Pavadinimas: [2021-07-16][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-132-1100-2021].docx
Bylos nr.: 1-132-1100/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovas Martyna Langė		civilinis ieškovas baudž. byloje
Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Irena Pavliukevič		prokuroras

Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr. 1-132-1100/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48815-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8;

1.2.26.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,

kaltinamiesiems L. D., M. D.,

gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

nukentėjusiajam A. J.,

atstovui advokatui Andriui Baranskiui,

specialistei R. G.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal prokurorės pakeistą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą pakeisti kaltinimą – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal prokurorės pakeistą kaltinimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal nukentėjusiojo pateiktą prašymą pakeisti kaltinimą – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. D. ir M. D. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, L. D. rankomis ir koja, o M. D. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. J. į įvairias kūno vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje šlaunyje ir blauzdoje; kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje ir viršutinės lūpos gleivinėje; nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimą; odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

L. D. ir M. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad jis pažįsta nukentėjusįjį apie metus, yra sulaukęs žinučių per draugus ir asmeniškai į telefoną, kad nebendrautų su jo mergina, nors ji pati susitikusi rodydavo kaltinamajam dėmesį. Bendravimas truko apie du mėnesius, per tą laiką A. J. pasakė jam, kad duoda leidimą bendrauti su A. G., nes išsiskyrė. Nagrinėjamo įvykio priežastis ir buvo A. G.. Per artimą draugą sulaukė įspėjimų, kad nukentėjusysis siekia susidoroti su juo, nes palaikė santykius su A. G.. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su A. G. klube klausėsi koncerto. Koncerto pabaigoje atėjo A. J., šis vieną kartą priėjo prie A. G., tačiau L. D. nesikišo į tai. Po pokalbio A. G. priėjo prie kaltinamojo, ji buvo sudirgusi ir sutrikusi bei pasakė, kad viskas blogai baigsis. Jiems bestovint, šiurkščiai prie A. G. priėjo A. J., o L. D. užkišo ranką, kad nukentėjusysis atsitrauktų. Tuo metu A. J. pakėlė ranką į viršų agresyviai nusiteikęs. Kai nukentėjusysis padarė šį veiksmą, L. D. sulaukė smūgio į veidą (A. J. mosikavo rankomis, o L. D. bandė jį sulaikyti). Nukentėjusysis sakė, kad L. D. blogai baigsis, kai dar susitiks. Klube esantys žmonės išskyrė juos ir kaltinamasis nepastebėjo, kaip A. J. dingo. L. D. neberado šalia buvusios draugės, todėl nusprendė išeiti į lauką. Lauke apsidairė, pamatė, kad A. G. nėra, ir išgirdo repliką. Dėl sugadinto vakaro, pataikyto smūgio, pasakytos replikos jam kilo agresija ir jis smūgiavo A. J.. Atrodo, kad nepataikė (tai matoma ir vaizdo medžiagoje). Tuo metu puolė jį nukentėjusysis, L. D. atsitraukinėjo. A. J. vieną kartą pataikė kaltinamajam į kaklą, kitą kartą L. D. atsitraukė. A. J. vėl pradėjo bėgti į jį, tada L. D. ištiesė rankas ir pakėlė koją, taip stengdamasis išvengti smūgio. A. J. neišlaikė pusiausvyros ir krito laiptais. Kai nukentėjusysis nukrito laiptais, L. D. pribėgo prie jo ir pasakė stotis. Prieš tai pribėgo A. J. draugas M. J.. L. D. nežinojo, ar M. J. puls, todėl norėjo agresyviai pagąsdinti, bet nieko nenorėjo jam padaryti. A. J. atsikėlė ir sakė daug grasinimų bei keiksmažodžių. Kai A. J. stovėjo kovinėje padėtyje, išbėgo M. D.. L. D. matė pirmą M. D. smūgį ir kaip jie parkrito. A. J. draugas M. J. bėgo gulinčiųjų link, todėl L. D. nuvijo liudytoją, o nukritę asmenys atsistojo. Kai L. D. grįžo, matė purškiamas dujas. Po to, konfliktas baigėsi. Neįsivaizduoja, kaip galėjo atsirasti sužalojimai ant A. J. kūno, gal iš brolio pusės, nes šis sudavė, abu asmenys nukrito prie sienos, gal krisdamas su L. D. sužalojimus patyrė nukentėjusysis. Matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas, lyg būtų nosis pažeista. Nepadarė jokio bendro veiksmo su broliu prieš nukentėjusįjį.

Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su draugais ir broliu lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, klausėsi koncerto. Jis stovėjo prie baro kitoje patalpoje, ten įvyko kitas įvykis. Po įvykio atėjo E. L. ir pasakė, kad sumušė M. D. brolį. M. D. pradėjo ieškoti klube to asmens, lipdamas laiptais matė, kaip du vaikinai puola brolį ir užgaulioja jį, nors per stiklą nesimatė kaip, bet A. J. buvo užsimojęs ranka ir siekė trenkti L. D.. Taip pat antras vaikinas buvo pribėgęs, bet ką darė, negali pasakyti. Esant tokiai situacijai M. D. išėjo iš klubo ir, siekdamas apginti brolį, sudavė smūgį A. J. į veido sritį. Paskui jie nukrito, M. D. bandė keltis ir tuo metu apsauginis papurškė ašarinių dujų. Kaltinamasis užsidengė veidą ir nieko nematė. A. J. užgauliojo jį necenzūriniais žodžiais, dėl to, emocijų paveiktas, M. D. pribėgo ir sudavė nukentėjusiajam dar vieną smūgį. Kažkas bandė atitraukti juos ir konfliktas baigėsi. Iki nagrinėjamo įvykio pažinojo nukentėjusįjį, nes šis buvo sakęs draugui, kad sumuš L. D., kadangi jis pradėjo draugauti su A. J. buvusia mergina. M. D. sudavė nukentėjusiajam daugiau kaip du smūgius, tačiau nespardė kojomis. Konflikto metu lauke buvo nemažai žmonių – gal keturi ar penki žmonės. Nebuvo bendrų veiksmų su L. D. prieš A. J..

Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo blaivus, atvyko į klubą, su draugais nuėjo į rūkomąjį, kur pamatė buvusią merginą A. G.. Jie persimetė keliais žodžiais, po to, apsaugos darbuotojas paprašė jo pasidėti striukę. Grįžus į rūkomąjį, A. G. stovėjo su L. D.. A. J. nespėjus prieiti, jis buvo L. D. pastumtas į korpusą, o A. J. ištiesė ranką prieš jį, tuomet tarp jų atsistojo barmenas. Nukentėjusysis, norėdamas išvengti konflikto, išėjo į lauką parūkyti, stovėjo su M. J. ir kita drauge (kalbėjo ir rūkė). Po minutės išbėgo L. D. ir apsidairęs puolė smūgiais į veido sritį (matyt, kad kaltinamasis buvo išgėręs, vaizdo įraše matytųsi, kaip jis sureaguoja į A. J. repliką, nes iš nukentėjusiojo pusės nebuvo pasakyta jokių žodžių). L. D. sudavė jam į veido sritį (į smakrą). A. J. gindamasis ėjo jo link, taip pat tiesdamas rankas į jį, bandydamas suduoti (gal palietė kiek), tačiau gavo smūgį iš kairės kojos į koją ir krito į duobę prie įėjimo į klubą, susižeidė nugarą (krito nugara ant laiptų). L. D. priėjo prie jo ir užgauliojo. Kai nukentėjusysis gavo smūgį iš kojos, M. J. stengėsi nustumti L. D. nuo jo, o L. D. bandė atakuoti M. J.. A. J. atsistojo, tarp jo ir L. D. stovėjo M. J.. A. J. nenorėjo veltis į konfliktą, paskui išbėgo M. D. ir puolė jį penkiais ar šešiais smūgiais į veido sritį. A. J. prarado nuovoką ir nukrito ant žemės atsitrenkęs į sieną. M. D. pradėjo spardyti jį nukritusį. Tada pribėgo L. D. ir nukentėjusysis sulaukė keturiolikos ar šešiolikos smūgių. Abu kaltinamieji smūgiavo kojomis. Po įvykio pribėgo apsaugos darbuotojas ir išskyrė juos. A. J. stengėsi atsitraukti, tačiau M. D. puolė jį, tampė už rūbų ir užgauliojo necenzūriniais žodžiais. Iki įvykio asmeniškai nepažinojo kaltinamųjų, bet jie buvo žinomi. Kai jis bandė taikytis su A. G., prašė L. D., kad nerašytų jai.

A. J. buvo praskelta lūpa, nuskelti dantys, nosis sutinusi, po akimi mėlynės, galva buvo patinusi nuo sumušimų. Jam krentant antrą kartą, buvo perrėžta nugara, turi randą po įvykio. Patyrė didelį nugaros skausmą, negalėjo atsisėsti pats, buvo nustatytas kryžkaulio šešto slankstelio lūžis. Buvo ilgą laiką nedarbingas, patyrė emocinius išgyvenimus. Civilinį ieškinį sudaro gydymo išlaidos ir apgadinti daiktai. Batai buvo beveik nauji, jis apsiaudavo juos tik retomis progomis, kai išeidavo į miestą. Batai buvo sudraskyti, subraižyti, prarado estetinę išvaizdą. Taip pat buvo suplėšyti apie pusę metų nešioti džinsai, kurie buvo brangūs (ant jų matyti kraujas). Jis neteko darbo užmokesčio, nes turėjo nedarbingumą. Iš „Sodros“ gavo išmoką, prašoma suma yra skirtumas, kuris turėjo būti, jei įprastai dirbtų. Jam buvo sudarkyta išvaizda, jis turėjo būti namuose.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusįjį – su A. J. buvo pora, o su L. D. porą kartų bendravo. Nagrinėjamo įvykio dieną su kolegomis buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jame sutiko L. D., su kuriuo pasikalbėjo, klausėsi koncerto, tada nuėjo į rūkomąją zoną, po to, pamatė, kad ateina A. J., su kuriuo buvo išsiskyrę. Nukentėjusysis priėjo prie jos, persimetė keletu žodžių ir nuėjo pasidėti striukės. A. J. grįžo ir ji nespėjo sureaguoti, kaip įvyko susistumdymas (nukentėjusysis ir L. D. buvo arti vienas kito, palinkę, jų rankos ištiestos ir A. J. atšoko atgal) kurio metu pašalinis asmuo (barmenas) išskyrė nukentėjusįjį ir L. D.. Po to, ji nusprendė važiuoti namo. Apie A. J. nieko blogo negali pasakyti, niekada nejuto agresyvumo iš jo pusės (nepavadintų jo konfliktišku asmeniu).

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta A. J.. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susitarė su nukentėjusiuoju susitikti mieste. Susitikę nusprendė užeiti į naktinį klubą. Viduje A. J. sutiko A. G., o liudytojas bendravo su draugu. Po tam tikro laiko nukentėjusysis paskambino jam ir pasakė ateiti į lauką. Lauke stovėjo jie, taip pat atėjo E. A., bendravo ir rūkė. Staiga pasirodė vienas iš kaltinamųjų ir be jokių žodžių smūgiavo A. J. į galvą. Po smūgio nukentėjusysis sureagavo, atsisuko ir pradėjo ginti save, nes asmuo toliau norėjo jį mušti. Liudytojas bandė skirti abu asmenis, atsistojo tarp jų dviejų, kai išbėgo dar vienas asmuo, kuris pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį (spardyti ir daužyti). M. J. norėjo patraukti tą asmenį, bet jis puolė liudytoją ir pradėjo grasinti. Vėliau pamatė, kad A. J. vaikšto kruvinas. Pamena, kad nukentėjusysis buvo nustumtas nuo laiptų, jį, nukritusį ant nugaros, spardė. A. J. atsikėlė, tada jį vėl pargriovė prie sienos, smūgiavo rankomis ir kojomis (smurtavo abu asmenys). Įvykio vietoje buvo daug asmenų.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis bylai reikšmingu laiku dirbo apsauginiu naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Yra matęs kaltinamuosius ir nukentėjusįjį – jie yra naktinio klubo klientai. Matė, kad kažkas išbėgo į lauką ir susimušė, tačiau nepastebėjo, kas kaltas, nes nebuvo įdomu. Turėjo dujų. Jei vyksta muštynės ir bando užpulti, galima panaudoti dujas savigynai. Nagrinėjamu atveju jis purškė dujų, nes norėjo išskirti asmenis (galimai išėjus iš klubo, dešinėje pusėje vyko įvykis).

Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį (bendri pažįstami). Nagrinėjamo įvykio metu iš naktinio klubo išėjusi į lauką, ji sutiko A. J., pasisveikino. Šalia buvo A. J. draugas. Praėjus minutei, išgirdo žodžius „gaidy, ką tu?“ iš A. J. pusės, ji apsisuko ir pamatė L. D. bei prasidėjo konfliktas (po pasakyto sakinio labai greitai prasidėjo mušimasis ir stumdymasis). Liudytoja išsigando ir traukėsi į šoną. Iš pradžių nuo L. D. gavo smūgį A. J.. Ji taip pat matė M. D., bet nepastebėjo konkrečių veiksmų. Matė, kad A. J. buvo nuvirtęs. Nežino konflikto pabaigos.

Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, nukentėjusįjį yra matęs. Nagrinėjamo įvykio dieną jie buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur klausėsi koncerto. Vakaro metu įvyko incidentas. Jis, stovėdamas prie rūkomojo, pamatė sambrūzdį tarp L. D. ir A. J., buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Nukentėjusysis pirmas pradėjo rėkti ant L. D., po to, A. J. sudavė smūgį kaltinamajam į veidą (nežino, ar pataikė), tada juos išskyrė, nes patalpoje buvo labai daug žmonių. L. D. nusiėmė akinius po smūgio. A. J. šaukė L. D. išeiti į lauką, sakė, kad „sulaužys“. Tuomet liudytojas nuėjo prie baro, kur stovėjo jo draugė ir M. D., pasakė, kad šio broliui sudavė smūgį. M. D. tiesiog nuėjo ir liudytojas daugiau nieko nematė.

2019 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra (1 t., b. l. 17–25).

2019 m. lapkričio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ administracijos dėl 2019 m. lapkričio 16 d. įvykio, apžiūra (1 t., b. l. 26–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 4117/2019(01) nurodyta, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, krūtinėje, dešiniame petyje, dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse, kliniškai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais);

2) sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių;

3) sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., neilgai trukus vienas po kito;

4) sužalojimai tie visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5) sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuose galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį;

6) atsakyta šios išvados 5-me punte;

7) odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, išorinėse kulkšnyse, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Kiti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui;

8) atsakyta šios išvados 3-me punkte;

9) įprastinėmis sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 54–55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. pG 4538/2019(01) nurodyta, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, krūtinėje, dešiniame petyje, dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse, kliniškai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Neurologo diagnozuotam kryžkaulio slankstelio lūžio patvirtinimui turimų duomenų nepakanka;

2) sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolika trauminių poveikių;

3) sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d., neilgai trukus vienas po kito;

4) sužalojimai tie visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

5) sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuose galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį;

6) atsakyta šios išvados 5-me punte;

8) atsakyta šios išvados 3-me punkte (1 t., b. l. 56–58).

Byloje buvo atlikta ekspertizė nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) (toliau – ekspertizės aktas Nr. PEKG 15(63)/2021 (01)) konstatuota, kad:

1) A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje šlaunyje ir blauzdoje; kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje ir viršutinės lūpos gleivinėje; nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimas; odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis;

2) išvardyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių;

3) A. J. nustatytas kryžkaulio S6 slankstelio skersinės krypties lūžis su neženkliu poslinkiu į priekį;

4) remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiūrėjus tyrimui pateiktą filmuotą medžiagą, labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griūnant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Šio griuvimo metu taip pat galėjo būti padaryta poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais nugaros kairėje ir dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, kairiajame žaste, abiejų sėdmenų srityje, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, nes visi išvardyti sužalojimai lokalizuoti užpakaliniuose šių sričių paviršiuose. Kiti sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų, ribotą kontaktinį paviršių turinčių daiktų poveikių;

5) nustatytas stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgiau kaip 10 dienų. Visi kiti išvardyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 143–147).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą L. D. ir M. D. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį.

Bylą nagrinėjant teisme ir gavus ekspertizės aktą Nr. PEKG 15(63)/2021 (01), nukentėjusysis pateikė prašymą perkvalifikuoti L. D. ir M. D. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (2 t., b. l. 160–161), o prokurorė pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamųjų veiksmus pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2 t., b. l. 181–182).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020).

Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. J. be kitų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis (dėl šio lūžio nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Tokią aplinkybę įrodo objektyvus įrodymas – ekspertizės aktas Nr. PEKG 15(63)/2021 (01). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šio įrodymo objektyvumu. Pagal byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiajam šis ir kiti sužalojimai buvo padaryti bylai reikšmingu laiku ir vietoje, t. y. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Teigti, kad A. J. sužalojimai atsirado kitu laiku, nėra pagrindo.

Vertinant, ar L. D. ir M. D. veiksmuose yra BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, yra svarbu nustatyti visą nagrinėjamo įvykio eigą nuo pradžių. Pirmiausia, svarbios aplinkybės, vykusios naktinio klubo viduje tarp L. D. ir A. J.. L. D. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis iki nagrinėjamo įvykio bendravo su A. J. buvusia mergina A. G.. Tiek L. D., tiek A. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jie iki nagrinėjamo įvykio bent minimaliai žinojo vienas apie kitą (pavyzdžiui, pasak, A. J., jis prašė L. D. nerašyti A. G.. L. D. taip pat patvirtino, kad jis yra sulaukęs tiesiogiai ir per draugus (galimai ir grasinančių) žinučių dėl nebendravimo su minėta mergina). Taigi negalima daryti išvados, kad iki nagrinėjamo įvykio L. D. ir A. J. buvo visiškai atsitiktiniai asmenys. Priešingai, nėra abejonių, kad nukentėjusysis nepageidavo, jog kaltinamasis bendrautų su A. G..

L. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad klube po pokalbio su A. J. A. G. priėjo prie kaltinamojo, ji buvo sudirgusi ir sutrikusi bei pasakė, kad viskas blogai baigsis. Jiems bestovint, šiurkščiai prie A. G. priėjo A. J., o L. D. užkišo ranką, kad nukentėjusysis atsitrauktų. Tuo metu A. J. pakėlė ranką į viršų agresyviai nusiteikęs. Kai nukentėjusysis padarė šį veiksmą, L. D. sulaukė smūgio į veidą (A. J. mosikavo rankomis, o L. D. bandė jį sulaikyti). Nukentėjusysis sakė, kad L. D. blogai baigsis, kai dar susitiks. Liudytojas E. L. bylą nagrinėjant teisme iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir L. D., t. y. kad liudytojas, stovėdamas klube prie rūkomojo, pamatė sambrūzdį tarp L. D. ir A. J., buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Nukentėjusysis pirmas pradėjo rėkti ant L. D., po to, A. J. sudavė smūgį kaltinamajam į veidą (nežino, ar pataikė), tada juos išskyrė. L. D. nusiėmė akinius po smūgio. A. J. šaukė L. D. išeiti į lauką, sakė, kad „sulaužys“. Tiek L. D., tiek liudytojas E. L. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100–102, 123–125). Nukentėjusysis A. J. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad, jam būnant klube, A. G. stovėjo su L. D.. A. J. nespėjus prieiti, jis buvo L. D. pastumtas į korpusą, o A. J. ištiesė ranką prieš jį, tuomet tarp jų atsistojo barmenas. Nukentėjusysis, norėdamas išvengti konflikto, išėjo į lauką parūkyti, stovėjo su M. J. ir kita drauge (kalbėjo ir rūkė). A. J. davė panašius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82–83, 85). Šiame kontekste svarbus objektyvus įrodymas – byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch3_main_20191116025200_20191116025400“ (1 t., b. l. 170), kuriame užfiksuota aptariamo įvykio eiga. Vaizdo įrašo 0.49 min užfiksuota, kad greičiu žingsniu eina link A. G. ir šalia stovinčio L. D. A. J.; nukentėjusysis nukreipęs dėmesį į merginą, o 0.58 min tarp nukentėjusiojo ir šio kaltinamojo prasideda konfliktas, jie mosikuoja rankomis, apsistumdo. Svarbi aplinkybė, kad tame pačiame vaizdo įraše A. J. atlieka akivaizdžius veiksmus – su delnu ne vieną kartą bando kontaktuoti L. D., tuo metu buvusiam su akiniais, į veidą (pirmą kartą nukentėjusiojo delnas buvo itin arti kaltinamojo veido). Po to, jie buvo atskirti kito asmens. Taigi, priešingai, nei teigė nukentėjusysis baudžiamojo proceso metu, jis taip pat atliko aktyvius veiksmus prieš L. D. ir nebuvo pasyvus stebėtojas. Teigti, kad A. J. norėjo išvengti konflikto su kaltinamuoju, nėra pagrindo. Todėl pripažintina, kad dar iki bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su fizinio smurto naudojimu, tarp A. J. ir L. D. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai.

Analizuojant nagrinėjamo įvykio eigą lauke prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat svarbus kitas objektyvus įrodymas – byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „XVR_ch9_main_20191116030000_20191116031000“ (1 t., b. l. 170). Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad šalia įėjimo stovi A. J., kuris galėjo matyti, kas įeina ir išeina į klubą, bei liudytojai E. A. (ji stovėjo priešais nukentėjusįjį) ir M. J. (stovėjo šonu į A. J.). Vaizdo įrašo 0.14 min užfiksuota, kad iš klubo į lauką išeina L. D.. 0.17–0.22 min. A. J. žvilgsnis nukreiptas būtent į L. D. pusę, o minėti liudytojai bendravo tarpusavyje. L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis, lauke ieškodamas A. G., išgirdo repliką. Dėl sugadinto vakaro, pataikyto smūgio, pasakytos replikos jam kilo agresija. Kaltinamasis davė tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 123–125). Teismas pažymi, kad tai, jog A. J. pasakė repliką, patvirtino teisme apklausta liudytoja E. A. (ji iš nukentėjusiojo išgirdo žodžius „gaidy, ką tu?“). Pasak liudytojos, būtent po A. J. išsakytos replikos itin greitai prasidėjo konfliktas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojos E. A. parodymais. A. J. teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota meluoti. Nukentėjusiojo išsakytas teiginys, kad E. A. yra palanki kaltinamiesiems, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, tai, kad A. J. galėjo pasakyti įžeidžiančią repliką L. D., netiesiogiai patvirtina ir tai, jog prieš tai tarp šių asmenų neseniai įvyko konfliktas klubo viduje. Nors liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis negirdėjo, jog A. J. ką nors sakytų kitam asmeniui, tačiau teismas pastebi, kad šis liudytojas galėjo tiesiog negirdėti arba neprisiminti to, juolab M. J. bylą nagrinėjant teisme negalėjo prisiminti visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat tam tikrais atvejais davė nenuoseklius parodymus. Todėl pripažintina, kad byloje įrodyta, jog A. J. pasakė L. D. įžeidžiančią repliką, taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamą jo reakciją, taip pat ir fizinio smurto panaudojimą. Konstatuotina ir tai, kad prieš pat prasidedant susirėmimui tarp L. D. ir A. J., vėlgi tarp šių asmenų buvo konfliktiniai santykiai.

Byloje taip pat vienareikšmiškai nustatyta, kad lauke prie klubo pirmas puolė L. D. ir jis ketino suduoti A. J. (vaizdo įrašo 0.24–0.25 min). Įžeidžiančios replikos išgirdimas nepateisina fizinio smurto panaudojimo ir negali lemti baudžiamosios atsakomybės šalinimo. Nors vaizdo įraše (0.25–0.26 min) tiksliai negalima pamatyti, ar L. D. bandymas smūgiuoti pasiekė tikslą (to kategoriškai negalima konstatuoti ir analizuojant kaltinamojo pateiktą vaizdo įrašo išartinimą), tačiau nėra abejonių, kad šiuo atveju kaltinamasis turėjo tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš A. J. ir sužaloti jį. Po to, įvykio eiga buvo tokia – nukentėjusysis puolė L. D., t. y. ir pats A. J. buvo aktyvus konflikto dalyvis, jis norėjo sužaloti kaltinamąjį (vaizdo įrašo 0.27–0.28 min). Taigi prasidėjo abipusės muštynės. Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Todėl nei A. J. puolamųjų veiksmų, nei tolimesnių L. D. veiksmų negalima vertinti kaip gynybos. Kitas svarbus momentas, kai nukentėjusysis puolė L. D., o šis pakėlė kairę koją ir spyrė A. J. į apatinę dešinės pusės kūno pusę, taip pat kaire ranka smūgiavo nukentėjusiajam į veidą (nukentėjusysis atitinkamai bandė suduoti smūgį L. D. į veidą). Akivaizdu, kad kaltinamasis turėjo galimybę apskritai pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis sąmoningai ėmėsi fizinio pobūdžio veiksmų darymo. Be to, L. D. galėjo bandyti išvengti smūgių, pavyzdžiui, nespirti nukentėjusiajam į apatinę dešinės pusės kūno dalį, ginti savo galvą rankomis ir pan., tačiau kaip minėta, jis buvo aktyvus muštynių dalyvis. Teismas taip pat nepritaria versijai, kad A. J. pats neišlaikė pusiausvyros ir krito. Analizuojant vaizdo įrašą, nėra abejonių, kad L. D. anksčiau aptartais veiksmais prisidėjo prie to, kad nukentėjusysis kristų ant laiptų. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios A. J. nukrito ant laiptų, buvo tai, kad jis puldamas užkliuvo už kaltinamojo bato (užmynė ant jo), kas neva lėmė jo nukritimą. Pastebėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nukentėjusysis pusiausvyrą prarado iškart po to, kai L. D. spyrė kaire koja ir sudavė smūgį A. J. (vaizdo įrašo 0.27–0.28 min). Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo nukritimo buvo tiesioginis ryšys. Vaizdo įraše užfiksuota, kad po to, nukentėjusysis nugara nukrito ant klubo įėjimo laiptų. Ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiūrėjus tyrimui pateiktą filmuotą medžiagą, labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griūnant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (ekspertizės išvadų 7 punktas). Būtina įvertinti ir tolimesnius L. D. veiksmus, kai nukentėjusysis nukrito ant laiptų. Vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamasis staigiai puolė prie A. J., jis kaire ranka griebė nukentėjusiajam už veido, o dešine atliko smūgiavimo veiksmą ir, tik sustabdytas liudytojo M. J., jis nebenaudojo fizinio smurto (vaizdo įrašo 0.29–0.32). Tai kategoriškai paneigia L. D. parodymus, kad po A. J. nugriuvimo kaltinamasis tik pribėgęs pasakė nukentėjusiajam stotis. Be to, nugriuvus A. J., L. D. galėjo nieko nebedaryti, tačiau jis elgėsi priešingai – puolė nukentėjusįjį.

Iki šiol nagrinėjamo įvykio vietoje nebuvo kito kaltinamojo M. D.. Jis vaizdo įraše pasirodo 0.43 min, kai nei L. D., nei A. J. nebesimušė, jie buvo išskirti kitų asmenų, o muštynėse dalyvavę asmenys reiškė savo nepasitenkinimus. M. D. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad, jam būnant klube, jo draugas E. L. pasakė, kad sumušė M. D. brolį. M. D. pradėjo ieškoti klube to asmens, lipdamas laiptais matė, kaip du vaikinai puola brolį ir užgaulioja jį, nors per stiklą nesimatė kaip, bet A. J. buvo užsimojęs ranka ir siekė trenkti L. D.. Taip pat antras vaikinas buvo pribėgęs, bet ką darė, negali pasakyti. Esant tokiai situacijai M. D. išėjo iš klubo ir, siekdamas apginti brolį, sudavė smūgį A. J. į veido sritį. Kita vertus, kaip minėta, pagal anksčiau aptartas aplinkybes nenustatyta, kad L. D. puolė dar vienas asmuo, o ne tik A. J.. Priešingai, liudytojas M. J. siekė atitraukti L. D. nuo nukritusio nukentėjusiojo, kad kaltinamasis nebesmurtautų. Be to, M. D. teigė, kad jis matė per durų stiklą, kaip jo brolis buvo užpultas. Kita vertus, byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad, nukritus A. J. ant laiptų, jį puolė ir pats L. D.. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad M. D., matydamas, jog jo brolį neva puola du asmenys, nematė aplinkybės, kad jo brolis taip pat puolė nukritusį nukentėjusįjį. Todėl laikytina, kad M. D. siekia sumažinti savo kaltės laipsnį už padarytus veiksmus. Reikšminga ir tai, kad, išėjus šiam kaltinamajam į lauką, jokie smurtiniai veiksmai nebebuvo atliekami. Taigi kaltinamasis neturėjo jokios priežasties ginti savo brolį L. D.. Šiuo atveju nėra abejonių, kad M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš A. J. tiesiog iš keršto, nes sužinojo iš savo draugo, kad jo brolis buvo sumuštas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. D., išėjęs į lauką, iš karto tikslingai ir itin energingai puolė A. J. (0.44–0.46 min.). Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis krito ant nugaros (vaizdo įrašo 0.46–0.47 min). Nors visas kritimas nebepatenka į kameros fiksavimo lauką, tačiau teismas, įvertinęs A. J. kūno poziciją (pusiausvyros neišlaikymą, mosavimą rankomis), nėra abejonių, kad nukentėjusysis krito nugara. Todėl teismas netiki, kad nukentėjusysis buvo tik suklupęs. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, A. J. krentant, M. D. buvo šiek tiek atsitraukęs. Todėl nukentėjusysis negalėjo kartu su M. D. nukristi. Priešingai, pagal vaizdo įrašą, šis kaltinamasis aršiai puolė prie nukritusio A. J., taip pat toliau ketino suduoti smūgius nukentėjusiajam (vaizdo įrašo 0.46–0.47 min). Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo parodymus, taip pat nėra abejonių, kad M. D. naudojo fizinį smurtą prieš nukritusį A. J.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis vėl pasirodęs vaizdo įraše yra susikruvinęs (1.01 min). Nors nukentėjusysis nebeatliko jokių veiksmų prieš kurį nors iš kaltinamųjų, tačiau M. D. toliau puolė jį (vaizdo įrašo 1.08–1.23, sudavė smūgį vaizdo įrašo 1.13 min.). Per visą laiką, kai M. D. naudojo ar ketino panaudoti fizinį smurtą, nenustatyta, kad L. D. atliktų aktyvius veiksmus, kuriais bandytų akivaizdžiai sustabdyti savo brolį. Kaltinamųjų ir jų gynėjo pateiktas kitoks vaizdo įrašo vertinimas savaime nelaikytinas kaip pagrindas kitaip nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes.

Taigi įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad fizinį smurtą prieš A. J. panaudojo tiek L. D., tiek M. D.. Priešingai, nei teigė gynyba baigiamojoje kalboje, šiuo atveju kaltinamieji veikė bendrai. Pažymėtina, kad veikiant bendrai (bendrininkaujant) nėra būtina nustatyti, jog asmenys visuomet būtų iš anksto susitarę dėl bendrų nusikalstamų veiksmų darymo. Bendrų nusikalstamų veiksmų darymas galimas ir spontaniškai, prisidedant konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmas fizinį smurtą prieš A. J. naudojo L. D.. Dėl anksčiau aptartų priežasčių teismas atmeta M. D. versiją, kad jis nematė, jog jo brolis puolė gulintį nukentėjusįjį. Taigi M. D., puldamas A. J., savo veiksmais parodė, kad jis pritarė L. D. veiksmams. Kita vertus, ir pats L. D., matydamas agresyvius ir intensyvius savo brolio veiksmus, iš esmės neprieštaravo jiems (iš esmės nestabdė savo brolio), taip parodydamas, kad jis sutinka, jog fizinio smurto naudojimas būtų tęsiamas prieš A. J.. Taigi pripažintina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai smurtaudami prieš nukentėjusįjį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad buvo tam tikras laiko tarpas tarp abiejų kaltinamųjų fizinio smurto panaudojimo prieš A. J., nes šis laiko tarpas nebuvo didelis ir esminis, kuris sudarytų pagrindą pripažinti, kad kaltinamieji veikė prieš nukentėjusįjį visiškai atskirai.

Nukentėjusysis buvo nukritęs ant nugaros du kartus – kiekvieną kartą atskirai nuo kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų. Kita vertus, teismas pripažino, kad L. D. ir M. D. veikė bendrai. Kaip minėta, ekspertizės akte Nr. PEKG 15(63)/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis medicinos dokumentų ir bylos duomenimis bei peržiūrėjus tyrimui pateiktą filmuotą medžiagą, labiausiai tikėtina, kad kryžkaulio S6 slankstelio lūžis buvo padarytas A. J. griūnant nuo laiptų bei juosmens/sėdmens/dubens sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (ekspertizės išvadų 7 punktas). Kita vertus, dėl M. D. panaudoto fizinio smurto intensyvumo, suduotų smūgių skaičiaus ir stiprumo nukentėjusysis taip pat buvo nukritęs ant nugaros. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į abiejų kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, anksčiau aptartas įvykio aplinkybes, nėra svarbu nuo kurio iš kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo nukentėjusiajam padarytas kryžkaulio S6 slankstelio lūžis, nes abu kaltinamieji atliko pavojingus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis krito ant nugaros. Šiuo atveju L. D. ir M. D. prisidėjo prie A. J. padarytų sužalojimų (tarp jų padarytų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių sužalojimų, taip pat ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys), todėl jie atsako bendrai už nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą.

Byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. D. panaudojo fizinį smurtą prieš A. J. kojomis, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

L. D. ir M. D. panaudoto fizinio smurto pobūdis, intensyvumas, A. J. patirtų sužalojimų skaičius, lokalizacija ir kitos aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji veikė tyčia.

Abiem kaltinamiesiems prokurorė ir nukentėjusysis prašymuose pakeisti kaltinimą prašo inkriminuoti nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas. Teismas pažymi, kad šiuose proceso dokumentuose inkriminuojant kaltinamiesiems BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atskirai nėra aprašytas chuliganiškų paskatų turinys, o tiesiog šios paskatos siejamos su viešosios tvarkos pažeidimo požymių išdėstymu.

Teismas, spręsdamas, ar L. D. ir M. D. veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos nesunkiai sutrikdžius A. J. sveikatą, atkreipia dėmesį į šias aplinkybes. Pirma, negalima daryti išvados, kad iki nagrinėjamo įvykio L. D. ir A. J. buvo visiškai atsitiktiniai asmenys. Priešingai, nėra abejonių, kad nukentėjusysis nepageidavo, jog kaltinamasis bendrautų su A. G.. Viso konflikto užuomazga buvo ši mergina. Antra, dar iki bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su fizinio smurto naudojimu, tarp A. J. ir L. D. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai klubo viduje, juolab nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis. Trečia, byloje įrodyta, kad A. J., būdamas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančią repliką, taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamą jo reakciją, taip pat ir fizinio smurto panaudojimą, kuris ir greitai prasidėjo. Konstatuotina ir tai, kad prieš pat prasidedant susirėmimui tarp L. D. ir A. J., vėlgi tarp šių asmenų buvo konfliktiniai santykiai. Ketvirta, šiuo atveju nėra abejonių, kad M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš A. J. tiesiog iš keršto, nes sužinojo iš savo draugo, kad jo brolis klube buvo sumuštas. Kaip minėta, iš tikrųjų nukentėjusysis intensyviai konfliktavo klube su L. D.. Teismui nekyla abejonių, kad fizinio smurto naudojimas aiškinantis santykius negali būti laikomas civilizuotu elgesiu. Kita vertus, vien fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį dėl asmeninių konfliktinių priežasčių viešoje vietoje savaime negali būti siejamas su chuliganiškomis paskatomis. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. J. ir L. D. santykius prieš fizinio smurto naudojimą, paties nukentėjusiojo aktyvius veiksmus prieš L. D., kaltinamųjų tarpusavio ryšius (broliai), nėra abejonių, kad tiek L. D. ir M. D. galėjo supykti dėl A. J. elgesio ir atitinkamai reaguoti. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes šitie padariniai yra BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, o jų atsiradimas nėra pakankamas konstatuojant chuliganiškas paskatas. Priešingu atveju kiekvienas fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje, kai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, galėtų būti savaime vertinama chuliganiškomis paskatomis, net ir fizinį smurtą naudojant dėl asmeninių priežasčių. Tai, teismo vertinimu, būtų pernelyg platus nusikalstamos veikos vertinimas.

Esant aptartoms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti L. D. ir M. D. veiksmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti chuliganiškų paskatų padarant A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tai nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą prieš A. J. viešoje vietoje – šalia naktinio klubo, prie kurio buvo naktinio klubo lankytojų. Tai, kad L. D. ir M. D. buvo nepatenkinti dėl A. J. elgesio, savaime nepatvirtina, kad jie turėjo teisę (priežastį) panaudoti fizinį smurtą prieš A. J.. Kaltinamieji galėjo tiesiog nereaguoti į nukentėjusįjį ir jo padarytus veiksmus, tačiau to nedarė. Kaltinamieji, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje naudodami fizinį smurtą, elgėsi įžūliai (kita vertus, tas įžūlumas nepasiekia chuliganiškų paskatų lygio). Šiuo atveju nėra abejonių, kad dėl L. D. ir M. D. veiksmų buvo sutrikdyta įprasta naktinio klubo veikla (naktinio klubo apsauginis A. M. buvo priverstas panaudoti ašarines dujas, kad konflikto dalyviai būtų nuraminti), tarp klubo lankytojų kilo sumaištis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pašaliniai asmenys bandė atitraukti kaltinamuosius nuo jų veiksmų darymo. Liudytoja E. A. teigė, kad ji dėl prasidėjusio konflikto išsigando ir traukėsi į šoną. Taigi nėra abejonių, kad dėl kaltinamųjų veiksmų tam tikrus neigiamus išgyvenimus patyrė pašaliniai asmenys.

Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad L. D. ir M. D. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jie padarė nusikalstamą veiką tyčia. Todėl jų nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 284 straipsnį.

Taigi byloje įrodyta, kad L. D. ir M. D. 2019 m. lapkričio 16 d. apie 3 val. viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai įžūliu elgesiu veikdami bendrai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, L. D. rankomis ir koja, o M. D. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. J. į įvairias kūno vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje šlaunyje ir blauzdoje; kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje ir viršutinės lūpos gleivinėje; nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje; pirmųjų apatinių dantų emalės nuskilimą; odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse; stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

L. D. ir M. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. D. ir M. D. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – kaltinamieji padarė po vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji, darydami nusikalstamas veikas, veikė kaip vykdytojai. Šiuo atveju įvertintinas A. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Teismas negali pripažinti, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tiek L. D., tiek M. D. pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš dalies, jie neprisipažino dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. J., taip pat kad veikė bendrai žalodami nukentėjusįjį, o tai yra vienos iš esminių aplinkybių.

L. D. atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-207-1073/2018 ir kt.).

Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, A. J. klube atliko akivaizdžius veiksmus – su delnu ne vieną kartą bandė kontaktuoti L. D. į veidą (pirmą kartą nukentėjusiojo delnas buvo itin arti kaltinamojo veido). Po to, jie buvo atskirti kito asmens. Byloje įrodyta, kad A. J., būdamas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančią repliką, taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamą jo reakciją, taip pat ir fizinio smurto panaudojimą, kuris ir greitai prasidėjo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. J. lauke turėjo įžeidžiamai kibti prie L. D.. Tai supykdė L. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtą prieš A. J.. Taigi pripažintina, kad nukentėjusysis provokuojančiai elgėsi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prieš jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas nenustato tokios M. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šis kaltinamasis iš tiesų pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš A. J. iš keršto, nes sužinojo iš savo draugo, kad jo brolis klube buvo sumuštas. Kita vertus, pats M. D. pats nestebėjo situacijos tarp jo brolio ir A. J. klube; nenustatyta, kad L. D. patyrė realius sužalojimus dėl nukentėjusiojo veiksmų klube. M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį po tam tikro laiko nuo informacijos apie savo brolį sužinojimo. Vien tokios informacijos sužinojimo, nesant pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių, kad M. D. žinojo apie kitokį A. J. elgesį, kuris galėtų skatinti nusikalsti, šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad jam nusikalsti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

L. D. ir M. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

L. D. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 105–106), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 107–108), dirba, teigiamai charakterizuojamas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

M. D. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 128–129), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 130–131), dirba, teigiamai charakterizuojamas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus L. D. ir M. D. laisvės apribojimo bausmes:

1) L. D. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą) (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų);

2) M. D. 1 metų laisvės apribojimo bausmę (už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą) ir 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (už BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą) (BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir L. D. paskirti subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

2) įpareigoti per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. D. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu:

1) uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.));

3) įpareigoti viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.)).

Bylą nagrinėjant teisme buvo pareikštas prašymas atleisti L. D. ir M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant galimo laiduotojo G. D. atsakomybėn. BK 40 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kad būtų galima pritaikyti šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, būtina nustatyti visas BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas.

Kaip minėta, L. D. ir M. D. nepripažino visiškai kaltės padarę A. J. nustatyto sužalojimo mastą, jie taip pat iš dalies bandė sumažinti savo kaltės laipsnį, sumenkinti savo padarytų veiksmų pobūdį. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga. Vien dėl šios priežasties nėra teisinės galimybės spręsti klausimą dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuo laidavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau nepasisako šiuo klausimu, taip pat dėl galimo laiduotojo tinkamumo.

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2806,18 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25–30).

A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo praskelta lūpa, nuskelti dantys, nosis sutinusi, po akimi mėlynės, galva buvo patinusi nuo sumušimų. Jam krentant antrą kartą, buvo perrėžta nugara, turi randą po įvykio. Patyrė didelį nugaros skausmą, negalėjo atsisėsti pats, buvo nustatytas kryžkaulio šešto slankstelio lūžis. Buvo ilgą laiką nedarbingas, patyrė emocinius išgyvenimus. Civilinį ieškinį sudaro gydymo išlaidos ir apgadinti daiktai. Batai buvo beveik nauji, jis apsiaudavo juos tik retomis progomis, kai išeidavo į miestą. Batai buvo sudraskyti, subraižyti, prarado estetinę išvaizdą. Taip pat buvo suplėšyti apie pusę metų nešioti džinsai, kurie buvo brangūs (ant jų matyti kraujas). Jis neteko darbo užmokesčio, nes turėjo nedarbingumą. Iš „Sodros“ gavo išmoką, prašoma suma yra skirtumas, kuris turėjo būti, jei įprastai dirbtų. Jam buvo sudarkyta išvaizda, jis turėjo būti namuose.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 84,07 Eur civilinį ieškinį dėl A. J. gydymo išlaidų atlyginimo ir prašymą dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68–69).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis A. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro 1) išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu; 2) kompensavimas už sugadintą turtą; 3) netektas darbo užmokestis.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

A. J. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, yra iš viso 580,59 Eur. Jos yra pagrįstos rašytiniais dokumentais (2 t., b. l. 36–43). Nukentėjusysis prašo kompensuoti už apgadintus drabužius – kelnes ir batus, iš viso 498 Eur (daiktų apgadinimai ir jų kainos yra pagrįstos rašytiniais dokumentais) (2 t., b. l. 45–48).

Byloje nustatyta, kad dėl L. D. ir M. D. veiksmų A. J. buvo sužalotas, jam, be kita ko, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to nukentėjusysis buvo priverstas gydytis, jis pirko vaistus. Todėl nėra abejonių, kad medicinos paslaugų suteikimas A. J. ir vaistų pirkimas buvo tiesiogiai susiję su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu. Todėl pripažintina, kad A. J. patyrė iš viso 580,59 Eur išlaidų, susijusių su gydymu.

Įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad konflikto metu galėjo nukentėti ir nukentėjusiojo batai bei kelnės. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jie gali būti avimi, tačiau prarado savo išvaizdą, prašoma atlyginti pusę jų įsigijimo vertės (248 Eur). Tokia suma negalėtų būti vertinama kaip per didelė. Pasak A. J., jo kelnių „Hugo Boss“ vertė buvo 250 Eur. Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė tokių kelnių įsigijimo čekio. Be to, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis apie pusę metų nešiojo šitas kelnes, t. y. pakankamai nemažą laiką. Todėl akivaizdu, kad A. J. kelnės nagrinėjamo įvykio metu nebuvo naujos, todėl negali kainuoti 250 Eur. Gynyba pateikė interneto parduotuvės tinklapio kopiją, iš kurios matyti, kad džinsai (kelnės) „Hugo Boss“ kainuoja 119,95 Eur. Teismo vertinimu, tai savaime neleidžia teigti, kad A. J. tokios firmos kelnės kainavo būtent 119,95 Eur, juolab interneto parduotuvės paprastai rengia akcijas ir įvairūs drabužiai gali būti parduodami pigiau. Taigi A. J. kelnės galėtų būti vertinamos nagrinėjamo įvykio dieną 150 Eur, tai atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

A. J. sieja jam turtinės žalos padarymą ir su darbo užmokesčio praradimu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

Byloje nustatyta, kad A. J. buvo laikinai nedarbingas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (2 t., b. l. 49). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis 2019 m. birželio–spalio mėnesiais buvo 927,18 Eur (2 t., b. l. 52). A. J. teigia, kad jis iš viso neteko 1727,59 Eur atlyginimo. Nukentėjusysis teigė, kad iš „Sodros“ gavo išmoką, prašoma suma yra skirtumas, kuris turėjo būti, jei įprastai dirbtų.

Taigi A. J. turtinė žala sudaro iš viso 2706,18 Eur (580,59 Eur + 248 Eur + 150 Eur + 1727,59 Eur).

Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti ir nukentėjusiojo elgesį nagrinėjamo įvykio metu. Kaip minėta, byloje įrodyta, kad A. J., būdamas lauke, pasakė L. D. įžeidžiančią repliką, taigi pats nukentėjusysis prisidėjo prie tolesnio konflikto skatinimo, nes akivaizdu, kad minėtos frazės pasakymas asmeniui, su kuriuo anksčiau buvo konfliktas, gali lemti atitinkamą jo reakciją, taip pat ir fizinio smurto panaudojimą, kuris ir greitai prasidėjo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. J. lauke turėjo įžeidžiamai kibti prie L. D.. Tai supykdė L. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtą prieš A. J.. Pats nukentėjusysis buvo aktyvus konflikto dalyvis muštynėse su L. D., t. y. jis puolė kaltinamąjį bandydamas jam suduoti (anksčiau aptartais įrodymais paneigta nukentėjusiojo versija, kad jis gynėsi). Taigi nėra abejonių, kad prie visos konfliktinės situacijos, kuri vėliau lėmė nusikalstamos veikos padarymą prieš jį, prisidėjo ir pats nukentėjusysis. Tai vertintina A. J. dideliu neatsargumu, o tai iš dalies lėmė ir nukentėjusiojo vėlesnės turtinės žalos atsiradimą. Todėl, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, A. J. iš L. D. ir M. D. priteistina turtinė žala mažintina 30 procentų (811,85 Eur) ir laikytina, kad sudaro 1894,33 Eur (2706,18 Eur–811,85 Eur).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. D. ir M. D. tyčine nusikalstama veika nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji savo veiksmais A. J. padarė skirtingus sužalojimus, taip pat ir nesunkų sveikatos sutrikdymą – stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį. Teismas nekyla abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą nuo kaltinamųjų veiksmų, o po šio įvykio – tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Kaip minėta, A. J. po patirtų sužalojimų nemažai laiko buvo nedarbingas, gydėsi. Kita vertus, teismas nenustatė, kad A. J. jaučia itin sunkias ar išskirtinio pobūdžio neigiamas pasekmes, dėl kurių jo gyvenimas būtų gerokai apsunkintas. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje teigia, kad jis, grįžęs į darbo vietą po nagrinėjamo įvykio, negali pilnavertiškai atlikti savo pareigų ir rūpintis įmonės veikla, tačiau negauta duomenų, kad A. J. sumažino darbo valandas, keitė darbovietę ar pan; jis vartojo raminamuosius ar kitus psichinę būseną gerinančius vaistus; nukentėjusysis lankėsi pas psichologą. Akivaizdu, kad kiekviena nusikalstama veika prieš asmenį sukelia jam neigiamas emocijas, tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų apie prastą nukentėjusiojo emocinę būseną iki šiol. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ir šiuo metu jam yra sumažėjusios bendravimo galimybės. Dar vienas argumentas, susijęs su prašomos neturtinės žalos priteisimu, yra tas, kad po užpuolimo nukentėjusiajam nugaroje liko randas, kuris darbo kūną, todėl jis išgyvena ir jaučia didelį diskomfortą, praranda pasitikėjimą savimi rodytis viešose vietose. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam randas atsirado ne visą laiką matomoje kūno vietoje (pavyzdžiui, veide), o nugaroje, kuri paprastai yra dengiama drabužiais. Akivaizdu, kad dėl aprangos, rando kūno vietos apribojama galimybė kitiems asmenims pamatyti nukentėjusiojo randą. A. J. teigia, kad jis nebegali užsiimti fizine veikla (nepateikta įrodymų, kad nukentėjusysis visiškai negalėtų užsiimti bet kokiu sportu), jis negali viešose maudymosi vietose ar pirtyse laisvai nusirengti dėl aplinkinių reakcijos į jo kūną (objektyviai nenustatyta, kad nukentėjusysis ant kūno turi tokio dydžio randą, dėl kurio reaguotų aplinkiniai asmenys, juolab žmonėms paprastai per gyvenimą ant kūno dėl įvairių įvykio atsiranda randai).

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-105-222/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020). Teismas taip pat vertina ir anksčiau aptartą A. J. didelį neatsargumą nagrinėjamo įvykio metu, o tai iš dalies lėmė ir nukentėjusiojo vėlesnės neturtinės žalos atsiradimą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, A. J. didelį neatsargumą, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš L. D. ir M. D. 20 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl gerokai mažintinas. A. J. iš kaltinamųjų priteistina 1500 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog A. J. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 20 000 Eur neturtinę žalą.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 84,07 Eur išlaidų priteisimo už A. J. gydymą, taip pat 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 68–69). Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas banko Swedbank AB banko kapedimo kopija, iš kurios matyti, kad L. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. pervedė į civilinės ieškovės banko sąskaitą 84,07 Eur (2 t., b. l. 118), todėl bylos procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su vaizdo įrašais, taip pat A. J. ambulatorinės kortelės kopiją.

Bylą nagrinėjant teisme, pateiktas prašymas priteisti iš L. D. ir M. D. A. J. naudai 3500 Eur atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 54–57).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Tokios taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tik bylą nagrinėjant teisme (vyko šeši teisiamieji posėdžiai), byla nėra didelės apimties (trys tomai, du kaltinamieji, dvi nusikalstamos veikos dėl to paties įvykio). A. J. atstovas buvo gana aktyvus bylą nagrinėjant teisme – rengė civilinį ieškinį, prašymą pakeisti kaltinimą (kita vertus, civilinis ieškinys tik iš dalies pagrįstas), aktyviai dalyvavo apklausiant proceso dalyvius, liudytojus ir kt. asmenis.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mažina priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisia iš L. D. ir M. D. nukentėjusiajam 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Byloje kaltinamiesiems kardomosios priemonės netaikytos, jie nebuvo laikinai sulaikyti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir vienu draudimu: