Administracinė byla Nr. A438 - 2868/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2.; 9.8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,    

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams J. J., R. J.,

pareiškėjų atstovei Sonatai Žukauskienei,

atsakovo atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai R. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami panaikinti:

1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija)                               2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-100;

3) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149;

5) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010).

Pareiškėjai paaiškino, kad Inspekcija savo sprendimais patvirtino patikrinimo aktus, kuriais jiems papildomai apskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), GPM delspinigių ir GPM baudas. VMI prie FM savo sprendimais patvirtino Inspekcijos sprendimus, Mokestinių ginčų komisija iš dalies patvirtino VMI prie FM sprendimus, t. y. patvirtino sumokėti GPM, GPM delspinigius, vietoje 30 procentų dydžio GPM baudos skyrė 10 procentų dydžio GPM baudą. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija mokesčių administratorių sprendimus patvirtino vieninteliu motyvu, t. y. kad pareiškėjų pajamos, kurios buvo panaudotos namo statybai, nebuvo realiai gautos. Teigė, kad mokestinio patikrinimo metu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jų realiai gautas pajamas (dovanojimas, paskolos ir pan.). Nors mokestinio patikrinimo laikotarpiu jų gaunamos pajamos nebuvo didelės, tačiau namo statybai lėšos buvo gaunamos iš artimų giminaičių. Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde Mokestinių ginčų komisijai nurodė, jog „M. J. pardavusi butą, esantį V. K. pr. 72-142, Kaune, gavo 160 000 Lt, iš kurių 110 000 Lt kaip galima bendraturtė investavo į namo statybą”. Butas buvo vienintelės M. J. gyvenamosios patalpos. Šiuo metu M. J., kaip šeimos narys gyvena pas mus adresu (duomenys neskelbtini), SB „Romuva”. Teigė, kad Mokestinių ginčų komisija dėl paminėtų aplinkybių nepasisakė. Mokesčių administratoriai, priimdami sprendimus, neatsižvelgė į pastabose, skunduose išdėstytus argumentus ir motyvus. Nurodė, kad sprendimai priimti formaliais pagrindais, nevykdant įstatymuose nustatytos pareigos patikrinti jai pavaldžios institucijos priimtą sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad skundžiami sprendimai yra visiškai pagrįsti ir teisingi, priimti išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjų ir Inspekcijos vyksta dėl to, ar pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jų šeimos 2005 - 2007 metais patirtoms išlaidoms. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai pastatė gyvenamąjį namą pareiškėjai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Romuva”, 196 sklype, taip pat patyrė šeimos vartojimo išlaidų. Pirmiausia Inspekcija pareiškėjos atžvilgiu atliko mokestinį tyrimą, kuris pradėtas gavus Kauno apygardos prokuratūros informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamosiomis prekėmis, kuriame įtarimai pareikšti pareiškėjos sutuoktiniui (pareiškėjui), dėl ko Inspekcijai buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl pareiškėjo (jo šeimos nariams) priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimo pagrįstumo, lėšų gavimo. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas ginčo namo statybai konkrečiais metais, mokesčių administratorius kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją uždarąją akcinę bendrovę „Robinta” (toliau – ir UAB „Robinta”), kurio nustatyta gyvenamojo namo statybinė vertė vertinamai 2008 m. gruodžio 31 d. datai galėjo būti 314 154 Lt. Mokesčių administratorius pareiškėjams po 1/2 dalį statybos išlaidoms priskyrė: 2005 m. 10 453 Lt (20906/2), 2006 m. – 84 089 Lt (168179/2), 2007 m. – 62 534 Lt (125069/2). Turto vertės nustatymo ataskaitoje pateiktas 2009 m. gruodžio 14 d. apžiūros, įvykusios ginčo gyvenamajame name, aktas, iš kurio matyti, kad faktiškai visi pagrindiniai statybos darbai ginčo gyvenamajame name baigti 2007 metu žiemą, (t. y. iki 2007 metų pabaigos atlikti visi darbai, susiję su gyvenamojo namo statybos išlaidomis), t. y. akte nurodyti, kokie statybos darbai paeiliui buvo atliekami kiekvienais metais (2005 m., 2006 m., 2007 m.), ir šių darbų įvertinimui sudarytos lokalinės sąmatos, iš kurių matyti kiekvienais metais atliktų statybos darbų kaina. Minėtą aktą patvirtino ir pareiškėjas, aplinkybes dėl atliktų darbų eiliškumo pareiškėjai patvirtino ir posėdžio Mokestinių ginčų komisijoje metu. Inspekcija įvertinusi pareiškėjų mokestinių tyrimų, taip pat abiejų sutuoktinių paaiškinimuose nurodytus duomenis, pateiktus dokumentus pagrindžiančius gautas pareiškėjų pajamas, taip pat duomenis apie pareiškėjų išlaidas, pareiškėjų patikrinimo metu konstatavo, kad 2005 m. abiem sutuoktiniams išlaidoms pagrįsti trūko 29 174 Lt pajamų (7577+21597), 2006 m. pareiškėjos išlaidos neviršijo pajamų, ji galėjo turėti atitinkamą piniginį likutį, kuris buvo įvertintas apskaičiuojant pareiškėjo šio mokestinio laikotarpio išlaidas ir pajamas, dėl ko nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos 53 943 Lt suma viršijo jo (jo sutuoktinės) pajamas, 2006 m. abiejų sutuoktinių išlaidos 92 736 Lt suma viršijo jų šeimos pajamas. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija patikrinimo metu pripažino faktiškai visus pareiškėjų mokestinių tyrimų ir mokestinių patikrinimo metu nurodytus pajamų šaltinius.

Atsakovas inter alia nurodė ir tai, kad jau po atlikto patikrinimo pareiškėjai, susipažinę su patikrinimo aktais, Inspekcijai pateiktose pastabose nurodė naujas aplinkybes dėl 2005-2007 metais turėtų (gautų) pajamų ir papildomai pateikė naujus įrodymus, t. y. pareiškėjo mamos paaiškinimą (be datos) bei du pareiškėjos mamos dovanojimo patvirtinimus (abu be datų). Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pažymėta, jog reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiškia, kad pajamos realiai turėtų būti gautos, o ne vien būtų atspindėtos dokumentuose. Minėtasis teismas patikimesniais laiko pirminius paaiškinimus, kurie nepaveikti laiko. Atsižvelgus į tai bei įvertinus mokestinio ginčo medžiagą, padaryta išvada, kad pastabose nurodyti nauji pajamų šaltiniai realiai neegzistavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio Mokestinių ginčų komisijoje metu pareiškėja taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl tik gavusi patikrinimo aktą papildomai mokesčių administratoriui pateikė gana ženklių sumų dovanojimo jai (šeimai) įrodymus. Tai, kad Inspekcijos administravimo veiksmų atlikimo metu pareiškėja (jos sutuoktinis) neprisiminė kitų gana ženklių pajamų šaltinių (t. y. dovanų gautų neapmokestinamųjų pajamų) rodo, kad tokie pajamų šaltiniai realiai neegzistavo, o pastabų teikimo metu buvo nurodyti, siekiant pagrįsti Inspekcijos nustatytą piniginių lėšų trūkumą. Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Mokestinių ginčų komisijai nepateikė tokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjų realiai gautas pajamas už parduotas miško gėrybes ar už pareiškėjos sklype užaugintą ir parduotą derlių. Vien teiginiai (paaiškinimai), kad pareiškėjai gavo pajamas už parduotas miško gėrybes, nesant jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, negali pagrįsti nurodytų aplinkybių. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinta Statistikos departamento informacija apie pensinio amžiaus asmens vartojimo išlaidas ir buvo nuspręsta, jog pareiškėjo mama, gaudama gana nedidelę pensiją (apie 650 Lt), negalėjo sūnui per mėnesį duoti apie 250-300 Lt, nes likusi piniginių lėšų suma paprasčiausiai nepatenkintų net ir pensinio amžiaus asmens pragyvenimo bei vartojimo išlaidų. Be to, pareiškėjo mama dalį savo gaunamų pajamų turėjo panaudoti mokesčiams už butą, esantį V. K. pr. 72-142, kurį pardavė tik 2007 m. birželio 6 d.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Inspekcija pripažino pareiškėjo 2007 m. turėtomis pajamomis 50 000 Lt sumą, kurią pareiškėjo mama 2007 m. rugsėjo 9 d. dovanojo sūnui, 2007 m. birželio 6 d. pardavusi nekilnojamąjį turtą už 160 000 Lt (50 000 Lt dovanotą sumą ginčo gyvenamojo namo statybai savo paaiškinimuose nurodė tiek pareiškėjos sutuoktinis (2009 m. rugpjūčio 4 d.), tiek jo mama (2009 m. birželio 14 d.)). Įrodymų, kad pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. iš savo mamos gavo didesnę piniginių lėšų sumą, byloje nėra pateikta. Pažymėjo, kad pareiškėjo mama 2008 m. vasario 12 d. ir 2008 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimis sūnui padovanojo atitinkamai po 45 000 Lt. Ši suma (90 000 Lt) buvo pripažinta pareiškėjo 2008 metų pajamomis. Tokiu būdu pareiškėjai 2005-2006 metais niekaip negalėjo gyvenamojo namo statybai panaudoti pareiškėjo mamos piniginių lėšų, jos gautų 2007 m. birželio 6 d. pardavus nekilnojamąjį turtą. Inspekcija pareiškėjų atžvilgiu pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnį apskaičiuodamas pareiškėjų mokestines prievoles (GPM) pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pareiškėjų išlaidos 2005-2007 metais viršijo pareiškėjų turėtas (gautas) pajamas, dėl ko nuspręsta, kad pareiškėjai turėjo pajamų iš kitų mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, kurių pareiškėjai nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo bei į biudžetą nesumokėjo GPM.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Inspekcija nurodė argumentus, išdėstytus atsakovo atsiliepime.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjų R. J. ir J. J. skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-100 ir 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (04)-K3-101, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149 ir 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-150, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010) ir 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-249(7-196/2010).

Teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjų mokesčių administratoriui pateiktos 90 000 Lt (45 000 Lt + 45 000 Lt), 20 000 Lt, 15 000 Lt ir 14 000 Lt dovanojimo sutartys ir dovaną davusių asmenų patvirtinimai apie atliktą dovanojimą turi juridinę galią tol, kol nėra nuginčytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, mokesčių administratorius nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjų paaiškinimus dėl jiems pareiškėjo mamos atiduotos banko mokėjimo kortelės, kurioje buvo visa už buto pardavimą gauta 160 000 Lt suma, kuria jiems buvo leista disponuoti, t. y. išsamiai ir visapusiškai neįvertino pareiškėjo mamos sąskaitoje po buto pardavimo vykusio lėšų judėjimo, nevertino ir netiesioginių įrodymų (pvz., įrodymų, ar buvo išleisti ir, jei taip, kur išleisti pareiškėjos mamos pardavus butą gauti pinigai, taip pat, ar pareiškėjų mamos galėjo būti paveldėjusios ar kitu būtu gavusios pajamų, kurias dovanojo savo vaikams ir pan.). Teismas, įvertinęs mokestinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat padarė išvadą, kad R. J. ir J. J. mokesčių administratoriui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų tikrinamuoju laikotarpiu turėtas išlaidas. Teismas kvestionavo mokesčių administratoriaus išvadas, kad pareiškėjai Ginčo namo statyboms panaudotų piniginių lėšų nepagrindė įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandoriais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.

Teismo nuomone, surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad mokesčių administratorius, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją bei nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai neįrodė pinigų gavimo fakto, t. y. neįvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įrodyti mokesčio mokėtojo sudarytų sandorių neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl teismas daro išvadą, kad mokesčių administratoriui nebuvo pagrindo apskaičiuoti pareiškėjams mokesčius pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai nėra pakankami, kad neginčijamai paneigti pareiškėjų pateiktų įrodymų pagrįstumą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija ir VMI, o taip pat ir ginčą nagrinėjusi Komisija neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, kurios būtų neabejotinas pagrindas konstatuoti, kad R. J. ir J. J. Ginčo namo statyboms išleistų piniginių lėšų įsigijimo šaltinio nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, ko pasekoje mokesčių administratorius būtų įgijęs teisę mokesčius pareiškėjams apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pagal kurias mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas tenkinamas, o VMI, Inspekcijos ir Komisijos sprendimai negali būti laikomi teisėtais bei pagrįstais ir naikinami.

III.

              Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir atmesti R. J. bei J. J. skundą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Visų mokestinių tyrimų, mokestinių patikrinimų metu buvo teigiama, kad M. J. 2007 m. padovanojo 50000 Lt, kitos piniginės lėšos buvo padovanotos atitinkamai 2008-02-15, 2008 m. spalio 19 d. Buvo pateiktos tai patvirtinančios dovanojimo sutartys, Pareiškėjas tai deklaravo atitinkamai 2007 ir 2008 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Ta aplinkybė, kad už turto pardavimą gautos lėšos nuo M. J. sąskaitos buvo nuimtos 2007 metais, nesudaro pagrindo teigti, kad jos visos buvo perleistos dovanojimo būdu pareiškėjui 2007 metais. Įrodymų, kad pareiškėjos sutuoktinis 2007 m. iš savo mamos gavo didesnę piniginių lėšų sumą, byloje nėra pateikta, netgi priešingai apklausta teisminio nagrinėjimo metu M. J. kategoriškai nurodė sūnui padovanojusi tik 14000 Lt. Tai patvirtina ir minėtos 2008 m. dovanojimo sutartys. Šiuo atveju, argumentai apie atgaline data sudarytas sutartis nei realiai įvyko pinigų perdavimas vertinti kaip prieštaraujantys teisinio saugumo principui, nes tam, kad būtų galima pagrįsti turimas lėšas, galima bet kada atgaline data sudaryti reikiamus sandorius ir juos pateikti mokesčių administratoriui. Be to, anot atsakovo, tokie argumentai prieštarauja ir asmenų paaiškinimams. Todėl pareiškėjo ir pareiškėjos 2005 m. išlaidoms pagrįsti trūko 29174 Lt, 2007 m. - 92736 Lt (bendra suma - 121910 Lt).

2. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjų mokesčių administratoriui pateiktos 90000 Lt (45000 Lt + 45000 Lt), 20000 Lt, 15000 Lt, 14000 Lt dovanojimo sutartys ir dovaną davusių asmenų patvirtinimai apie atliktą dovanojimą turi juridinę galią tol, kol nėra nuginčytos įsiteisėjusių teismo sprendimu. Atsakovo nuomone, toks argumentas nepagrįstas. Atsakovo vertinimu, darytina išvada, jog mokesčių administratorius neprivalo ginčyti sandorių civilinio proceso tvarka. Atsakovas pažymi, jog ginčydamas civilinius sandorius mokesčių administratorius privalėtų įrodyti, kokias neigiamas civilines teisines pasekmes minėti sandoriai sukelia (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 2 dalis). Be to, pasak atsakovo, mokesčių administravimo procese civiliniai sandoriai vertinami tik mokesčių teisės aspektu. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, atsakovas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog mokesčių administratorius kritiškai vertindamas dovanojimo sutartis turėtų pateikti teismo sprendimus, kuriais nuginčyti minėti sandoriai.

3. Inspekcija išanalizavo pateiktus dokumentus ir padarė išvadą, jog pareiškėjų mamos neturėjo finansinių galimybių remti ir dovanoti pinigų, taip pat Inspekcija už atitinkamus laikotarpius pripažino minėtus 140000 Lt iš pajamų, gautų pardavus butą. Šiuo atveju, nebuvo teisinio pagrindo aiškintis likusių pinigų (20000 Lt (160000 Lt - 140000 Lt)) judėjimo, taip pat pajamų šaltinių, kurių nenurodė pareiškėjai ir (ar) jų mamos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui traktuojant, jog nebuvo atliktas išsamus mokestinis patikrinimas, buvo pagrindas svarstyti klausimą dėl skundo nagrinėjimo iš naujo centriniam mokesčių administratoriui perdavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 2 p.).

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius neįvertino to fakto, jog namą pareiškėjai statė ūkio būdu (namo vertė – 266101,02 Lt, t. y. 48052,98 Lt mažiau nei pirminėje mokesčių administratoriui pateiktoje namo vertinimo ataskaitoje), kas reiškia, jog PVM ar kiti mokesčiai, nustatant šio namo vertę, neturėjo būti skaičiuojami. Atsakovo nuomone, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui traktuojant, jog mokestinio patikrinimo metu nebuvo įvertinta ūkio būdu pastatyto namo vertė ir, atitinkamai, apskaičiuoti mokesčiai, taip pat buvo pagrindas svarstyti klausimą dėl skundo nagrinėjimo iš naujo centriniam mokesčių administratoriui perdavimo (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai nurodė, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs mokestinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą jog Inspekcija ir VMI, taip pat ir ginčą nagrinėjusi Komisija neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, kurios būtų neabejotinas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai (R. J. ir J. J.) ginčo namo statyboms išleistų piniginių lėšų įsigijimo šaltinio nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, dėl ko mokesčių administratorius galėjo įgyti teisę mokesčius jiems apskaičiuoti vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pagal kurias mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą. Todėl, anot pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė jų skundą tenkinti. Pareiškėjų vertinimu, visos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir pilnutinai išanalizavus ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

              Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jų šeimos 2005 - 2007 metais patirtoms išlaidoms. Byloje nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjai pastatė gyvenamąjį namą jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Romuva”, Kaune (toliau – ir Ginčo namas). Mokestinis ginčas ir kilo dėl to, ar pareiškėjai šio gyvenamojo namo patirtoms statybos išlaidoms pagrįsti, tuo pačiu ir šeimos poreikių tenkinimui, turėjo juridiškai pagrįstų pajamų.

              Mokestinio patikrinimo metu siekiant nustatyti faktiškai pareiškėjų patirtas išlaidas šio namo statybai konkrečiais metais, buvo kreiptasi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Robinta“. Turto vertintojas UAB „Robinta“ pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuota, kiek pareiškėjai galėjo turėti statybos išlaidų gyvenamojo namo statybai. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad nustatant orientacinę atliktų statybinių darbų kainą vadovautasi STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, taikant atliktiems darbams atitinkamą, atliekamų darbų metu galiojusį kainų lygį ir minusuojant rangovinei organizacijai priskaičiuojamus procentinius priskaitymus.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo, kuris pradėtas statyti 2005 m. ir baigtas - 2007 m., statybos darbai iš tikro buvo vykdomi ūkio būdu – tai pažymėta patikrinimo akte, skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose, Mokestinių ginčų komisijos sprendime, UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje. Pareiškėjai mokestinio ginčo metu nurodė, kad mokesčių administratorius negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ pateikta turto vertinimo ataskaita. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-31/2012 pareiškėjų J. J. ir R. J. apeliacinius skundus patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylą nagrinėjant iš naujo, svarstytinas pareiškėjų iškeltos versijos, jog mokesčių administratorius negalėjo vadovautis UAB „Robinta“ pateikta turto vertinimo ataskaita, patvirtinimas ar paneigimas, t. y. klausimas dėl galimybės skirti ekspertizę dėl ginčo gyvenamojo namo statybos vertės, siekiant išsiaiškinti tam tikras bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes (pakitus nekilnojamojo turto vertei, atsirastų pagrindas kitaip vertinti mokesčių administratoriaus nustatytas ginčo gyvenamojo namo statybos išlaidas 2005 – 2007 m. ir šių išlaidų priskyrimą pareiškėjams, pasikeistų mokestinės prievolės dydis).

              Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesutiko su UAB „Robinta“ nustatyta Ginčo namo verte, tvirtindami, kad ji yra per didelė, nes namą statė, nesamdydami jokių juridinių asmenų (statybos įmonių), patys, todėl pareiškėjų advokatė kreipėsi į UAB „Robinta“, prašydama atskirai rašte detalizuoti Ginčo namo vertinimo akto duomenis, t. y. nurodyti panaudotų visų medžiagų kainą su PVM ir be jo, nurodyti darbų kainą, socialinio draudimo mokesčių kainą, įrengimų kainą ir kitų akte nurodytų išlaidų kainą atskirai (t. 2, b. l. 45). UAB „Robinta“ Ginčo namo statybinę darbų vertę, darbus atliekant ūkio būdu (atskaičiusi PVM), įvertino 266 101,02 Lt, t. y. 48 052,98 Lt (314 154 – 266 101,02) mažiau nei pirminėje mokesčių administratoriui pateiktoje Ginčo namo vertinimo ataskaitoje (t. 2, b. l. 46-58).

              Akcentuotina, jog mokesčių administratorius konstatavo, kad 2005 m. abiem sutuoktiniams išlaidoms pagrįsti trūko 29 174 Lt pajamų (7577+21597), 2006 m. pareiškėjos išlaidos neviršijo pajamų, ji galėjo turėti atitinkamą piniginį likutį, kuris buvo įvertintas apskaičiuojant pareiškėjo šio mokestinio laikotarpio išlaidas ir pajamas, dėl ko nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos 53 943 Lt suma viršijo jo (jo sutuoktinės) pajamas, 2006 m. abiejų sutuoktinių išlaidos 92 736 Lt suma viršijo jų šeimos pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, jog pateikus įrodymus dėl kitos nei buvo nustatyta mokestinio patikrinimo metu nekilnojamojo turto vertės, su kuria atsakovas iš esmės sutiko nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir jos neginčija apeliacine tvarka (t. 2, b. l. 63, 77-79), privalėjo būti atliktas papildomas pareiškėjų išlaidų perskaičiavimas (įvertinimas), t. y. nustatyta ar šių išlaidų pakanka naujai nustatytai nekilnojamojo turto vertei pagrįsti.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės apskritai nenustatinėjo, tačiau, neatlikdamas detalios byloje surinktų duomenų analizės, ex officio vertino visas pareiškėjų išlaidas kaip tinkamas jų statyto nekilnojamojo turto vertei pagrįsti. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismui traktuojant, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo įvertinta ūkio būdu pastatyto namo vertė ir, atitinkamai, apskaičiuoti mokesčiai, egzistavo pagrindas perduoti pareiškėjų skundo nagrinėjimą  centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-563/2009 UAB „Astra Zeneca Lietuva“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) yra suformuluota nuostata, jog mokestinio ginčo nagrinėjime dalyvaujančios institucijos turi teisę pavesti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo ir(ar) mokestinio patikrinimo rezultatų, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pareiškėjo skundą perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo tam, kad pastarasis inter alia įvertintų būtinybę ir galimybę atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Dėl šios priežasties atsakovo  apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ginčijami pirmosios instancijos teismo bei Komisijos sprendimai panaikinami perduodant mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu ir 88 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

              atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

              Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-248(7-195/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 68-149 ir perduoti mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai                                                                        Stasys Gagys

                                                                                    Ramūnas Gadliauskas

                                                                                    Romanas Klišauskas