Civilinė byla Nr. e2A-225-775/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18558-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.2; 3.3.1.14; 2.6.4; 3.3.1.19.2

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admi“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. I., A. I., R. K., R. N., J. A., K. M., D. P., D. G., R. B. ir M. R..

Teismas

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admi“ (toliau – atsakovė) 1 604,13 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad su draudėja UAB „Jerulita“ (toliau – draudėja) sudarytos draudimo sutarties pagrindu buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 1 d. dėl nuotekų vamzdžio nesandarumo virš apdraustų patalpų draudėja patyrė nuostolius, t. y. buvo apgadintos patalpų lubos, sienos, grindjuostės. Atsakovė administruoja bendrojo naudojimo objektus pastate, kuriame įvyko įvykis, todėl jai apie blogą bendrojo naudojimo vamzdyno būklę turėjo būti žinoma ir ji yra atsakinga už patirtą žalą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą.

3.       Atsakovė ieškinį prašė atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji nėra pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), kuriame yra ginčo patalpos, administratorė, todėl negali atsakyti kaip pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Pastato butų ir kitų patalpų savininkai yra sudarę 2016 m. liepos 29 d. bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Pagal šią sutartį atsakovė yra paslaugų teikėja, o pastato butų ir kitų patalpų savininkai – paslaugų gavėjai. Remiantis sutartimi, organizacinius klausimus dėl pastato priežiūros, sprendimus dėl darbų atlikimo, pastato defektų pašalinimo priima pastato butų ir kitų patalpų savininkai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį, o atsakovė tik padeda atlikti pastato techninę priežiūrą. Atsakovei nebuvo perduotas pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas, todėl ji nėra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą. Be to, pats faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Vandens pratekėjimą sukėlė paslėpti nuotekų vamzdyno defektai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė galėjo iš anksto sužinoti apie blogą vamzdyno būklę bei konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl netinkamo sutarties vykdymo bei kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovė mano, kad už patirtą žalą galimai yra atsakingi patalpų (duomenys neskelbtini), savininkai J. I. ir A. I.. Defektiniame akte, apžiūrėjus patalpoje Nr. 1008 esančią fekalinių nuotekų stovo dalį, nustatyta, jog šios patalpos antrame aukšte išsinėręs nuotekų stovo jungimas. Prieš draudėjos patalpų apliejimą patalpų Nr. 1008 antrame aukšte buvo atliekamas remontas, kurio metu ir buvo galimai pažeistas nuotekų stovo jungimas. Draudėjos patalpos Nr. 1019 yra būtent po patalpomis Nr. 1008.

4.       Tretieji asmenys A. I. ir J. I. palaikė ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad dėl bendro naudojimo objekto – nesandaraus vamzdžio – buvo apgadintos ir jiems priklausančios patalpos. Kadangi turtas buvo neapdraustas, dėl žalos atlyginimo jie kreipėsi į atsakovę, kuri nors sutiko, tačiau žalos neatlygino. Jie nėra atsakingi už nuotekų stovo pažeidimą, priežiūrą ar tvarkymą, o nuostolius dėl netinkamos bendro naudojimo objekto priežiūros turėtų atlyginti atsakovė.

5.       Trečiasis asmuo R. K. nurodė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį namo gyventojus atstovavęs M. R. 2016 m. liepos 29 d. su atsakove sudarė iki šiol tebegaliojančią namo administravimo ir priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovė prisiėmė pareigą teikti administravimo ir priežiūros paslaugas, todėl visais bendro naudojimo objektų priežiūros bei administravimo klausimais kompetentinga ir atsakinga šalimi turi būti laikoma atsakovė. Tačiau ieškovo reikalavimas nėra sąžiningas, kadangi tiesioginės atsakovės ar kurio nors iš pastato gyventojų kaltės nėra.

6.       Trečiasis asmuo K. M. nurodė, kad jis minėtame pastate seniai negyvena ir nuo 2024 m. kovo mėn. atsisakė būti pastato įgaliotiniu, todėl teismo sprendimas nėra susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Atsakovei buvo žinomi pastato trūkumai, tačiau atsakovė jų ilgai nepašalino, nesiėmė remonto darbų, kurių atsisakymą motyvavo įvairiomis formaliomis kliūtimis. Atsakovei buvo teikta įvairių pretenzijų dėl nepakankamai atidžios ir rūpestingos daugiabučio namo priežiūros ir prevencinių priemonių. Ieškovo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

7.       Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė pagal sutartį turi prižiūrėti namą, nustatyti defektus, gyventojai net neturi priėjimo prie stogo, šilumos punktų.

8.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. 

10.       Teismas nustatė, kad ieškovas su draudėja sudarė draudimo sutartį Nr. 710-310-82188, kuria laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. balandžio 18 d. buvo apdraustas turtas (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 1 d. buvo užlietos ieškovo apdraustos patalpos. Užliejimo priežastis – nesandarus nuotekų vamzdis. Įvertinęs žalos mastą, ieškovas draudėjai išmokėjo 1 604,13 Eur draudimo išmoką. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovui pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

11.       Ieškovas už žalą atsakingu asmeniu laiko atsakovę, kuri teigia, kad už žalą atsakingi visi pastato patalpų savininkai arba patalpų, esančių virš užlietų patalpų, savininkai A. I. ir J. I..

12.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovo apdraustam turtui žalos padaręs vanduo bėgo iš bendrojo naudojimo fekalinių nuotekų vamzdžio dėl išsinėrusio nuotekų stovo sujungimo.

13.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

14.       Šiuo atveju, pastato butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. liepos 29 d. sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – jungtinės veiklos sutartis). Atstovaujami patalpų savininkų įgaliotinio, veikiančio pagal junginės veiklos sutartį, pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkai su atsakove 2016 m. liepos 29 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-191 (toliau – administravimo sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti užsakovams pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o užsakovai įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir už jas atsiskaityti (sutarties 2.1 punktas).

15.       Teismas, įvertinęs administravimo sutarties 2.1,2.2, 3.2.1, 3.1.4, 3.1.6, 3.1.7, 3.1.9, 6.5.2 punktus ir administravimo sutarties priedą Nr. 2, padarė išvadą, kad atsakovei buvo perduota ne tik rūpintis pastato technine priežiūra, bet perduota visa pastato eksploatacija (sutarties 2.2, 3.2.1 punktai). Taigi administravimo sutartimi atsakovei buvo perleistas iš esmės visų pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą savo pareigų, prisiimtų pagal administravo sutartį, vykdymą. Nors sužinojusi apie apdraustų patalpų užliejimą, atsakovė aiškinosi įvykio priežastis ir suradusi kanalizacijos vamzdžio defektą, jį sutvarkė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė tinkamai atliko nuolatinius stebėjimus, tikrindama bendrojo naudojimo objektus, įskaitant pastato kanalizaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka.

16.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, veikdama administravimo sutarties pagrindu, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo paslaugas teikiantis subjektas, būdama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir fekalinės kanalizacijos, technine prižiūrėtoja, kuriai, be kita ko, pagal administravimo sutartį perduota pastato (jo bendro naudojimo objektų) eksploatacija, privalėjo užtikrinti pastato priežiūros tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovė turėjo laiku nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, todėl, įvykus avarijai ir nesant įrodymų apie tinkamą atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė administravimo sutartyje nustatytus įpareigojimus.

17.       Atsakovės neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala, jos kaltė preziumuojama. Teismas sprendė, kad visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti, įgijo teisę į žalos atlyginimą subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 604,13 Eur priteisimo.

18.       Vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės.

19.       Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, todėl tenkinęs ieškinio reikalavimus, šias išlaidas ieškovui priteisė iš atsakovės (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis).

20.       Bylinėjimosi išlaidas taip pat patyrė trečiasis asmuo K. M., kuris advokatui už suteiktas paslaugas (konsultacijas, prašymų, rašytinių paaiškinimų pateikimą) sumokėjo 1 210 Eur. Įvertinęs, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, teismas iš atsakovės trečiajam asmeniui K. M. priteisė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

21.       Apeliaciniu skundu UAB „Admi“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujo sprendimo dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad 2016 m. liepos 29 d. administravimo ir priežiūros sutarties pagrindu (toliau – sutartis) apeliantei buvo perleistas pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas. Apeliantė nėra pastato bei visų pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 4.83 straipsnio prasme. Apeliantė taip pat nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta daugiabučio namo administratore. Toks administracinis aktas negalėjo būti priimtas, nes šio pastato butų ir kitų patalpų savininkai kaip vieną iš daugiabučio namo valdymo formų pasirinko jungtinės veiklos sutartį. Nei CK 4.83 straipsnyje, nei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nėra nustatytos daugiabučio namo valdymo formos „pagal paslaugų sutartį“, todėl minėta teismo išvada prasilenkia su teisiniu reguliavimu ir teismų praktika. Ginčo sutarties sudarymas nepakeitė savininkų pasirinktos daugiabučio namo valdymo formos.

21.2.                      Sprendime yra painiojamos daiktinės teisės (turto administravimas) ir prievolių teisės (daugiabučio namo priežiūros paslaugų teikimas) kategorijos. Pastato savarankiškas valdymas apeliantei niekuomet nebuvo perduotas, ji visuomet teikė ir tebeteikia tik pastato priežiūros paslaugas sutarties apimtyje, t. y. apeliantės teisės ir pareigos, susijusios su pastato priežiūra, kyla iš sutartinių teisinių santykių, tik sutarties nustatyta apimtimi.

21.3.                      Teismas netinkamai atliko sutarties analizę, pasirinko plečiamąjį sutarties nuostatų aiškinimo būdą ir priėjo prie klaidingos išvados esą sutartimi yra numatytos apeliantės pareigos, kurios atitinka savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtojo daugiabučio namo administratoriaus pareigų apimtį. Teismas neatsižvelgė į sutarties 3.1., 3.1.3., 3.2., 3.2.10 nuostatas, iš kurių aiškiai matyti, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros priima užsakovas (t. y. bendrojo naudojimo objektų savininkai), o ne apeliantė. Pagal sutarties 4.1. punktą, sutarties priedą Nr. 2 apeliantė teikia tik tas paslaugas, kurios įtvirtintos sutartyje.  Jei apeliantė būtų bendrojo naudojimo objektų valdytoja pagal savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, tokių ribojimų jai negalėtų būti. Be to, pagal sutarties 8.5 punktą apeliantė turi teisę be pastato savininkų sutikimo perleisti visas ar dalį teisių/pareigų, kylančių iš sutarties tretiesiems asmenims, kas, jei apeliantė būtų pastato bendro naudojimo objektų valdytoja, neabejotinai prieštarautų pastato savininkų interesams ir būtų neteisėta. Teismas neturi teisės aiškinti sutarties tokiu būdu, kad tam tikros sutarties nuostatos nebūtų ar negalėtų būti taikomos, bei negali aiškinti sutarties taip, jog apeliantei būtų nepagrįstai išplečiamos pareigos.

21.4.                      Šiuo atveju pagal analogiją taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2014 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 bei atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimą 2024 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024. Įvertinus tiek sutartimi nustatytą administravimo paslaugų apimtį, tiek ir kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo sutartimi nustatytos paslaugų apimties, pastato valdymo forma išliko ta pati, t. y. jungtinės veiklos sutartis.

21.5.                      Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė neturėjo pareigos atlikti pastato kanalizacijos nuolatinius stebėjimus. Pagal sutarties priedą Nr. 2 apeliantė kanalizacijos priežiūrą įsipareigojo atlikti „pagal poreikį“. Šiuo atveju poreikis atlikti kanalizacijos priežiūrą atsirado tik po draudėjo patalpų užliejimo, kuomet vėliau buvo nustatyta vandens pratekėjimo priežastis. Sprendime nebuvo konstatuota, kad po užliejimo apeliantė būtų netinkamai teikusi paslaugas pagal sutartį.

21.6.                      Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantei. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad apeliantė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų stebėjimą. Teismas faktiškai konstatavo, kad nesant įrodymų apie tinkamą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tariamai apeliantė tokią priežiūrą vykdė netinkamai, šiuo atveju šalims neįrodinėjant teismo nurodytų aplinkybių, teismas sprendimą motyvavo spėjimu ir prielaidomis. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, kurie pagrindžia, kad ji vykdė nuolatinius bendrojo naudojimo objektų stebėjimus ta apimtimi, kuria tokias pareigas jam nustatė sutartis.

21.7.                      Teismas deklaratyviai konstatavo, kad tariamai apeliantė turėjo laiku nustatyti namo konstrukcijų būklę, tačiau visiškai nevertino ir nenagrinėjo, ar tai buvo objektyviai įmanoma padaryti. Ginčo defektas buvo paslėptas – tam, kad jis būtų atrastas, turėjo būti išpjauta anga privačiose patalpose, nes jokių revizinių angų pasiekti vamzdžius nebuvo, ir tik tuomet atsirado objektyvi galimybė pašalinti vandens pratekėjimo į draudėjos patalpas priežastį. Aplinkybės, kad defektas buvo paslėptas, neįvertino ir net jokia apimtimi sprendime dėl jos nepasisakė. Apeliantei, kaip paslaugų teikėjai, negali būti keliami neįmanomi įgyvendinti reikalavimai.

21.8.                      Teismas sprendimu neišsiaiškino tikrosios nuotekų vamzdžio stovo išsinėrimo priežasties. Teismas konstatavo, kad nuotekų vamzdžio stovas patalpose (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų priežasčių išsinėrė ir kad už tai yra atsakinga apeliantė, tariamai galėjusi ir turėjusi užkirsti tam kelią. Akivaizdu, kad nuotekų vamzdžio stovas negali išsinerti be priežasties, nedarant jam kažkokio fizinio poveikio. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo kelti klausimą, dėl kokios priežasties išsinėrė nuotekų vamzdžio stovas minėtos patalpose. Apeliantė buvo nurodžiusi, kad dėl to galimai yra atsakingi patalpų (duomenys neskelbtini), savininkai J. I. ir A. I., kadangi jie atliko remontą, kurio metu galimai buvo pažeistas nuotekų stovo jungimas, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Apeliantė pažymėjo, kad po sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės, jog į pagrindinį stovą buvo atlikta savavališka intervencija, antresolėje įrengiant sanitarinį mazgą ir jį prijungiant prie pagrindinio stovo. Tai įrodo sienos angoje matomas kitos spalvos trišakis, prijungtas prie esamo vamzdyno, taip pat sanitarinio mazgo pajungimui naudoti skirtingų spalvų vamzdžiai. Todėl patalpų (duomenys neskelbtini), savininkams, tretiesiems asmenims J. I. ir A. I. neteisėtai įrengus sanitarinį mazgą, jį neteisėtai prijungus prie pastato inžinerinių tinklų, konstatuotina, kad nuotekų vamzdžio stovas išsinėrė dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, jų kaltės. Įvertinus tai, kad šiuo atveju teismas nenustatinėjo tikrosios nuotekų vamzdžio stovo išsinėrimo priežasties, kyla klausimas ar sprendime teismas tikrai atskleidė bylos esmę, nes nebuvo įrodinėjamos ir įrodytos visos esminės bylos aplinkybės.

21.9.                      Teismas be pagrindo konstatavo faktinį priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir apeliantės veiksmų/neveikimo. Net jeigu ir apeliantė pagal sutartį būtų turėjusi pareigą prevenciškai atlikti kanalizacijos vamzdžių patikrinimus, bet kokie jos veiksmai nebūtų užkirtę kelio nuotekų vamzdžio stogo išsinėrimui, nes nuotekų vamzdžio stovo jungimo išsinėrimas šiuo atveju buvo paslėptas. Ypatingai turint omenyje tai, kad nuotekų vamzdžio stovas, labiausiai tikėtina, išsinėrė dėl neteisėtos trečiųjų asmenų intervencijos į pastato inžinerinius tinklus, savo patalpose neteisėtai įrengiant sanitarinį mazgą. Apeliantė nėra pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja, sutartimi nebuvo nustatyta apeliantės pareiga prevenciškai nustatyti paslėpto nuotekų vamzdžio stovo gresiantį išsinėrimą, todėl elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo apeliantė niekaip negalėjo numatyti žalos draudėjai atsiradimo bei negalėjo užkirsti kelio šios žalos atsiradimui.

21.10.                      Teismas trečiajam asmeniui K. M. iš apeliantės priteisė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo dar 2024 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pašalinti jį iš trečiųjų asmenų civilinėje byloje, kadangi jis 2024 m. vasario 8 d. atsisakė įgaliotinio pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliojimų. Sprendimo aprašomojoje dalyje atitinkamai nurodyta, kad teismo sprendimas K. M. neturės įtakos, nes jis nebėra įgaliotinis. Apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą pagal pateiktą apeliantės skundą, trečiasis asmuo K. M. privalo būti pašalintas iš byloje dalyvaujančių asmenų, kadangi šis asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bei privalo būti panaikinta sprendimo dalis, kuriuo trečiajam asmeniui K. M. buvo nepagrįstai iš apeliantės priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Byloje nustatyta, kad apeliantei buvo perduota ne tik rūpintis pastato technine priežiūra, bet perduota visa pastato eksploatacija (sutarties 2.2, 3.2.1 punktai). Taigi apeliantei buvo perleistas iš esmės visų pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tinkamą savo pareigų, prisiimtų pagal administravo sutartį vykdymą. Nors sužinojusi apie apdraustų patalpų užliejimą, apeliantė aiškinosi įvykio priežastis ir suradusi kanalizacijos vamzdžio defektą, jį sutvarkė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė tinkamai atliko nuolatinius stebėjimus, tikrindama bendrojo naudojimo objektus.

22.2.                      Teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė, veikdama Administravimo sutarties pagrindu kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo paslaugas teikiantis subjektas, būdama bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir fekalinės kanalizacijos, technine prižiūrėtoja, kuriai, be kita ko, perduota pastato (jo bendro naudojimo objektų) eksploatacija, privalėjo užtikrinti pastato priežiūros tinkamą realizavimą, t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Todėl apeliantei kyla civilinė atsakomybė dėl 2022 m. balandžio 1 d. įvykio.

22.3.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė turėjo laiku nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, todėl, įvykus avarijai ir nesant įrodymų apie tinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, apeliantė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė Administravimo sutartyje nustatytus įpareigojimus.

23.       Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą,  priteisti iš apeliantės trečiojo asmens naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliantė jokių prieštaravimų dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje iki apeliacinio skundo pateikimo nereiškė. Trečiasis asmuo gyvena užsienyje, todėl jam buvo reikalinga teisinė pagalba kilusiame ginče, priteistos išlaidos protingo dydžio ir yra pagrįstos. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos. Kita vertus, trečiasis asmuo neprieštarauja, kad būtų pašalintas iš bylos, siekiant išvengti dar didesnių išlaidų, nei jau yra patirtos.

23.2.                      Nei įstatymu, nei kasacinio teismo nėra uždrausta visą ar dalį pastato valdymo funkcijų sutartimi perduoti profesionalui, kuris turi reikiamų kompetencijų užtikrinti tinkamą pastatų eksploataciją. Būtent šiuo atveju tai ir buvo padaryta sutartimi. Kadangi pastato bendrija nėra įsteigta, sutartimi buvo siekiama perduoti dalį pastato valdymo funkcijų apeliantei.

23.3.                      Teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Priešingai nei teigia apeliantė, sutartis numato itin plačias jos teises daryti poveikį pastatui ir jo inžineriniams tinklams. Apeliantė sumenkina savo teises pagal sutartį, tačiau pagal sutartį apeliantei perduodamas visas pastatas su visa įranga ir jo priklausiniais, tai expressis verbis yra numatyta sutartyje (2.1, 2.2 punktai). Specifiškai ginčo dalyje apeliantė turi teisę veikti „pagal poreikį“ (sutarties 2 priedas), esant neaiškumui, sutartis aiškinama prie jos prisijungusios šalies, šiuo atveju, pastato savininkų, naudai. Pažymėtina, kad sutarties 3.1.3. punktas dėl išankstinio suderinimo yra skirtas tik įsigyjamoms medžiagoms, o ne remonto darbams ir ne einamajai priežiūrai/žalos prevencijai.

23.4.                      Priešingai nei teigia apeliantė, iš jos nėra reikalaujama neįmanomo, kadangi inžinerinių sistemų patikrai įvykdyti nėra būtina pjaustyti namo sienų – yra atliekami hidrauliniai bandymai, tikrinamas slėgis sistemoje ar atskirose jos vietose. Apeliantė su skundu nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie bet kokią reikšmingą stebėseną šioje dalyje, tik vizualinės apžiūros duomenis, kurie nėra kažką keičiantys. Apeliantei kaip savo srities profesionalei yra žinomi būdai ir priemonės kaip veikti, kad būtų užtikrinama tinkama inžinerinių tinklų eksploatacija. Būtent to sudarydami sutartį tikisi buitiniai vartotojai, kurie patys neturi specialių žinių tokiems darbams atlikti.

23.5.                      Pastato priežiūros sutartis vadinama „Administravimo ir priežiūros paslaugų sutartis“. Toks sutarties pavadinimas, siejant su sutarties sąlygomis, vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad apeliantė veikia kaip pastato administratorė. Būdama pasyvi iki įvykio ir nevykdydama pakankamos prevencijos, taip pat tik apeliacinės instancijos teisme pradėjusi realiai ieškoti įvykio kaltininkų, apeliantė aplaidžiai vykdo sutartį ir neveikia geriausiais kliento interesais. Apeliantė byloje nepateikė duomenų, ką ji konkrečiai darė, kad užkardytų tokio pobūdžio įvykius. Sprendime yra detaliai motyvuota, kad prevencijos vykdymo trūkumas turėjo didelę reikšmę paskirstant atsakomybę, tačiau apeliaciniame skunde tokios aplinkybės nėra aptariamos ar ginčijamos.

23.6.                      Priešingai nei teigia apeliantė, teismas neprivalėjo ir negalėjo aiškintis jos norimų aplinkybių, kadangi tokiu būdu išeitų už ieškinio ribų. Apeliantė turi teisę reikšti regresinius reikalavimus, jos manymu, kaltiems asmenims, imtis veiksmų dėl jų nustatymo, ką ėmė daryti tik po sprendimo priėmimo. Bylos duomenys nepatvirtina tokio defekto detalumo (būtent išsinėręs vamzdis), kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Byloje yra duomenys, kad vamzdis nesandarus, tačiau tiksli to priežastis šiam momentui nėra žinoma. Teismas sprendime tokias aplinkybės nurodė remdamasis apeliantės paaiškinimais ir tai pažymėjo sprendimo 5 punkte.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės2021 m.  instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

27.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. Statinio apžiūros aktus ir Statinio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo ištraukas. Nurodo, kad tik po teismo sprendimo, kuriame teismas padarė išvadas dėl atsakovės tariamai neatliktų nuolatinių pastato bendrojo naudojimo objektų stebėjimo, nors ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėjo, atsakovei iškilo būtinybė įrodinėti aplinkybes, kad ji dar ir tinkamai vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų stebėjimus ir priežiūrą iki draudėjo patalpų apliejimo. Taip pat apeliantė pateikė 2024 m. spalio 11 d. D. G. pranešimą UAB „Admi“, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopiją, 2024 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. ADV-24.10.14-003, 2024 m. spalio 15 d. patikrinimo aktą ir 2024 m. spalio 15 d. patikrinimo akto priedą – patalpų nuotraukas. Nurodė, kad būtinybė apeliantei pateikti šiuos įrodymus dėl tretiesiems asmenims J. I. ir A. I. priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), patikrinimo iškilo tik po sprendimo priėmimo, kai draudėjo atstovas D. G., perskaitęs sprendimo kopiją, informavo atsakovę apie aplinkybes, kurios atsakovei iki tol nebuvo žinomos, t. y. tai, kad pas trečiuosius asmenis patalpose galimai buvo vykdomos neteisėtas statybos, po ko iš VĮ „Registrų centras“ gavus patalpų, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą paaiškėjo, kad jose neturėtų būti nei antresolės, nei papildomo sanitarinio mazgo. Iki šių duomenų gavimo atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad antresolė ar sanitarinis mazgas buvo įrengti teisėtai. Tik gavus naują informaciją iš draudėjo atstovo ir ją atskirai patikrinus kadastrinių matavimų byloje, atsakovei atsirado pagrindas suabejoti trečiųjų asmenų J. I. ir A. I. sąžiningumu bei nedelsiant aiškintis faktines aplinkybes šiose patalpose.

28.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024 28 punktas). Todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į ribotos apeliacijos paskirtį, yra ribojamas CPK 314 straipsnyje nurodytomis sąlygomis (išimtimis).

29.       CPK

30.       Aiškindamas naujų įrodymų apeliacijoje teikimo (priėmimo) draudimo išimtis, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktas); ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 32 punktas).

31.       Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje šalys privalo veikti, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantės teikiami statinio apžiūros aktai ir techninės priežiūros žurnalo ištraukos buvo parengti dar iki teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje vyko ginčas dėl šalių sudarytos Administravimo sutarties apimties ir jos vykdymo, atsakovė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus aktus ir žurnalo ištraukas atsisako priimti.

33.       Pateikti 2024 m. spalio 11 d. pranešimas, kadastrinių matavimų bylos kopija, 2024 m. spalio 14 d. įsakymas, 2024 m. spalio 15 d. patikrinimo aktas ir patalpų nuotraukos gauti ir parengti jau po skundžiamo 2024 m. spalio 2 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo atsisakyti jos priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad šių įrodymų pateikimo poreikis atsirado jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir kad anksčiau įrodymai negalėjo būti pateikti.

34.       Byloje teisminis ginčas tarp šalių vyksta nuo 2023 m. gruodžio mėnesio. Apeliantė jau 2024 m. kovo 6 d. triplike nurodė, kad patalpų apliejimas galimai įvyko dėl patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų atlikto remonto, todėl atsakovė turėjo galimybę visus įrodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, rinkti ir teikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių atsakovės teikiamus įrodymus, susijusius su patalpų (duomenys neskelbtini), patikrinimu, atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

35.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovei Administravimo sutartimi buvo perleistas pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas. Nurodo, kad pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoju išliko pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir yra atsakingi už bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą.

36.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 30 punktas).

37.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. 2016 m. liepos 29 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Pagal jungtinės veiklos sutartį savininkai įsipareigojo veikti bendrai įgyvendinant bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2.1 punktas). Be to, jie nutarė daugiabutį namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Admi“, įpareigoti savo įgaliotą atstovą su ja pasirašyti pridedamą sutartį dėl daugiabučio namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei administravimo paslaugų (4.4 punktas).

38.       Administruojančia įmone pasirinkus UAB „Admi“, su ja 2016 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Administravimo sutartis. Kadangi atsakovė daugiabučio namo administratore paskirta Administravimo sutarties, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, pagrindu, tai pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina šios sutarties, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė dėl atsakovės sutartimi prisiimtų pareigų apimties.

39.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

40.       Pagal Administravimo sutarties sąlygas, atsakovei pagal bendro naudojimo objektų aprašą buvo perduoti eksploatuoti pastato bendro naudojimo objektai, atsakovė įsipareigojo teikti užsakovui bendrojo naudojimo objekto administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atlikti kitus darbus bei teikti kitas paslaugas pagal sutarties priedą Nr. 2, išskyrus papildomus darbus (sutarties 1 dalis). Pagal nurodytą priedą atsakovė įsipareigojo pagal poreikį vykdyti nuolatinius stebėjimus, tikrinant namo bendro naudojimo objektus; organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, avarijų likvidavimą, privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimą, taip pat pagal poreikį atlikti fekalinės kanalizacijos priežiūrą. Tuo tarpu užsakovas (daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai) įsipareigojo priimti reikiamus sprendimus įrangos, pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros, eksploatacijos, remonto, renovacijos, teritorijos priežiūros, bendrų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo ir kitais klausimais, kurie leistų administruojančiai įmonei tinkamai vykdyti savo pareigas pagal šią sutartį ir galiojančius teisės aktus (sutarties 3.2.10 punktas).

41.       Taigi, sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas rodo, kad visos namo priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos nėra perduotos atsakovei, organizacinius klausimus dėl namo priežiūros sprendžia butų savininkai, atsakovei perduota tik bendrojo naudojimo objektų administravimas, techninė priežiūra ir eksploatavimas, tačiau savarankiško teisinio subjektiškumo daryti perduotiems bendro naudojimo objektams ūkinį ir fizinį poveikį, atsakovė neturėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo perduotas visas bendro naudojimo objektų valdymas. Tačiau pagal sudarytą Administravimo sutartį šalys pasiskirstė už ką yra atsakingos. Pagal Administravimo sutartį ir jos priedą atsakovė įsipareigojo vykdyti bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo inžinerinės įrangos, elektros instaliacijos ir šilumos mazgo, šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą, taip pat pagal poreikį vykdyti fekalinės kanalizacijos priežiūrą. 

42.       Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymu nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Pagal CK 6.246 straipsnio nuostatą civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis).

43.       Byloje nustatyta, jog patalpų užpylimas įvyko dėl išsinėrusio bendro naudojimo fekalinių nuotekų stovo jungimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovė, sužinojusi apie apdraustų patalpų užliejimą, aiškinosi įvykio priežastis ir, suradusi kanalizacijos vamzdžio defektą, jį sutvarkė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė tinkamai atliko nuolatinius stebėjimus, tikrindama bendrojo naudojimo objektus, įskaitant Pastato kanalizaciją. Tačiau pažymėtina, jog pagal Administravimo sutarties priedą atsakovė įsipareigojo šalto vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos priežiūrą atlikti ne periodiškai ir ne prevenciškai, o tik pagal poreikį. Toks buvo šalių susitarimas, todėl sutiktina su apeliante, kad poreikis atlikti kanalizacijos priežiūrą šiuo atveju atsirado tik po patalpų užliejimo, kai vėliau buvo nustatyta vandens pratekėjimo priežastis. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo apeliantė, ginčo defektas buvo paslėptas – tam, kad jis būtų atrastas, turėjo būti išpjauta anga privačiose patalpose (ne bendrojo naudojimo patalpose), nes jokių revizinių angų pasiekti vamzdžius nebuvo, ir tik tuomet atsirado objektyvi galimybė pašalinti vandens pratekėjimo į patalpas priežastį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo pareigos prevenciškai daryti fekalinės kanalizacijos patikrinimus ir pagal defekto pobūdį atsakovė neturėjo objektyviai įmanomos galimybės užkirsti kelią tokio pobūdžio gedimui atsirasti. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal atsakovės Administravimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį fekalinės kanalizacijos priežiūra (pagal poreikį) neapima atsakovės atsakomybės už bet kokį šios inžinerinės įrangos trūkumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Admi“ neteisėtų veiksmų ir faktinio priežastinio ryšio tarp draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų/neveikimo, todėl spręstina, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Administravimo sutarties sąlygas, nepagrįstai išplėtė atsakovės atsakomybės ribas ir netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglametuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis). Tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas.

45.       Į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

46.       Apeliantė skundė ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė trečiojo asmens K. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

47.       Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 14 d. trečiasis asmuo K. M. pateikė teismui prašymą pašalinti jį iš trečiųjų asmenų. Pažymėtina, jog 2024 m. liepos 26 d. K. M. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Š. V., kuris civilinėje byloje dalyvavo iki pat jos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2024 m. spalio 2 d. Advokatas, pradėjęs atstovauti byloje ir matydamas, kad prašymas nėra išspręstas, viso likusio bylos nagrinėjimo metu pakartotinai tokio prašymo nereiškė. Iš tokių trečiojo asmens atstovo veiksmų buvo galima spręsti, kad pateikto prašymo trečiasis asmuo nebepalaiko.

48.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

49.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, ieškovo ieškinys yra atmestas. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 4 362 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-130694). Minėtos išlaidos neviršija „Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovo.

50.       Trečiasis asmuo K. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Civilinę bylą užvedė ieškovas. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme nurodydamas savo nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (DOK-128848). Kadangi bylinėjimosi išlaidas atlygina pralaimėjusi šalis, todėl trečiojo asmens patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo.

51.       Byloje pirmosios instancijos teisme patirta 151,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

52.       Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovei priteisiama 36 Eur žyminis mokestis ir 3 289,69 Eur bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 3 325,69 Eur.

53.       Trečiasis asmuo K. M. apeliacinėje instancijoje pateikė rašytinius įrodymus apie 1 210 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodė, kad prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl laikytina, jog jis apeliacinėje instancijoje buvo ieškovo pusėje. Kadangi teismo sprendimas panaikintas ir ieškinys atmestas, trečiojo asmens išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos.

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo „Ergo Insurance“ SE, veikiančio per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo „ERGO Insurance“ SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admi“, juridinio asmens kodas 300527781, naudai

Priteisti iš ieškovo „ERGO Insurance“ SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, trečiojo asmens K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo „ERGO Insurance“ SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 151,88 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 88 ct) bylinėjimosi išlaidų (valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovo „ERGO Insurance“ SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admi“, juridinio asmens kodas 300527781, naudai 3 325,69 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Edita Šliumpienė