Administracinė byla Nr. A-978-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01062-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir ŠVGTPT), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–4, 83–84).

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. kovo 6 d. kreipėsi į ŠVGTPT dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, procesinių dokumentų rengimo teismui ir gynimo pirmos instancijos teisme. ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) paskyrė advokatą Ž. A. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl jos atnaujinimo, rengimo procesinių dokumentų teismui ir ginant pareiškėją pirmos instancijos teisme. Šis sprendimas galiojo iki 2015 m. kovo 19 d. Pareiškėjas nurodė, kad buvo susisiekęs su jam paskirtu advokatu, pastarasis buvo atvykęs į pataisos namus, pareiškėjas perdavė jam turimus dokumentus, susijusius su byla. Vėliau advokatui skambino apie dešimt kartų, bet jokių žinių ar rezultatų nesulaikė. 2014 m. lapkričio 14 d. su skundu kreipėsi į ŠVGTPT dėl advokato neveikimo ir jo pakeitimo kitu. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-3880-(7.0728) informavo, jog yra gavusi Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014 m. birželio 20 d. posėdžio protokolo išrašą Nr. GD.334(02.3), nustatė, kad advokatas Ž. A. negali teikti teisinės pagalbos, kadangi 2014 m. birželio 16 d. Advokatų garbės teismo sprendimu yra laikinai uždrausta advokato Ž. A. veikla ir yra sustabdytas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties, sudarytos tarp ŠVGTPT ir advokato, vykdymas. Tuo pačiu sprendimu ŠVGTPT nusprendė pakeisti 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SP-890-(7.0728) ir paskirti advokatę J. Š.. 2014 m. gruodžio 10 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl ŠVGTPT veiklos ir paduotų dokumentų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. sausio 12 d. raštu Nr. (1-23.)7R-213 informavo, jog, išnagrinėjusi jo skundą, nustatė, kad ŠVGTPT neveikė taip, kaip pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyto 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privalėjo veikti, t. y. savo iniciatyva pakeisti advokatą pasibaigus jo sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tuo pačiu raštu informavo, kad ŠVGTPT, gavusi persiųstą jo skundą, 2014 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. SD-1578(7.0728) paprašė advokatės J. Š. pateikti informaciją dėl bylos medžiagos iš Ž. A. perėmimo. Advokatė J. Š. raštu informavo, jog susipažino su bylos medžiaga ir perėmė dokumentus iš Ž. A.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyto 18 straipsnio 8 dalį, ŠVGTPT privalėjo savo iniciatyva pakeisti advokatą pasibaigus sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą, tačiau ŠVGTPT jokių veiksmų nesiėmė. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu paskyrė advokatę J. Š., tačiau ŠVGTPT nesiėmė jokių veiksmų dėl dokumentų, susijusių su baudžiamąją byla, perėmimo iš advokato Ž. A.. ŠVGTPT šių veiksmų ėmėsi tik gavusi persiųstą pareiškėjo skundą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Iš to galima daryti išvadą, jog ŠVGTPT neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymą veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Nurodė, kad dėl ŠVGTPT kaltės negalėjo prasidėti jo baudžiamosios bylos procedūros, sukelti papildomi nepatogumai, kurių nebūtų buvę, jei atsakovo atstovas būtų veikęs tinkamai. Atsakovo atstovas sąmoningai jį ignoravo kaip nuteistą asmenį, nesiskaitė su juo kaip su piliečiu, pažeidė jo teises, taip pažemino, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką ir taip neteisėtu neveikimu padarė neturtinę žalą (CK 6.250 str.). Neteisėtu neveikimu, sąmoningu jo ignoravimu, nesiskaitymu kaip su lygiaverčiu piliečiu jam buvo padaryta žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama ŠVGTPT, atsiliepime (b. l. 76–78) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodė, jog ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890(7.0728) pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-64/2010 dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo. Antrinei teisinei pagalbai teikti skirtas advokatas Ž. A.. 2014 m. birželio 16 d. Advokatų tarybos garbės teismo sprendimu buvo laikinai uždrausta advokato Ž. A. veikla ir sustabdytas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties, sudarytos tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A., vykdymas. 2014 m. birželio 27 d. tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A. buvo sudarytas susitarimas dėl 2012 m. balandžio 10 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. AS-10(04.5) nutraukimo, kuriuo Ž. A. įsipareigojo perduoti turimas baudžiamąsias bylas ir medžiagą, susijusią su ginamaisiais / atstovaujamaisiais, užtikrinant šių bylų nagrinėjimo tęstinumą (Susitarimo 2.3 punktas). Advokatas pareiškėjo baudžiamosios bylos ir medžiagos, susijusios su pareiškėjo byla, neperdavė. Informacija apie tai, kad pareiškėjui vis dar reikalinga antrinė teisinė pagalba, buvo gauta 2014 m. lapkričio 19 d., gavus pareiškėjo prašymą (skundą) dėl advokato pakeitimo. Iki šios dienos pareiškėjas į ŠVGTPT nesikreipė. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. (per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos) pakeitė advokatą ir antrinei teisinei pagalbai teikti skyrė advokatę J. Š.. 2014 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo prašymas (pareiškimas), kuriuo pareiškėjas informuoja ŠVGTPT, kad advokatė J. Š. neperima bylos medžiagos iš Ž. A.. 2014 m. gruodžio 19 d. ŠVGTPT paprašė advokatės J. Š. pateikti informaciją dėl pareiškėjo bylos medžiagos perdavimo. 2014 m. gruodžio 22 d. gautas advokatės J. Š. pranešimas, kuriame ji pranešė, kad yra susipažinusi su pareiškėjo bylos medžiaga Šiaulių apygardos teisme ir Ž. A. turima bylos medžiaga jai nereikalinga. Tą pačią dieną gautas advokatės J. Š. pranešimas, kad Ž. A. perdavė turimą bylos medžiagą (baudžiamosios bylos Nr. 1-120-64/2010 dokumentų kopijas ir kitus dokumentus). ŠVGTPT nedelsiant 2014 m. gruodžio 23 d. informavo pareiškėją apie bylos medžiagos perdavimą. 2015  m. sausio 30 d. ŠVGTPT sprendimu Nr. SP-349(7.0728) pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, kadangi iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo bylos medžiagą, buvo nustatyta, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti procesinius dokumentus, atitinkančius įstatymų reikalavimus, dėl proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-64/2010. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 18 straipsnio 8 dalimi, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. VGTPĮ nenumato įpareigojimo pakeisti advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, sustabdžius sutarties vykdymą. Advokato pakeitimas, nežinant, ar pareiškėjams antrinė teisinė pagalba vis dar reikalinga, ar antrinės teisinės pagalbos teikimas nėra baigtas, prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principui (VGTPĮ 3 str. 2 p.). VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su tarnyba ir advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio nesikreipė į ŠVGTPT ir nepranešė, kad jam antrinė teisinė pagalba vis dar yra reikalinga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 patvirtinto Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punktu, kai antrinę teisinę pagalbą byloje paskiriamas teikti kitas advokatas ar advokato padėjėjas, byla kartu su sukauptais duomenimis apie byloje atliktus veiksmus ir kita reikšminga informacija perduodama kitam antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui ar advokato padėjėjui. Tarnyba neperima bylos medžiagos pakeitus advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, bylos medžiaga yra perduodama tiesiogiai kitam advokatui. Tarnyba, siekdama užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, gali tarpininkauti perduodant bylos medžiagą, ką šiuo atveju ir padarė. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti turtinę ir neturtinę žalą, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.271 straipsnyje, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių patirtą žalą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu (b. l. 88–94) pareiškėjo A. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nustatė, jog ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui baudžiamoje byloje dėl jos atnaujinimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją pirmos instancijos teisme, paskirti advokatą Ž. A. teikti antrinę teisinę pagalbą. 2014 m. birželio 27 d. sudarytas susitarimas Nr. AS-11(04.5) „Dėl 2012 m. balandžio 10 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. AS-10(04.5) nutraukimo“ tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A., kuriame nurodyta, jog advokatas įsipareigoja ŠVGTPT perduoti jo žinioje turimas materialines vertybes bei turtą, pateikti ŠVGTPT statistinę ataskaitą apie teikiamą antrinę teisinę pagalbą bei darbo apskaitą, perduoti turimas baudžiamąsias bylas ir medžiagą, susijusią su ginamaisiais / atstovaujamaisiais, užtikrinant šių bylų nagrinėjimo tęstinumą, o ŠVGTPT įsipareigoja apmokėti advokatui už iki sutarties nutraukimo suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir priimti perduodamą turtą ir materialines vertybes. Taip pat nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi su 2014 m. lapkričio 14 d. prašymu dėl paskirto advokato pakeitimo. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ pakeitė ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 2 punktą ir paskyrė advokatę J. Š. teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. ŠVGTPT 2014 m. lapkričio 26 d. sprendime Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“ nurodyta, kad advokatas Ž. A. negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui, nes 2014 m. birželio 16 d. Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato Ž. A. veikla ir yra sustabdytas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties, sudarytos tarp ŠVGTPT ir advokato, vykdymas. Pareiškėjas  kreipėsi į ŠVGTPT su 2014 m. gruodžio 9 d. prašymu dėl baudžiamosios bylos medžiagos perėmimo iš Ž. A. ir perdavimo advokatei J. Š.. ŠVGTPT, gavusi minėtą 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjo prašymą, kreipėsi į advokatę J. Š. dėl informacijos pateikimo, ar perėmė iš advokato Ž. A. visą baudžiamosios bylos medžiagą. 2014 m. gruodžio 22 d. ŠVGTPT gavo advokatės J. Š. pranešimą Reg. Nr. GD-634(7.0728), kuriuo advokatė informavo ŠVGTPT, jog su baudžiamosios bylos medžiaga ji yra susipažinusi Šiaulių apygardos teisme bei 2014 m. gruodžio 22 d. yra susitarusi perimti iš Ž. A. jo turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo baudžiamąja byla. 2014 m. gruodžio 23 d. ŠVGTPT gavo advokatės J. Š. pranešimą Reg. Nr. GD-640(7.0728), jog Ž. A. perdavė baudžiamosios bylos dokumentų kopijas bei kitus dokumentus.

Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012). Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, kurioje, be kita ko, numatyta, jog advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Nagrinėjamu atveju ŠVGTPT pareiškėjui paskirtą advokatą Ž. A. pakeitė tik gavusi pareiškėjo skundą 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“. ŠVGTPT nesiėmė iniciatyvos pakeisti pareiškėjui ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ paskirto advokato Ž. A. po to, kai 2014 m. birželio 27 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. AS-11(04.5) tarp ŠVGTPT ir advokato Ž. A. dėl nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nutraukimo, o tai reiškia, jog ŠVGTPT nesilaikė minėtų nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Pažymėta, jog ŠVGTPT turėjo savo iniciatyva pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą Ž. A. iš karto po to, kai 2014 m. birželio 27 d. buvo nutraukta nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis, sudaryta tarp ŠVGTPT ir pareiškėjui paskirto advokato Ž. A..

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ŠVGTPT nesiėmė veiksmų dėl dokumentų, susijusių su baudžiamąją byla, perėmimo iš advokato Ž. A. paskyrus kitą advokatą. Nagrinėjamu atveju aktualus Aprašas, kurio 4 ir 5 punktuose numatyta, kad kai antrinę teisinę pagalbą byloje paskiriamas teikti kitas advokatas ar advokato padėjėjas, byla kartu su sukauptais duomenimis apie byloje atliktus veiksmus ir kita reikšminga informacija perduodama kitam antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui ar advokato padėjėjui; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kontroliuodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę prašyti advokato ar advokato padėjėjo per 3 darbo dienas pateikti duomenis, sukauptus pildant šio Aprašo 1 priede nustatytą formą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsta, jog nagrinėjamu atveju ŠVGTPT, kuri kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priėmusi 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SP-3880-(7.0728) „Dėl advokato pakeitimo“, turėjo taip pat imtis veiksmų dėl pareiškėjo bylos medžiagos perėmimo iš Ž. A. ir perdavimo naujai paskirtai advokatei K. Š.. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog tarnyba neperima bylos medžiagos pakeitus advokatą.

Pareiškėjas neturtinę žalą vertino 1 500 Eur ir nurodė, kad dėl ŠVGTPT neteisėtų veiksmų negalėjo prasidėti jo baudžiamosios bylos procedūros, sukelti papildomi nepatogumai, kurių nebūtų buvę, jei atsakovo atstovas būtų veikęs tinkamai. Nurodė, kad atsakovo atstovas sąmoningai jį ignoravo kaip nuteistą asmenį, nesiskaitė su juo kaip su lygiaverčiu piliečiu, pažeidė jo teises, taip pažemino, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką ir taip neteisėtu neveikimu padarė neturtinę žalą.

Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

Nors ir nustatyti neteisėti ŠVGTPT veiksmai (neveikimas), t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent ŠVGTPT neteisėti veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog dėl ŠVGTPT neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalėjo prasidėti jo baudžiamosios bylos procedūros, jam sukelti papildomi nepatogumai, buvo sąmoningai ignoruojamas kaip nuteistasis, buvo nesiskaitoma su juo kaip su lygiaverčiu piliečiu, buvo pažeistos jo teisės, patyrė pažeminą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką.  Pareiškėjas paaiškinimus iš esmės grindė tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Pažymėta, jog neteisėti veiksmai (neveikimas) savaime nesukelia neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmesti kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (b. l. 98–99) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

Tvirtina, kad neteisėtais veiksmais asmeniui visuomet padaroma neturtinė žala, kurios dydžio nustatymas – teismo prerogatyva.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinę žalą yra nepatogumų asmeniui sudarymas. Vien tik tas faktas, kad asmuo buvo priverstas ginti pažeistas teises teisme yra pakankamų nepatogumų sudarymas tam, kad būtų konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl dėl jo kaltės nepagrįstai užsitęsė pareiškėjo baudžiamosios bylos procedūros. Sukelti papildomi nepatogumai nebūtų buvę, jei atsakovo atstovas būtų veikęs tinkamai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104–105) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pažymi, jog neteisėti veiksmai (neveikimas) savaime nesukelia neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu ar keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad jo patirta neturtinė žala – papildomi nepatogumai. Pareiškėjas paaiškinimus grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio.

Pareiškėjas A. P. atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 111–112) nurodo, kad pusmetis dvasinių išgyvenimų, belaukiant žinių iš advokato, sužinant, kad advokatas jau seniai yra nušalintas, pareiškėjui sukėlė emocinę depresiją, nervinį šoką (sukrėtimą), dėl ko atsirado ir dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija ir pareiškėjas jaučiasi pažemintas. Viltis, kurią suteikė advokato skyrimas, išnyko, pareiškėjas prarado tikėjimą teisingumu ir įstatymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos ŠVGTPT savo iniciatyva nepakeitus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, bei nesiėmus veiksmų dėl dokumentų, susijusių su jo baudžiamąja byla, perėmimo, kai buvo paskirtas kitas advokatas, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtus ŠVGTPT veiksmus (neveikimą) – ŠVGTPT nesilaikė nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, be to, nesiėmė veiksmų dėl pareiškėjo bylos medžiagos perėmimo iš Ž. A. ir perdavimo naujai paskirtai advokatei, konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo – priežastinio ryšio tarp ŠVGTPT neteisėtos veikos ir įvardytos neturtinės žalos, taip pat neturtinės žalos buvimo, skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad neteisėtais veiksmais asmeniui visuomet padaroma neturtinė žala.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus ŠVGTPT veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ŠVGTPT 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SP-890-(7.0728) buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą A. P. baudžiamojoje byloje dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją pirmosios instancijos teisme, bei paskirtas advokatas Ž. A. (b. l. 5–6). Nors dar 2014 m. birželio 16 d. Advokatų garbės teismo sprendimu buvo laikinai uždrausta advokato Ž. A. veikla ir sustabdytas Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties, sudarytos tarp ŠVGTPT ir advokato, vykdymas, pareiškėjui kita advokatė teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 34) tik po to, kai pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. su skundu kreipėsi į ŠVGTPT dėl paskirto advokato pakeitimo (b. l. 36–37). VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ŠVGTPT neįvykdė šios įstatymo nuostatos, kadangi savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeistų pareiškėjui paskirtą advokatą, nors sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymas ir buvo sustabdytas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ŠVGTPT, pakeitusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, nesiėmė veiksmų, kad naujai paskirtai advokatei būtų perduota bylos medžiaga, atsakovo atstovas pažeidė Aprašo nuostatas, kurios nustato, kad kai antrinę teisinę pagalbą byloje paskiriamas teikti kitas advokatas ar advokato padėjėjas, byla kartu su sukauptais duomenimis apie byloje atliktus veiksmus ir kita reikšminga informacija perduodama kitam antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui ar advokato padėjėjui (4 punktas); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kontroliuodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę prašyti advokato ar advokato padėjėjo per 3 darbo dienas pateikti duomenis, sukauptus pildant šio Aprašo 1 priede nustatytą formą (5 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kadangi ŠVGTPT šiuo atveju pažeidė VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalies bei Aprašo 4 ir 5 punktų nuostatas.

Tačiau akcentuotina, kad, kaip minėta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju galėtų būti tenkinamas tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus (neveikimą), bet ir žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, pakankamai abstrakčiais ir bendro pobūdžio nusiskundimais. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl to, kad ŠVGTPT delsė imtis veiksmų, susijusių su advokato pakeitimu bei bylos medžiagos perėmimu, būtų patyręs kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių, kurios būtų pagrindas vertinti kaip neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme: tam tikri nepatogumai, galėję atsirasti dėl atsakovo neveiklumo, nelaikytini pakankamai intensyviais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikęs procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan