Civilinė byla Nr. 2A-720-273/2018

                             Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03748-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VSDFV Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2Y-5382-985/2017 pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalingą senatvės pensijai gauti, jog jis laikotarpiu nuo 1989 m. sausio 25 d. iki 1991 m. sausio 3 d. dirbo viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“ ir laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo Marijampolės miesto uždarojoje akcinėje bendrovėje „Reda“.
2. Pareiškime nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. VSDFV Marijampolės skyrius priėmė sprendimą pareiškėjui skirti 239,31 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki gyvos galvos. Tačiau į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nuspręsta neįskaityti laikotarpio nuo 1989-01-25 iki 1990-12-31, kai pareiškėjas dirbo viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“, kadangi 1976-01-28 išduotoje darbo knygelėje padaryti įrašai neatitiko Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkto reikalavimų, t. y. taisytos įrašo datos, įrašai nepatvirtinti antspaudu. Apskundus pareiškėjui minėtą sprendimą, jis iš VSDFV Marijampolės skyriaus gavo 2017-07-07 pranešimą, kuriame nurodyta, kad jo valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskaičiuota VSDFV  Marijampolės skyriaus 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. PE_SPl-2336 ir 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. PE_SPl-2338; abiejuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjui neįskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą nuo 1989-01-25 iki 1991-01-03 laikotarpis dirbtas viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“,  kadangi 1976-01-28 išduotoje darbo knygelėje KT-I Nr. 0057384 įrašai neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punkte nurodytų reikalavimų; neįskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31 kai pareiškėjas dirbo Marijampolės miesto UAB „Reda“, kadangi neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23, 30 ir 36 punktų reikalavimų.
3. Suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškimu. Nurodė, kad  1976 m. sausio 28 d. išduotoje darbo knygelėje KT-I Nr. 0057384 pareiškėjo įrašo apie atleidimą iš viešojo maitinimo kooperatyvo „Guoba“ data akivaizdžiai taisyta, o klaidingo įrašo taisymas atliktas ne pagal tuo metu galiojusią tvarką. Į stažą įskaitomi ne bet kokie darbo knygelėse nurodyti darbo laikotarpiai, o tik tokie, kurie yra darbo knygelėse patvirtinti parašu ir antspaudu.  Pateiktoje darbo knygelėje KT-I Nr. 0057384 įrašas apie pareiškėjo priėmimą į darbą nepatvirtintas nei darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, nei įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, o įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš darbo patvirtintas tik darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu. Todėl šiais įrašais negalėjo būti vadovaujamasi įskaitant laikotarpį nuo 1989-01-25 iki 1991-01-03 viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“ į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Be to, 1993-12-01 išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0987043 yra atliktas įrašas apie pareiškėjo darbą UAB „Reda“ laikotarpiu nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04. Pagal UAB „Reda“ „Pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo“ pareiškėjas atleistas iš darbo 1994-02-10. Pareiškėjui į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą yra įtraukti laikotarpiai nuo 1991-02-03 iki 1992-12-31 bei nuo 1994-01-01 iki 1994-02-10. Laikotarpis nuo 1993-01-01 - 1993-12-31 UAB „Reda“ į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas todėl, kad neatitinka Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 55 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Nuostatų 23, 30 ir 36 punktų reikalavimų. 2008-01-22 UAB „Reda“ likviduota, dokumentai Marijampolės savivaldybės administracijos archyvui saugoti neperduoti. VSDFV Marijampolės skyriuje saugomo UAB „Reda“ pateikto „Pranešimo, apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) už 1993 metus“ duomenimis, 1993 metais draudžiamosios pajamos (darbo užmokestis) pareiškėjui nebuvo priskaičiuotos ir privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1993 metais už pareiškėją nebuvo mokamos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, reikalingą pensijai gauti, kad pareiškėjas G. B. laikotarpiu  nuo 1989 m. sausio 25 d. iki 1991 m. sausio 3 d. dirbo viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“ ir laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo Marijampolės miesto UAB „Reda“; iš pareiškėjo priteisė valstybei 7,90 Eur  išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
2. Dėl pareiškėjo išdirbto  laikotarpio nuo 1989 m. sausio 25 d. iki 1991 m. sausio 3 d. dirbo viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“. Suinteresuoto asmens atstovei teisme pripažinus faktą, jog  liudytojui R. S. patvirtinus apie pareiškėjo atleidimą iš kooperatyvo „Guoba“ 1991 m. sausio 3 d., nurodant jog įrašas padarytas 1991 m. sausio 3 d. protokolo pagrindu, teismas laikė pripažintu faktą, jog pareiškėjas nuo 1989 m. sausio 25 d. iki 1991 m. sausio 3 d. dirbo viešojo maitinimo kooperatyve „Guoba“ nustatytu, nes šis pripažinimas atitiko bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str.).
3. Dėl pareiškėjo išdirbto  laikotarpio nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. Marijampolės miesto UAB „Reda“. Teismas nustatė, kad pagal Formą 3-SD už pareiškėją nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, todėl laikotarpis nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįtrauktas; pagal pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Formą 2a-SD pareiškėjas iš darbo atleistas 1994 m. vasario 10 d., todėl į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įtrauktas laikotarpis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. vasario 10 d.
4. Teismas nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 23 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi, dokumentais, kurie detalizuojami nuostatų 23.1-23.11 papunkčiuose. Nuostatų 23.1- 23.11 papunkčiuose  nurodytų dokumentų sąraše, kuriais remiantis įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, nėra nurodyti tokie dokumentai kaip: pranešimas apie apdraustųjų socialinių draudimų įmokas (Forma 3-SD); pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Forma 2a-SD. Iš pateiktos pareiškėjo 1976 m. sausio 28 d. darbo knygelės KT-I Nr. 0057384 teismas nustatė, kad 26-u eilės numeriu pažymėta, jog pareiškėjas 1991 m. vasario 3 d. priimtas dirbti UAB „Reda“ kepėjo pareigoms, įsakymo Nr. 03, data 91.02.03, pasirašyta direktoriaus; iš 1993 m. gruodžio 1 d. socialinio draudimo pažymėjimo Nr. SD 0987043 matyti, jog iš UAB „Reda“ atleistas 1994 m. spalio 4 d., įsakymo Nr. 28, data - 94.10.04, pasirašyta direktoriaus; liudytojas V. R., dirbęs kartu su pareiškėju ir liudytojas R. S., kuris vadovavo UAB „Reda“ patvirtino, jog pareiškėjas dirbo UAB „Reda“ darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime nurodytu laikotarpiu; liudytojas R. S. nurodė, jog dokumentus tvarkė pats, pripažino, kad tam tinkamų žinių neturėjo, kartais į pagalbą pasikviesdamas pažįstamus buhalterius, tačiau negalėjo prisiminti, kodėl susidarė skirtinga situacija, kuomet Sodrai pateiktoje formoje skiriasi pareiškėjo nurodytas atleidimo laikotarpis nuo įrašo socialinio draudimo pažymėjime, taip pat teismui tvirtino, jog pareiškėjas UAB „Reda“ dirbdamas gaudavo darbo užmokestį, nebuvo, kad metus laiko nedirbo, tačiau neatsimena, kodėl Sodrai pateikė pažymas, jog pareiškėjui realiai dirbant, už jį nebuvo mokamos įmokos, patvirtino teismui, kad tiek darbo knygelėje, tiek socialinio draudimo pažymėjime ties įrašais, susijusiais su pareiškėjo įdarbinimu ir atleidimu iš UAB „Reda“ yra jo parašai. 
5. Nors Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 23 d. pažymoje Dėl archyvinių dokumentų nurodyta, jog savivaldybei neperduoti saugoti viešojo maitinimo kooperatyvo „Guoba“ ir UAB „Reda“ archyviniai dokumentai, tačiau teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nuosekliais paaiškinimais, liudytojų V. R. ir R. S. paaiškinimais dėl pareiškėjo išdirbto laikotarpio nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. UAB „Reda“, kurie taip pat ir nurodyti rašytiniuose dokumentuose, tokiuose kaip darbo knygelė ir socialinio draudimo pažymėjimas, pažymint, kad  suinteresuoto asmens nurodyti faktai dėl Sodrai pateiktų formų Forma 3-SD ir Forma 2a-SD nepaneigia, jog pareiškėjas nepertraukiamai dirbo UAB „Reda“ nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d.

3. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VSDFV Marijampolės skyrius prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo UAB „Reda“, atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismo sprendimo dalis, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas  laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo UAB „Reda“ yra neteisėta  ir nepagrįsta. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančias faktines aplinkybes, nukrypo  nuo teismų suformuotos praktikos;
2. Teismo sprendimu į pareiškėjo stažą įtraukti laikotarpiai, kurie į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą jau  įtraukti, t. y. laikotarpiai nuo 1991-02-03 iki 1992-12-31 bei nuo 1994-01-01 iki 1994-02-10. Teismas nepagrįstai į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įtraukė laikotarpį nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį ir nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
3. Teismas  neįvertino Nuostatų 30 punkto, numatančio, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., taip pat savarankiškai dirbusių asmenų (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kurie pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų - nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Apdraustųjų registras) esančiais duomenimis. Apdraustųjų registre yra duomenys, kad pareiškėjas iš UAB „Reda“ atleistas 1994-02-10. Atsižvelgiant į Nuostatų 30 punktą,  teismas be jokio pagrindo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas UAB „Reda“ dirbo iki 1994-10-04. Teismas turėjo remtis Apdraustųjų registre esančiais duomenimis;
4. Pagal Nuostatų 24 punktą, tenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04 dirbo UAB „Reda“, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Toks faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu asmuo gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-769-104/2014). Pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis UAB „Reda“ dirbo iki 1993-12-31 ir tik tuo atveju, jeigu būtų pateikęs duomenų, kad gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tokie dokumentai kaip: pranešimas apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (Forma 3-SD), pranešimas apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (Forma 2a-SD) patvirtina fakto buvimą, jog pareiškėjas UAB „Reda“ dirbo iki 1994-02-10. Šie dokumentai patvirtina, kad už pareiškėją nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nuo 1991-06-01 iki 1995-01-01 prilyginami privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai (Pensiją įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Turi būti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31 buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Minėtame pranešime apie apdraustąją socialiniu draudimu įmokas informacijos apie pareiškėjo draudimą valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, nėra, o būtent, pranešime apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas už 1993 metus yra nurodyta, kad 1993 metais pareiškėjo apmokestinamo darbo užmokesčio suma lygi nuliui ir įmokų suma taip pat lygi nuliui. Pranešimai apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas bei apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo yra dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo atleidimą iš UAB „Reda“ 1994-02-10 bei faktą, kad už pareiškėją nebuvo mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31.
6. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Liudytojas V. R. nurodė, kad UAB „Reda“ dirbo kartu su G. B., kad iš UAB „Reda“ buvo atleistas kartu su pareiškėju, tačiau tikslios atleidimo datos neprisiminė. Pagal Apdraustųjų registre esančius duomenis, V. R. iš UAB „Reda“ atleistas 1994-02-10, tą pačią dieną, kaip ir pareiškėjas. Tai patvirtinantys dokumentai teismui buvo pateikti, tačiau teismas jų nevertino;
7. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. S. parodymais. Teismas neįvertino liudytojo R. S. parodymų, kuomet jis nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyriui teiktame pranešime apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimų iš darbo (Forma 2a-SD) yra nurodyta teisinga atleidimo iš darbo data, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi atleidimo data minėtoje formoje ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjime. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie liudytojo parodymai patvirtina faktą, jog pareiškėjas dirbo UAB „Reda“ laikotarpiu nuo 1991-02- 03 iki 1994-10-04;
8. Nors Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 2 d. pažymoje „Dėl archyvinių dokumentų“ nurodyta, jog savivaldybei neperduoti saugoti UAB „Reda“ archyviniai dokumentai, tačiau  teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų V. R. ir R. S. paaiškinimais dėl išdirbto laikotarpio nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad darbo knygelė patvirtina faktą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04 dirbo UAB „Reda“, kadangi darbo knygelėje įrašo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo UAB „Reda“ nėra;
9. Dėl valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, kaip stažą įrodančio dokumento pasakytina, kad darbo knygelės į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus buvo keičiamos laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, vadovaujantis Darbo knygelių keitimo į Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992-10-06 Įsakymu Nr. 96 (toliau - Tvarka). Tvarkos 6.2 punktas reglamentavo, kad teritorinio skyriaus darbuotojas keičiant darbo knygeles į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo skirsnyje „Duomenys apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ įrašo (uždeda spaudą): „išduotas vietoj darbo knygelės serija ... Nr...“. Po šių įrašų perrašo paskutinį įrašą iš darbo knygelės apie darbą. Keičiant darbo knygeles į VSD pažymėjimus buvo perrašomi paskutiniai įrašai iš darbo knygelės. Kadangi valstybinio socialinio draudimo pažymėjime įrašas apie darbą UAB „Reda“ padarytas perrašant paskutinį pareiškėjo darbo knygelės įrašą, o Nuostatų 23 punktas nenumato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai būtų įrodomi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, tai valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas nelaikytinas stažą įrodančiu dokumentu;
10. Byloje nėra  jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31 gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o laikotarpiai nuo 1991-02-03 iki 1992-12-31 ir nuo 1994-01-01 iki 1994-02-10 (šią dieną pareiškėjas atleistas) yra įtraukti į pareiškėjo  valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti  pareiškimą dalyje dėl darbo laiko UAB „Reda“ laikotarpiu  nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04. Nesant pakankamai rašytinių duomenų tam tikram faktui patvirtinti, jų negalima paneigti liudytojų parodymais. Byloje buvo pakankamai rašytinių duomenų apie pareiškėjo dirbtą laiką UAB „Reda“ bei už pareiškėją mokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurių liudytojų parodymai negalėjo paneigti ir iš esmės nepaneigė.
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pritarė skundžiamo teismo sprendimo argumentams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
2. Apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas turintis juridinės reikšmės faktas, kad G. B. laikotarpyje nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo Marijampolės miesto uždarojoje akcinėje bendrovėje „Reda“. Apeliantė nurodo, kad į pareiškėjo stažą nepagrįstai įtraukti laikotarpiai, kurie į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą jau  įtraukti, t. y. laikotarpiai nuo 1991-02-03 iki 1992-12-31 bei nuo 1994-01-01 iki 1994-02-10. Teismas nepagrįstai į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įtraukė laikotarpį nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį ir nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
3. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; kt.).
4. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
5. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 55 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės  ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas, o į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiamas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų „Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų” (toliau – Nuostatų) 24 p., jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Tačiau toks faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu asmuo gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
7. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Reda“ likviduota 2008-01-22, dokumentai Marijampolės savivaldybės administracijos archyvui neperduoti. Fondo valdybos Marijampolės skyriuje saugomo UAB „Reda“ pateikto „Pranešimo apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas (be atleistųjų) už 1993 metus duomenimis, 1993 metais draudžiamosios pajamos (darbo užmokestis) G. B. nebuvo priskaičiuotos ir privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 1993 metais už G. B. nebuvo mokamos.
8. Dėl to, pagal Nuostatų 24 punktą, tenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas  laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31 dirbo UAB „Reda“, teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas už šį laikotarpį gavo draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
9. Draudžiamosios pajamos nuo 1991 m. sausio 1 d. ir Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų - nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau - Apdraustųjų registras) esančiais duomenimis. Apdraustųjų registre yra duomenys, kad pareiškėjas iš UAB „Reda“ atleistas 1994-02-10. Atsižvelgiant į Nuostatų 30 punktą, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be jokio pagrindo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas UAB „Reda“ dirbo iki 1994-10-04, nes nesirėmė Apdraustųjų registre esančiais duomenimis.
10. Skundžiamame teismo sprendime teismas padarė išvadą, kad darbo knygelė patvirtina faktą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04 dirbo UAB „Reda“, kadangi darbo knygelėje įrašo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo UAB „Reda“ nėra. Apeliacinės  instancijos teismas šią išvadą vertina kaip  nepagrįstą dėl sekančių argumentų.
11. Darbo knygelės į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus buvo keičiamos laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 1993-12-31, vadovaujantis Darbo knygelių keitimo į Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992-10-06 Įsakymu Nr. 96, pagal kurią pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime įrašas apie darbą UAB „Reda“ padarytas perrašant paskutinį pareiškėjo darbo knygelės įrašą, o Nuostatų 23 punktas nenumato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai būtų įrodomi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, tai valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas nelaikytinas stažą įrodančiu dokumentu.
12. Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo liudytojų parodymų įvertinimo. Nors liudytojas V. R. nurodė, kad UAB „Reda“ dirbo kartu su G. B. ir kad iš UAB „Reda“ buvo atleistas kartu su pareiškėju, tačiau pagal Apdraustųjų registre esančius duomenis, V. R. iš UAB „Reda“ atleistas 1994-02-10, tą pačią dieną, kaip ir pareiškėjas, todėl šio liudytojo parodymais remtis nebuvo pagrindo. Kadangi G. B. atleidimo datą iš UAB „Reda“ patvirtina Apdraustųjų registre esantys duomenys, todėl remtis liudytojo R. S. parodymais taip pat nebuvo pagrindo.
13. Priimdamas sprendimą, teismas privalo remtis pateiktais ir teismo posėdyje aptartais įrodymais. Tai, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta apeliacinės  instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus. Kadangi pareiškėjo darbo laikotarpiai nuo 1991-02-03 iki 1992-12-31 ir nuo 1994-01-01 iki 1994-02-10 yra įtraukti į pareiškėjo valstybinio  socialinio draudimo stažą, todėl šie faktai teismine tvarka nenustatinėjami. Visumos aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas dirbo UAB „Reda“ laikotarpiu  nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04. Teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas turintis juridinės reikšmės faktas, kad pareiškėjas G. B. laikotarpiu nuo 1991-02-03 iki 1994-10-04 dirbo UAB „Reda“ naikinamas ir šioje dalyje pareiškimas netenkinamas. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad G. B. a. k.  (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 1991 m. vasario 3 d. iki 1994 m. spalio 4 d. dirbo Marijampolės miesto uždarojoje akcinėje bendrovėje „Reda“ panaikinti ir šį reikalavimą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,29 Eur Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.  Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                        Izolda Nėnienė