Baudžiamoji byla Nr. e1-2204-818/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18711-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turimais duomenimis paskutinį kartą teistas 2014-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., jam paskirta 4 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta 2015-01-02,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

             A. Š., 2024-05-17 apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) vietoje, kuri nutolusi apie 350 metrų nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. Š.

             Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-30 parodė, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos paaiškino, kad 2024-05-17 maždaug nuo 13.00 - 14.00 val. su draugais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Įtariamojo teigimu, jis išgėrė apie 300 gr. degtinės, o taip pat gėrė ir alų. Bevartojant alkoholinius gėrimus kilo konfliktas ir jis, norėdamas išvengti muštynių, su draugu išvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. nurodė, kad minėtą automobilį vairavo jis, o jo draugas sėdėjo keleivio vietoje. Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini) jis pajuto, kad labai greitai apgirto, o netrukus jam iš (duomenys neskelbtini) pasukus į (duomenys neskelbtini) ir pavažiavus apie 350-400 metrų jį sustabdė policijos pareigūnai. Pastarieji patikrino jį alkoholio matuokliu ir pirmu bandymu jam buvo nustatytas 2,72 promilės neblaivumas, o antru - 2,77 promilės neblaivumas. A. Š. teigimu, jis pripažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Papildomai jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą galimai yra pametęs.

           Liudytojo G. A. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate tyrėju. 2024-05-17 dirbo su kolega J. T. ir patruliuodami apie 18.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mercedes-Benz“. Liudytojo teigimu, valstybinio automobilio jis nebeprisimena, bet jiems buvo nurodyta, kad minėtą automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Minėtą automobilį jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, ir jį sustabdė. Su kolega priėję prie minėto automobilio „Mercedes-Benz“ pamatė, kad prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Š., o keleivio vietoje sėdėjo kitas vyras. Liudytojas nurodė, kad jie iškart pastebėjo, jog sustabdytame automobilyje sėdintys vyrai buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasak G. A., jis su kolega paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau A. Š. pasakė, kad jokių asmens dokumentų su savimi neturi. Tuomet policijos informacinėje sistemoje patikrino automobilį, kuris priklausė A. Š. bei pasižiūrėjo policijos informacinėje sistemoje buvusią A. Š. nuotrauką ir nustatė, kad vairuotojas yra automobilio „Mercedes-Benz“ savininkas. Po to A. Š. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tačiau koks tiksliai buvo nustatytas promilių kiekis, liudytojas nebeatsimena (galimai daugiau nei 2 promilės). Taip pat liudytojas parodė, kad A. Š. jiems minėjo, kad alkoholinius gėrimus vartojo maždaug prieš valandą ir sakė, kad ketino važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mercedes-Benz“ buvo išgabentas į policijos saugomų automobilių aikštele.

Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo J. T. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024-05-17 apie 18:20 val., palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugų eismą kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK   2-ojo VS tyrėju G. A., iš Vilniaus VPK OVS buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės link (duomenys neskelbtini) miesto važiuoja galimai neblaivus „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas. Nurodytas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo prisistatyta ir paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą bei kitus asmens tapatybė patvirtinančius dokumentus paliko namuose ir prie savęs jų neturi. Pasinaudojus PN POLIS naršyklė buvo nustatyta, kad automobilį „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalia vairuotojo, keleivio vietoje sėdėjo T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu (Alcotest 7510, patikros sertifikato Nr. 1989377) pirmu pūtimu apie 18:22 val., nustatyta 2,72 prom. girtumas, antru pūtimu apie 18:40 val., nustatyta 2,77 prom. girtumas. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį (degtinę) vartojo maždaug prieš valandą, o pats važiavo namo adresu (duomenys neskelbtini). Apie įvykį papildomai informuoti Vilniaus AVPK OVS budėtojai. Automobilis “Mercedes Benz” Valst. (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos buvo išgabentas į policijos saugomų automobilių aikštelė esančia adresu Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 2E.

2024-05-17 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. Š. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARKB-0358 ir 18:22 val. nustatytos 2,72 promilės, antro tikrinimo metu 18:40 val. jam nustatytas 2,77 prom. girtumas  Pridedamas alkotesterio prietaiso kvitas.

            2024-05-17​ transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nenustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai.

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė 2005 metų gamybos automobilio „Mercedes-Benz C 200 T CDI“ kaina Lietuvoje su PVM yra 2 350 Eur.

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. Š. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina kaltinamąjį sustabdžiusio liudytojo (policijos pareigūno) G. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris parodė, jog nuo vairuotojo A. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas, kaltinamajam patikrinimo alkotesterio metu nustatytas virš 2,00 promilių girtumas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. gegužės 17 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. Š. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu, tik prašė esant pagrindui leisti sumokėti baudą per ilgesnį laikotarpį.

BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. ankščiau teistas, baustas administracine tvarka (ANK 417 str. 2 d., 417 str. 3 d., 432 str. 1 d.), baudos galioja, nevedęs, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, ne daug viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į tai, jog kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

A. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Jis vairavo automobilį dienos metu (18:20 val.), remiantis jo paties parodymais, jis nuvažiavo gana ilgą atstumą mieste, kai paprastai tokiu metu kelyje yra daug eismo dalyvių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 30 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

A. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, todėl automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI.        Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024-05-30 buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š. priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gegužės 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)  – konfiskavimas valstybės naudai.

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Š. kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą turi būti sumokėta per 12 (dvylikos) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. Š. kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                            Miroslavas Gvozdovičius