Bylos Nr. II-205-1036/2018

           Proceso Nr. 4-52-3-00347-2018-9

           Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

                             2018 m. rugsėjo 6 d.

                                Vilnius

            Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I. skundą dėl 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo D. I. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 73 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

        2018 m. birželio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau Institucija) nutarimu D. I. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2018 m. birželio 18 d., apie 20 val. 15 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su sutuoktiniu, kurio metu vaiko akivaizdoje garsiai šaukė, rėkė, kas vaikui sukėlė išgąstį, tokiais veiksmais panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. D. I. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas D. I. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai dėl jai nesuprantamų priežasčių palaikė jos sutuoktinio poziciją. Iki atvykstant policijos pareigūnams sutuoktinis jai sakė, kad iškels jai bylą ir ji dėl to turės nemalonumų darbe. Būdama streso būsenoje, ji sutiko su jai surašytu nutarimu. Vėliau viską apgalvojo, pasitarė su teisininkais ir suprato, kad ji dėl konflikto nekalta, nes konfliktą pirmas pradėjo sutuoktinis.

        Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad atsakomybėn patrauktos D. I. skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o nutarimas paliktas nepakeistu.

        Atsakomybėn patraukta D. I. ir Institucijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

        Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo 2018 m. balandžio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

        Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

        Bylą nagrinėjantis teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad nusižengimo nagrinėjimo metu Institucijoje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. I. kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas A. I. rašytiniame pareiškime (skunde) nurodė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jas bylą nagrinėjant Institucijoje pripažino ir atsakomybėn patraukta D. I. Vertindamas bylos duomenis teismas pažymi, kad A. I. nusižengimo tyrimo metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas jo parodymus laiko patikimais ir neturi pagrindo jais abejoti.

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

n u t a r ė :

            Skundą atmesti.

        Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas