Civilinė byla Nr. 2A-249/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1, 35.3.1, 36.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ir ieškovo A. Z., atsakovės J. P. ir atsakovo V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-52-524/2010 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P., J. P. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. P., V. P. ir UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 1 439 876,71 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas A. Z. ir atsakovas V. P. 2001-05-11 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 1 550 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas sutarties 2.2 punkte buvo numatytas 2006-05-11. 2002 m. liepos 31 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės ieškovas A. Z. perleidimo V. E. reikalavimo teisę į 200 000 Lt skolos dalį pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį. Skolininkas V. P. praleido prievolės pagal 2001-05-11 sutartį įvykdymo terminą. Atsakovui buvo raštu pranešta apie neįvykdytą prievolę ir nustatytas terminas, per kurį jis galėjo imtis veiksmų prievolei įvykdyti, tačiau per šį terminą atsakovas 2001-05-11 prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, t. y. negrąžino skolos. Už skolininką V. P. laidavo atsakovas UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, todėl yra solidariai atsakingas už skolininko neįvykdytas prievoles. Už skolininko V. P. prievoles solidariai atsakinga ir jo sutuoktinė J. P., nes pagal 2001-05-11 sutartį suteikta paskola buvo panaudota šeimos interesams. Užtikrinti atsakovo V. P. prievolei buvo įkeistas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis daiktas – 3360 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų, tačiau iš šio turto skolos išieškoti nepavyko, nes turtas tapo bevertis dėl atsakovo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, turi būti išieškoma iš kito turimo bendro sutuoktinių ir asmeninio turto, t. y. turto, kurį atsakovai V. P. ir J. P. įgijo po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, kuris gali būti ir įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos. Kadangi atsakovai skolą, t. y. 1 350 000 Lt, sumokėti vėluoja 370 d., vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, iš atsakovų priteistinos 6 proc. metinės palūkanos, kurios sudaro 82 109,58 Lt, todėl skola ieškinio padavimo dieną sudaro 1 432 109,58 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė A. Z. iš V. P. ir J. P. solidariai 1 439 876, 71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisė A. Z. iš V. P. ir J. P. po 5 799,59 Lt žyminio mokesčio. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas ir V. P. 2001-05-11 sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 1 550 000 Lt iki 2006-05-11. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-24 nutartimi buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo atmestas atsakovų ieškinys dėl paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip tariamo sandorio. Atsakovas pasirašė priedą prie šios sutarties ir pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir V. E., nurodydamas, kad pasiskolintus pinigus skiria atsiskaitymui pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo teigimu, tai, kad šios paskolos įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistos UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 3360 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė J. P. ir V. P., ginčo byloje nėra. Dėl išperkamosios nuomos sutarčių, sudarytų su UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ ir UAB ,,SEB lizingas“ pripažinimo negaliojančiomis, yra iškelta civilinė byla Nr. 2-61-370/ 2010. Rašytinės formos laidavimo sutartis tarp ieškovo ir UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ nėra sudaryta. Teismas nurodė, kad antstolio pažyma (t. 1, b. l. 69) įrodo, jog įkeistų UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų priverstinis pardavimas neįvyko ir priverstinio vykdymo procesas pagal 2008-10-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (t. 2, b.l.84) vyko teisėtai. Antstolės patvarkymu priverstinis išieškojimas nutrauktas (t. 2, b. l. 61). Turto vertės nustatymo pažyma įrodo, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ vienos įmonės 1000 Lt nominalo PVA rinkos vertė yra 484,21 Lt (t. 2, b.l. 43-45), o specialisto išvada ( t.2, b.l. 87-96) įrodo, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ turtas 2007-12-31 yra bevertis, o akcijos vertė šią dieną yra 235 Lt. Teismo teigimu, pažymos įrodo, kad V. P. vardu 2010-10-05 buvo registruotos 2 transporto priemonės bei žemės sklypas su statiniais (t. 2, b. l. 138, 142), o J. P. vardu įregistruotas žemės sklypas (t. 2, b. l. 140-141). Remdamasis šiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasinaudojo viena iš CPK 558 str. nustatyta teise priverstinai išieškant skolą iš įkeisto turto, t. y. prašė įkeistą turtą parduoti iš varžytynių. Jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu, tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d., 4.212 str. 1, 6 d.). Esant neįvykdytai pagrindinei prievolei įkeistas daiktas nepereina kreditoriui nuosavybėn, o kreditorius įgyja teisę parduoti įkeistą skolininko daiktą (CK 4.219 str.). Teismas nurodė, kad šioje byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nustatyta, jog ieškovas įrodė, kad išieškojimas į įkeistą turtą neįvyko, nes antstolės pažyma (t. 1, b. l. 69) įrodo, kad įkeisto turto realizuoti nepavyko, todėl ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis su prašymu išieškoti skolą iš kito skolininko turto. Pradėtas priverstinio akcijų pardavimo procesas nutrauktas, nes įkeistų akcijų priverstine tvarka realizuoti nepavyko (t. 2, b. l.61). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-30 nutartis įrodo, kad šis procesas vyko teisėtai. Iš ieškovo pozicijos nustatyta, kad jis atsisako perimti įkeistą turtą, nes šios akcijos tapo bevertėmis, o iš atsakovo V. P. pozicijos nustatyta, kad jis neketina vykdyti paskolos sutarties. Teismo teigimu, 2008-06-19 specialisto išvada (t. 2, b. l. 96) įrodo, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 2007-12-31 akcijos balansinė vertė buvo 235 Lt, t. y. žymiai mažesnė vertė nei buvo nurodyta įkeitimo lakšte, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 4.219 straipsnio 6 dalį ir išieškoti iš kito skolininko turto. Hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto neginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas, kuris neįvyko nuo 2006-05-11 iki šiol, todėl teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.
Dėl J. P. solidariosios atsakomybės teismas nurodė, kad atsakovė prašo netenkinti šios ieškinio dalies, nes J.P. apie 2005-05-11 paskolos sutartį nebuvo žinoma, paskolintos lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesais, ji su V. P. yra nutraukusi santuoką, neveda bendro ūkio. Teismas atmetė šiuos atsakovės argumentus. Teismo teigimu, įkeitimo lakštas (t. 1, b. l.40) įrodo, kad J. P. ir V. P. yra įkeistų akcijų bendraturčiai, pasirašant šį įkeitimo lakštą atsakovei atstovavo atstovas pagal jos išduotą įgaliojimą, todėl jos sutikimas užtikrinti ginčo paskolos įvykdymą, paneigia paminėtą atsakovės poziciją, jog jai nebuvo žinoma apie šią paskolą. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-24 nutartis įrodo, kad atsakovės iškeltas ginčas dėl paskolos sutarties ir įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais išnagrinėtas ir jos ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis įrodo, kad atsakovų santuoka nėra nutraukta, nutartyje analizuojama atsakovų sudaryta 2005-10-04 sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu, o ginčo paskolos sudarymo data buvo 2005-05-11, todėl paneigta atsakovės pozicija, jog ji paskolos sudarymo metu nors ir formaliai buvo santuokoje, tačiau faktiškai negyveno su atsakovu. Teismo teigimu, CK 3.109, 6.6 straipsnių nuostatos įtvirtina solidariosios sutuoktinių prievolės ieškovei prezumpciją ir byloje nėra įrodymų, nuginčijančių šią prezumpciją, nes kiekviena prezumpcija pagal CPK 178 straipsnio nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi būti nuginčyta. Atsakovė prašė taikyti CK 3.109 straipsnio 3 dalies normą, nes joje nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė paimti paskolą sutiko įgaliodama asmenį pasirašyti už ją hipotekos lakšte. CK 2.132-2.133 straipsniai, reglamentuojantys atstovavimą, nustato, jog atstovas, veikdamas atstovaujamojo vardu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ji nedavė sutikimo ginčo paskolai. Atsakovė yra jos šeimos verslo UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcininkė, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą akcininkams yra suteiktos turtinės ir neturtinės teisės ir jos negali būti formalios, kaip nurodo atsakovė. Atsakovės nurodomas formalumas dalyvaujant šeimos turtiniuose bei verslo reikaluose pagal CK 1.6 straipsnio nuostatas negali sukurti jos nurodomų teisinių pasekmių. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Teismas nurodė, kad šioje byloje teisiškai reikšminga tai, jog paminėti įrodymai, egzistavę paskolos suteikimo metu, įrodo, jog atsakovė raštiškai sutiko užtikrinti ginčo paskolos įvykdymą savo turtu, todėl nepaneigus atsakovės solidariosios atsakomybės su atsakovu, ši ieškinio dalis tenkintina.
Dėl UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ solidariosios atsakomybės teismas nurodė, kad ieškovas šią ieškinio dalį grindė tuo, jog 2003-02-21 atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu buvo nuspręsta sudaryti laidavimo sutartį su ieškovu ir jas pasirašyti, tačiau ieškovas nepateikė rašytinės laidavimo sutarties, sudarytos su šiuo atsakovu, todėl ir šiam atsakovui sutartinė atsakomybė pagal nesudarytą įstatyme nustatytos formos sutartį neatsiranda. CK 6.79 straipsnis nustato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Teismo teigimu, minėtas akcininkų susirinkimo protokolas vertintinas kaip ikisutartinis ketinimas sudaryti laidavimo sutartį (CK 6.162 str.), byloje nėra įrodymų, jog dėl jo nevykdymo buvo iškeltas ginčas, todėl šios ieškinio dalies tenkinti nėra pagrindo. Kadangi šis atsakovas dėl ginčo dalyko nėra susijęs su ieškovu prievoliniais ar kitokiais teisiniais santykiais, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog įmonė įvykdė jam neteisėtus veiksmus, t. y. neįrodė deliktinės atsakomybės pagrindo, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. papildomu sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovų V. P. ir J. P. po 2525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, ieškinys UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ atžvilgiu buvo atmestas, nes skola solidariai priteista tik iš V. P. ir J. P. Teismo teigimu, byloje pateikti ieškovo duomenys patvirtina ieškovo turėtas 6 050 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad buvo atmestas neturtinis reikalavimas dėl solidarios skolos priteisimo iš UAB Vakarų Baltijos Korporacija“, sprendė, kad prašomų priteisti išlaidų sumažinimas iki 5050 Lt atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 str. 2 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ nepripažinimo solidariai atsakingu asmeniu už 1 439 876,71 Lt sumą ir ne viso žyminio mokesčio priteisimo solidariai iš atsakovų bei priimti naują sprendimą – solidariai su kitais atsakovais priteisti iš atsakovų V. P., J. P. ir UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 1 439 876,71 Lt dydžio sumą, iš atsakovų V. P., J. P. ir UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ solidariai priteisti visą ieškovo A. Z. sumokėtą žyminį mokestį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ solidariai atsakingu su kitais atsakovais. Juridiniai asmenys įgyja civilines teise, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Atsakovas UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ veikdamas per savo generalinį direktorių ir pagrindinį bendrovės akcininką V. P., neteisėtais veiksmais padarė turtinės žalos ieškovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-06-07 priėmė nutartį Nr. 16-1N/2006, kuria nutarė areštuoti įkeistą turtą – 3360 vnt. įmonės paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. P. ir J. P., ir perduoti šį turtą A. Z. Pradėjus priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, paaiškėjo, kad V. P., elgdamasis neteisėtai ir nesąžiningai, nesilaikydamas teismo įpareigojimų, ženkliai sumažino įkeistų akcijų vertę, parduodant dalį UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ turto UAB ,,SEB VB lizingas“ ir prisiimant papildomų finansinių įsipareigojimų. Atsakovo UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ turto vertės sumažinimas prieštarauja CK numatytoms imperatyvioms teisės normoms, dėl neteisėtų įmonės veiksmų yra nevykdomi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl įmonės akcijų areštavimo bei antstolės įpareigojimas dėl draudimo perleisti įmonės turtą tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu įmonės turto sumažinimo. Dėl nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė bendrovės neteisėtų veiksmų.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Teismas netinkamai taikė CK 2.50 straipsnio nuostatas. Atsakovas V. P. kaip įmonės didžiausias ir realiai vienintelis akcininkas ir vadovas, iš esmės buvo vienintelis bendrovės valios reiškėjas ir įgyvendintojas, visiškai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis įmonę. Taikant analogiją pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, atsakovo V. P. valdomos UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ atsakomybė prieš V. P. kreditorių kyla, jei V. P. negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi atsiranda dėl bendrovės nesąžiningų veiksmų, A. Z. padarytos žalos ir ta žala kilo tiesiogiai dėl bendrovės vykdomų sandorių. Iš esmės vienintelis V. P. turtas į kurį galėjo nukreipti išieškojimą ieškovas buvo UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijos, kurių vertės padidėjimas ar sumažėjimas tiesiogiai priklausė nuo V. P. kaip šios bendrovės vadovo ir akcininko veiksmų. Atsakovas V. P. kaip pagrindinis akcininkas priėmęs sprendimą parduoti įmonės turtą, kuris sudarė didžiąją dalį įstatinio kapitalo, kaip generalinis direktorius sudarė įmonei nenaudingą šio turto pirkimo-pardavimo sandorį ir taip sumažino įmonės akcijų vertę, bei sudarė tokią situaciją, kai kreditorius nebegali patenkinti savo reikalavimo iš įkeisto turto. Byloje nustačius tokius nesąžiningus bendrovės, kuriai vadovauja skolininkas veiksmus, konstatuotina bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas – generalinis deliktas (CK 1.5 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ kaip ir kiti atsakovai, t. y. V. P. ir J. P., savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo, todėl turi solidariai atsakyti su kitais atsakovais (CK 6.279 str.).
3. Teisme buvo reiškiamas turtinis reikalavimas, kurį teismas patenkino visiškai, todėl iš atsakovų turėjo būti priteistas visas – 18 399 Lt dydžio žyminis mokestis. Tai, kad pinigų suma buvo priteista ne iš trijų, o iš dviejų atsakovų , nekeičia turtinio reikalavimo ir jo nesumažina.
Atsakovė J. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria V. P. ir J. P. pripažinti solidariais skolininkais ir iš jų priteista A. Z. naudai 1 439 876,71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovo A. Z. atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai kvalifikavo byloje susiklosčiusius teisinius santykius ir nustatė, kad ginčas vyksta iš esmės dėl galimybės išieškoti iš kito skolininko ir jo sutuoktinės turto, tačiau klaidingai vertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai konstatavo buvus pagrindą šiam teisiniam institutui taikyti. Teismo sprendime padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos neatitinkanti išvada, kad ieškovas turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininko kitą turtą pagal CK 4.219 straipsnio 6 dalį. Hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Šiuo atveju įkeistas skolininko turtas – akcijos – nebuvo realizuotos. Sutarties dėl turto realizavimo, sudarytos tarp antstolės ir ieškovo, nutraukimas savaime nereiškia, kad išieškojimas iš įkeisto turto – akcijų – baigėsi. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas neturėjo teisės pasinaudoti CK 4.193 straipsnio 1 dalimi ir 4.219 straipsnio 6 dalimi ir nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą.
2. Teismas ne tik neteisingai sprendė, jog buvo pagrindas ieškovui, nerealizavus įstatymo nustatyta tvarka įkeisto daikto, nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą, tačiau apskritai, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, privalėjo nepriimti tokio ieškinio, o jei toks ieškinys buvo priimtas, teismas privalėjo šią civilinę bylą nutraukti, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi hipotekos teisėjo nutartis savaime yra vykdomasis dokumentas, kuris realizavus įkeistą skolininko turtą, toliau vykdomas iki kreditorinis reikalavimas patenkinamas.
3. Teismas klaidingai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovų V. P. ir J. P. tarpusavio santykiais. Teismas, nuspręsdamas, kad tariamai yra pagrindas taikyti solidariosios sutuoktinių prievolės prezumpciją, neatsižvelgė į J. P. paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovai faktiškai išsiskyrę, nuo 2005 m. kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda. Nors taikos sutartis santuokos nutraukimo byloje buvo sudaryta 2005-10-04, tačiau ir ieškinys pareikštas, ir bendras atsakovų gyvenimas nutrūko anksčiau. Teismas neteisingai nurodė ginčo paskolos sudarymo datą – 2005-05-11. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2001-05-11, tačiau apie tokią sutartį atsakovė J. P. nežinojo. Tai, kad atsakovės įgaliotas asmuo 2005-05-12 pasirašė akcijų įkeitimo lakštą nereiškia, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė apie ją žinojo ar su ja sutiko. Akcijų įkeitimas minėtu įkeitimo lakštu buvo V. P. sąlyga, su kuria atsakovė privalėjo sutikti norėdama kuo greičiau išspręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimus.
4. Ieškovas, siekdamas prievolę pripažinti bendra sutuoktinių prievole, turėjo pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. CK 3.92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y., kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Pagal 2001-05-11 paskolos sutartį atsirandanti prievolė negalėjo būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, kadangi šis sandoris nebuvo skirtas šeimos namų ūkiui išlaikyti, paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, paskola nebuvo būtina.
Ieškovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – solidariai iš atsakovų UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“, V. P., J. P. priteisti visas ieškovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 6 050 Lt, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ nebuvo pripažinta solidariai atsakingu asmeniu su kitais atsakovais, todėl ieškovo prašomos priteisti 6 050 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turi būti solidariai priteistos ir iš šio atsakovo.
2. Ieškovo reiškiamas turtinis reikalavimas teismo buvo patenkintas visiškai. Aplinkybė, kad pinigų suma buvo priteista iš dviejų atsakovų, o ne iš trijų, nekeičia turtinio reikalavimo, todėl solidariai iš atsakovų turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovai V. P. ir J. P. apeliaciniais skundais prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomą sprendimą, kurio patenkintas ieškovo pareiškimas iš dalies, priteista ieškovui iš atsakovų V. P. ir J. P. po 2 525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundus grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nenustatė kokios apimtie ieškovo naudai yra priimtas teismo sprendimas, dėl ko netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Atmetus ieškovo ieškinį vienam iš atsakovų UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sumažėjo 33,33 procentais, todėl atitinkamai, remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti patenkinti ieškovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Teismas, priteisdamas iš atsakovų V. P. ir J. P. po 2 525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tinkamai neįvertino prašomų priteisti advokato išlaidų dydžio pagrįstumo bei tuo pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį. Teismas priteisė nepagrįstai dideles, Rekomendacijų neatitinkančias atstovavimo išlaidas.
Ieškovas A. Z. atsiliepimu į atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo prašo skundą atmesti.
Ieškovas A. Z. atsiliepimais į atsakovų V. P. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo prašo skundus atmesti.
Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą dalyje, kuria V. P. ir J. P. pripažinti solidariais skolininkais ir iš jų priteista A. Z. naudai 1 439 876,71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.
Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo dalį, kuria ieškovo pareiškimas tenkintas iš dalies panaikinti.
Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kurioje V. P. ir J. P. pripažinti solidarias skolininkais ir iš jų priteista ieškovui 1 439 876,71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų, panaikinti.
Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui iš atsakovų V. P. ir J. P. po 2 525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, panaikinti.
Atsakovas UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ atsiliepimu į ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus prašo: ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo atmesti ir skundu skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo patenkinti; ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomo sprendimo atmesti, o atsakovų skundus patenkinti.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla iš esmės dėl išieškojimo iš kito skolininko ir jo sutuoktinės turto, kadangi ieškovo teigimu, jam įkeistas skolininko turtas tapo bevertis ir jo realizavimas neįvyko.
Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka
Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. ., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Z. ir atsakovas V. P. 2001 m. gegužės 11 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 1 550 000 Lt dydžio paskolą, paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2006 m. gegužės 11 d. (t. 1, b. l. 23). 2002 m. liepos 31 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo ieškovas A. Z. perleido V. E. reikalavimo teisę į 200 000 Lt skolos dalį pagal 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį pasirašytą su atsakovu V. P. (t. 1, b. l. 26). Ieškovo A. Z. prievolių pagal minėtą paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui, t. y. 1 350 000 Lt skolos grąžinimui, 2005 m. gegužės 12 d. buvo įkeistas atsakovams V. P. ir J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 3 360 vnt., paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės akcijų (t. 1, b. l. 40). Ieškovo prašymu hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi areštavo įkeistą turtą – UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 3 360 vnt., paprastąsias vardines 1 000 Lt nominalios vertės akcijas ir perdavė šį turtą kreditoriui A. Z. (t. 1, b. l. 34-35). Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 16/2006 dėl 1 350 000 Lt skolos išieškojimo ir vykdomos varžytynės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje konstatuota, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas nebuvo panaikinti, todėl UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų priverstinis pardavimas vyko teisėtai, tačiau akcijos nebuvo realizuotos ir liko įkaito davėjo V. P. nuosavybė ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-512/2008). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. birželio 19 d. specialisto išvada (t. 2, b. l. 87-96) patvirtina, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ 2007 m. gruodžio 31 d. akcijos balansinė vertė buvo 235 Lt, t. y. žymiai mažesnė vertė nei buvo nurodyta įkeitimo lakšte. Ieškovas atsisakė perimti įkeistą turtą, nes UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijos tapo bevertėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 str. 2 d., 586 str. 1 d., 587 str.). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010).
Iš atsakovo byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas A. Z. būtent tokius veiksmus ir atliko, t. y. 2010 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į antstolę su prašymu, vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, tęsti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties priverstinio vykdymo veiksmus išieškant neįvykdytą skolinį įsipareigojimą solidariai iš V. P. ir J. P. kito turto. Tenkindama tokį ieškovo prašymą antstolė 2011 m. lapkričio 7 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, o 2011 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymus areštuoti V. P. ir J. P. lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nurodyta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus A. Z. ir skolininko V. P.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos pagal paskolos sutartį). Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai, šios civilinės bylos dalis dėl ieškovo A. Z. reikalavimo atsakovui V. P. nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys atsakovo V. P. atžvilgiu, panaikintina.
Dėl atsakovės J. P. solidariosios atsakomybės
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad už skolininko V. P. prievoles pagal paskolos sutartį solidariai atsakinga ir jo sutuoktinė J. P.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis, sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė J. P. ginčijo ieškovo ir atsakovo V. P. sudarytą paskolos sutartį ir įkeitimo lakštą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis patvirtina, kad atsakovės ieškinys dėl paskolos sutarties ir įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas (t. 2, b. l. 97-99). Priešingai nei nurodo apeliantė, iš bylos duomenų nustatyta, kad jai buvo žinoma apie 2001 m. gegužės 11 d. ieškovo ir jos sutuoktinio sudarytą paskolos sutartį, nes šiai sutarčiai ji pritarė įgaliodama asmenį pasirašyti už ją hipotekos lakšte (t. 1, b. l. 40). Tai, kad atsakovei buvo žinoma apie paskolos sutartį, patvirtina ir apeliantės argumentas, jog UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ akcijų įkeitimas įkeitimo lakštu buvo V. P. sąlyga, su kuria atsakovė privalėjo sutikti norėdama kuo greičiau išspręsti santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimus.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2001 m. gegužės 11 d. sudarant paskolos sutartį, atsakovų J. P. ir V. P. santuoka nebuvo nutraukta. Tai matyti iš byloje esančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria buvo panaikintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patvirtina atsakovų sudaryta 2005 m. spalio 4 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. P. su sutuoktiniu V. P. yra įkeistų akcijų bendraturčiai (t. 1, b. l. 40). Atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad iš ieškovo pasiskolinti pinigai buvo panaudoti nekilnojamajam turtui pirkti, kuris buvo panaudotas kaip turtinis įnašas formuojant UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ įstatinį kapitalą.
Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad paskolos sutartis buvo sudaryta esant nenutrauktai atsakovų santuokai, pinigų panaudojimas verslui reiškia, jog pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, nes iš verslo gaunamos pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju iš bendro sutuoktinių turto vykdytina prievolė atsirado CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tais atvejais, kai sutuoktinių kaip skolininkų pareiga yra solidarioji, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai (skolininkai), tiek bet kuris iš jų atskirai (CK 6.6 str. 4 d.).
Dėl atsakovo UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ solidariosios atsakomybės
Remiantis CK 6.76 straipsniu, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriams, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra laidavimo sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.79 straipsnis, kur nustatyta, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią.
Šioje byloje nustatyta, kad UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2003 m. vasario 21 d. protokolu nusprendė sudaryti laidavimo sutartį su ieškovu laiduojant už V. P. 2001 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį su ieškovu A. Z. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateikta rašytinė laidavimo sutartis, sudaryta su atsakovu UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiam atsakovui sutartinė atsakomybė pagal nesudarytą įstatyme nustatytos formos sutartį neatsiranda.
CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, taip pat nustatyta išimtis, kai juridinis asmuo ar jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad taikant analogiją pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, atsakovo V. P. valdomos UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ atsakomybė prieš V. P. kreditorių kyla, jei V. P. negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi atsiranda dėl bendrovės nesąžiningų veiksmų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. CK 1.8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti išimtį, kai yra taikoma juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles, yra laikytina specialiąja teisės norma, bendrosios taisyklės išimtį numatančia norma, kurios taikymas pagal analogiją nėra galimas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas UAB ,,Vakarų Baltijos korporacija“ dėl ginčo dalyko nėra susijęs su ieškovu prievoliniais ar kitais teisiniais santykiais, o ieškovas neįrodė, jog bendrovė įvykdė jam neteisėtus veiksmus, t. y. neįrodė deliktinės atsakomybės pagrindo, pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus šio atsakovo atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetant ieškovo apeliacinį skundą ir iš dalies tenkinant atsakovės apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 18 398,76 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 10, 11, 132). Kadangi bylos dalis atsakovo V. P. atžvilgiu nutrauktina, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Paduodami apeliacinius skundus ieškovas ir atsakovė J. P. sumokėjo po 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies, t. y. 5 132,92 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleisti (t. 3, b. l. 9, 19, 37, 39). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleisti, tarp jų sumokėtas žyminis mokestis nepaskirstytinas.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. papildomu sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisė ieškovui A. Z. iš atsakovų V. P. ir J. P. po 2525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas buvo pateikęs pirmosios instancijos teisme įrodymus, kad turėjo 6 050 Lt dydžio išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 173, 173a). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais dėl prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų sumažinimo, tačiau atsižvelgdama į minėtą aplinkybę, kad iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, skundžiamą papildomą sprendimą pakeičia, panaikinant dalį, kuria iš atsakovo V. P. priteista ieškovui išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista A. Z. iš V. P. ir J. P. solidariai 1 439 876, 71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui V. P. nutraukti.
Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. P. priteista 1 350 000 Lt skolos A. Z. ir nurodyti, kad ši skola išieškotina solidariai su išieškoma skola iš V. P. pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį.
Panaikinti spendimo dalį, kuria priteista A. Z. iš V. P. 5 799,59 Lt žyminio mokesčio.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. papildomą sprendimą pakeisti.
Panaikinti papildomo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui A. Z. iš atsakovo V. P. 2 525 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitą papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Donatas Šernas
Vigintas Višinskis