi A. P. aiškiai suprato R. A. nurodytą jo vadovaujamos bendrovės problemą, pats nurodė, jog gali padėti, nes pažįsta „tinkamus“ žmones, taip pat pats įvardino reikalingas pinigų sumas (pokalbių metu R. A. nurodė <kiek prašei, tiek daviau>; A. P. nurodo, kad <visus 200 tūkst. perdavė>, <yra žmogus per kurį pinigai eina>). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, A. P. veiksmuose yra visi jam inkriminuojamo nusikaltimo požymiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai išteisintas pagal jam pareikštą kaltinimą.

21.       Iš pirmiau aptartų liudytojo R. A. parodymų matyti, kad jis nebuvo absoliučiai nuoseklus pasakodamas apie įvykių aplinkybes, tačiau jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek apklausiant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme, jo parodymai dėl esminių aplinkybių (A. P. pasiūlė už atlygį padėti suderinti taikos sutarties sudarymą; susitikimų metu A. P. perduotų pinigų sumų) sutampa, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra pagrindo. Tai, kad šio liudytojo parodymuose yra kai kurie nežymūs neatitikimai, taip pat, kad skirtingų apklausų metu liudytojas skirtingai nurodė tam tikras įvykių eigos aplinkybes (A. P. perduotų pinigų kupiūrų nominalus; perduotų pinigų pakuotes (vokas, maišelis)), teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nuo vykusių susitikimų praėjusį laiko tarpą, susitikimų skaičių ir aplinkybes, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui, nes kaip buvo paminėta pirmiau, tokie liudytojo parodymai atitinka baudžiamojoje byloje pateiktą rašytinę bylos medžiagą. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti liudytojo, kuris gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys neesminiai neatitikimai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad, kaip jau minėta, dėl esminių aplinkybių pirmiau aptarti liudytojo parodymai yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir papildo rašytinė bylos medžiaga. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

22.       Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, liudytojas R. A. parodė, jog A. P. perduoti pinigai priklausė UAB „duomenys neskelbtini“ ir tik dalis pinigų buvo jo nuosavi. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp A. P. ir R. A. esą egzistavo neformalūs verslo santykiai, nes neva A. P. iš dalies dalyvavo pastato, (duomenys neskelbtini), statybos procese, taip pat projekto derinimo ir kt. veiksmuose. Teismas šią išvadą grindė aplinkybe, kad A. P. turėjo iki 2016 m. vykusio susirašinėjimo tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ bei kitus UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus (pastato projektinę dokumentaciją ir kt.). Vis tik vien tokia aplinkybė, neleidžia teigti apie net ir neformalių verslo santykių egzistavimą tarp A. P. ir R. A., o juo labiau apie R. A. neva egzistavusią skolą A. P.. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad A. P. teismui pateiktos dokumentų kopijos (t. 12, b. l. 1-153), tai pastato, (duomenys neskelbtini), projektinė dokumentacija. Šiuos dokumentus A. P. galėjo turėti, nes jie buvo reikalingi derinant taikos sutartį. 2015 m. jis (R. A.) A. P. prašymu padarė UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų kopijas, tačiau tai yra labai mažas fragmentas iš visos statybų bylos. Projektavimo dokumentai A. P. buvo duoti, nes jis buvo įsipareigojęs sudaryti taikos sutartį, tuo tikslu turėjo pristatyti projektą savivaldybėje. Liudytojas R. A. parodė ir tai, kad A. P. neatliko nė vieno projektavimo darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. aiškinimas apie planuojamą uždirbti 300 000 sumą dėl įgyjamų ir vėliau parduodamų statybinių medžiagų kainų skirtumo, akivaizdžiai nelogiškas, nes šių statybinių medžiagų pirkėjas būtų buvęs UAB „duomenys neskelbtini“ vadovaujamas R. A. , t. y. tariamas jo (A. P.) verslo partneris, kuris ir turėtų sumokėti didesnę minėtų medžiagų kainą.

23.       Pirmosios instancijos teismo išvados apie tarp A. P. ir R. A. esą egzistavusius neformalius verslo santykius nepatvirtina ir liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad 2012 -2013 m. A. P. siūlymu jo įmonė turėjo atlikti vidaus apdailos darbus pastate, (duomenys neskelbtini), tačiau šių darbų neatlikinėjo. A. P. tuomet sakė, kad yra šio objekto dalininkas. Taip pat liudytojas parodė, kad 2016 m. pastate, esančiame Filaretų g., A. P. padėjo atlikti vidaus darbus, kuomet pas A. P. turėjo atvykti asmuo ir atiduoti skolą. A. P. šį asmenį įvardino „tas su kuriuo darome objektą M.“ (t. 13, b. l. 2-7).    

24.       Liudytojo R. A. nurodytas aplinkybes, jog jis manė, kad taikos sutarties sudarymą organizuos teisininkai, kuriems pagal jų pateiktas sąskaitas buvo sumokėtas atlyginimas už teisines paslaugas, iš dalies patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. A. tvirtino, jog jam nežinomos aplinkybės apie UAB „duomenys neskelbtini“ derybas su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl taikos sutarties sudarymo, tuo rūpinosi advokatai E. B. ir E. K.. Jis buvo įdarbintas UAB „duomenys neskelbtini“, kad paruoštų statybos aikštelę pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau jokių darbų neatliko, nes negavo atlyginimo (t. 11, b. l. 184-190). Vis tik šio liudytojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad 2017 m. dalyvavo pokalbyje su R. A., jo advokatu bei advokatu E. B.. Šio pokalbio metu R. A. jo klausė kada bus pasirašyta taikos sutartis, jis atsakė, kad informuos vėliau, tačiau jam (R. A.) nebuvo sumokėtas atlyginimas, todėl jis neatliko jokių veiksmų. Šio pokalbio metu buvo kalbama apie pinigus, „butelius“, tačiau pokalbio esmės jis neprisimena (t. 10, b. l. 159-161). Liudytojas V. Š. parodė, jog A. P. jam pasakojo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sprendžia ginčą su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe bei UAB „duomenys neskelbtini“ dėl žemės naudojimo sąlygų. A. P. prašymu supažindino jį su advokate K. Č., kuri derino taikos sutarties sąlygas. Kartais jis persiųsdavo advokatei A. P. pateiktus dokumentus. Pagal teisinių paslaugų sutartį advokatės honoraras turėjo būti 10 000 Eur. Iš A. P. pinigų nėra gavęs, apie kyšių davimą su juo nėra kalbėjęs (t. 10, b. l. 167-168, t. 11, b. l. 160-162). Apklaustas kaip liudytojas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos narys J. K. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė advokatė K. Č. teiravosi apie taikos sutarties su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe sudarymo galimybes bei procedūrą, todėl jis kreipėsi į savivaldybės (duomenys neskelbtini) departamento vadovą E. V., apie tai jis kalbėjo ir su (duomenys neskelbtini) pavaduotoja E. T. bei savivaldybės (duomenys neskelbtini) pavaduotoju J. M.. E. T. jam persiuntė el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog taikos sutarties sąlygos nėra naudingos savivaldybei. Daugiau jokių veiksmų, susijusių su objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis neatliko (t. 10, b. l. 191-192, t. 11, b. l. 184-190). Liudytojas J. M. parodė, kad E. K. teiravosi dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis šiuo klausimu kalbėjo su (duomenys neskelbtini) departamento direktoriumi E. V., kuris paaiškino, jog dėl pastato vyksta ginčas su privačia bendrove (t. 10, b. l. 181-182, t. 13, b. l. 2-7). Liudytoja E. T. parodė, kad jai einant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigas į ją kreipėsi miesto savivaldybės narys J. K. dėl situacijos, susijusios objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) departamentą dėl nuomonės pateikimo, o gavusi atsakymą, jį perdavė J. K. (t. 10, b. l. 188-189, t. 11, b. l. 184-190). Liudytojai E. V., P. P. ir V. J. parodė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje buvo gauti UAB „duomenys neskelbtini“ pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau sutarties sąlygos buvo nenaudingos UAB „duomenys neskelbtini“, todėl tokiai sutarčiai nebuvo pritarta (t. 10, b. l. 171-172, 174-175, 177-179, t. 11, b. l. 160-162, 184-190). 

25.       Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio mėnesio rašto, adresuoto advokatės L. M. kontoros advokatei K. Č., atstovaujančiai UAB „duomenys neskelbtini“, matyti, kad išnagrinėjusi UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės 2018 m. balandžio 18 d. pateikto taikaus susitarimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija nepritarė taikaus susitarimo sudarymui tarp UAB „duomenys neskelbtini“, likviduojamos UAB „duomenys neskelbtini“ ir Savivaldybės (t. 11, b. l. 179).

26.       R. A. veiksmai, kuomet jis pranešė pareigūnams ir prašė ištirti A. P. veiklą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o vėliau ir pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nepažeidė BPK nustatytų reikalavimų. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą liudytojas R. A. naudodamasis jam advokato suteikta garso įrašymo įranga, neatliko veiksmų, numatytų BPK 158, 159 straipsniuose. Šiuo atveju pokalbių įrašus padarė privatus asmuo (R. A.) savo iniciatyva ir pateikė juos į bylą, norėdamas pagrįsti savają nagrinėjamo įvykio versiją. Todėl ikiteisminio tyrimo metu R. A. pateikti garso įrašai, nors ir nebuvo gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, tačiau laikytini įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad A. P. neginčijo, kad įrašuose yra ne jo balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įrašai sumontuoti, be to, paaiškino garso įraše ir jo stenogramoje užfiksuotas frazes. 

27.       Būtina pažymėti ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis (2007 m. spalio 25 d. sprendimas byloje van Vondel prieš Nyderlandų Karalystę). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tuomet, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-338-511/2017 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija privataus asmens (R. A.) įrašus, kurių pagrindu surašyti apžiūros protokolai pripažįsta tinkamais įrodymais, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šie įrodymai būtų gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.

28.       Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintasis A. P. veikė savo iniciatyva pasiūlydamas paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

29.       Ikiteisminio tyrimo metu gavus informacijos apie galimai A. P. daromą nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje. Taigi prokurorui kreipiantis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, pareigūnai disponavo tam tikra informacija apie A. P. galimai daromą nusikalstamą veiką. Prokuroras, gavęs informaciją apie A. P. galbūt daromą nusikalstamą veiką, turėjo faktinį pagrindą kreiptis, o ikiteisminio tyrimo teisėjas – priimti nutartį leisti atlikti prieš A. P. neviešo pobūdžio veiksmus, numatytus BPK 154, 158, 159 ir 160 straipsniuose. Situacijos, kai į teisėsaugos institucijas kreipiasi asmuo, kuriam yra siūloma, ar iš jo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį, ir pateikia apie tai informaciją žodžiu (ar raštu), arba taip pat ir savo paties padarytus garso įrašus, teismų praktikoje pripažįstama pakankamu faktiniu pagrindu ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir kreiptis dėl slaptų tyrimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, Nr. 2K-241-693/2015 ir kt.). Iš baudžiamojoje byloje esančių prokuroro prašymų ir ikiteisminių tyrimo teisėjų nutarčių galima nustatyti kokiems asmenims, kokius veiksmus bei prieš kokius asmenis ir kokiose vietose leidžiama atlikti slaptus procesinius veiksmus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjams priimtomis nutartimis leidus atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti minėtų procesinių prievartos priemonių veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad teisėsaugos institucijos gavusios duomenų apie galimai daromus nusikalstamus veiksmus turi pareigą imtis įstatymuose nustatytų priemonių, patikrinti, atskleisti ir išaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju, siekiant išsiaiškinti galimai daromų nusikalstamų veikų aplinkybes, buvo tiriami ir R. A. veiksmai, nurodant kad jo veiksmai gali atitikti BK 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius, būtent minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro prašymuose ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse išdėstytą jų turinį.

30.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi leista R. A. atlikti A. P. atžvilgiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. sutikti su A. P. kyšio reikalavimu, tiesiogiai A. P. arba jo nurodytam per kitus asmenis ar per tarpininką, per vieną ar daugiau kartų tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti, susitarti ir duoti reikalaujamo dydžio ar didesnės negu 250 MGL vertės kyšį grynais pinigais ar kitokiais būdais už tai, kad A. P., pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai, valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims, paveiks juos, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdant įgaliojimus, o būtent: būtų pasirašyta taikos sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, tai yra, leisti R. A. atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1, 3 dalyse, imituojančius veiksmus, atleidžiant šiuos veiksmus atliksiantį R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už šių veiksmų atlikimą. Taip pat leista išvardintiems veiksmams fiksuoti daryti vaizdo ir (ar) garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir (ar) garso fiksavimo technines priemones (t. 9, b. l. 181-183). Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. P., 2018 m. gegužės 18 d. vykusio susitikimo su R. A. metu šiam nurodo „piam šešias padarai, kitą savaitę iškart priima sprendimą“. R. A. nurodo „A., aš šnekėsiu su teisininku“. Tuomet A. P. teigia „departamentas praleido, viskas gerai, <>, kitą savaitę pasirašysim taikos sutartį“, „savivaldybėj pačioj“, „ten pasakė žmogus, viskas, mes praėjom, viskas gerai“, „viskas sutarta“, „aš neduosiu, kol tu nepasirašysi sutarties“, „savivaldybei sumokėsim nedaug, <>, į kišenę“ (t. 9, b. l. 187-199). Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujanti advokatė 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją ir pateikė taikaus susitarimo sąlygas (t. 11, b. l. 170-172). Šis UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės pateiktas siūlymas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) departamentuose (t. 11, b. l. 177, 178, 180, 181-182), pirmiau buvo minėta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija apie nepritarimą pasiūlytam taikaus ginčo sprendimui UAB „duomenys neskelbtini“ atstovę informavo 2018 m. birželio mėnesio raštu.

31.       Pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Baudžiamajame procese provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Tikrinant, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį; kaltininkui taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Vanyan prieš Rusiją ir kt.).

32.       Bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas A. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, dar iki R. A. kreipiantis į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdybą. Nagrinėjamoje byloje atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo tik prisijungta prie galimai daromos, o ne naujai provokuojamos nusikalstamos veikos. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. P., priešingai nei konstatavo apygardos teismas, tiek privačių pokalbių metu, tiek atliekant BPK 159 straipsnyje numatytus neviešo pobūdžio veiksmus, nebuvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Be to, prieš A. P. taikomi slapti veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą, taip pat jis turėjo galimybę savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, o savo valia tęsė prieš tai pradėtus nusikalstamus veiksmus. Iš pirminiuose garso įrašuose užfiksuotų pokalbių, taip pat iš įrašų gautų atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo užfiksuotų duomenų ir liudytojo R. A. parodymų matyti, kad A. P. elgėsi aktyviai - pats skambindavo R. A. ir aiškindavo kokioje stadijoje yra taikos sutarties sudarymo procesas, nurodydavo konkrečias pinigų sumas, skirtas būtent taikos sutarties sudarymui, taip pat pats kalbėjo apie pakankamai konkrečius tokios sutarties sudarymo terminus. Nusikalstamos veikos imitavimo metu užfiksuoti duomenys bei šiuos veiksmus atlikusio asmens – liudytojo R. A. – elgesys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad prieš A. P. taikyti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybe, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. A. atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, laikėsi BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostatų, draudžiančių provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš byloje esančio supažindinimo su nutartimi atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokolo, asmuo (R. A.), kuriam leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo įspėtas neperžengti nustatytų nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo ribų, taip pat informuotas apie draudimą provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką (t. 9, b. l. 185). 

33.       Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad R. A. dar iki kreipimosi į teisėsaugos instituciją išprovokavo A. P. padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. A. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. (kai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybą), būtų kreipęsis dar ir į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl A. P. veiksmų, ir kad tų institucijų iniciatyva ar nurodymu R. A. būtų daręs jo su A. P. bei kitais asmenimis, pokalbių įrašus. Liudytojas R. A. nurodė, jog pasikonsultavęs su advokatu jo duotu garso įrašymo įrenginiu fiksavo pokalbius su A. P.. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. A. į teisėsaugos institucijas pranešdamas apie galimus A. P. nusikalstamus veiksmus kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 30 d., po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad liudytojo R. A. aktyvus domėjimasis taikos sutarties tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ dėl pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, sudarymu, nepatvirtina A. P. provokavimo fakto padaryti nusikalstamą veiką nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pirmiau aptartais duomenimis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje procesinės prievartos priemonės – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, slaptas sekimas, buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai.

34.       Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad išteisintasis pats nurodė pinigų sumas reikalingas, kad būtų sudaryta taikos sutartis tarp R. A. vadovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, po ko R. A. kreipėsi į teisėsaugos institucijos pareigūnus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi nusikaltimas, kurio padarymu buvo kaltinamas A. P., buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo; išteisintojo A. P. tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi savarankiškai. Išteisintasis A. P. nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamą veiką darė ir anksčiau. Tuo pačiu pažymėtina, kad prieš A. P. taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą – jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, R. A. ir A. P. užfiksuotų pokalbių turinys paneigia išteisintojo keliamą versiją, kad jis nuolatos kalbėjo tik apie savo skolą, o visos pinigų sumos buvo investuotos į objektą – į jo statybą bei statybos leidimo gavimą, techninio projekto parengimą bei patvirtina liudytojo R. A. nurodytas aplinkybes apie A. P. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog iš pirmiau aptartų pokalbių turinio matyti, kad A. P. prašo R. A. atsitraukti nuo automobilio, nes jame buvo rastos „blakės“, taip pat, jog jis savo automobilį tikrina kas dvi savaites; prašo R. A. niekam nesakyti apie tvarkomus reikalus, net savo advokatams (t.8, b. l. 103-133). Akivaizdu, jog veikdamas teisėtai ir nepažeidinėdamas įstatymų A. P. nesibaimintų, kad kažkas gali išgirsti ar pasiklausyti jo ir R. A. pokalbių. Toks A. P. elgesys neatitinka jo deklaruojamų neva konsultacijų, kalbų apie jo skolą, taip pat apie tariamą „gudravimą“ siekiant atgauti skolą pobūdžio, o atskleidžia nusikalstamą prekybos poveikiu mechanizmą.

36.       Surinktų duomenų, kuruos teismas pripažįsta įrodymais, visuma leidžia padaryti išvadą, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad A. P. pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams bei jiems prilygintiems asmenims, savo naudai tiesiogiai pats provokavo ir reikalavo duoti 210 470 Eur kyšį, susitarė priimti kyšį ir tiesiogiai per šešis kartus priėmė dalį 154 470 Eur reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį kaip prekyba poveikiu. A. P. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad A. P. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, ar buvo susitarimai su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos valstybės tarnautojais dėl kyšio, nepašalina A. P. atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nes nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas ar ne. Prekybos poveikiu norma apima tiek tuos atvejus, kai tarpininkas turi realias galimybes už kyšį paveikti adresatą ir ketina tai padaryti, tiek ir tuos atvejus, kai asmuo apgaunamas dėl tarpininko galimybių ir (ar) ketinimų paveikti adresatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2014). Nors A. P. veiksmuose galima įžvelgti apgaulės požymių, tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju byloje nustatytų A. P. veiksmų tinkamam kvalifikavimui, jų atribojimui nuo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, esminę reikšmę turi tai, kad jis iš R. A. pinigus gavo žadėdamas paveikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) inspekcijos pareigūnus, t. y. specialias teises ir valdinius įgaliojimus turinčius valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis.

Dėl A. P. skirtinos bausmės

37.       A. P. pripažinus kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, spręstinas ir bausmės paskyrimo klausimas.

38.       Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. 

39.       Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

40.       A. P. įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas korupcinio pobūdžio nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į byloje esančią A. P. charakterizuojančią medžiagą - anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimą (augina du vaikus, kurių vienas mažametis), darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos, VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo, pateiktas A. P. charakteristikas, kuriose jis apibūdinamas teigiamai, kaip atsakingas, taktiškas, iniciatyvus, motyvuotas, darbštus darbuotojas, akcininkas, įmonės vadovas bei treneris (t. 13, b. l. 11, 12, 13, 14, 15, 16), ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

41.       Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

42.       Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.)

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam trejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam vieną iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų. A. P. pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus nusikaltimo padarymo. Byloje nustatyta, kad A. P. nusikalto pirmą kartą. Po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Byloje pateiktos pirmiau paminėtos A. P. charakteristikos, kuriose jis charakterizuojamas tik teigiamai. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo metu A. P. laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. BK 75 straipsnio nuostatos reikalauja atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Todėl A. P. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

44.       Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti iš A. P. valstybės naudai 154 470 Eur sumą. Toks prokuroro prašymas tenkinamas.

45.       BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

46.       A. P. pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, byloje nustatyta, kad jis iš nusikalstamos veikos gavo turtą - 154 470 Eur (148 000 Eur grynaisiais, 7 dovanų maišelius, kurių vertė 1 470 Eur, 5 PC „P.“ dovanų čekius, kurių vertė 5 000 Eur), tai yra jo įvykdytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris atitinka konfiskuotino turto, apibrėžto BK 72 straipsnyje požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis iš A. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 154 470 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų

47.       Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

48.       Įvertinus tai, kad teismui prie baudžiamosios bylos pateikti daiktai: 19 CD ir 4 DVD diskai, 1 USB laikmena su įrašais, kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje paimti dokumentai (Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų knygelė; A4 formato lapas ant kurio užrašyta „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti; Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); R. A. prašymas) turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, neužima daug vietos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 154 470 (šimtą penkiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt) eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 19 CD ir 4 DVD diskus, 1 USB laikmeną su įrašais, kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje paimtus dokumentus (Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų knygelę; A4 formato lapą ant kurio užrašyta „A. paduoti finansai projekto problemoms spręsti; Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); R. A. prašymą) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teisėjai                                Albinas Bielskis

                                                                                                                                     Alenas Piesliakas

                                                                                                                                     Linas Šiukšta