Civilinė byla Nr. A2-1172-777/2014
(Proceso Nr. 2-57-3-01424-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
124.2.4; 124.2.9; 124.3
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gegužės 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų M. P. ir A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 pagal ieškovės UAB „Edex“ ieškinį atsakovei BUAB „Neto“, trečiasis asmuo AB DNB bankas, dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, kiti suinteresuoti asmenys: Lietuvos centrinė kredito unija, UAB „RBC Klaipėda“ ir Klaipėdos kredito unija,
n u s t a t ė:
2014-03-27 teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 atnaujinimo. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011, įtraukti pareiškėjus į bylą trečiaisiais asmenimis, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-18 nutartį ir ieškinį atmesti.
UAB „Edex“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodytais pagrindais nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vienu iš pagrindų atnaujinti procesą pareiškėjai nurodo CPK 366 str. 1 d. 7 p. reglamentuojantį atvejį, kuomet teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjai savo teisių pažeidimą sieja su neva per maža parduoto nekilnojamojo turto kaina bei netinkama nekilnojamojo turto realizavimo tvarka BUAB „Neto“ bankroto byloje netinkamai taikant teisės normas. Tačiau UAB „Edex“ pateikia duomenis, kad parduoto nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų dar prieš pardavimo sandorio sudarymą, o dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas, įmonės kreditorių susirinkimas buvo priėmęs nutarimus. Pareiškėjai neturi jokio pagrindo kvestionuoti kreditorių valią dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, nes tokią teisę kreditoriams suteikia Įmonių bankroto įstatymas. Nurodė ir tai, kad pareiškėjai procesą prašo atnaujinti ir dėl, jų teigimu, padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-495-195/2011 priimta 2011-02-28. Nuo šios nutarties priėmimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl prašymas dėl teisės taikymo klaidos negali būti pareiškėjų teikiamas ir teismo atnaujinamas.
AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad su pareikštu prašymu atnaujinti procesą nesutinka. Nurodė, kad priimant 2011-02-28 nutartį civilinėje byloje Nr.2-495-159/2011 nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Nurodė, kad pagal iki 2012-07-01 CK pakeitimo galiojusią CK 4.195 str. redakciją nebuvo draudimo svetimo turto hipoteka įkeistą turtą parduoti pirmiau ar tuo pačiu metu, kai vyksta skolininko turto pardavimo procedūros, juo labiau kai skolininkui iškelta bankroto byla. Taigi civilinės bylos Nr. 2-495-159/2011 nagrinėjimo metu galiojus minėtam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai neturi pagrindo teigti, jog į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011 jie privalėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes nuo jos baigties tiesiogiai priklausė jų įsipareigojimų atsakyti savo įkeistu turtu mastas. Nurodė ir tai, kad civilinė byla buvo iškelta pagal UAB „Saulės kupolas“ ieškinį dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo pagal ginčo šalių pasirašytą 2008-05-07 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su vėlesniais 2008-07-08, 2008-11-10 pakeitimais. Visi šie susitarimai tarp UAB „Saulės kupolas“ ir UAB „Neto“ buvo sudaryti dar iki tol, kol pareiškėjai tapo už UAB „Neto“ prievoles AB DNB bankui įkeisto turto savininkais. Šios faktinės aplinkybės papildomai patvirtina, jog nebuvo jokio pagrindo pareiškėjų įtraukti trečiaisiais asmenimis į civilinę bylą, kurioje vyko ginčas dėl minėtos 2008-05-07 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Minėtų išvadų nepaneigia ir tai, jog teismo 2011-02-28 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi susitarta ir dėl ginčo objektu nebuvusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo, nes pareiškėjai neturėjo pagrindo reikalauti, kad jiems priklausantis turtas skolai išieškoti būtų parduotas tik po viso įkeisto skolininko (BUAB „Neto“) turto pardavimo. Nurodė ir tai, kad faktas, jog pagal CK reglamentaciją pareiškėjai įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į BUAB „Neto“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo, jeigu jų daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytinių už BUAB „Neto“ prievoles, nesudaro pagrindo teigti, jog civilinėje byloje priimta nutartis turi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms. Pažymėjo, kad pareiškėjams priklausantis turtas nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei iki šios dienos nėra parduotas vykdant BUAB „Neto“ skolos išieškojimą AB DNB bankui. Todėl pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję į BUAB „Neto“ atgręžtinio reikalavimo teisės. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai nutyli faktą, kad jų turto įkeitimas už BUAB „Neto“ prievoles būtų pasibaigęs dar 2008 m. pabaigoje, jei pareiškėjai būtų tinkamai įvykdę 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo už įsigyjamą AB DNB bankui įkeistą turtą. Dėl paties pareiškėjo M. P. nesąžiningumo ir 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimo pareiškėjams priklausantis turtas šiandien tebėra įkeistas už BUAB „Neto“ prievoles bankui. Nurodė, kad pareiškėjai ir šioje byloje elgiasi nesąžiningai, reikšdami prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujanti bei abiejų ginčo šalių interesus atitinkanti taikos sutartis tarp UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“. Nesąžiningų asmenų teisės negali būti ginamos sąžiningų asmenų sąskaita. Pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 7 p. reglamentuotas pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjai neturi procesinės teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. Be to, teismo 2011-02-28 nutartyje nebuvo padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios galėtų turėti įtakos nutarties teisėtumui. CPK 365 str. 1 d. aiškiai nustatyta, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais. Pareiškėjams neturint procesinės teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, šie pareiškėjų prašymo dėl proceso argumentai nenagrinėti, nes minėtu pagrindu procesas negali būti atnaujinamas. Juolab kad yra praleistas ir naikinamasis senaties terminas. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir užbaigta civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, priimta 2011-02-28, t. y. daugiau kaip prieš trejus metus. Nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, kurioms esant teismas galėtų netaikyti CPK imperatyviai nustatytų naikinamųjų senaties terminų. Be to, papildomai nurodė, kad pareiškėjų teiginiai, jog ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Edex“ be varžytinių negalėjo būti parduotas, yra nepagrįsti. Dar prieš bankroto bylos UAB „Neto“ iškėlimą (2008-05-07) tarp UAB „Saulės kupolas“ (jos procesines teises perėmė UAB „Edex“) ir UAB „Neto“ buvo sudaryta šio žemės sklypo preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Bankrutuojani įmonė gali tęsti iki bankroto bylos sudarytų sutarčių vykdymą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p.). Ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tęsiant tarp šalių sudarytą 2008-05-07 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei remiantis teismo patvirtinta taikos sutartimi, kuria taikiu būdu išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl preliminariąja taikos sutartimi sulygtos ginčo turto kainos. Bankrutuojančiai įmonei tęsiant iki bankroto bylos iškėlimo sudarytas sutartis ir prisiimtų įsipareigojimų dėl turto pardavimo vykdymą, nėra taikytinos ĮBĮ 33 str. nuostatos dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos. Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo parduoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ieškovui. Taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartis yra neteisėta ir patvirtinta pažeidžiant CPK nuostatas.
BUAB „Neto“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų išdėstytu teisės normų aiškinimu ir su pareikštu prašymu. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto realizavimo klausimai, susiję su nurodyto turto realizavimo tvarka ir kaina, išskirtinai priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių kompetencijai. Pareiškėjai, nebūdami bankrutuojančios įmonės kreditoriai, neturėjo jokių teisių daryti įtaką kreditorių nutarimų dėl bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto realizavimo tvarkos ir kainos priėmimui. Pareiškėjams nesant bankrutuojančios įmonės kreditoriais nėra suteikta teisė ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Todėl teismas nesprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėjo būti parduodamas iš varžytinių, kadangi Klaipėdos apygardos teismas šiam turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, uždrausdamas areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Spręsdamas dėl šio žemės sklypo pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, BUAB „Neto“ bankroto administratorius, pritardamas kreditorių susirinkimo nutarimui, turėjo teisę nuspręsti vykdyti 2007-05-07 preliminariąją sutartį po bankroto bylos iškėlimo, nes tai atitiko bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus. Tarp UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ buvo vykdomas ne BUAB turto pardavimas, bet buvo vykdoma iki bankroto bylos iškėlimo sudaryta preliminarioji sutartis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.). 2011-01-31 pakartotiniame BUAB „Neto“ kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorių sudaryti sutartį su UAB „Edex“. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turėjo neabejotiną teisę parduoti turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), be varžytinių. Todėl aplinkybė, kad šalys įtraukė šį sandorį į taikos sutartį ir Klaipėdos apygardos teismas 2011-02-28 nutartimi šią taikos sutartį patvirtino, nereiškia, kad buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Nurodė ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas formaliais pagrindais, kad taikos sutartis sudaryta su netinkamai pakeistu ieškovu, netaikytinas. Juolab kad pareiškėjai nenurodė, kokią įtaką teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turėjo nurodyta aplinkybė. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, jog apie Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-28 nutartį jie sužinojo tik po to, kai buvo gauti atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014, t. y. 2014 m. sausio–vasario mėnesiais. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad jau 2008-11-28 sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir sublokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kad turtas yra įkeistas trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovės BUAB „Neto“ prievolių vykdymą. 2013-10-14 pareiškėjas M. P. gavo pranešimą iš Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. Svaidenio, kad notaras gavo AB DNB banko pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio bei AB DNB bankui įkeisto turto pareiškėjas žinojo jau 2013-10-14. Apie tai, kodėl iš jo yra išieškoma būtent tokio dydžio skola, pareiškėjas galėjo pasidomėti nelaukdamas anksčiau aptartų atsiliepimų pateikimo. Mano, kad pareiškėjams trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą turėtų būti skaičiuojamas nuo informacijos apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos, t. y. nuo 2013-10-14. Be to, nuo nutarties priėmimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. negali būti teikiamas.
Lietuvos centrinė kredito unija atsiliepime nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjų argumentai, jog pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 galėjo turėti įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms dėl trečiojo asmens, yra nepagrįsti. Nurodė, kad CK 4.195 str. taikos sutarties sudarymo metu nebuvo įtvirtinęs draudimo svetimo turto hipoteka įkeistą daiktą parduoti pirmiau ar tuo pačiu, kai vyksta skolininko turto pardavimo procedūros. Todėl jokios įtakos turto pardavimas ir taikos sutarties sudarymas pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms neturėjo. Nurodė ir tai, kad nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl taikos sutarties sudarymo aplinkybių. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą, neginčydami pačios taikos sutarties ir jos sąlygų (materialinių teisinių sandorių ginčijimo pagrindų). Todėl proceso atnaujinimas tampa betikslis, beprasmis. Nurodė, kad nesutinka ir su pareiškėjų argumentais dėl neva per mažos turto pardavimo kainos bei jos nesilaikymo tvarkos. UAB „Edex“ pateikė dokumentus (įrodymus), jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta nepriklausomų vertintojų, turtas parduotas laikantis Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl šio turto pardavimo buvo priimti reikiami kreditorių sprendimai. 2011-02-24 tarp BUAB „Neto“ ir UAB „Edex“ sudaryta taikos sutartis, kurioje numatyta parduodamo ginčo kaina. Minėtai taikos sutarčiai pritarė BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimas ir ją 2011-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-495-159/2011 patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. UAB „Edex“ susitarė sudaryti be varžytinių parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartį ir perdavimo aktus, kuriais BUAB „Neto“ parduos, o UAB „Edex“ nupirks 0,9534 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 500 000 Lt kainą ir 0,6135 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 1 400 000 Lt kainą. Patvirtinus šią taikos sutartį, vėliau 2011-03-11 ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartis. Teisės aktai reglamentuoja tik turto pardavimo iš varžytinių tvarką, bet nenustato, kaip turi būti vykdomas turto pardavimas be varžytinių. Tai sprendžia kreditorių komitetas. Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas, nepardavus turto dviejose varžytinėse, nusprendė jį pardavinėti laisvo pardavimo būdu už nustatytą pardavimo kainą. Todėl nei administratorius, nei teismas negali paneigti šios valios. Turto pardavimo ne varžytinėse tvarka nebuvo pažeista, nes minėti kreditorių susirinkimo sprendimai yra nenuginčyti, galiojantys. Nėra pagrindo spręsti, kad būtų pažeistos nekilnojamojo turto pardavimo procedūros. Nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog taikos sutartis buvo sudaryta su netinkamai pakeistu ieškovu. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo iškelta pagal UAB „Saulės kupolas“ ieškinį dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo. Vėliau visas procesines teises ir pareigas perėmė UAB „Edex“. Neturi reikšmės, kokia nutartimi buvo nuspręsta dėl procesinių teisių perėmimo, nes CPK 290 str., reglamentuojantis nutarčių priėmimą, suteikia teisę teismui priimti ne tik rašytines, bet ir žodines nutartis, kurios yra įrašomos į posėdžio protokolą. Juolab kad procesinių teisių perėmimo niekas iš suinteresuotų asmenų neskundė, todėl konstatuotina, kad tai atitiko šalių valią. Nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas, jog taikos sutartimi susitarta dėl žemės sklypo, dėl kurio nepareikšti reikalavimai, perleidimo. Taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo. Todėl tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo kainų ir tvarkos, nesudaro pagrindo teigti, jog taikos sutartis yra neteisėta ir patvirtinta pažeidžiant CPK nuostatas. Juolab kad šis žemės sklypas ĮBĮ 33 str. nustatyta tvarka nebuvo parduotas iš dviejų viešųjų varžytinių ir minėtu 2011-01-31 BUAB „Neto“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinus taikos sutarties projektą kreditorių susirinkimas nutarė šį žemės sklypą parduoti UAB „Edex“. Mano, kad pareiškėjai neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Be to, nurodė, kad pareiškėjai neturi procesinės teisės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu. CPK 365 str. 1 d. imperatyviai įtvirtinta, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytais pagrindais. Pareiškėjai nurodė, jog taikos sutarties konkrečios sąlygos jiems tapo žinomos, kai buvo gauti atsakovių UAB „Edex“, BUAB „Neto“ bei trečiųjų asmenų atsiliepimai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014, t. y. 2014 m. sausį–vasarį. Tačiau ši pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta, nes pareiškėjai yra praleidę CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir užbaigta civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, priimta 2011-02-28, t. y. daugiau kaip prieš trejus metus. Nagrinėjamu atveju nėra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, kurioms esant teismas galėtų netaikyti CPK imperatyviai nustatytų naikinamųjų senaties terminų. Be to, pareiškėjai yra praleidę ir CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, nes apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą pareiškėjai jau žinojo 2013-10-14. Prašė taikyti ieškinio senatį (CPK 368 str.) ir pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Daugiau atsiliepimų byloje negauta.
Prašymas atmestinas.
LR CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pareiškėjai nurodė, kad apie sudarytą taikos sutartį tarp UAB „Edex“ ir BUAB „Neto“ jie sužinojo po to, kai civilinėje byloje Nr. 2-917-123/2014 (2014 m. sausio–vasario mėnesiais) buvo gauti atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimai. Konkrečios taikos sutarties sąlygos tapo žinomos pareiškėjams tik jų atstovui susipažinus su civilinės bylos medžiaga. Su šiais pareiškėjų argumentais sutikti negalima. Pareiškėjai 2008-11-28 sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir sublokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), žinojo, kad turtas yra įkeistas trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovės BUAB „Neto“ prievolių vykdymą. 2013-10-14 pareiškėjas M. P. gavo pranešimą iš Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. Svaidenio, kad notaras gavo AB DNB banko pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio bei AB DNB bankui įkeisto turto pareiškėjas turėjo žinoti jau 2013-10-14. Apie tai, kodėl iš jo yra išieškoma būtent tokio dydžio skola, pareiškėjas galėjo pasidomėti nelaukdamas anksčiau aptartų atsiliepimų pateikimo. Todėl pareiškėjams trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo informacijos apie priverstinį skolos išieškojimą gavimo dienos, t. y. nuo 2013-10-14. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2014-03-27, t. y. praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
Pagal LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
Pareiškėjai nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir teismas nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjams priklausantis turtas buvo įkeistas (svetimo turto hipoteka) trečiojo asmens naudai, užtikrinant atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymą. Tų pačių prievolių vykdymui užtikrinti buvo įkeisti ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Nuo to, kaip ir už kokią kainą parduodami ar kitaip perleidžiami tos pačios prievolės vykdymą užtikrinantys įkeitimo objektai, priklauso, ar bus nukreiptas išieškojimas į svetimo daikto hipoteka įkeistus daiktus ar ne ir kokiu mastu. Pardavus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), viešosiose varžytinėse, kaip to reikalavo LR įmonių bankroto įstatymas, už kainą, kuri atitinka jų rinkos vertę, atsakovo prievolės pagal 2007-01-16 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 ir 2007-01-18 kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-17 būtų pasibaigusios ir jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipotekos būtų pasibaigusios ir išregistruotos. Tuo tarpu pardavus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal taikos sutarties sąlygas bei išregistravus šiems sklypams hipoteką, atsakovės prievolės liko neįvykdytos ir trečiasis asmuo turi teisę nukreipti išieškojimą į jo naudai įkeistą pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tiek ieškovo ieškinys civilinėje byloje, tiek tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta teismo patvirtinta taikos sutartis galėjo turėti ir turėjo įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms dėl trečiojo asmens, atsižvelgiant į LR CK 4. 195 str. nuostatas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o ieškiniu nebuvo prašoma išregistruoti hipoteką, kuri būti likusi galioti ir iš šio turto būtų galima išieškoti. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, dėl kurio nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis. Šie prašymo argumentai yra nepagrįsti. Pagal iki 2012-07-01 CK pakeitimo galiojusią CK 4.195 str. redakciją nebuvo draudimo svetimo turto hipoteka įkeistą turtą parduoti pirmiau ar tuo pačiu metu, kai vyksta skolininko turto pardavimo procedūros, juo labiau kai skolininkui iškelta bankroto byla. Taigi civilinės bylos Nr. 2-495-159/2011 nagrinėjimo metu galiojus minėtam teisiniam reglamentavimui pareiškėjų argumentai, jog į civilinę bylą Nr. 2-495-159/2011 jie privalėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes nuo jos baigties tiesiogiai priklausė jų įsipareigojimų atsakyti savo įkeistu turtu mastas, yra nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypai buvo parduoti už rinkos kainą, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų, nepardavus iš varžytinių bei pritarus BUAB „Neto“ kreditoriams kreditorių susirinkime. Įmonės kreditorių susirinkimas buvo priėmęs nutarimus dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymas. Pareiškėjai neturi jokio pagrindo kvestionuoti kreditorių valią dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, nes tokią teisę kreditoriams suteikia Įmonių bankroto įstatymas. Todėl pareiškėjai neturėjo pagrindo reikalauti, kad jiems priklausantis turtas skolos išieškojimui būtų parduotas tik po viso įkeisto skolininko (BUAB „Neto“) turto pardavimo. Prieš bankroto bylos UAB „Neto“ iškėlimą (2008-05-07) tarp UAB „Saulės kupolas“ (jos procesines teises perėmė UAB „Edex“) ir UAB „Neto“ buvo sudaryta žemės sklypo preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Bankrutavusi įmonė gali tęsti iki bankroto bylos sudarytų sutarčių vykdymą. Taikos sutartimi tarpusavio nuolaidų būdu spręsdamos kilusį ginčą šalys turi teisę taikos sutartyje susitarti ir dėl tų sąlygų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, tačiau turi įtakos šalių apsisprendimui dėl taikaus civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimo.
Pareiškėjai nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir ši nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka.
LR CPK 365 str. 1 d. nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik LR CPK 366 str. 1 d 7 p. numatytu pagrindu. Todėl pareiškėjai neturi procesinės teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Be to, pagal LR CPK 368 str. 2 d. prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir užbaigta civilinė byla Nr. 2-495-159/2011, priimta 2011-02-28, t. y. daugiau kaip prieš trejus metus. Pareiškėjų argumentai, kad susiklosčiusi situacija ir nurodomos aplinkybės yra išskirtinės bei išimtinės, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą vienerių metų terminą, yra nepagrįstos. Todėl pareiškėjai yra praleidę ir terminą pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nepasisako dėl kitų argumentų, susijusių su LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., teismas
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė