Civilinė byla Nr. e2YT-1769-639/2018

                  (Proceso Nr. 2-06-3-15946-2017-6)

                   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                                     2.5.3.; 2.5.5.; 3.4.5.2.

    KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

  S  P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant R. K.,

dalyvaujant pareiškėjoms D. K. ir L. K.,

suinteresuotiems asmenims I. B. ir S. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. B., R. K., S. Š. ir Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 

              Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti

juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų motina L. V. Š., po jos sutuoktinio A. Š., mirties priėmė palikimą į ½ dalį jam priklausančio turto - buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. pradėjus faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos paaiškino, kad A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), ir L. V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų - I. B., R. K. bei S. Š. tėvai. Pareiškėjų tėvai gyvendami santuokoje pagal 1992-05-08 pirkimo – pardavimo sutartį iš Klaipėdos miesto valdybos nusipirko minėtą butą. Šiame bute jie gyveno iki savo mirties. (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, o motina po jo mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute bei ji (L. V. Š.) faktiškai valdė butą, mokėjo mokesčius. Turtas (butas) buvo įgytas tėvo ir motinos bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Motina ir kiti galimi įpėdiniai į notarinę kontorą priimti palikimą po A. Š. mirties nesikreipė.

2. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina L. V. Š., kuri 2005-09-19 surašė

testamentą, kuriuo savo dukroms (pareiškėjoms) lygiomis dalimis paliko jai priklausantį butą, nors pagal įstatymą tuo metu ji turėjo teisę tik į ½ testamente nurodyto turto. Po motinos mirties pareiškėjos kreipėsi į notarą, dėl palikimo priėmimo, tačiau gali priimti palikimą tik dėl motinos dalies, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V.L. Š. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė šį turtą iki savo mirties.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.
4. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovas į posėdį neatvyko, pateikė

Atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra ir Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Paaiškino, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Š., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š., paliktojo turto priėmimą valdyti.

5. Suinteresuoti asmenys I. B. ir S. Š. pareiškimą palaikė. Patvirtino faktą,

kad po jų tėvo A. Š. mirties, L. V. Š. ir toliau liko gyventi minėtame bute bei ji (L. V. Š.) faktiškai valdė butą, mokėjo mokesčius.

6. Suinteresuotas asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu ( CPK 130 straipsnis).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

7. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog A. Š., mirė (duomenys neskelbtini) (Tomas I / puslapis 4 ). Po pastarojo mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis.

8. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti

savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Nustatyta, kad 1992-05-08 pirkimo – pardavimo sutartimi L. V. Š.

(būdama santuokoje su A. Š. metu) privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste (Tomas I / puslapis 7,8).

10. Teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjų motina rūpinosi

sutuoktinio palikimu, nes ir toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, mokėjo mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas. Be to nurodytą aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys I. B. ir S. Š. (Tomas I / puslapis 9 – 14). (LR CPK 177, 178, 185, 197 str.).

11. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo

priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad pareiškėjų motina faktiškai priėmė palikėjo turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 str. ).

12. Kaip minėta šio sprendimo 11 punkte pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, neleidžiama palikimą

priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56  13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjų motina, priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.             

Teismas, vadovaudamasis LR CPK  3, 185, 444 str. 1 d. 8 p., 

n u s p r e n d ė: 

            pareiškimą  tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjų motina L. V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą atsiradusi po jos sutuoktinio A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). 

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                                 Saulius Zajarskas