Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-304-538/2015
Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11676-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorijos
128.11; 129.2;121.21;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. vasario 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, V. Č., K. Č.,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę su skundu, prašydamas panaikinti 2014-09-09 patvarkymą „Dėl varžytynių atšaukimo“ ir įpareigoti antstolę toliau tęsti įkeisto nekilnojamojo turto, žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir pastatu – tvartu, ūkiniu pastatu, kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimą. Nurodė, kad antstolė vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 723 straipsniu atšaukė varžytines. Neįvykus pirmosioms varžytinėms ir bankui atsisakius perimti iš varžytinių neparduotą nekilnojamąjį turtą, antstolė privalėjo vykdyti antrąsias varžytines, o ne jas atšaukti. Priimdama skundžiamą patvarkymą neatsižvelgė į įkeitimo instituto esmę, t. y. pagal skundžiamą patvarkymą nebeliko išieškojimo iš įkeisto turto greito ir ekonomiško reikalavimo patenkinimo. Be to, tai sukelia neigiamų pasekmių ir skolininkui – dar mažiausiai vienerius metus būtų skaičiuojamos palūkanos, procesinės palūkanos, delspinigiai, tokiu būdu bloginant skolininko padėtį. Kai nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas iš antrųjų varžytinių ir kreditorius prašė tęsti išieškojimo iš įkeisto turto procesą, neatsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 723 straipsnyje nustatytą apribojimą, turėjo būti pakartotinai organizuojamos varžytinės, kas ir buvo padaryta, tačiau antstolė vėliau pakeitė savo nuomonę.
Antstolė Vida Daugirdienė 2014-10-08 patvarkymu Nr. S-140014619 skundo netenkino. Nurodė, kad varžytines atšaukė, kadangi 2014-08-02 įsigaliojusi teisės norma Civilinio proceso kodekso 723 straipsnis reglamentuoja atsisakymo priimti iš antrųjų varžytinių neparduoto turto pasekmes bei išieškojimo galimybes dėl išieškojimo iš to paties turto pagal tą patį vykdomąjį dokumentą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-31 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pirmosios varžytynės paskelbtos 2013-10-11, kurios 2013-10-15 patvarkymu Nr. S-130013515 atšauktos gavus teismo nutartį Nr. 2-40750-863/2013 dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, antstolė taip pat pasiūlė išieškotojui perimti neparduotą varžytynėse turtą. Varžytynės taip pat buvo paskelbtos 2014-01-10, 2014-03-07, 2014-05-14. Visais atvejais varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis bei pasiūlyta išieškotojui perimti neparduotą turtą, tačiau bankas atsisakė perimti neparduotą varžytynėse turtą. Antstolė 2014-08-18 patvarkymu Nr. S-140011667 paskelbė antrąsias varžytynes, kurias, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 723 str., 2014-09-09 patvarkymu Nr. S-140012892 atšaukė. Iki 2012-07-01 galiojęs teisinis reguliavimas užtikrino, kad hipotekos kreditorius nebuvo ribojamas varžytinių kiekiu siekiant išieškoti skolą. Vykdomoji byla pradėta vykdyti 2013-07-17, t. y. jau įsigaliojus įstatymo pakeitimams (pakeitimai įsigaliojo 2012-07-01), todėl antstolė pagrįstai bei vadovaudamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir Civilinio proceso kodekso 723 str., 2014-09-09 patvarkymu atšaukė varžytines dėl turto pardavimo.
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB DNB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, susijusio varžytynių organizavimu, t. y. antstolė nepagrįstai atšaukė antrąsias varžytynes. Taip pat nurodo, kad nuo 2012-07-01 įsigalioję CPK pakeitimai neįtakojo išieškojimo iš įkeisto turto, nepardavus įkeisto turto iš antrųjų varžytynių, neužkertamas keliais pakartotinai organizuoti varžytynes ir CPK 723 str. 2 ir 3 d. netaikomos. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto yra absoliuti ir jai netaikomas CPK 723 str. nustatytas apribojimas tęsti išieškojimą tik po metų, kai neįvyksta antrosios varžytynės ir kreditorius atsisako perimti neparduotą turtą. Paminėta teisės norma taikytina atvejams, kai išieškoma ir skolininko kito turto, bet ne to, kuris buvo įkeistas prievolių įvykdymui užtikrinti. Teismas neatsižvelgė į įkeitimo esmę ir nepagrįstai antstolės veiksmus pripažino teisėtais.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolė 2013-10-11 paskelbė pirmąsias varžytynes, tačiau 2013-10-22 patvarkymu jos paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Kreditorius 2013-11-08 informavo antstolę, jog atsisako perimti varžytynėse neparduotą turtą ir prašo tęsti įkeisto turto pardavimą. 2013-12-09 patvarkymu antstolė paskelbė antrąsias varžytynes 2014-01-10. Antstolė antrąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas asmuo ir pasiūlė kreditoriui perimti įkeistą turtą. Kreditorius atsisakė perimti turtą ir prašė tęsti įkeisto turto pardavimą. Turtas varžytynėse nebuvo parduotas ir 2014-03-07, kreditorius vėl atsisakė priimti turtą ir prašę tęsti turto pardavimą, nustatant turto kainą 810 000 Lt. Antstolė nutarė tęsti procesą ir 2014-05-14 paskelbtos varžytynės. Turto vėl nepavykus realizuoti, antstolė 2014-09-09 patvarkymu atšaukė varžytynes ir nurodė, kad išieškojimas į turtą gali būti nukreiptas pakartotinai ne anksčiau nei po metų.
Byloje kilo ginčas dėl CPK 723 str. 3 d. taikymo, kai išieškoma iš įkeisto turto. Pareiškėjas teigia, kad jam, kaip hipotekos kreditoriui, netaikoma paminėta teisės norma. Apelianto manymu, nepavykus parduoti turto iš varžytynių bei kreditoriui atsisakius perimti neparduotą turtą antstolė privalėjo toliau vykdyti priverstinį turto pardavimą, o ne atšaukti varžytynes ir jas organizuoti tik po metų.
Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, o konkrečiai – CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011).
Po 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus hipotekos santykius reglamentuojančių CK ir CPK normų pakeitimams, hipotekos instituto esmė ir jo principai: hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumas, jo privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius išieškojimo procese, greitas ir efektyvus hipotekos kreditoriaus reikalavimo realizavimo procesas, išliko nepakitę. Tačiau įstatymo leidėjo valia nebuvo nukreipta suvienodinti hipotekos kreditoriaus ir kitų išieškotojų padėtį priverstinio išieškojimo procese, panaikinant hipotekos kreditoriaus teisę, neįvykus antrosioms varžytynėms, tęsti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto netaikant CPK 723 str. 3 d. įtvirtinto vienerių metų apribojimo. Galiojančiame teisiniame reglamentavime nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios taisyklę, kad hipotekos kreditoriui netaikoma CPK 723 str. 3 d. norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-01-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015 nurodė, kad tokia taisyklė vis tik išlieka aktuali ir taikytina išieškojimo procese, nes kasacinio teismo praktika dėl išieškojimo ypatumų buvo grindžiama ne tik CPK 558 str. 5 d., bet ir aktualiais hipotekos instituto principais, kurie išliko nepakitę. CPK 558 str. 5 d. panaikinta ne dėl to, kad įstatymo leidėjas ketino pakeisti hipotekos kreditoriaus padėtį išieškojimo procese, o dėl to, kad buvo pakeista išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto proceso tvarka iš teisminės į sumarinę neteisminę. CPK 745 str. 1 d. reglamentuojamas CPK ir CK normų konkurencijos klausimas išieškojimo procese, viršenybę suteikiant CK, todėl tiek CK 4.170 str., tiek CK 4.193 str. 1 d. ir 4.192 str. 7 d. yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, aktualia ir taikytina esant pakeistam teisiniam reglamentavimui.
Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimą, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, kad, vykdant priverstinį išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą, hipoteka įkeisto turto nerealizavus antrosiose varžytynėse, netaikoma CPK 723 str. 3 d. norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl 2014-10-31 nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.) ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti – panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2014-09-09 patvarkymą Nr. S-140012892 „Dėl varžytynių atšaukimo“ ir įpareigoti antstolę tęsti įkeisto nekilnojamojo turto 0,3694 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir pastatu tvartu, ūkiniu pastatu, kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių.
Teisėjas Almantas Padvelskis