Civilinė byla Nr. 2A-634-330/2021

                                                                                          Teisminio proceso Nr.

        Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1

   (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė ,,Interbesta“.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančia atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – BKU arba unija) „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. sudarytą reikalavimo pirkimo – pardavimo (perleidimo) sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) toje dalyje, kurioje atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido atsakovei UAB EDS INVEST reikalavimą į skolininkę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais; taikyti restituciją – grąžinti atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimą į skolininkę UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties, grąžinti atsakovei UAB EDS INVEST kainą, sumokėtą už reikalavimo perleidimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „Emilė“ sudarė paskolos sutartį (pasikeitus prievolės šaliai skolininke po to tapo UAB „Interbesta“). Šios sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį. 2013 m. gegužės 9 d. hipotekos sandorio pakeitimu ieškovė buvo įtraukta į sandorį kaip svetimo turto hipotekos davėja. Pagal hipotekos sandorį atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai įkeistas ieškovei, kaip svetimo turto hipotekos davėjai, nuosavybės teise priklausantis turtas (žemės sklypai, butas ir kt.). 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Interbesta“ perleido atsakovei UAB EDS INVEST. Ieškovė aiškino, kad skolininkei nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, buvo pradėti vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš UAB „Interbesta“ hipotekos kreditorės EDS INVEST naudai, nukreipiant išieškojimą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį ir hipotekos sandoriu įkeistą nekilnojamąjį turtą. 

3.       Ieškovės įsitikinimu, 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Pasak ieškovės, reikalavimo perleidimui turėjo būti, bet nebuvo gautas ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos davėjos, sutikimas, be to,  Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta ne notarine, bet paprasta rašytine forma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo, tačiau, teismo vertinimu, toks reikalavimas negali būti absoliutaus taikymo. Byloje nėra duomenų, jog naujoji kreditorė UAB EDS INVEST būtų suinteresuota būtent įkeistu ieškovės turtu, o ne įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymu (t. y. būtų nesąžininga), ar kad dėl kreditoriaus pasikeitimo pablogėtų svetimo daikto įkaito davėjo (ieškovės) teisinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovei unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iškėlimo, bankrutuojančios unijos turto režimas pasikeitė ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sandoris yra teisėtas, nes jo sudarymą lėmė specifinė atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip bankrutuojančio subjekto teisinė padėtis bei tikslai. 

6.       Teismas laikėsi nuostatos, kad šiuo atveju kreditoriaus asmuo įkeisto objekto savininkei neturi esminės reikšmės, o reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui nepažeidžia jos teisių – vykdymo procese jų labiau nesuvaržo ir neišplečia skolininko (įkaito davėjo) prievolių naujajam  kreditoriui. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad nuo unijos teisės į pradelstos skolos patenkinimą iš įkeisto turto atsiradimo momento hipotekos kreditoriaus asmens svarba prarado prasmę. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės, kaip svetimo turto hipotekos davėjos, padėtis po to, kai atsirado jos subsidiarioji atsakomybė su skolininku (UAB „Interbesta“) ir hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimų patenkinimą iš įkeitimu užtikrintos prievolės, faktiškai nebegali pablogėti, nes kreditoriaus, kuris turi teisę gauti mokėjimą pagal pradelstą skolą, pasikeitimas nepažeidžia skolininko ar įkaito davėjo teisių. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad kreditoriaus asmuo ir jo pasikeitimas skolininkei turi esminės reikšmės.

7.       Pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, kad ginčijamas sandoris turėjo būti sudarytas ne rašytine, bet notarine forma, teismas nurodė, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Pagrindinė prievolė kilo iš paskolos sutarties, kuri buvo sudaryta paprasta rašytine forma, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl netinkamos ginčijamo sandorio sudarymo formos. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu yra perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos registre. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

9.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.        Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Imperatyviųjų teisės normų netaikymas negali būti pateisinamas kitų teisės normų taikymu, jeigu ši galimybė nėra numatyta pačiame teisės akte. Bankroto proceso eiga reglamentuojama ne tik bankroto įstatymo nuostatomis, bet Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kurios taip pat taikytinos bankroto proceso dalyvių atžvilgiu. Ieškovė nėra unijos bankroto proceso dalyvė, jos kaip įkaito davėjos ir hipotekos kreditoriaus teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis.

9.2.         Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovė UAB EDS INVEST, kaip  profesionalus reikalavimų supirkėjas, žinojo ir negalėjo nežinoti, kad reikalavimą, atsiradusį 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties pagrindu, įsigyja ne į skolininką, kuris nevykdo prievolės grąžinti paskolą, bet būtent į subsidiarųjį skolininką – ieškovę. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis galėjo būti sudaryta tik gavus ieškovės sutikimą.

9.3.         Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ne į pagrindinį skolininką, su kuriuo buvo sudaryta 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartis, bet į subsidiarųjį skolininką – ieškovę, kurios prievolių apimtį apibrėžė ne paskolos sutartis, bet hipotekos sandoris. Hipotekos sandoris yra sudaromas tik notarine forma, todėl ir Reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti sudaryta tik notarine tvarka. Be to, Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta jau pradėjus išieškojimą iš ieškovės turto.

10.       Atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST bendrame atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą.

11.       Atsiliepime atsakovės išdėstė tokius pagrindinius atsikirtimus:

11.1.                      Teisės normos imperatyvumas nustatomas ne pažodžiui, įsakmiai suformuluotos teisės normos nesilaikymas savaime nelemia sandorio negaliojimo. Sąvoka „imperatyvioms įstatymo normoms“ negali būti aiškinama plečiamai, nes imperatyviąja teisės norma saugomi visai visuomenei svarbūs interesai. Aiškinantis konkrečios normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kurio užtikrinimui būtina panaikinti sudarytą sandorį.

11.2.                       Pradėjus išieškojimo iš įkeisto svetimo turto procesą, hipotekos davėjo sutikimas neturi jokios teisinės reikšmės vertinant reikalavimo teisių perleidimą. Interesas, kurio apsaugai skirta CK 4.181 straipsnio 3 dalis, neegzistuoja tuo atveju, kai svetimo daikto hipoteka užtikrintas reikalavimas yra perleidžiamas ne dėl tikėtinai nesąžiningų trečiųjų asmenų siekio perimti įkeistą turtą, ar tuomet, kai hipotekos kreditoriaus asmuo neturi jokios įtakos įkaito davėjo teisinei padėčiai. Hipotekos kreditoriaus pasikeitimas nesukėlė ir nesukels ieškovei jokių neigiamų padarinių

11.3.                       Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dėl unijos bankroto, unijos bankroto proceso metu priėmus atitinkamus unijos kreditorių sprendimus. Ieškovė, naudodamasi unijos bankrotu, siekia ne apginti pažeistas teises, bet padėti UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios yra susijusios su ieškovės šeimos verslo interesais, nesąžiningai išvengti laisva valia sukurtos prievolės vykdymo.

11.4.                       Nesant imperatyvaus nurodymo, kad hipoteka užtikrinto reikalavimo teisių perleidimo sandoris turi būti notarinės formos, ginčo Reikalavimo perleidimo sutarties forma atitinka įstatymo tokiai sutarčiai keliamus reikalavimus.

2.                      Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovės UAB EDS INVEST prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimo, taip pat pateikti informaciniai duomenys apie atsiradusias naujas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku bei ieškovės interesais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

4.                      Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartimi atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ suteikė UAB „Emilė“ 1 144 288,69 Eur dydžio paskolą, kurią skolininkė įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. spalio 4 d. Paskolos sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“ ir atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. spalio 5 d. sudarė sutartinės hipotekos sandorį. 2013 m. gegužės 9 d. hipotekos sandorio pakeitimu ieškovė įtraukta į sandorį kaip svetimo turto hipotekos davėja. 2013 m. gruodžio 31 d. trišale skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartimi skolininkė UAB „Emilė“ perleido skolą naujajai skolininkei UAB „Interbesta“. UAB „Interbesta“ nevykdė įsipareigojimų atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal paskolos sutartį, todėl unija inicijavo kredito gavėjos skolos išieškojimą iš turimų užtikrinimo priemonių – 2016 m. birželio 29 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš unijos naudai įkeisto turto. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla, teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Unijos bankroto procese, siekiant parduoti bankrutavusios unijos turtą, buvo paskelbtas viešas konkursas dėl unijos reikalavimo teisių pagal neįvykdytas paskolų sutartis pirkimo. UAB EDS INVEST pasiūlius didžiausią pirkimo kainą, 2018 m. vasario 8 d. atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ (pardavėja) ir UAB EDS INVEST (pirkėja) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleistos unijos reikalavimų teisės pagal įvairias paskolos sutartis (perleistas paskolų portfelis), taip pat ir pagal sudarytas paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių suteikimo sutartis, įskaitant procesines teises vykstančiuose vykdymo bei išieškojimo procesuose. UAB EDS INVEST įgijus reikalavimo teises pagal paskolos sutartis ir jas užtikrinančius hipotekos bei įkeitimo sandorius, antstolio 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymais vykdomosiose bylose išieškotoja ? pirminė kreditorė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo pakeista naująja kreditore UAB EDS INVEST. 2019 m. spalio 25 d. ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dalyje, kurioje unija atsakovei UAB EDS INVEST perleido reikalavimą į skolininkę UAB „Interbesta“, kylantį iš 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties su visais vėlesniais  jos sąlygų pakeitimais bei papildymais. Ieškovės teigimu, sutartis negalioja, nes sudaryta pažeidus imperatyvias įstatymo normas – negavus svetimo turto hipotekos davėjos sutikimo ir nesilaikius būtinos sandorio formos. Pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl reikalavimo teisės į skolininką perleidimo nesant svetimo turto hipotekos davėjo sutikimo

5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas – CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog sudarant ginčijamą Reikalavimo perleidimo sutartį šios nuostatos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi šalių argumentus ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų turinį, konstatuoja, kad apeliantė netinkamai interpretuoja materialinės teisės normas sau palankia linkme, todėl nėra pagrindo sutikti su ja.

6.                      CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) teisės norma yra imperatyvi ir 2) šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010 ir kt.). Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

7.                      Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal CK 4.181 straipsnio 3 dalį svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Tačiau vertintini kaip nepagrįsti jos argumentai, kad šio konkretaus ginčo atveju Reikalavimo perleidimo sutartis negalioja, nes reikalavimo teisės perleidimui ji nedavė sutikimo.

8.                      Kaip teisingai nurodo atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, CK 4.181 straipsnio 3 dalies normos  imperatyvus pobūdis savaime nereiškia jo absoliutumo Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo prasme normos imperatyvumas, kurio pažeidimas nulemia sandorio negaliojimą, egzistuoja tuomet, kai yra pažeidžiamas svarbus ta teisės norma saugomas interesas. 

9.                      Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai reikalavimo perleidimas įvyko kreditorės (reikalavimo teisės turėtojos) bankroto procese, be to, jau esant pradėtoms priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūroms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriui ? šiuo atveju unijai ? iškėlus bankroto bylą, pirmenybė teikiama ne CK, bet bankroto procesą reguliuojančioms teisės normoms, kurios iš esmės yra skirtos garantuoti maksimalią bankrutuojančios įmonės kreditorių apsaugą. Tokiu atveju CK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja bankroto procesą reglamentuojančioms normoms. Tokios išvados nepaneigia apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji kreditorės (unijos) bankroto procese nedalyvauja jokiu teisiniu statusu.

10.                      Byloje nustatyta, kad kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje 2017 metais kreditorių komitetas nusprendė perleisti jos turtą (visą neįvykdytų paskolų portfelį) tretiesiems asmenims. Atsakovei UAB EDS INVEST pasiūlius didžiausią pirkimo kainą, 2018 m. vasario 8 d. atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovė UAB EDS INVEST įsigijo iš pradinės kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ visą neįvykdytų paskolų portfelį, o ne vien tik reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Interbesta“ pagal neįvykdytą konkrečią Paskolos sutartį (Reikalavimo perleidimo sutarties           2.2 papunktis). Tokios aplinkybės neduoda jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB EDS INVEST esą buvo suinteresuota būtent išieškojimu iš apeliantės įkeisto turto, t. y. turėjo sąmoningą ketinimą įgyti ir nesąžiningai įgijo iš bankrutavusios unijos reikalavimą į skolininkę UAB „Interbesta“ vien todėl, kad skolininkės prievolės pagal neįvykdytą Paskolos sutartį yra užtikrintos apeliantės nekilnojamojo turto hipoteka. 

11.                      Byloje taip pat nėra duomenų, to neįrodinėjo ir apeliantė, kad kreditoriaus asmuo ir jo pasikeitimas turėjo apeliantei esminės reikšmės. Skolininkė UAB „Interbesta“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, suteiktos paskolos negrąžino, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, už jos neįvykdytus įsipareigojimus yra atsakinga subsidiari skolininkė hipotekos davėja, nepaisant to, koks kreditorius – pradinis ar naujasis – patenkins savo reikalavimą išieškant iš įkeisto turto. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad asmens (kreditoriaus) pasikeitimas savaime nepažeidžia skolininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).  

12.                      Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, kreditoriaus asmuo įkeisto turto savininkei (apeliantei) šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir reikalavimo teisių perleidimas kitam kreditoriui nepažeidžia jos teisių – jų labiau nesuvaržo ir vykdymo procese neišplečia skolininkės (įkaito davėjos ? apeliantės) prievolių naujajai kreditorei atsakovei UAB EDS INVEST. Kreditoriaus asmens pasikeitimas, kuomet įkeisto svetimo daikto subsidiarioji atsakomybė jau yra kilusi, esminės reikšmės neturi, todėl CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorių valios bei interesų, būtų paneigtas esminis unijos bankroto tikslas – greitai ir operatyviai atlikti (užbaigti) nemokaus juridinio asmens likvidavimo procedūras.

13.                      Kaip minėta, skolininkei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, 2016 m. birželio 29 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Antstolio 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymais vykdomosiose bylose vietoje pirminės kreditorės unijos išieškotojas pakeistas į naująją kreditorę atsakovę UAB EDS INVEST.  Priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto santykiai šalis siejo beveik du metus (nuo               2016 metais išduotų vykdomųjų įrašų iki ginčijamos 2018 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo). Vadinasi, šiuo atveju apeliantės kaip hipotekos davėjos sutikimas reikalavimo perleidimo sandoriui nebuvo būtinas dar ir dėl to, kad priverstinio skolos išieškojimo procesas buvo pradėtas CPK nustatyta tvarka ir po ginčijamos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo antstolio patvarkymu jau buvo išspręstas vykdymo proceso šalies (išieškotojo) pakeitimo klausimas (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Analogiškos teisinės pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir kitose bylose (2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-636-798/2020; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-422-881/2021 ir kt.).

14.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės teiginius, jog ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta be jos sutikimo. Kadangi nepadarytas imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas, ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl sandorio formos

15.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis negalioja ir tuo pagrindu, kad ji sudaryta paprasta rašytine forma. Apeliantės įsitikinimu, Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ne į pagrindinį skolininką, su kuriuo 2012 m. spalio 4 d. sudaryta paskolos sutartis, bet į subsidiariąją skolininkę – apeliantę. Pasak apeliantės, jos prievolių apimtį apibrėžė ne paskolos, bet hipotekos sandoris, kuris buvo sudarytas notarine forma, todėl ir Reikalavimo perleidimo sutartis turėjo būti notarinės formos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

16.                      CK 6.103 straipsnyje nustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. CK 4.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius hipoteka užtikrintą reikalavimą ar jo dalį gali perleisti kitam asmeniui, jeigu hipotekos sandoryje ar įstatymuose nenustatyta kitaip. Perleidžiant hipoteka užtikrintą reikalavimą, perleidžiama ir hipotekos teisė. Hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas laikantis reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių CK šeštosios knygos nuostatų. Taigi, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovės, perleidimo sutarčiai taikomos CK 4.189 straipsnio 1 dalies  taisyklės.

17.                      Nagrinėjamu atveju ginčijamoje Reikalavimo perleidimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad naujajam kreditoriui yra perleidžiamos teisės, kylančios iš paskolos sutarties, kartu su visomis užtikrinimo priemonėmis. Priešingai nei teigia apeliantė, ta aplinkybė, kad skolos išieškojimas pagal paskolos sutartį buvo pradėtas, nereiškia, jog reikalavimas buvo perleistas ne į pagrindinį skolininką, o į subsidiariąją skolininkę, nes hipotekos sandoris yra šalutinė prievolė, skirta pagrindinės prievolės įvykdymui garantuoti.

18.                      Šiuo atveju pagrindinė prievolė kyla iš Paskolos sutarties, į kurią ir buvo perleistos reikalavimo teisės. Paskolos sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma, todėl, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, Reikalavimo perleidimo sutarčiai nebuvo būtinas notarinis įforminimas. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19.                      Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, todėl teisingai išsprendė ginčą. Šios teisinės išvados pagrindu ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis). 

20.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovėms atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės UAB EDS INVEST pateiktas prašymas ir dokumentai patvirtina, kad ji patyrė 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (8.11 punktas), todėl priteisiamos atsakovės naudai iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST (juridinio asmens kodas 304478449) iš ieškovės L. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 1 742,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai                 Vilija Mikuckienė

                Gintaras Pečiulis

                Asta Radzevičienė