Administracinio nusižengimo byla Nr. II-397-1033/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02398-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. T.,

pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui K. P.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausiajai specialistei J. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė N. Š. 2017 m. birželio 7 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T., surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13ANPAN-103423981-17 dėl to, kad jis 2017 m. sausio 4 d., 15.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimų, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, t. y. kaip padariusiam administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu pažeidėjui pasiūlyta iki 2017 m. liepos 8 d.  savanoriškai sumokėti 15 eurų baudą.

R. T. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 (toliau – Nutarimas) už administracinio  nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė R. T. 60 eurų baudą. Tokį sprendimą Institucija priėmė įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis.

Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, pareiškėjas R. T. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, išreikalauti iš Institucijos duomenis apie (duomenys neskelbtini) namo gatvės raudonųjų linijų ribas, duomenis apie (duomenys neskelbtini) gatvės priskyrimą atitinkamai gatvių kategorijai, duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius šaligatvio šalia (duomenys neskelbtini) įrengimo teisėtumą ir jo teisinę registraciją. Skunde nurodė, kad Nutarime akivaizdžiai neteisingai nurodyta, kad jam priklausanti transporto priemonė sustojo ir stovėjo ant šaligatvio. Toje vietoje, kur buvo pastatytas automobilis, jokio šaligatvio nėra. Kaip matyti iš prie bylos pridėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) valdomų pastatų ir žemės sklypo namų valdos techninės bylos ir jos plano, joks šaligatvis toje žemės sklypo vietoje, kurioje jis buvo pastatęs savo automobilį, nėra pažymėtas, todėl tokio šaligatvio šiame žemės sklype ir nėra. Kadangi jis yra gavęs leidimą statyti savo automobilį žemės sklypo valdytojo valdomo sklypo ribose, tai automobilį buvo pastatęs jame teisėtai. Atitinkamai, kadangi joks šaligatvis suformuotame ir STT valdomame žemės sklype nėra pažymėtas, tai reiškia, kad tokio šaligatvio nėra, todėl negali būti ir jokių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad „važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms“, to paties straipsnio 58 punkte nurodyta, kad „šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos“. Jo automobilis stovėjo ne prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir ne ant šaligatvio, bet pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, labai toli nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, t. y. jo automobilis stovėjo STT valdomame žemės sklype, kuriame joks šaligatvis nėra įrengtas, o ne ant bendrojo naudojimo šaligatvio, kaip teigiama Nutarime. Pažymi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“ 225 punkte nustatyta, kad šaligatviai planuojami ir projektuojami tik gyvenamosiose teritorijose, gatvės raudonųjų ribų linijos ribose. Jo automobilis buvo pastatytas už gatvės raudonųjų ribų, STT priskirto žemės sklypo ribose, gerokai toliau, negu siekia šaligatvio plotis. Tai, kad ta vieta niekuo nesiskiria nuo kitų žemės sklypo ribose esančių šaligatvių, neturi jokios teisinės reikšmės, nes šios vietos teisiškai yra skirtingos, o pareigūnai turi vadovautis ne vizualiniu vaizdu, o teisės aktų normomis. Taip pat nurodoma, kad neturi teisinės reikšmės ir tai, kad teritorija nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies iki pat pastato (duomenys neskelbtini) yra grįsta vienodomis plytelėmis. Joks įstatymas nedraudžia privačiai valdomos teritorijos išgrįsti tomis pačiomis medžiagomis, šiuo atveju plytelėmis, kuriomis yra išgrįstas ir šalia važiuojamosios kelio dalies einantis šaligatvis. Tačiau vienos ar kitos medžiagos panaudojimas teritorijai padengti (išgrįsti) niekaip nekeičia tos teritorijos teisinio statuso. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir Nutarimo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje tiek pastatu Nr. 6 (lygiagrečiai šaligatviui) yra įrengtos ir sužymėtos mokamos automobilių stovėjimo vietos be tarpų įvažiavimams. Joks įstatymas nedraudžia įvažiuoti į žemės sklypą per sužymėtas mokamas automobilių stovėjimo vietas. Be to, jis nėra kaltinamas tuo, kad neteisėtai įvažiavo į žemės sklypą per sužymėtas mokamas automobilių stovėjimo vietas, nors ir nėra pažymėto įvažiavimo ir administracinė atsakomybė už tai jam nėra pritaikyta. Nors Nutarime ir teisingai nurodoma, kad šaligatvis įrengtas aukščiau važiuojamosios kelio dalies, nuo jos aiškiai atskirtas šaligatvio bortu, tačiau kažkodėl nebuvo pastebėta, kad toje vietoje, kur yra įvažiavimas į žemės sklypą, kuriame stovėjo jo automobilis, šaligatvio bortas yra pažemintas ir taip specialiai suformuotas įvažiavimas į žemės sklypą, jo dalį. Todėl, priešingai Nutarimo teiginiams, patekimui į žemės sklypo dalį, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, yra suformuotas specialus įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per šalia einantį šaligatvį. Visiškai teisingai Nutarime nurodyta, kad ties pastatu (duomenys neskelbtini) nėra kelio ženklo, kuris leistų užvažiuoti ir (ar) statyti transporto priemones ant šaligatvio. Akivaizdu ir logiškai paaiškinama, kad tokio kelio ženklo nėra ir negali būti dėl to, kad toje vietoje jokio šaligatvio nėra, be to kaip apskritai nėra ir tokio kelio ženklo kaip „užvažiuoti“, yra tik kelio ženklas „sustoti ir stovėti“. Nutarime nurodoma, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruota, tačiau to paties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis tame pačiame žemės sklype nėra įregistruotas ir joks šaligatvis. Šaligatvis, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelė, yra toks pat nekilnojamojo turto objektas ir, jeigu jis būtų, jis taip pat turėtų būti įregistruotas viešame registre. Kadangi joks šaligatvis žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas viešame registre, tai akivaizdu, kad jokio šaligatvio jame ir nėra. Nutarimą surašiusi Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų šaligatvio teisinį egzistavimą ir jo teisinę registraciją, nors už šaligatvių priežiūrą Vilniaus mieste yra atsakinga būtent skundžiamą nutarimą priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nutarime daroma nuoroda į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 30-1783 „Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, tačiau šiame teisės akte nėra uždrausta nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose įsirengti automobilių stovėjimo aikštelių, netgi ir savavališkai. Šio įsakymo 7 punktas draudžia savavališkai įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendrojo naudojimo teritorijose be Savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo, kartu su kelio ženklais įrengti papildomą informaciją, kurios įrengimo nenumato KET ir kelio ženklų ir šviesoforų naudojimo standartai. Tuo tarpu nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose šių stovėjimo aikštelių įrengimą ir priežiūrą gali inicijuoti patys teritorijų savininkai ar valdytojai, tačiau tokio imperatyvaus įpareigojimo nėra numatyta. Taip pat Institucija, priėmusi Nutarimą nepateikė jokių įrodymų, kad šaligatvis, ant kurio stovėjo jo automobilis, buvo įrengtas vadovaujantis šio įsakymo ar kitų norminių aktų reikalavimais, kas reiškia, kad šaligatvis toje vietoje apskritai nebuvo įrengtas, arba jis buvo įrengtas nelegaliai. Todėl, pareiškėjo manymu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo automobilis stovėjo ant šaligatvio, kad toje vietoje apskritai yra šaligatvis, o ne privačiai valdomame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Šios abejonės nebuvo pašalintos ir turi būti vertinamos kaltininko, tai yra pareiškėjo naudai. Jis, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neprivalo įrodyti, kad jo automobilis buvo pastatytas ir stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, nes tai prieštarautų ne tik Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į R. T. skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes. Nesutinka su skundo argumentu, kad automobilis buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) teisėtai, t. y. gavus leidimą iš žemės sklypo valdytojo STT, kadangi joks šaligatvis suformuotame ir STT valdomame žemės sklype nėra pažymėtas, todėl pareiškėjo manymu, tokio šaligatvio nėra ir negali būti jokių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui“, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį „keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Pagal minėtų įstatymų nuostatas, kelias apima ir šaligatvius, todėl nepriklausomai nuo nuosavybės teisių į kelią (šaligatvį), jame galioja Lietuvos Respublikoje nustatyta keliais eismo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo automobilis, buvo pastatytas ne STT valdomame žemės sklypo teritorijoje, o laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje suprojektuotas ir įrengtas šaligatvis. Šį faktą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento patvirtintas teritorijos planas (2004-10-29 Nr. GN/697/04-0782). Vadovaujantis šiuo planu nekyla abejonių, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, yra įrengtas šaligatvis. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu įrengtas šaligatvis yra aukščiau važiuojamosios kelio dalies, aiškiai atskirtas šaligatvio borteliais, eina prie (duomenys neskelbtini) važiuojamosios kelio dalies, jungia šalia esančius pastatus ((duomenys neskelbtini)), tarp jų suformuotą skverą, yra grįstas vienodomis šaligatvio plytelėmis (taip kaip numatyta teritorijos projekto plane). Nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pėsčiųjų ir transporto eismas organizuojamas laikantis KET reikalavimų, todėl nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomoje teritorijoje įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles (vietas), jos turi būti pažymėtos atitinkamais kelio ženklais. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punkte numatyta, jog nuosavybės ar nuomos pagrindu valdomų teritorijų ribose techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai ar valdytojai, parengę ir suderinę eismo organizavimo projektą su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, ir apie techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą valdomojoje teritorijoje informuoja priskirtos teritorijos seniūnijos atstovą. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos pranešimas, kad nėra duomenų apie reguliavimo priemonių ir parkavimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) įrengimą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (Reg. Nr. 1/24455), žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė nėra įregistruota. Atkreipia dėmesį, kad minėtas žemės sklypas yra priskirtas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), todėl, bet koks teritorijos naudojimo pakeitimas negali būti savavališkas. Todėl vietoje, kur įrengtas šaligatvis ir buvo užfiksuota stovinti transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti naudojama išimtinai pėsčiųjų eismui.

Pareiškėjas R. T. ir jo atstovas advokato padėjėjas K. P. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad automobilis stovėjo už raudonųjų ribų, todėl mano, kad ten tikrai nėra šaligatvio ir negali jo būti. Nuotraukose matosi suformuotas įvažiavimas į tą teritoriją, t. y. specialiai nužemintas „bordiūras“, kad į tą teritoriją įvažiuoti ir tai yra vienintelis įvažiavimas į STT valdomą žemės sklypą. Institucijos pateikti duomenys rodo tik medžiagą iš ko padaryta, tačiau ne statusą. Ši stovėjimo aikštelė egzistuoja jau mažiausiai 20 metų. Savo privačios aikštelės STT neturi. Šaligatvis priskiriamas statinio kategorijai, kaip ir stovėjimo aikštelė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toje vietoje yra šaligatvis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad automobilis stovėjo šioje vietoje, tačiau reikia rasti atsakymą, ar toje vietoje yra šaligatvis, o jokie įrodymai byloje neįrodo, kad ten yra šaligatvis. Plane nurodyta, kad yra šaligatvinės plytelės, tačiau tai yra tik medžiagiškumas, o ne daiktas, įrenginys.

Institucijos atstovė J. I. teisme prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, palikti Nutarimą nepakeistą, nes jis pagrįstas ir teisėtas – padaryto pažeidimo esmė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, bauda paskirta vadovaujantis ANK ir sankcijos ribose. Pagal detalųjį planą į vidinę teritoriją yra vienintelis įvažiavimas su pakeliamu užtvaru („šlagbaumu“), matosi platus įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Pareiškėjo nurodomas įvažiavimas nuosavybės teise priklauso valstybei ir suformuotas tam, kad įvažiuotų atitinkamas transportas – gaisrinė, šiukšlių išvežimas ir pan. Tai tikrai nesuteikia teisės statyti automobilius ant šaligatvio. Automobilio statymo vietoje yra laisva valstybinė žemė, kuri tuo metu, kai buvo projektuojamas (duomenys neskelbtini) pastatas ir teritorija, buvo suprojektuota, kaip šalia esančio skvero įrengtas šaligatvis. Detalieji planai buvo derinami su miesto savivaldybe, kitomis institucijomis, vadovaujantis teisės aktais, niekas savavališkai tos vietos negalėjo išgrįsti šaligatvio plytelėmis. Palei gatvę toje vietoje kur pareiškėjas įvažiuoja ir išvažiuoja yra mokamos automobilių stovėjimo vietos. Jei ten būtų suprojektuotas įvažiavimas, toje vietoje būtų draudžiama statyti automobilius. Teritorija, skirta automobilių stovėjimui, turi būti paženklinta, o šiuo atveju tokios teritorijos nėra. Pažymi, kad pareiškėjas nurodė, jog turi STT leidimą statyti toje vietoje automobilį, tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad tokio leidimo jis neturi. Tomis pačiomis trinkelėmis išklotas kelias yra šaligatvis, ten nėra automobilių stovėjimo aikštelės, nes remiantis detaliuoju planu yra šaligatvis, kuris apima visą skverą, ir kurio paskirtis yra vaikščioti pėstiesiems.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y., kad 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia faktinių aplinkybių, kad jis 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netoli STT pastato. Byloje yra kilęs ginčas, kad R. T. nepadarė administracinio nusižengimo, nes jis mano, kad automobilį pastatė leistinoje vietoje, kuri nėra šaligatvis, ir įvažiavimas į tą vietą negali būti traktuojamas kaip šaligatvis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusižengimo padarymo dieną (ir šiuo metu), minėta vieta ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) nebuvo įteisinta kaip automobilių statymo vieta. Iš nuotraukų ir patvirtinto detaliojo plano, akivaizdžiai matyti, kad 2017 m. sausio 4 d. 15.59 val. automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas skvero teritorijoje ant šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skirto vaikščioti pėstiesiems. Pagal pateiktą planą automobilio statymo vietoje nėra jokių automobiliams skirtų įvažiavimų, stovėjimo aikštelių, tik įėjimai pėstiesiems į pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 50). Toje vietoje, kur pareiškėjas įvažiuoja ir išvažiuoja į neva stovėjimo aikštelę, palei gatvę yra mokamos automobilių stovėjimo vietos, kur galima statyti automobilius darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 8 iki 20 val. (b. l. 25, 28). Jeigu ten būtų suprojektuotas įvažiavimas, statyti automobilius nebūtų leidžiama, kadangi jie užstatytų įvažiavimą. Pagal Kelių eismo taisyklių nuostatas teritorija, skirta automobilių stovėjimui, turi būti paženklinta kelio ženklu su raide „P“ (KET ženklai Nr. 528-532), o nagrinėjamu atveju tokio teritorijos paženklinimo, kur stovėjo pareiškėjo automobilis, nėra, todėl jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimą, draudžiantį statyti automobilį ant šaligatvio. Pagal teismų praktiką automobilį leidžiama statyti toje vietoje ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015, Kauno apygardos teismo 2017-03-07 nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-181-530/2017).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad R. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jo kaltę dėl administracino nusižengimo padarymo, patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 10), nuotraukos, kuriose užfiksuota nusižengimo vieta ir pareiškėjo automobilis (b. l. 11-16), kitos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 24-25), aktualios teritorijos planai (b. l. 17, 20-22, 28), 2004 m. birželio 1 d. Statybos leidimas Nr. GN/697/04-078 su patvirtintu detaliuoju planu (b. l. 49-50), 2017 m. rugsėjo 4 d. Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis (b. l. 51), VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 31-34), todėl vyriausioji specialistė J. I., atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus bei tai, kad nėra R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, laikydamasi ANK normų reikalavimų, skyrė jam administracinę nuobaudą - sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios nuobaudos vidurkį - 60 eurų baudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti institucijos priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-329-149/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama Nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnė, turinti teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo R. T. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Netenkinti R. T. skundo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-112556068-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Rolandas Bužinskas