Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-384-613-2021].docx
Bylos nr.: e2-384-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „Nidos turtas“ 302704611 atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 188710823 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Klaipėdos apygardos prokuratūra 191884887 Ieškovas
BĮ ''Klaipėdos Universitetas'' 211951150 trečiasis asmuo
Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarė Agnė Griškevičienė x trečiasis asmuo
VĮ Turto bankas 112021042 trečiasis asmuo
Lietuvos muzikos ir teatro akademija 111950624 trečiasis asmuo
Kategorijos:
dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo
Bendrosios nuostatos
Niekiniai sandoriai
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Ieškinio trūkumų šalinimas
Negaliojantys sandoriai
Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
Bylos dėl restitucijos
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Restitucija
Bylos nutraukimas
Bylos dėl sandorių negaliojimo
Ieškinys
Laikinosios apsaugos priemonės

?

                                                                                  Civilinė byla Nr. e2-384-613/2021

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00183-2020-3

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4;3.2.6.1; 2.6.7; 2.1.2.4.1.1

 (S)

 

img1 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E ND I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. balandžio 30  d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei L. P.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P. (A. P.),

 atsakovės UAB „Nidos turtas“ atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui ir direktoriui R. Z.,

atsakovės V. S. atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

trečiojo asmens notarės Agnės Griškevičienės atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

 trečiojo asmens Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovui R. V.,

trečiojo asmens Klaipėdos universiteto atstovui advokatui Rimantui Tumėnui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės;

 2) taikyti restituciją, nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis;

3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės;

 4) taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. Susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 40 000 Eur, o iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A;

 5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“;

6) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 d., t. y. valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Be to, teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus, ši sąlyga panaikinta 2007-01-01.

3.        Valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti šio sklypo vietą, kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo. Mano, jog valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo būdas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir turi būti pripažintas niekiniu bei negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

4.       Pripažinus negaliojančiu tik Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl, siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, turi būti panaikintos ir minėto susitarimo pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės, t. y. UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudaryta 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės); 2018-09-13 susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės); Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymas Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.

5.       Teismui pripažinus negaliojančiu 2015-09-08 susitarimą, restitucija turi būti taikoma natūra, t. y. grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,2264 ha ploto dalį iš neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grąžinant nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013-03-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis. Teismui pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudarytą 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 susitarimą (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat prašoma taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 susitarimą (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 000 Eur), o iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A.

6.       Ieškovė pateikė dubliką į atsiliepimus. Dėl senaties termino taikymo. Atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepime į ieškinį nepagrįstai teigiama, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą, todėl nepagrįstai prašoma taikyti senatį šioje byloje. CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o CK 1.125 str. 2 d. numato, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Nagrinėjamu atveju ieškiniu reikalaujama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, papildomą susitarimą, taikyti restituciją, todėl šiems reikalavimams taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas. CK 1.27 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

7.       Pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą prokuroras surinko tik atlikęs tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pagal 2020-04-09 gautą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) 2020-04-07 prašymą Nr. 13 SD-904-(14.13.7). Ieškinys teismui pateiktas 2020-05-14. Paskutinius duomenis, reikšmingus konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, prokuroras gavo 2020-05-12, kai Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-05-12 raštas Nr. (4.28E)-R2-1369, kuriuo pateikta informacija apie ginčijamą Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Ši data nagrinėjamu atveju ir laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, nuo kurios prasideda ieškinio senaties termino eiga. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad pakankamai duomenų, leidžiančių inicijuoti viešojo intereso gynimą, prokuratūra turėjo gauti ginčijamo įsakymo priėmimo dieną, t. y. 2015-12-30, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė ar kitos institucijos priimdamos sprendimus pagal savo kompetenciją neprivalo teikti apie juos informacijos, juo labiau prokuratūra pagal kompetenciją neprivalo atlikti tyrimo dėl jų teisėtumo negavusi informacijos apie tai, kad priimtas sprendimas galbūt prieštarauja viešajam interesui ar teisės aktų nuostatoms.

8.       Išdėstytų aplinkybių visuma vienareikšmiškai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinys buvo pareikštas nepraleidus tokio pobūdžio reikalavimams numatyto senaties termino. Pagrindo atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino pabaigos nėra (CK 1.131 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d.).

9.       Dėl viešojo intereso gynimo. Nepagrįsti yra ir atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad iš ieškinio neaišku, kuo pasireiškia viešasis interesas, taip pat kad pareikšti ieškinio reikalavimai nėra tinkami viešajam interesui apginti ir realiai neleis to padaryti. Ieškinyje aiškiai nurodyta, jog šioje byloje yra ginamas viešasis interesas, kad valstybės turtas būtų naudojamas rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą visuomenei, tausojant ir nešvaistant, tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais, kaip to reikalauja įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Kad tai yra svarbus viešasis interesas, ne kartą buvo išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, inter alia, bylose dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių (2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014 ir kt.). Todėl atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad neaišku, kuo šioje byloje pasireiškia viešasis interesas.

10.       Taip pat neturi pagrindo ir atsakovės manymas, kad ieškinio reikalavimai nėra tinkami viešajam interesui apginti ir realiai neleis to padaryti. Atsakovė UAB „Nidos turtas“ įsigijo žemės sklypo dalį, identifikuotą žemės sklypo plane, kuris buvo sudedamoji sutarties dalis. Šį žemės sklypą atsakovė įsigijo lengvatine tvarka, be aukciono turimiems pastatams eksploatuoti. Taigi atsakovės sudarytas susitarimas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar valstybinės žemės sklypas, be aukciono lengvatine tvarka parduotas atsakovės statiniams eksploatuoti, nebuvo parduotas per didelis, nes susitarimu dalį žemės sklypo atsakovė perkėlė į kitą vietą, t. y. skyrė ne įsigytiems statiniams eksploatuoti.

11.       Iš V. S. ir UAB „Nidos turtas“ sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad atsakovai siekia šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Taigi tokios veiklos vykdymas prieštarauja valstybinės žemės pardavimo be aukciono socialinei paskirčiai (valstybinės žemės sklypų naudojimo teisių, skirtų esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, perdavimas), taip pat sudarytų sąlygas UAB „Nidos turtas“ gauti didelės ekonominės naudos valstybinės žemės sąskaita, pavyzdžiui, išvengti žemės sklypo, reikalingo naujai ūkinei, komercinei ar kitokiai veiklai vykdyti (nagrinėjamu atveju tai žemės sklypo dalies pardavimas V. S. gyvenamojo namo ir kitų pastatų statybai), įsigijimo išlaidų (nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo dalies (0,2264 ha) vidutinė rinkos vertė, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra 228 437,60 Eur. V. S. atsakovė UAB „Nidos turtas“ 0,0768 ha dalį žemės sklypo pardavė už 190 000 Eur, tai reiškia akivaizdų valstybinės žemės naudojimą siekiant ne visos visuomenės, o tik siauro UAB „Nidos turtas“ privačių interesų tenkinimo, taip pat žemės sklypo naudojimo nesiekiant maksimalios naudos visuomenei, be to, sudarytas susitarimas prieštarauja sąžiningos konkurencijos principui. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad pripažinus negaliojančiu ginčijamą susitarimą ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikius restituciją bus užkirstas kelias ginčo valstybinės žemės sklypą perleisti ne pagal valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir priešingai valstybinės žemės pardavimo be aukciono paskirčiai (ne esamiems statiniams eksploatuoti), taip pat nesiekiant visos visuomenės interesų tenkinimo ir maksimalios naudos visuomenei. Todėl ieškinio reikalavimai, priešingai, nei nurodo atsakovė, aiškiai yra tinkami viešajam interesui apginti.

12.       Pažymėtina, kad ieškinio tenkinimo atveju valstybė įgis galimybę nustatyta tvarka ginčo žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams ar parduoti, išnuomoti aukcione ir taip gauti maksimalią ekonominę naudą (nepakeitus šiuo metu nustatytos žemės sklypo paskirties (visuomeninė)) arba parduoti jį asmeniui nustatyta tvarka už rinkos vertę atitinkančią kainą ar išnuomoti naujam savininkui pagal teisės aktų reikalavimus atitinkančią valstybinės žemės nuomos sutartį, o šis asmuo vykdys visuomeninės paskirties žemės sklype leidžiamą vykdyti veiklą. Todėl atsakovė klysta aiškindama, kad ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju neatsirastų jokių viešojo intereso požiūriu reikšmingų teisinių padarinių.

13.       Be to, pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į kultūros paveldo teritoriją, yra gretimai su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu Skulptūrų parku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra abejonių, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pažeidžia viešąjį interesą ir sudaro pagrindą prokurorui kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo.

14.       Dėl sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms. Atsakovas pagal 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dalį – 0,5072 ha žemės sklypo, esančią 1,9721 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu B. Sutartyje pažymėta, jog žemės sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymėtina, kad nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu. Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatytas naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

15.       Taigi, žemės sklypo dalis įsigyta turimiems pastatams eksploatuoti apibrėžtoje teritorijoje, pažymėtoje plane indeksu B. Sutartyje imperatyviai nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn sklypą naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Už sutartyje numatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų nesilaikymą pirkėjas atsako pagal įstatymus. Valstybės įmonė Turto bankas kontroliuoja sutarties vykdymo sąlygas, o nustačiusi pažeidimus turi teisę reikalauti juos pašalinti arba nutraukti sutartį. Taigi akivaizdu, jog parduoto žemės sklypo paskirtis – turimiems pastatams eksploatuoti, todėl žemės sklypo dalies perkėlimas į kitą vietą prieštarauja pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms.

16.       Atsakovo argumentai ginčo santykiui pritaikant LR CK 4.81 straipsnio normas yra teisiškai nepagrįsti, nes LR CK 4.81 str. bendraturčiui yra įtvirtinta teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką su kitais bendraturčiais, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto dalimis proporcingai turimai nuosavybės daliai. Naudojimosi tvarkos susitarimu yra tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Pagal šį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. Pagal CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. nuostatas, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

17.       Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises.

18.       Kaip minėta, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie šio susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksais A-2264/19721, B-2808/19721, t. y. iš viso 0,5072 ha, taigi, naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į žemės sklypo planą, kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkamo žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa. Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato. Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

19.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kaip matyti iš šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo taikymą apibrėžiančios nuostatos, šis įstatymas taikomas kaip bendrasis įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.

20.       Atsakovė UAB „Nidos turtas“ nurodo, kad ginčijamas susitarimas nepakeitė žemės sklypo likimo, daiktas nebuvo perleistas kitam savininkui, tačiau dėl šio sandorio UAB „Nidos turtas“ perleido dalį žemės sklypo V. S.. Taigi žemės sklypas, įsigytas statiniams eksploatuoti, perleistas be pagrindinio statinio ar jo dalies ir prieštarauja valstybinės žemės sklypo įsigijimui be aukciono. Taip siekiama apeiti imperatyvias įstatymų nuostatas.

21.       Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo / pardavėjo (valstybės) elgesio sudarant ir vykdant sutarčių nuostatas. Nesutinka su atsakovės motyvu, kad teismui patenkinus ieškinį priimtas sprendimas pažeistų atsakovų teisėtus interesus ir lūkesčius, nes neteisėtų sandorių pripažinimas negaliojančiais negali pažeisti atsakovų teisių ir teisėtų interesų, nes iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra tas, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą.

22.       Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Nidos turtas“, kaip rūpestinga ir sąžininga teisinių santykių dalyvė, žinojo CK, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimus, keliamus valstybinės žemės pardavimui be aukciono. Atsakovė yra verslininkė, profesionalė ir turi elgtis atsakingai, apdairiai ir rūpestingai, tačiau akivaizdu, kad sąmoningai siekė be aukciono įsigyti atskirą žemės sklypą. Nesąžiningas elgesys negali suponuoti teisėtų lūkesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla nuosavybės neliečiamumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų konkurencija, kiekvienoje konkrečioje byloje būtina vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios sudaro sąlygas nustatyti tinkamą saugotinų vertybių pusiausvyrą. Proporcingumo principas gali būti pažeistas išreikalavus daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuris dėjo pastangas, siekdamas įsigyti turtą skaidriai, laikydamasis teisės normų nuostatų, suderinęs aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Tačiau, kai iš įvertintų duomenų viseto matyti, kad įgijėjas turėjo suprasti, kad sandorio sąlygos nėra skaidrios, kad galimas sandorio neteisėtumas, bet pasirinko veikti neskaidriai, ypač jei tokių veiksmų epizodų yra ne vienas, tokiomis aplinkybėmis daikto įgijėjas gali būti nelaikomas atitinkančiu sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Nustačius įgijėjo neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, tai reikštų, kad jis, įgydamas turtą nesąžiningai, pats prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jam nebus neproporcinga našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018 ir kt.).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25.       Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. UAB „Nidos turtas“ perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nors pati jų neturėjo. Asmenys neteisėtai įgijo civilines teises, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus. Palikus atsakovams neteisėtai gautus žemės sklypus ir netaikius restitucijos, būtų įteisintas atsakovų nepagrįstas ir nesąžiningas praturtėjimas valstybės turto sąskaita. Bendroji teisės taisyklė yra tokia, kad asmuo negali perleisti daugiau teisių, negu jų turi (CK 4.48 straipsnio 2 dalis).

26.       Be to, pažymėtina, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, dėl to, kad asmuo elgėsi sąžiningai, jo veiksmai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimais sukeltų pasekmių.

27.       Pagal teismų formuojamą praktiką laikytina, jog atsakovės UAB „Nidos turtas“ interesų apsaugą užtikrina teisė reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo neteisėtus sprendimus priėmusiems subjektams (LVAT 2017-01-12 nutartis Nr. A-126-492/2017), tačiau šis klausimas nėra šios bylos dalykas.

28.       Dėl restitucijos taikymo. CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

29.       Šiuo atveju ginant viešąjį interesą siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti turtą, įstatymais priskirtą valstybės nuosavybei. Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtą, inter alia, žemę, būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Todėl restitucija taikoma, siekiant eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grąžinti žemės sklypą valstybei, kad ši per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypą taip, kad būtų užtikrintas imperatyvių įstatymų nuostatų laikymasis ir viešasis interesas.

30.       Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015). CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad teismas, nustatęs, jog valstybinės žemės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turi pareigą konstatuoti niekinio valstybinės žemės perleidimo sandorio faktą, pripažinti negaliojančia tokią sutartį ir jos pagrindu sukurtas teisines pasekmes.

31.       Argumentai, kuriais atsakovai grindžia savo poziciją netaikyti pirmiau įvardytų pasekmių, t. y. atsakovų sąžiningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, viešojo ir privataus interesų derinimo būtinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi esminės reikšmės sprendžiant imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio galiojimo klausimą. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepriklausomai nuo sandorio šalių kaltės, sąžiningumo, kitų konkrečių sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybių, galimų pasekmių ir pan. Vienintelė sandorio galiojimo ar negaliojimo sąlyga yra atitiktis arba prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normoms. Visos kitos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos.

32.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat akcentuoja, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus šios teisės, nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, tačiau visais ribojimo atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų pozicija dėl nuosavybės neliečiamumo nėra absoliuti.

33.       EŽTT savo jurisprudencijoje pripažįsta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, par. 73), tačiau kartu nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, peticijos Nr. 35298/04, par. 67; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Lelas prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08, par. 74; minėtas sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, par. 70).

34.       Atsižvelgiant į šią poziciją būtina pažymėti, kad valstybės pareigūno per klaidą, dėl nežinojimo ar piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis pasirašytas ginčijamas susitarimas, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negali likti galioti ir toliau kelti teisines pasekmes ginant kelių privačių asmenų interesus. Šiuo atveju kalbant apie atsakovams galbūt kilsiančius nuostolius, svarbu paminėti tai, jog atsakovų, sudariusių ginčijamus sandorius, negalima laikyti sąžiningais įgijėjais. UAB „Nidos turtas“ žinojo, kokiomis aplinkybėmis įgijo teises į žemės sklypą, tai yra turimiems pastatams eksploatuoti (jokia kita veikla šiame sklype yra negalima, sklypas turi būti naudojamas tik pagal esamą statinių paskirtį), tačiau, siekdama asmeninės naudos, pasipelnyti iš valstybės ir įsigyti atskirą žemės sklypą, pradėjo jo pertvarkymus (formavimo, paskirties keitimo ir kt.), siekdama jį užstatyti naujais statiniais, gauti pelno pardavus, t. y. veikė apeidama įstatymų nuostatas, todėl negali būti laikoma sąžininga įgijėja.

35.       V. S., sudarydama ginčo dalies žemės sklypo dalies pirkinio–pardavimo išsimokėtinai sutartį, taip pat negali prisidengti sąžiningumu ar nežinojimu. Sutartyje aiškiai išdėstyta jos abejonių kelianti pozicija, kurioje detaliai įvardyti įsipareigojimai UAB „Nidos turtas“ tam, kad sandoris būtų įvykdytas: „40 000 Eur Pirkėjas sumoka Pardavėjui per tris dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią 150 000 Eur dalį Pirkėjas sumoka po to, kai pardavėjas įvykdys Sutarties 8.1.1.1; 8.1.1.2.; 8.1.1.1.3.; 8.1.1.1.4.; 8.1.1.1.5.; 8.1.1.1.6.; 8.1.1.1.7.; nustatytus įsipareigojimus“. Šie įsipareigojimai apima: žemės sklype tvoros nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų pastatymą, žemės sklype esančių medžių iškirtimą, sklypo atidalijimą iš bendro į atskirą turtinį vienetą, žemės sklypo paskirties iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamųjų pastatų teritorijos pakeitimą, įsipareigojo užtikrinti pirkėjo galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m bendro ploto pastatą su gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties patalpomis, įrengti iki sklypo privažiuojamąjį kelią, užtikrinti pirkėjo galimybę jungtis prie dujotiekio, elektros tinklų ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad V. S. pati rizikavo sudarydama šią sutartį, taip prisiėmė visas kylančias rizikas. Be to, sutartyje aptartos ir šios sutarties neįvykdymo sąlygos. Taigi V. S. grąžinus įsigytą žemės sklypo dalį jokių nuostolių nepatirs.

36.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros reiškiamas reikalavimas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai susijęs tik su 2015-12-15 įsakymo Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ panaikinimu, siekiant efektyvesnio viešojo intereso gynimo, naikinant sandorių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šalių sukeltas pasekmes (ieškinio 7 puslapio pirma pastraipa), nors sandoriuose Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nedalyvavo. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nenurodė minėto įsakymo negaliojimo pagrindų, įsakymas buvo priimtas įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos funkcijas (plačiau – 2020-05-12 rašte Nr. (4.28E)-R2-1369 arba ieškinio 6 priede). Ieškovė nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl minėto įsakymo panaikinimo pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Įvertinant minėtas aplinkybes, bylinėjimo išlaidos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neturi būti priteisiamos. Bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

37.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės reikalavimais sutinka, kadangi 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, t. y. valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Taigi imperatyvi įstatymo nuostata nenumato galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

38.       Pagal 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė žemės sklypo dalį – 0,5072 ha – UAB „Nidos turtas“. Prie šios sutarties buvo pridėtas Žemės sklypo planas, kaip neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Šiame Žemės sklypo plane pažymėta B dalis (taškai 7, 8, 9, 10, 51, 52, 53), kurios plotas 0,5072 ha, ir ji priskirta VĮ Turto banko tuo metu priklausantiems statiniams eksploatuoti. Taigi, Žemės sklypo plane buvo nurodyta konkreti žemės sklypo dalis, kurią įsigijo UAB „Nidos turtas“, ir ši dalis buvo vientisa ir taisyklingos formos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie šio susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iš viso 0,5072 ha, t. y. naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į Žemės sklypo planą, kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkama žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa. Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato.

39.       Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Tokia pozicija yra patvirtinta ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-421/2020 33 punkte yra nurodyta, kad Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutą Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

40.       Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020-01-21 pavedimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ pavedė Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 7 d. suorganizuoti susitikimą su UAB „Nidos turtas“ ir fiziniu asmeniu, kuris iš UAB „Nidos turtas“ priklausančios žemės sklypo dalies (0,5072 ha) įsigijo šios dalies dalį – 0,0768 ha, ir šio susitikimo metu UAB „Nidos turtas“ ir fiziniam asmeniui pasiūlyti pakeisti 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad UAB „Nidos turtas“ ir fizinis asmuo disponuoja žemės sklypo dalimi, kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta B, šis planas yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; spręsti klausimą dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

41.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. pavedimą, pakvietė UAB „Nidos turtas“ ir V. S. derybų dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu. Tačiau kviesti asmenys į susitikimą 2020 m. vasario 6 d. ir vasario 27 d. neatvyko.

42.       2020 m. vasario 26 d. el. paštu iš R. Z. gautas laiškas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 27 d. susitikime nedalyvaus, ir informuojama, kad UAB „Nidos turtas“ direktorius asmeniškai ir UAB „Nidos turtas“ ir V. S., kuri įsigijo dalį UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nesutinka dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

43.       Neišsprendus geranoriškai klausimo dėl sandorio pakeitimo ir padėties, buvusios iki sandorio, atkūrimo, Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

44.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, prašo Klaipėdos apygardos teismo ieškinio reikalavimus tenkinti.

45.       Atsakovė UAB „Nidos turtas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutinka su ieškovės reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Faktinės aplinkybės. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2013-03-14 sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė 1,9721 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,5072 ha (toliau – ir Sutartis) UAB „Nidos turtas“. Minėta sutartis sudaryta atsižvelgiant į tarp šalių 2013-02-20 pasirašytą turto pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 14-875, patvirtintą Vilniaus m. 14-ajame notarų biure.

46.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo nustatė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie šio susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iš viso 0,5072 ha. Naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į Žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su UAB „Nidos turtas“ ir Klaipėdos universitetu (tuo laiku naudojusiu žemės sklypo dalį panaudos teise). Susitarimo šalys taip pat susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ turi teisę neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais SI ir S2, tiek, kiek tai reikalinga patekti į (iš) UAB „Nidos turtas“ naudojamą sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, nustatytas kelio servitutas.

47.       2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, UAB „Nidos turtas“ pardavė V. S. 0,0768 ha dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta perkamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, kuri sudaryta atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašytą Susitarimą. Sutarties 5.1.1 punktu nustatyta, kad pirkėja naudosis 768 kv. m, UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2018-09-13 sudarė Susitarimą (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės), kuriuo įsipareigojimų įvykdymo data atidėta iki 2019-10-24.

48.       Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius, Žemės įstatymas). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

49.       Ieškovė nurodo, jog žemės perleidimo sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, todėl privalo būti panaikinti remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20J0-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai “ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-14/2010, kt.). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus.

50.       Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis ginčo objektas yra Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo. Kaip žinoma, valstybei priklausantis turtas – žemės sklypas – yra viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).

51.       Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad, inter alia, būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

52.       Bylose, kuriose reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir taikyti restituciją, teismas dėl pareikštų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustatęs, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinęs sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą.

53.       Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, yra įgyvendinamas, be kita ko, per valstybės (savivaldybių) nuosavybės santykių reglamentavimą, grindžiamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, jos įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Viešosios teisės normos adresatas neturi teisės susikurti savo veikimo modelio vadovaudamasis bendraisiais teisės principais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497-706/2015).

55.       Atsakovė sutinka ir neprieštarauja, jog valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Taip pat atsakovei yra žinoma kasacinio teismo praktika, jog valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužė 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

56.       Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirma, ieškinyje tik deklaratyviai nurodyta, jog minėtas Susitarimas prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyviems reikalavimams, tačiau nenurodoma, kuriuos konkrečius imperatyvius reikalavimus pažeidė ginčo Susitarimas.

57.       Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jokio imperatyvaus reikalavimo, kad negali būti sudaromi susitarimai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (pavyzdžiui, žemės sklypu) tvarkos nustatymo, nėra nei minėtame straipsnyje, nei kitame teisės akte. Tokio draudimo ir negali būti, kadangi CK 4.81 straipsnis nustato naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (1 dalis). Jeigu nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (2 dalis). Pažymėtina, jog priešingas aiškinimas būtų teisiškai ydingas, kadangi valstybė negalėtų sudaryti jokių susitarimų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

58.       Antra, nepagrįstas yra ieškinio argumentas, jog valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo būdas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų. Kaip žinoma, nuosavybės teisė – tai savininko galimybė valdyti, naudoti ir disponuoti daiktu. Valdymas kaip nuosavybės teisės turinio elementas reiškia galimybę turėti daiktą savo žinioje ir teisę daryti jam fizinį ir ūkinį poveikį. Naudojimas pagal nuosavybių teisės nuostatas suprantamas kaip naudos iš daikto gavimas, o nauda – kaip daikto ekonominis reikšmingumas. Disponavimas turtu – tai galimybė sudaryti sandorius dėl daikto, kuriais nusprendžiamas jo teisinis likimas (disponavimo sąvoka atitinka perleidimo sąvoką). Atitinkamai susitarimas dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo yra sietinas su teise naudotis ir valdyti daiktą, o ne juo disponuoti. Sprendžiant, ar nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra disponavimas, valdymas ar naudojimas, reikšminga yra tai, kad: 1) nepriimamas sprendimas dėl daikto teisinio likimo, bet priimamas dėl ūkinio poreikio jam masto ir būdo; 2) daiktas nelikviduojamas; 3) daikto nesiekiama perleisti, o norima ekonominės naudos.

59.        Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus bei UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo negali būti laikomas valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo sandoriu / būdu, kadangi daikto teisinis likimas nepasikeitė, t. y. daiktas nebuvo perleistas / savininkas nepasikeitė. Be to, paminėtina, jog tai negali būti laikoma ir valstybinės bei privačios žemės mainais, kaip netiesiogiai nurodoma ieškinyje. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieno daikto mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog nenustačius, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

60.       Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo / pardavėjo (valstybės) elgesio sudarant ir vykdant sutarčių nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). 

61.       Savininkai, atsižvelgdami į tai, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sudarė Susitarimą dėl naudojimosi minėtu nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Minėta savininkų teisė įtvirtinta įstatyme, t. y. CK 4.81 straipsnyje. Tačiau tam, kad savininkai galėtų sudaryti minėtą Susitarimą, yra nustatyta tam tikra tvarka. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, siekdama sudaryti Susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus ir teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė.

62.        Valstybė, veikdama per įgaliotas institucijas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių) ir įgaliotus asmenis (S. M.), patikrino pateiktus dokumentus, pripažino, jog galima sudaryti minėtą Susitarimą, išdavė leidimus bei sutikimus ir pasirašė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kurį patvirtino notaras. Tačiau vėliau, praėjus beveik 5 metams nuo Susitarimo pasirašymo momento, būtent ta pati institucija, kuri įgyvendino Lietuvos Respublikos valią (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą ir pripažinti negaliojančiomis sudarytas sutartis, t. y. tas sutartis, kurių sudarymui buvo pritarta, atlikti būtini veiksmai sutarčių sudarymui ir sutartys sudarytos bei patvirtintos notariškai. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokia situacija, jog valstybės įgalioti pareigūnai / valstybės tarnautojai susitarė su juridiniu asmeniu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tačiau vėliau, praėjus dideliam laiko tarpui, tie patys pareigūnai / valstybės tarnautojai pakeitė nuomonę ir reikalauja „grąžinti“ valstybei turtą, kurio naudojimosi tvarka buvo nustatyta nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Ieškovės teikiami dokumentai suponuoja išvadą, jog valstybė, neva siekdama ištaisyti vietos valdžios institucijų padarytas klaidas, siekia pripažinti sandorius negaliojančiais ir panaikinti administracinius teisės aktus ir taikyti restituciją. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.

63.        EŽTT praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Valstybės klaidos turi būti atskleidžiamos ir taisomos taikant tinkamas teisines procedūras – asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi būti įvykdytas „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, jis turi būti „būtinas visuomenės interesams“ ir nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (Lelas v. Croatia, no. 55555/08, § 74, 20 May 2010); poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Pincov and Pine v. Czech Republic, no. 36548/97, § 58, ECHR 2002 VIII). Reikalaujama pusiausvyra nebus nustatyta tuo atveju, jei asmuo dėl valstybės klaidų taisymo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Gashi v. Croatia, no. 32457/05, § 40, 13 December 2007; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, § 67, 11 June 2009).

64.       Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, vienas iš teisėtų lūkesčių atsiradimo pagrindų yra ilgą laiką besitęsiantis valstybės susidariusios situacijos toleravimas.  Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo vykdė įgaliotos institucijos bei asmenys, savo srities profesionalai, kuriems nekilo jokių abejonių dėl minėto Susitarimo sudarymo teisėtumo. Atsakovė taip pat neturėjo jokio pagrindo abejoti kompetentingų valdžios institucijų sąžiningumu ir rūpestingumu, todėl ir sudarė ginčo sutartis. Atsakovė buvo ir yra sąžininga, rūpestinga bei atidi Sutarties šalis, jokių duomenų, leidžiančių suabejoti atsakovės veiksmais, nėra.

65.       Atsakovė manė ir toliau mano, jog valstybė tinkamai bei nustatyta tvarka sudarė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad valstybė padarė klaidą, klaidos rizika turėtų tekti pačiai valstybei ir neva padaryta klaida neturėtų būti taisoma atsakovės sąskaita.

66.       Dėl viešojo intereso gynimo. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys buvo pareikštas ginant viešąjį interesą. Ieškinyje nurodoma, jog ginamo viešojo intereso esmę pirmiausiai sudaro valstybės turto – valstybinės žemės – naudojimo ir disponavimo teisėtumo klausimas ir ieškinys pareikštas siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisės aktų imperatyvai, reglamentuojantys sandorius dėl valstybės turto. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip minėta, yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Kartu pažymėtina, jog prokurorai gindami viešąjį interesą turi vadovautis Rekomendacijomis dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-01-31 įsakymu Nr. 1-25 (toliau – ir Rekomendacijos). Minėtose Rekomendacijose nustatyta, kad prokuroras atsisako ginti viešąjį interesą, kai valstybei, visuomenei, asmeniui padaryta žala laikytina mažareikšme, palyginti su galimomis bylinėjimosi išlaidomis (35.2 p ). Taip pat prokuroras atsisako ginti viešąjį interesą, kai, esant kelių viešųjų interesų konkurencijai ir kreipiantis į teismą dėl vieno iš jų gynimo, kiti viešieji interesai gali būti pažeisti arba nebus tinkamai apginti racionaliomis sąnaudomis. Procesiniuose dokumentuose ieškovė neanalizavo šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni viešieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo, ar neva pažeisti viešieji interesai bus apginti racionaliomis sąnaudomis ir pan.

67.       Viešajam interesui negali būti suteikiama pirmenybė visiškai ignoruojant konstituciškai pagrįstą partikuliarų interesą; jei tam tikras partikuliarus interesas negali būti konstituciškai pagrindžiamas, viešasis interesas su juo nėra „derinamas“. Turi būti ieškoma šių interesų balanso. Atkreiptinas dėmesys, jog sudarydama Susitarimą bei sutartis, kurias ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais, atsakovė turėjo didelių materialinių išlaidų. Pripažinus negaliojančiomis susitarimus / sutartis bei panaikinus administracinius aktus, valstybė neabejotinai patirs žalos, kadangi privalės kompensuoti atsakovės patirtus nuostolius.

68.       Dėl restitucijos taikymo. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, šalys turėjo teisę sudaryti Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, visi prokuroro ginčijami žemės sandoriai sudaryti bei administraciniai aktai priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją. Kartu paminėtina, jog, pirmiausia, tiek UAB „Nidos turtas“ buvo sąžininga Susitarimo bei sutarties šalis, tiek V. S. buvo sąžininga įgijėja, antra, viešojo ir privataus interesų pusiausvyrą geriausiai užtikrina status quo išsaugojimas, trečia, tenkinus ieškinį, šalys patirtų neproporcingai didelę žalą.

69.       Dėl senaties taikymo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo konkrečiu atveju prašoma pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Taigi, šiam reikalavimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2020-05-14. Pati ieškovė nurodė, kad apie ginčijamą aktą sužinojo 2020-05-12 gavusi raštą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek prokuratūra, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės institucijos ir veikia valstybės vardu. Apie Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo žinoma iškart po jo priėmimo, kadangi minėta institucija yra susijusi su minėto akto rengimu. Akivaizdu, jog valstybė yra praleidusi vieno mėnesio terminą skųsti Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820, nes ieškinys teismui pateiktas 2020-05-14. Kaip žinoma, ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

70.       Šiuo konkrečiu atveju UAB „Nidos turtas“ 2015-09-08 Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griskevičienės) sudarė nepažeisdama imperatyviųjų teisės normų, be to, buvo sudarytos notarinės sutartys, viešajame registre įregistruotos teisės, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra pagrindo abejoti sandorių teisėtumu. Kartu paminėtina, jog net pripažinus, kaip teigia ieškovė (nors atsakovė su tuo nesutinka), kad valstybė padarė klaidą, klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir klaida negali būti taisoma atsakovės sąskaita. Be to, būsimo proceso kaštai (laiko ir finansinės sąnaudos) ir atsakovės patirta žala yra visiškai neproporcingi ieškiniu siekiamam tikslui bei tariamai valstybės naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog netoleruotina tokia situacija, kai sąžininga sutarties šalis, visus veiksmus atlikusi teisės aktų nustatyta tvarka ir su valstybe sudariusi Susitarimą, vėliau, praėjus ilgam laiko tarpui, valstybei pakeitus nuomonę ir nusprendus ginčyti laisva valia sudarytus susitarimus / sutartis, patiria ypatingai didelių nuostolių.

71.       Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Remdamosi minėtu sutarties laisvės principu UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016-10-27 sudarė ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018-09-13 Susitarimą dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo atidėjimo. Sandoriai yra patvirtinti notaro. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

72.        Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad notaras netinkamai atliko notarinį veiksmą (nepagrįstai patvirtino ginčijamus sandorius). Nenustatęs pagrindų sandorio netvirtinti, notaras privalėjo atlikti jam priskirtas funkcijas ir suteikti teisę šalims pasinaudoti joms įstatymo suteikta teise sudaryti 2016-10- 27 pirkimo–pardavimo sutartį bei 2018-09-13 Susitarimą dėl įsipareigojimų vykdymo atidėjimo. Nors atsakovei V. S. nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su 2015-09-08 susitarimo tarp UAB „Nidos turtas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sudarymu, tačiau ji, kaip sąžininga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, turėjo pagrindą manyti, kad valstybinės institucijos sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra teisėtas ir galiojantis. Ydinga ir netoleruotina situacija, kai viena valstybinė institucija sudaro sandorį, o praėjus beveik 5 metams nuo sandorio sudarymo, kita valstybinė institucija nusprendžia jį ginčyti teisme. Atsakovė V. S. palaiko kitos atsakovės UAB „Nidos turtas“ atsiliepime išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti Susitarimą negaliojančiu ir taikyti ieškinio senatį, jų papildomai nekartoja.

73.       Restitucija – civilinių teisių gynimo būdas, kurio paskirtis – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Restitucijos institutas (daugiausia) yra reglamentuotas CK šeštosios knygos X skyriaus nuostatomis (CK 6.145–6.153 straipsniai). Restitucija įprastai suvokiama kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) teisinė pasekmė (žr., pvz., CK 1.80 straipsnio 2 dalį), tačiau restitucija nėra išimtinai taikytina tik negaliojančių sandorių atvejais – CK 6.145 straipsnio, reglamentuojančio restitucijos taikymo pagrindus, pirmosios dalies nuostatos nurodo, jog restitucija, be jau minėto atvejo, taikoma ir tokiais atvejais, kai turtas gautas neteisėtai arba per klaidą arba kai prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Vis dėlto restitucijos esmę geriausiai ir atspindi jos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės, taikymas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; kt.).

74.       Nagrinėjamu atveju atsakovė V. S. yra sąžininga įgijėja ir ieškovės prašomas restitucijos būdas – įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018-09-13 Susitarimą (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (40 000 Eur), o iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, neabejotinai pažeidžia atsakovės V. S. teisėtus interesus jau vien dėl to, kad, pakilus nekilnojamojo turto kainoms, atsakovei V. S. atitektų neadekvačiai maža pinigų suma. Prašo ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl sandorių ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

75.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, nurodo, kad teismo 2020 m. gegužės 22 d. pranešimu suinteresuotas asmuo informuotas apie prokuratūros pareikštą ieškinį dėl sandorių ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Ieškinyje nereiškiami reikalavimai dėl suinteresuoto asmens su atsakovu UAB „Nidos turtas“ 2013 m. kovo 14 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, o VĮ Turto bankas neturi informacijos, kuri patvirtintų ar paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su teiginiais, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistas viešasis interesas. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, ir remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

 

76.       Bylos nagrinėjimo metu nustatytos toliau nurodomos faktinės bylos aplinkybės.  2013 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pardavė 1,9721 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,5072 ha, UAB „Nidos turtas“. Ši sutartis sudaryta atsižvelgiant į tarp šalių 2013 m. vasario 20 d. pasirašytą Turto pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 14-875, patvirtintą Vilniaus m. 14-ajame notarų biure, kuria UAB „Nidos turtas“ įsigijo statinius (un. Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini); un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius šiame žemės sklype, kuriems eksploatuoti ir buvo parduotas valstybinės žemės sklypas (sutarties 3 punktas). Pagal sutarties 11 punktą nustatyta, kad žemės sklypo planas yra neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis. Žemės sklypo plane pažymėta B dalis (taškai 7, 8, 9, 10, 51, 52, 53), kurios plotas 0,5072 ha, priklausė pardavėjui – VĮ Turto bankui ir tuo metu buvo skirta jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Kitą valstybinės žemės sklypo 1,4649 ha ploto dalį panaudos sutartimi tuo metu valdė Klaipėdos universitetas. Žemės sklypo plane buvo nurodyta  žemės sklypo dalis, kurią įsigijo UAB „Nidos turtas“, ši dalis skirta statiniams eksploatuoti. Sutarties 9 punktu nurodyta, kad VĮ Turto bankas kontroliuoja, kaip pirkėjas vykdo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o nustatęs pažeidimus turi teisę reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šios sutarties nutraukimą. 

77.       Pažymėtina, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Šis planas yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, taigi galiojantis. Todėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo aplinkybės bei pirkimo–pardavimo sutarties objekto apibūdinimas reiškia ne ką kitą, kaip faktinį naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendraturčių jau turto įsigijimo momentu (paminėtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje  Nr. E2A-1470-794/2019).

78.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie šio susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iš viso 0,5072 ha. Naudojimosi tvarka nustatyta atsižvelgiant į Žemės sklypo planą, kuris buvo suderintas su UAB „Nidos turtas“ ir Klaipėdos universitetu (tuo laiku naudojusiu žemės sklypo dalį panaudos teise). Šiuo susitarimu UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomą vientisą 0,5072 ha žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu B, padalijo į du sklypus – 0,2808 ha dalį paliko žemės sklypo dalyje B, o 0,2264 ha žemės sklypo dalį perkėlė į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Susitarimo 3.3 punktu šalys susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ turi teisę neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais SI ir S2, tiek, kiek tai reikalinga patekti į (iš) UAB „Nidos turtas“ naudojamą sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, nustatytas kelio servitutas.

79.       2016-10-27 pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, UAB „Nidos turtas“ pardavė V. S. 0,0768 ha dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 5.1 punktu yra nustatyta perkamos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, kuri sudaryta atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytą susitarimą. Sutarties 5.1.1 punktu nustatyta, kad pirkėja naudosis 768 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al, t. y. dalimi, kuri priklausė valstybei. Sutarties 5.1.3 punktu nustatyta, kad Pirkėjas ir Pardavėjas neatlygintinai ir neterminuotai bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, Plane 2 pažymėtomis indeksais SI ir S2, taip pat dalimis, Plane 1 pažymėtomis kaip servituto zona, skirta pravažiuoti, tiek, kiek tai reikalinga patekti į atitinkamai Pirkėjo arba Pardavėjo valdomas žemės sklypo dalis. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktu yra detalizuota sutarties kaina, nurodyta, jog 40 000 Eur Pirkėjas sumoka Pardavėjui per tris dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią 150 000 Eur dalį Pirkėjas sumoka po to, kai Pardavėjas įvykdys sutarties 8.1.1.1, 8.1.1.2, 8.1.1.1.?, 8.1.1.1.4, 8.1.1.1.5, 8.1.1.1.6, 8.1.1.1.7 p. nustatytus įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai apima: žemės sklype tvoros nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų pastatymą, žemės sklype esančių medžių iškirtimą, sklypo atidalijimą iš bendro į atskirą turtinį vienetą, žemės sklypo paskirties iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamųjų pastatų teritorijos pakeitimą, įsipareigojama užtikrinti Pirkėjo galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m bendro ploto pastatą su gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties patalpomis, įrengti iki sklypo privažiuojamąjį kelią, užtikrinti Pirkėjo galimybę jungtis prie dujotiekio, elektros tinklų ir kt.

80.       UAB „Nidos turtas“ iki nustatytos įsipareigojimų įvykdymo dienos neįvykdžius įsipareigojimų Pirkėjai – V. S., 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo sudarytas Susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, kuriuo įsipareigojimų įvykdymo data atidėta iki 2019-10-24.

81.       2015-12-17 UAB „Nidos turtas“ per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus, paslaugos Nr. ZSFP-15454. ŽPDRIS sistemoje prie prašymo pateikti papildomi dokumentai – žemės sklypo planas su nustatytomis tarp Klaipėdos universiteto ir UAB „Nidos turtas“ dalimis (A/2264 ir B/2808) ir žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (tuo metu galiojančia redakcija) patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, atsižvelgdama į UAB „Nidos turtas“ prašymą, Klaipėdos savivaldybės administracija 2015-12-30 įsakymu Nr. AD1-3820 priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, organizatoriaus funkcijos pavestos vykdyti Žemėtvarkos skyriui. Per ŽPDRIS sistemą reikalavimus išdavė 2016-01-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius ir Savivaldybės Žemėtvarkos skyrius. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir sklype yra valstybės saugomos vertybės – pastatai – (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), projekto rengimo reikalavimus pateikė ir Savivaldybės Paveldosaugos skyrius. Išduoti projekto rengimo reikalavimai galioja 5 metus, t. y. iki 2021-01-12.

82.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas Teritorijos tarp Liepų g., K. Donelaičio, S. Daukanto gatvių ir Skulptūrų parko detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 173. Žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas yra nustatyti detaliajame plane – kita paskirtis, visuomeninės paskirties teritorijos naudojimo būdas.

83.       Panaudos teise valstybinio žemės sklypo dalį (1,4649 ha) valdanti Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su raštu Nr. 645-SD į Nacionalinę žemės tarnybą, rašte nurodė, kad, jai vykdant valstybės patikėto turto valdymą bei priežiūros funkciją, atsirado nesutarimų su UAB „Nidos turtas“. Bendrovė norėdama laisvai patekti į naujai suformuotą žemės sklypą A 2264/19721 reikalauja panaikinti nakčiai užrakinamus vartus, užtvarą, kurie yra įrengti prie įvažiavimo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teritoriją ir yra reikalingi siekiant apsaugoti valstybės turtą. Be to, Akademija rašte nurodo, kad, jos žiniomis, šioje žemės sklypo dalyje bendrovė planuoja statyti gyvenamuosius namus, dėl to bendrovei suteikta teisė naudotis susitarime patvirtintu kelio servitutu.

84.       Nacionalinė žemės tarnyba, susipažinusi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rašte išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Žemės sklypo naudojimu, ir įvertinusi Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pateiktus dokumentus dėl žemės sklypui nustatytos naudojimosi tvarkos, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“, taip pat VĮ Turto banko pateiktą 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ir UAB „Nidos turtas“, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020-01-21 pavedimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ pavedė Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 7 d. suorganizuoti susitikimą su UAB „Nidos turtas“ ir fiziniu asmeniu, kuris iš UAB „Nidos turtas“ priklausančios žemės sklypo dalies – 0,5072 ha įsigijo šios dalies dalį – 0,0768 ha, ir šio susitikimo metu UAB „Nidos turtas“ ir fiziniam asmeniui pasiūlyti pakeisti 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad UAB „Nidos turtas“ ir fizinis asmuo disponuoja žemės sklypo dalimi, kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta B, šis planas yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis; spręsti klausimą dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

85.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. pavedimą, pakvietė UAB „Nidos turtas“ ir V. S. derybų dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybinės žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

86.       2020 m. vasario 26 d. el. paštu iš R. Z. gautas laiškas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 27 d. susitikime nedalyvaus, ir informuojama, kad UAB „Nidos turtas“ direktorius asmeniškai ir UAB „Nidos turtas“, taip pat fizinis asmuo – V. S., kuri įsigijo dalį UAB „Nidos turtas“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nesutinka dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo pakeitimo ir dėl servituto, suteikiančio teisę UAB „Nidos turtas“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi, plane pažymėto S2/283, pripažinimo negaliojančiu.

87.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį.

88.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-24) (toliau – Taisyklės), siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimo teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti; taigi, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą; nuomotino ar perkamo valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Tai rodo, kad valstybinės žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą statinių eksploataciją.

89.       Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

90.       Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

91.       Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, kad ji būtų tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

92.       Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

93.       Kalbėdamas apie valstybinės žemės naudojimą ir disponavimą ja, Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad žemė yra ypatingas turtas, ypač svarbus visai visuomenei, ir savo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsnių matyti, jog žemė vertinama kaip visuotinė vertybė, kurios pagrindinė socialinė funkcija – tarnauti tautos gerovei. Todėl ypač svarbu tai, kad ši vertybė būtų racionaliai ir efektyviai naudojama. Tai pagrindžia objektyvią būtinybę ir kartu pareigą valstybei nuosavybės į žemę santykius reguliuoti taip, kad būtų suderinti visų žemės teisinių santykių subjektų interesai ir užtikrinta pagrindinė žemės socialinė funkcija.

94.       Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pažymėtas teisingo valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, kaip viešojo intereso sudėtinės dalies, imperatyvas: Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Valstybinės valdžios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybes teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei. Todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybes teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių. Manytina, kad tai kertinė nuostata, kuria turėtų remtis valstybinės žemės valdymo patikėjimo teisės subjektas – Nacionalinė žemės tarnyba, valdydama, naudodama ir disponuodama valstybinės žemės resursais.

95.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai (2014-11-27–2015-12-09 redakcija). Valstybine žeme gali būti disponuojama perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Be to, teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus. Valstybinės žemės sklypo dalis UAB „Nidos turtas“ buvo parduota statiniams eksploatuoti ir keisti šio sklypo vietą, kurioje nėra statinių, nebuvo teisinio pagrindo.

96.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

97.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

98.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. nustato reikalavimus žemės sandoriams. Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų, – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

99.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30 punktą; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

100.       Atsakovė pagal 2013 m. kovo 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo dalį – 0,5072 ha žemės sklypo, esančią 1,9721 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu B. Sutartyje pažymėta, jog žemės sklypo planas yra neatskiriama sutarties dalis. Pažymėtina, kad nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu. Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

101.       Taigi, žemės sklypo dalis įsigyta turimiems pastatams eksploatuoti apibrėžtoje teritorijoje, pažymėtoje plane indeksu B. Sutartyje imperatyviai nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn sklypą naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Už sutartyje numatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų nesilaikymą pirkėjas atsako pagal įstatymus. Valstybės įmonė Turto bankas kontroliuoja sutarties vykdymo sąlygas, o nustačiusi pažeidimus turi teisę reikalauti juos pašalinti arba nutraukti sutartį. Taigi akivaizdu, jog parduoto žemės sklypo paskirtis yra turimiems pastatams eksploatuoti, todėl žemės sklypo dalies perkėlimas į kitą vietą prieštarauja pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms.

102.       Atsakovės argumentai ginčo santykiui pritaikant LR CK 4.81 straipsnio normas yra nepagrįsti. LR CK 4.81 str. bendraturčiui yra įtvirtinta teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką su kitais bendraturčiais, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto dalimis proporcingai turimai nuosavybės daliai. Naudojimosi tvarkos susitarimu yra tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Pagal šį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama.

103.       Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises.

104.       Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktų dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

105.       Atsakovė  žemės sklypo dalį įsigijo įvertinusi jo dislokaciją, plotą ir kainą, šią savo dalį ji priėmė pagal priėmimo–perdavimo aktą, įregistravo VĮ Registrų centre. Taigi akivaizdu, kad sudarant žemės sklypų dalies pirkimo–pardavimo sutartį atsakovei buvo aiškios jos perkamos žemės sklypo dalies ribos ir dislokacija.

106.       Ginčijamu Susitarimu patvirtinta atsakovų naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nepatogi ir ydinga tuo aspektu, jog pagal šią tvarką dalis valstybinės žemės yra skiriama bendram naudojimui (patekti į naujai suformuotą sklypą), tai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius. Be to, bendro naudojimo kelio sąskaita neturėtų būti mažinama kitam bendraturčiui, kuris tuo keliu nesinaudos, paskirta valstybinio sklypo dalis. Pažymėtina, jog socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių. Taigi akivaizdu, jog toks neracionalus ir nepatogus bendro naudojimosi sklypų nustatymas ne tik pažeidžia valstybės interesus, bet ir sudaro sąlygas kilti konfliktinėms situacijoms ateityje (t. y. sprendžiant bendro naudojimo kelio įrengimo ir jo finansavimo klausimus, bendro naudojimo žemės priežiūros ir faktinio naudojimo klausimus ir pan.).

107.        Šiuo atveju faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas sukėlė ginčus, nes universitetas prieštarauja kelio naudojimui į naujai suformuotą sklypą. Todėl šios tvarkos nustatymas sukelia negatyvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

108.       Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytu susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo susitarė, kad UAB „Nidos turtas“ atskirai naudosis, valdys ir disponuos žemės sklypo dalimi, prie šio susitarimo pridėtame UAB „Geostatybiniai sprendimai“ parengtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksais: A-2264/19721, B-2808/19721, iš viso 0,5072 ha, t. y. naudojimosi tvarka nustatyta neatsižvelgiant į Žemės sklypo planą, kuris buvo pridėtas prie 2013 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarties, kuriame buvo nustatyta konkreti UAB „Nidos turtas“ perkama žemės sklypo vieta ir ji buvo vientisa. Taigi tokiu susitarimu buvo patvirtintas mainų sandoris, kurio įstatymai nenumato.

109.       Toks susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus.

110.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kaip matyti iš šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo taikymą apibrėžiančios nuostatos, šis įstatymas taikomas kaip bendrasis įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje tiek, kiek jos nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.

111.       Atsakovė UAB „Nidos turtas“ nurodo, kad ginčijamas susitarimas nepakeitė žemės sklypo likimo, daiktas nebuvo perleistas kitam savininkui, tačiau dėl šio sandorio UAB „Nidos turtas“ perleido dalį žemės sklypo V. S.. Taigi žemės sklypas, įsigytas statiniams eksploatuoti, perleistas be pagrindinio statinio ar jo dalies ir prieštarauja valstybinės žemės sklypo įsigijimui be aukciono. Tuo pažeidžiamos imperatyvios įstatymų nuostatos.

112.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. ???-?-41-969/2019, yra konstatavęs, kad tokio tipo bylose teismas dėl pareikštų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustatęs, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinęs sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 4 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-?-41-969/2019, 36 punktas). Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos, inter alia, jos 128 straipsnio 2 dalies, kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti; visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymais nustatyti tokį valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reguliavimą, kad šis turtas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, tarnautų viešajam interesui, tautos gerovei; valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT26-N13/2016).

113.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo A-2264/19721 dalies perleidimo būdas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies imperatyvių reikalavimų, darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl šis susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis).

114.       Dėl termino ieškiniui pateikti. CK 1.125 str. 1 d. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti yra dešimt metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl administracinio akto ginčijimo paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Klaipėdos apygardos prokuratūra informaciją apie tai, jog galbūt yra pažeistas viešasis interesas, gavo 2020 m. balandžio 9 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus. Informaciją apie ginčijamą Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-12-30 įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ prokuratūra gavo 2020-05-12 raštu Nr. (4.28E)-R2-1369 iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Prašymas panaikinti administracinį aktą teismui teikiamas 2020 m. gegužės 14 d. Prašymas teismui pateiktas per vieną mėnesį nuo informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą priėmus ginčijamą administracinį aktą dienos, nepraleidus termino.

115.       Pripažinus negaliojančiu tik Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, dėl to, siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, naikintinos ir minėto susitarimo pagrindu sukeltos materialinės ir teisinės pasekmės, tai yra UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudaryta 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės); 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimas (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės).

116.       CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

117.       Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, – taip nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje.

118.       Pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnio pirmąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Todėl šie objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir jokiais atvejais negali būti privačios nuosavybės objektai (CK 4.7 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl restitucija natūra taikoma visais tokių objektų neteisėto perleidimo privačion nuosavybėn atvejais, nepriklausomai nuo kitų pirmiau išskirtų kriterijų. Šiuo atveju ginčo sklypas yra Kultūros paveldo teritorijoje, todėl jo perleidimas, neturint pastatų ar kito pagrindo yra negalimas.

119.       CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti tik išimtiniais atvejais, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

120.       Šiuo atveju ginant viešąjį interesą siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti turtą, įstatymais priskirtą valstybės nuosavybei.

121.       Viešasis interesas reikalauja užtikrinti, jog nuosavybės teisė į valstybės turtą, inter alia, žemę, būtų įgyvendinama, griežtai laikantis imperatyviųjų įstatymo normų ir siekiant užtikrinti maksimalios naudos visuomenei sukūrimą. Todėl restitucijos taikymu siekiama eliminuoti sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, teisinius padarinius ir grąžinti žemės sklypą valstybei, kad ši per savo institucijas įgyvendintų nuosavybės teisę į žemės sklypą taip, kad būtų užtikrintas imperatyvių įstatymų nuostatų laikymasis ir viešasis interesas.

122.       Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015). CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalių, 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad teismas, nustatęs, jog valstybinės žemės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, turi pareigą konstatuoti niekinio valstybinės žemės perleidimo sandorio faktą, pripažinti negaliojančia tokią sutartį ir jos pagrindu sukurtas teisines pasekmes.

123.       Argumentai, kuriais atsakovai grindžia savo poziciją netaikyti pirmiau įvardytų pasekmių, t. y. atsakovų sąžiningumas ir kaltės nebuvimas sudarant sandorius, viešojo ir privataus interesų derinimo būtinybė, hipotetinė žalos atsiradimo grėsmė, neturi esminės reikšmės sprendžiant imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio galiojimo klausimą. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nepriklausomai nuo sandorio šalių kaltės, sąžiningumo, kitų konkrečių sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybių, galimų pasekmių ir pan. Vienintelė sandorio galiojimo ar negaliojimo sąlyga yra atitiktis arba prieštaravimas imperatyviosioms įstatymo normoms.

124.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat akcentuoja, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti. Ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų, dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai, neapribojus šios teisės, nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui, tačiau visais ribojimo atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovų pozicija dėl nuosavybės neliečiamumo nėra absoliuti.

125.        EŽTT savo jurisprudencijoje pripažįsta, kad gero valdymo principas neturėtų atimti iš valdžios institucijų galimybės taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, par. 73), tačiau kartu nuosekliai laikosi pozicijos, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (pvz., 2009 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Trgo prieš Kroatiją, peticijos Nr. 35298/04, par. 67; 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Lelas prieš Kroatiją, peticijos Nr. 55555/08, par. 74; minėtas sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, par. 70).

126.       Valstybės pareigūno per klaidą, dėl nežinojimo ar piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis pasirašytas ginčijamas susitarimas, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negali likti galioti ir toliau kelti teisinių pasekmių ginant kelių privačių asmenų interesus. Šiuo atveju, kalbant apie atsakovams galbūt kilsiančius nuostolius, svarbu paminėti, jog atsakovų, sudariusių ginčijamus sandorius, negalima laikyti sąžiningais įgijėjais. UAB „Nidos turtas“ žinojo, kokiomis aplinkybėmis įgijo teises į žemės sklypą, tai yra turimiems pastatams eksploatuoti (jokia kita veikla šiame sklype yra negalima, sklypas turi būti naudojamas tik pagal esamą statinių paskirtį), tačiau siekia asmeninės naudos, pasipelnyti iš valstybės ir įsigyti atskirą žemės sklypą, kuriame pradėjo jo pertvarkymus (formavimo, paskirties keitimo ir kt.), siekdama jį užstatyti naujais statiniais, gauti pelno pardavusi, t. y. UAB „Nidos turtas“ pažeidė įstatymų nuostatas, todėl negali būti laikoma sąžininga įgijėja.

127.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai neatitinka sąžiningumo standartui keliamų reikalavimų, todėl nėra Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucijos būdas galėtų būti pakeistas arba ji apskritai netaikoma, t. y. kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, taip pat priežasčių manyti, jog tokiu būdu gali būti pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai. Atsakovų atsiliepime nurodyti teiginiai apie galimus nuostolius, sąžiningumą, viešojo intereso nebuvimą ir kt. yra deklaratyvaus pobūdžio, teisiškai nepagristi.

128.       Šiuo atveju ginant viešąjį interesą siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti turtą, įstatymais priskirtą valstybės nuosavybei. Pripažinus negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ir UAB „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. pasirašytą susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, restitucija taikytina natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2264 ha ploto dalį iš neteisėto UAB „Nidos turtas“ valdymo į žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, o UAB „Nidos turtas“ grąžinant nuosavybės teise 0,2264 ha žemės sklypo dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu B, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis.

129.       Teismui pripažinus negaliojančia UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą 0,0768 ha žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (not. reg. Nr. 11179), taikytina restitucija – UAB „Nidos turtas“ įpareigotina grąžinti V. S. visa, ką yra gavusi pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (40 000 Eur), o iš V. S. išreikalautina Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalis, esanti 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypo plotą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A.

130.       Viešasis interesas reikalauja, kad valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės objektas, būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, t. y. rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalios naudos visuomenei, tausojant ir nešvaistant, ir tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, sudarydama valstybinės žemės sklypo, skirto statiniui eksploatuoti, pardavimo sutartį, turi pakankamą pagrindą tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama sutartyje nustatyta veikla. Šiuo atveju, esant akivaizdžiam atsakovės UAB „Nidos turtas“ siekiui pastatams eksploatuoti įgytą žemės sklypą padalyti į dvi dalis, perkeliant vieną dalį į kitą vietą, kuri ribojasi su miesto parku, siekiant šioje dalyje vykdyti kitą veiklą (parduoti, statyti gyvenamosios paskirties statinius ir kt.), atsakovė pažeidžia valstybės ir visuomenės interesus. Žemės sklypas yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į Kultūros paveldo teritoriją, yra gretimai su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu Skulptūrų parku.

131.       2019-02-14 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1967, kuriuo Nacionalinei žemės tarnybai suteikta teisė kreiptis į teismą ir prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

132.       Priimtu įstatymu nustatyta jau nebe teisė, bet pareiga Nacionalinei žemės tarnybai kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl pačios Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė (apskričių viršininkų administracijų), veiksmų ar neveikimo, kurių Nacionalinė žemės tarnyba administracine tvarka pati ištaisyti negali.

133.       Ieškovei atsisakius reikalavimo atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, civilinės bylos dalis atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).

134.       Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str.).

135.       Bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (LR CPK 98 str. 1 d.).

136.       Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str.1d.). Iš atsakovų UAB „Nidos turtas“ ir V. S. priteistina po 412,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 260 ir 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a  :

 

ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nidos turtas“, V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorių ir administracinių aktų panaikinimo bei restitucijos taikymo tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus su uždarąja akcine bendrove „Nidos turtas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarytą susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės.

 Taikyti restituciją, nustatant, kad UAB „Nidos turtas“ disponuoja 0,5072 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu B, o Lietuvos Respublika disponuoja 1,4649 ha žemės sklypo dalimi (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta Žemės sklypo plane ir pažymėta indeksu A, vadovaujantis Žemės sklypo planu, kuris yra sudedamoji 2013 m. kovo 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties dalis. 

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Nidos turtas“ ir V. S. 2016 m. spalio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės, ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro notarės Agnės Griškevičienės.

 Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Nidos turtas“ grąžinti V. S. pagal 2016 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) gautus 40 000 Eur.

Iš V. S. išreikalauti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0768 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9721 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A.

Bylą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-3820 „Dėl žemės sklypo K. Donelaičio a. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nutraukti.

Iš atsakovų UAB „Nidos turtas“ ir V. S. priteisti po 412,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės pajamas. 

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalys per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėja         Giedrė Seselskytė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.27 str. Asmeniniams sutuoktinių santykiams taikytina teisė
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
  • 3K-3-232/2014
  • CK4 4.81 str. Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka
  • CK4 4.262 str. Registro duomenų teisinis statusas
  • CK
  • 3K-3-344/2011
  • eA-330-1062/2018
  • 3K-3-48/2009
  • CK4 4.48 str. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu
  • 3K-3-237/2011
  • 3K-3-471-611/2015
  • CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK1 1.1 str. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojami santykiai
  • CK6 6.432 str. Mainų sutarties samprata
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CK6 6.145 str. Restitucijos taikymo pagrindas
  • CK6 6.146 str. Restitucijos būdas
  • e2A-1470-794/2019
  • 3K-3-349-313/2016
  • 3K-3-640-611/2015
  • 3K-3-370/2013
  • 3K-3-418-611/2015
  • 3K-3-326/2011
  • CK4 4.7 str. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei