Civilinė byla Nr. 2A-91-640/2012
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00901-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 41.; 21.6; 30.1; 121.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. J., S. J., O. Š., M. R. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams L. M., G. J., V. J., S. J., O. Š., M. R., tretiesiems asmenims Druskininkų savivaldybės II notarų biuro notarei J. L. ir Vilniaus m. 31-ojos notaro biuro notarui S. S. dėl palikimo nuginčijimo iš dalies, sandorių nuginčijimo, bendrai gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-4, 119-125, 1 tomas) prašydamas: 1. Pripažinti iš dalies negaliojančiu Druskininkų notarų biuro notarės J. L. 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. M., G. J., S. J., M. R., O. Š. dalyje dėl 1/2 dalies gyv. buto turinčio 48,10 kv.m. ploto, su rūsiu pažymėtu R-17 (1/2 iš 13,98 kv.m.), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariai 406 ir 407 su b.n. patalpomis, pažymėtomis indeksais a-28, (41/100 iš 20,01 kv.m.), a-31(20/100 iš 25,54 kv.m.), viso 13,28 kv.m. adresu (duomenys neskelbtini); 2. Pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyv. buto turinčio 48,10 kv.m. ploto, su rūsiu pažymėtu R-17 (14 iš 13,98 kv.m.), buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambariai 406 ir 407 su b.n. patalpomis, pažymėtomis indeksais a-28, (41/100 iš 20,01 kv.m.), a-31(20/100 iš 25,54 kv.m.), viso 13,28 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini); 3. Pripažinti 2010-07-27 dovanojimo sutartį, kuria S. J. padovanojo atsakovui V. J. 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo dovanojimo momento; 4. Pripažinti 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. Š. ir M. R. pardavė atsakovui V. J. 2/5 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, nuo pardavimo momento; 5. Taikyti restituciją natūra CK 6.146 str.; 6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009-10-27 mirė jo sugyventinė N. J.. Santuoką jie sudarė 1978-05-27 Druskininkuose, o nutraukė Druskininkų miesto apylinkės teisme 1992-02-06 sprendimu. Esant santuokoje jie pateikė 1991-11-20 susitarimą ir pareiškimą Druskininkų miesto privatizavimo tarnybai pirkti privatizuojamą gyvenamąjį butą adresu (duomenys neskelbtini). Įsigytas gyvenamasis butas buvo registruotas sutuoktinės vardu, A. J. tam neprieštaravo, nes žinojo, kad yra sutuoktiniai ir įgytas santuokos metu turtas yra laikomas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas, o kadangi susitaikė ir liko kartu gyventi šis butas liko jų bendra nuosavybe. Išmainę gyvenamąjį butą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie kartu apsigyveno šiame bute ir gyveno lig sutuoktinės mirties 2009-10-27.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino iš dalies negaliojančiu Druskininkų notarų biuro notarės J. L. 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Pripažino A. J. asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyv. buto adresu (duomenys neskelbtini). Pripažino 2010-07-27 buto dovanojimo sutartį negaliojančia, nuo dovanojimo momento. Pripažino 2010-07-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria negaliojančia, nuo pardavimo momento. Taikė restituciją natūra CK 6.146 str. Nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. J. sužinojo apie savo pažeistas teises tik 2010-04-22, kai jo dukrai L. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškininę senatį atmestinas. Taip pat nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)privatizuotas už investicinius čekius. Daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad restitucijos atlikimas natūra yra įmanomas, nes dėl to nepatogumų šalims nekils. A. J. bute gyvena vienas, kitos šalys gyvena atskirai, turi kitus gyv. būstus. Teismui panaikinus paveldėjimo teisės liudijimą iš dalies, išnyks nuosavybės teisės įgijimo pagrindas atsakovams į 1/2 dalį gyv. buto, todėl sandoriai naikintini, taikant restituciją natūra. Taip pat nurodė, kad remdamasis ginčo šalių paaiškinimais, liudytojų A. B. ir A. Š. parodymais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, jog ieškovas ir N. J. nuo 1992-02-20 santuokos nutraukimo iki N. J. mirties 2010-10-27 gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, įgijo bendro turto (b. l. 54-65, 1 tomas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai V. J., S. J., O. Š., M. R. apeliaciniu skundu (b.l. 67-71, 2 tomas), prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad šioje byloje paveldėjimo objektas yra nekilnojamas turtas-butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą turėjo būti aiškinama nuosavybės teisės reglamentavimo aspektu. Ieškovas neturi materialiosios teisės paveldėti mirusiosios buvusios sutuoktinės N. J., su kuria santuoka nutraukta prieš 13 metų, kaip palikėjos, turto ir dėl tos priežasties negalėjo teikti teismui ginčyti išduotą aukščiau nurodytą paveldėjimo teisės liudijimą. A. J. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis įpėdinis mirusiosios N. J. atžvilgiu. Nurodo, kad ieškovas A. J. nėra įpėdinis, todėl pagal CK 5.8 straipsnį neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. Priimant paveldėjimą pagal įstatymą buvo žinomi visi įstatyminiai paveldėtojai, kurie visi ir priėmė palikimą. Ieškovas A. J. nėra nei įstatyminis, nei testamentinis paveldėtojas, todėl jis neturi teisės ginčyti palikimo ir dėl tos priežasties nebuvo jokio pagrindo informuoti jį apie sandorių sudarymą. Taip pat nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime taikydamas restituciją, o ne vindikaciją pažeidė materialinės teisės normas ir toks sprendimas yra naikintinas. Nurodo, kad Mainų sutarties pagrindu mirusiosios N. J. įgytas butas (duomenys neskelbtini), įsigytas jos asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nes sudarant mainų sutartį N. J. ir A. J. jau nebuvo sutuoktiniai net 9 metus. Druskininkų miesto apylinkės teismas paneigdamas 2001-02-06 butų Mainų sutarties esmines sąlygas - asmeninės nuosavybės teises mirusiosios N. J. atžvilgiu, šiurkščiai pažeidė teisėtumo principą, civilinių santykių stabilumą, paneigė įgytų teisių ilgaamžiškumo ir jų gerbimo principą ir toks teismo sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 77-81, 2 tomas) ieškovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistu, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo ieškinys pareikštas remiantis nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindais CK 4.47 str., CK 4.95 str., SŠK 21 str., Butų privatizavimo įstatymo pagrindais, CK 1.80 str., CK 1.81 str., CK 1.5 str., CK 6.146 str. normomis. Nurodo, kad kiekvienas asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebūdamas šių sandorių šalimi. Ieškovas turėjo teisinį interesą ginčyti 2010-07-27 d. dovanojimo ir 2010-07-30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir šis interesas turėjo būti teismo ginamas (CPK 5 straipsnis). Teismas vertino sandorius, įrodytus įstatymo reikalavimo pažeidimus, todėl teismui neginčijamai buvo aišku, jog yra pažeista imperatyvi įstatymo nuostata, o jos pažeidimas lėmė ieškovo intereso pažeidimą. Taip pat nurodė, kad be vindikacijos taikant ir kitą asmens pažeistų teisių gynimo būdą, jis taikomas tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto (LAT civ.b.Nr. 3K-3-394/2011). Taigi teismui pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas iš esmės pagrįstai taikė restituciją natūra. Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais teismas vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi privalėjo ex officio taikyti restituciją natūra, nes teismas konstatavo atsakovų - apeliantų nesąžiningumą, įvertinęs jų veiksmus. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų restitucijos netaikymo pagrindų. Taip pat nurodė, kad apeliaciniame skunde nesilaikoma reikalavimų dėl teismų praktikos pavyzdžių naudojimo, nes pateikti pavyzdžiai nėra tokio paties pobūdžio ir visi skirtingi, ir jie negali būti vertinami kaip priimti „tokio paties pobūdžio bylose“.
Atsakovai L. M. ir G. J. bei tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės II notarų biuro notarė J. L. ir Vilniaus m. 31-ojos notaro biuro notaras S. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (b.l. 90-91, 2 tomas). Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą buvo neobjektyvus ir vadovavosi tik ieškovo liudytojų parodymais, neįvertino ir neatsižvelgė į apeliantų parodymus ir paaiškinimus, kurie turi esminės reikšmės bylos svarstyme. Taip pat nebuvo remtasi notaro paaiškinimais. Todėl prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kad galėtų teikti papildomus paaiškinimus bei teikti prašymą apklausti liudytojus.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Apeliantų argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, nėra pagrindas tenkinti prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Be to, prašymas apklausti liudytojus galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė, kokius liudytojus jie prašytų iškviesti, ir kokias aplinkybes įrodinėtų šių įrodymų pagalba. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo patenkinti prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J., būdamas santuokoje su N. J., 1991-11-20 pradėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesą. Iš susitarimo pirkti minėtą butą turinio matyti, kad tuo metu sutuoktiniai abu ketino įsigyti butą (b.l. 15, 1 tomas). Sutartis buvo sudaryta ir už perkamą butą atsiskaityta galiojant santuokai (b.l. 16-17, 1 tomas). Santuoka tarp A. J. ir N. J. buvo nutraukta 1992-02-06 teismo sprendimu, o ištuoka įregistruota 1992-02-20 (b.l. 11-12, 1 tomas). Santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Sutartis dėl buto pirkimo buvo sudaryta tik su N. J. ir sumokant jos investiciniais čekiais (b.l. 16-17, 1 tomas).
N. J. mirus, 2010-04-22 jos įpėdiniams – vaikams, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 23-24, 1 tomas), pagal kurį visą butą, (duomenys neskelbtini), paveldėjo L. M., G. J., S. J., M. R. ir O. Š., kiekvienas po 1/5 dalį.
2010-07-30 O. Š. ir M. R. savo buto dalis pardavė V. J. už 26000 Lt, t.y. po 13000 Lt (b.l. 101-108, 1 tomas), o S. J. 2010-07-27 savo 1/5 dalį dovanojimo sutartimi perleido V. J. už 26000 Lt (b.l. 109-114, 1 tomas).
Apeliantai nurodė, kad ieškovas neturi materialinės teisės ginčyti paveldėjimą, nes neturi teisės paveldėti po N. J. mirties. Kolegija sutinka, kad ieškovas neturi teisės paveldėti po N. J. mirties, nes nėra įstatyminis ar testamentinis įpėdinis, tačiau šiuo atveju ieškovas savo reikalavimo teisę kildina ne iš paveldėjimo santykių, o iš savo kaip daikto savininko teisių (CK 4.95 str.). Todėl ieškovas šiuo atveju turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduotas į ½ buto dalį, priklausančią jam kaip savininkui, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas nepagrįstai buvo išduotas ne tik į N. J., bet ir į jam priklausančią buto dalį. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl ieškovo, kaip savininko, teisės į ginčo butą pripažinimo, o pripažinus, jog ieškovas turi nuosavybes teises į ginčo butą, spręstinas klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo visa apimtimi.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas buvo privatizuotas A. J. ir N. J. gyvenant santuokoje šeimoms reikmėms ir buvo jų jungtinė nuosavybė vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d. Ta aplinkybė, jog butas buvo nupirktas už N. J. investicinius čekius, nesudaro pagrindo teigti, kad butas buvo įgytas jos asmeninės nuosavybės teise, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika visos lėšos gautos santuokos metu (tame tarpe ir investiciniai čekiai) laikytinos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, tokiu būdu ir turtas įsigytas už šias lėšas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad A. J. ir N. J. ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu kaip šeima. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog 2001-02-06 N. J. sudarant butų mainų sutartį ir įsigyjant butą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 1 tomas), A. J. davė savo sutikimą tokiam sandoriui sudaryti kaip sutuoktinis (b.l. 84, 1 tomas). Pažymėtina, kad butas, (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas kaip N. J. asmeninė nuosavybė (b.l. 21-22, 1 tomas). Be to, rašytiniai įrodymai byloje (b.l. 28, 1 tomas) patvirtina aplinkybes, jog A. J. gyveno su N. J. minėtame bute kartu kaip šeima ir jame deklaravo savo gyvenamą vietą (b.l. 7, 1 tomas). Tokiu būdu darytina išvada, jog turto, įsigyto jungtinės nuosavybės teise, mainų sandorio pagrindu perleidimas nepakeitė už jį įgyjamo turto nuosavybės teisinės formos ir butas, (duomenys neskelbtini), laikytinas bendra jungtine A. J. ir N. J. nuosavybe, kadangi minėtas butas buvo įgytas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise N. J. ir A. J. priklausiusį turtą – butą, (duomenys neskelbtini). Konstatavus, jog butas, (duomenys neskelbtini), A. J. ir N. J. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujantis CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, nustatytina, jog A. J. priklauso ½ buto, (duomenys neskelbtini), dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ieškovui pripažino asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto.
Apeliantų argumentai, kad ieškovas neprisidėjo prie N. J. turto, kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, išlaikymo teisiškai nereikšmingi, pripažinus ginčo butą bendra jungtine nuosavybe.
Konstatavus, jog ieškovas turi nuosavybės teises į ½ dalį ginčo buto, naikintinas paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas N. J. įpėdiniams dalyje dėl ½ buto, esančių (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iš dalies negaliojančiu 2010-04-22 paveldėjimo teisės liudijimą išduotą L. M., G. J., S. J., M. R. ir O. Š., kaip išduotą nepagrįstai į turtą, kuris negalėjo sudaryti paveldimo turto.
Kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad ieškovo reikalavimas yra vindikacinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v. A. G. IĮ “(duomenys neskelbtini)” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad ieškinio pareiškimo momentu jis turėjo nuosavybės teisę į ginčo butą. Pripažinus, jog ieškovas turi nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, laikytina, kad jis įrodė, kad turi savininko teises į butą, o atsakovams nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimą į dalį ginčo buto buvo suteiktos be pagrindo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo. Ginčijamų sandorių šalys yra tarpusavyje susiję artimais ryšiais, sandoriai sudaryti jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo nuosavybės teisių į ginčo butą gynimo. Todėl konstatuotina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą turėjo nuosavybės teisę į dalį ginčo buto, daikto valdymo teisę jis prarado be savo valios, šiuo metu daiktą valdo atsakovai, valdo dalį daikto neteisėtai, daiktas yra natūra ir šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Todėl laikytina, kad byloje nustatytos visos vindikacijos taikymo sąlygos (CK 96 str.). Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iš esmės teisingai sprendė bylą, todėl sprendimo naikinti nėra pagrindo.
Pripažinus, jog paveldėjimo teisės liudijimas dalyje buvo išduotas nepagrįstai dėl ½ buto dalies, tokiu būdu konstatuotina, kad 2010-07-27 dovanojimo sutartis tarp S. J. bei V. J. ir 2010-07-30 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp O. Š. ir M. R. bei V. J. iš dalies yra pripažintinos negaliojančiomis, nes jomis buvo perleista daugiau turto nei sandorio šalys turėjo teises perleisti (CK 1.80 str.). Todėl šiuo atveju restitucija ginčijamiems sandoriams taikytina tik kaip pasekmė.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais visa apimtimi, nes tiek S. J., tiek O. Š. ir M. R. yra įstatyminės N. J. įpėdinės, kurios laiku kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir joms buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau įvertinus tai, kad paveldimą turtą sudarė ne visas, o ½ ginčo buto dalis, atitinkamai įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas galėjo būti išduotas į ½ dalį ginčo buto, t.y. kiekvienam į 1/10 buto dalį. Todėl ginčijami sandoriai, sudaryti kiekvieno įpėdinio dalyje dėl 1/10 ginčo buto dalies negalėjo būti pripažįstami negaliojančiais, nes buvo sudaryti teisėtai. Tokiu būdu teismo sprendimas dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo keistinas.
2010-07-30 buto dalies pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas tarp O. Š. ir M. R. bei V. J. pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 2/10 dalių ginčo buto su rūsiu pirkimo-pardavimo ir iš O. Š. ir M. R. V. J. naudai priteisiant 13000 Lt (iš kiekvienos po 7500 Lt), nes sandoriu šalys perleido daugiau turtinių teisių nei pačios turėjo (CK 1.80 str., 6.145 str., 6.146 str.). 2010-07-27 dovanojimo sandoris tarp S. J. bei V. J. pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 1/10 buto dalies dovanojimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialines teisės normas, tačiau iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl sprendimas dalyje keistinas.
Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau tik dėl išvestinių reikalavimų, t.y. dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dalyje, iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt (b.l. 82-84, 2 tomas, CPK 93, 98 str.).
Įvertinus tai, kad teismo sprendimas dėl ieškovo patenkintų reikalavimų iš esmės paliekamas nepakeistu, tai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
n u t a r i a:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį dėl 2010-07-27 dovanojimo sutarties ir 2010-07-30 buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo panaikinti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pripažinti 2010-07-27 dovanojimo sutartį, kuria S. J. padovanojo atsakovui V. J. 1/5 dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo dovanojimo momento dalyje dėl 1/10 buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dovanojimo.
Pripažinti 2010-07-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. Š. ir M. R. pardavė atsakovui V. J. 2/5 dalis buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia, nuo pardavimo momento dalyje dėl 2/10 buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo-pardavimo.
Priteisti V. J. lygiomis dalimis iš O. Š. ir M. R. 13000 Lt, t.y. iš kiekvienos po 7500 Lt.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų V. J., O. Š., M. R. ir S. J. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo A. J. naudai.
Teisėjai Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Tatjana Žukauskienė
Algirdas Auruškevičius